Pranašu savame krašte nebūsi, tad gyventojai iš regionų traukia į didmiesčius, iš ten – į megapolius. Lietuvai per artimiausią dešimtmetį gresia demografinė krizė, o regionų verslą kamuoja praretėjusios gyventojų gretos, padidėjusi minimali mėnesinė alga (MMA), stekena bankų bankrotai.
Kalbinti ekspertai kaip sutarę tvirtina: jei nebus darnios regioninės plėtros politikos, lengvatų verslui, suvilioti pasilikti išvykstančiųjų nepavyks.
Didmiesčio statusą prarasti rizikuojančių Šiaulių rajono verslininkų asociacijos vykdomoji direktorė Kristina Duseikaitė patvirtina, kad verslas ypač pajunta gyventojų mažėjimą, kai užtrunka kvalifikuotų darbuotojų paieška. Negana to, regiono verslą nustekeno ir Lietuvos bankų bankrotai, todėl verslininkai didina apyvartą ieškodami klientų užsienyje.
„Kai kurie verslininkai didina darbuotojų atlyginimus arba papildomai suteikia gyvybės draudimą, tokios priemonės efektyvios, – dėsto ji. – Rajono savivaldybė stengiasi remti įmones, kurios keliasi į regiono žemę, mažina nekilnojamojo turto ar žemės mokestį.“
„Migracija į didmiesčius – ir mažųjų miestų, ir pačių didmiesčių problema: auga naujos infrastruktūros poreikis, kartu eksportuojamos socialinės problemos. Jei didmiesčiuose įsitvirtinti nepavyksta, gyventojai reemigruoja į užsienį. Jei bus prarastas regionuose sukauptas pramonės potencialas, nukentės šalies eksportas ir visa ekonomika. Kai mažėja gyventojų, neišvengiamai brangsta ir viešųjų paslaugų teikimas, tai lemia jų kokybę, prieinamumą. Tada uždaromos mokyklos, darželiai, gydymo įstaigos, todėl miesteliams kyla grėsmė dar labiau apmirti“, – kiek liūdnoką scenarijų dėlioja premjeras Algirdas Butkevičius.
Smaugia ne tik migracija
Gyventojų mąžta visoje Lietuvoje, tačiau tai anaiptol ne vienintelė problema, kamuojanti verslą. Kauno rajono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos (KRSVA) pirmininkas Arturas Mackevičius tikina, kad verslui regionuose neigiamai atsilieps ir MMA didinimas. Priemonė kelti MMA, siekiant priartinti prie vidutinio atlyginimo, yra netinkama, nes vidurkį nulemia įmonės, gaunančios miližinišką ES paramą, taigi, uždirbančios lengvatinėmis sąlygomis, ir monopoliai. Pašnekovas skaičiuoja, kad nemaža dalis maitinimo, apgyvendinimo sektoriaus įmonių, kuriose MMA sudaro 80 proc. vidutinio atlyginimo, siekiančio 1400–1200 litų, bus priverstos užsidaryti.
„Milžiniški prekybos centrų dariniai miesteliuose išnaikino daug darbo vietų, nes kiekviename jų atsirado po 3–4 centrus, nors visame pasaulyje žinoma, kad juose įdarbinama mažiau žmonių, nei galėtų dirbti atskirose parduotuvėse. Taigi, žmonėms, turėjusiems smulkų prekybos verslą, darbo vietų nebelieka. Natūralu, gyventojus reikia kažkur dėti, taigi jie patys išsprendžia problemą lėkdami į Norvegiją, Angliją ir kitur“, – tikina A. Mackevičius.
Prašosi verslo ir lengvatų
Pasak premjero, spręsti problemas, kankinančias regionus, padėtų verslo plėtra. Ypač pramonei, žemės ūkiui ir paslaugų sektoriams ne į gera vidinė migracija, su ja kovoti galima motyvuojančiu ginklu – darbo vietomis. Regionų plėtrai gali tarnauti ir ES parama, mažiau išsivysčiusiuose regionuose siekianti iki 20–30 proc. visų investicijų. „Reikia šalinti biurokratines ir administracines kliūtis, sudaryti investuotojams palankesnes sąlygas, pavyzdžiui, mažinti mokesčius už verslo liudijimus ar paruošti žemės sklypus su patvirtintais detaliaisiais planais, prie sklypo paruošti būtinąją infrastruktūrą“, – aiškina premjeras.
KRSVA vadovas įsitikinęs, kad norint sulaikyti išvykstančiuosius pirmiausia regionuose reikia išsaugoti verslą ir stengtis jį pritraukti, o tai reiškia, keisti mokesčių sistemą. A. Mackevičius tikina, kad verslui reikia paramos ir lengvatų, panašių į teikiamas laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ). Vis dėlto, pašnekovas pripažįsta LEZ vertinantis skeptiškai: nors sukuriama darbo vietų, kelis kilometrus nuo zonos ribų nutolusios įmonės jokių lengvatų negauna, taigi iškreipiama rinka, o dėl vieno verslo subjekto veiklos LEZ, valstybė, besilankstydama užsieniečiams, patiria nuostolius.
„Viską lemia, ar savivaldybės turi, iš ko gyventi: jei jos iš biudžeto gauna nepakankamai lėšų – sumą, kuri neleidžia nei investuoti, nei kurti infrastruktūros, pavyzdžiui, paruošti stulpų, gatvės privažiavimo, kad beliktų pastatyti naują verslo subjektą... Žinoma, tokiu atveju jokių investicijų jos nepritrauks. Verslas gali norėti ateiti tik tada, kai yra 15 metų atleidžiamas nuo žemės, turto ar NT mokesčių. Kodėl į LEZ atlekia užsieniečiai?“ – retoriškai klausia jis.
Reikia siekti investicijas pritraukti į visą Lietuvą, taigi viena iš galimybių – mažinti mokesčius, jei krentant gyventojų skaičiui tolydžio mažėtų ir viešasis sektorius. Esą tokiu būdu valstybės biudžetas išvengtų naštos išlaikyti visą viešąjį sektorių, o verslas – pernelyg didelių mokesčių.
Plečiasi ir pranoksta
Ministro pirmininko teigimu, problemiškiausi rajonai – tie, kuriuos ištinka visos įmanomos „ligos“ – ilgalaikis nedarbas, senstanti visuomenė, mažas ekonominis aktyvumas. Tačiau dar 2007-aisiais pripažintos probleminėmis, kai kurios teritorijos ne tik pasivijo, bet ir pralenkė dalį savivaldybių, pavyzdžiui, Jonavos, Rokiškio, Švenčionių rajonai. Esą greičiausiai su „ligomis“ susidorojo ir greitai auga Druskininkai. Druskininkai ir patys sulaukia „imigrantų“, bet dauguma jų – senyvo amžiaus, o jaunimo emigracijos srautas neaplenkia ir kurorto. Miesto meras Ričardas Malinauskas įsitikinęs, kad didžiausia problema – darbo užmokesčio dydis, taigi projektuoja išeitį: regionuose turi kurtis verslas, galintis pasiūlyti konkurencingą atlyginimą. Jis įsitikinęs, kad regionai, neturintys išskirtinių sąlygų negeba konkuruoti su megapoliais. „Deja, kol kas Lietuvoje dar nebuvo strategijos, kaip regionuose skatinti verslą, kad jauni žmonės būtų suinteresuoti ten vykti ir kurtis, – ar mažesniais mokesčiais, ar lengvatinėmis sąlygomis. Tas pats darbas sostinėje apmokamas geriau, tai viena iš paskatų, kodėl koncentracija susidaro Vilniuje“, – aiškina jis.
Meras tikina, kad jokios sėkmės paslapties Druskininkai neturi, svarbiausia – konkretus kurortinio miesto plėtros planas, orientuotas į paslaugų teikimą. „Beveik 80 proc. verslo ir gyventojų susiję su paslaugų sektoriumi, taigi, plečiame pakankamai aukštos kokybės paslaugų infrastruktūrą. Nesiblaškome ir neužsiimame politiniu populizmu: užuot kalbėję ir dejavę, priimame sprendimus, kurie tuo metu atrodo reikalingi“, – komentuoja jis.
Daugiau verslo
Bendros regionų politikos formavimo būtinybei pritaria ir Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos (SVVT) vadovė Dalia Matukienė, įsitikinusi, kad regionai turi formuoti strateginius plėtros planus ir numatyti uždavinius keliolikai metų. Tai esą pritrauktų ir darbuotojų, kurie žinotų vietos, kurioje rizikuotų įsikurti, perspektyvas, ir naujus verslus. „Pirmiesiems verslo metams sukūrėme ir įgyvendinome sistemą. Priemones puikios – pastaraisiais metais daugiausia kuriasi naujos įmonės, nes sąlygos patrauklios. Pavyzdžiui, Alytus pagal verslumo lygį pernai buvo antras po Vilniaus, bet praeina pirmieji verslo metai ir visa sistema, atrodytų, užsiblokuoja.“
Pasigendantis naujųjų verslininkų iniciatyvos tikina ir R. Malinauskas, nors savivaldybė visada kreipiasi į verslą, kuris galėtų kurti naujus projektus. Nepaisant to, nedotuojamą Vandens pramogų parką, kuris tapo miesto ūkinių darbų rėmėju, įrengė pati akcininkė – savivaldybė, nes iš sutarčių su Estijos ir Lenkijos kompanijomis jo pastatyti esą nebūtų pavykę.
„Vis teikiu paprastus pavyzdžius: miesto centre yra čiuožykla, bet taip ir nesulaukiame, kol kas imtųsi nuomoti pačiūžas. Pagaliau praėjusią vasarą atsirado verslininkas, specialiu dviračiu vežiojantis ledus, tai pirmoji kregždė, – pasakoja Druskininkų meras. – Pasisakome, kad kurtųsi daugiau milžiniškų investicijų nereikalaujančių idėjų ir atsirastų kuo didesnė paslaugų pasiūla.“
D. Matukienė mini priemones iš Ūkio ministerijai teikiamo memorandumo, pavyzdžiui, Valstybės, savivaldybės ir verslo lėšomis aukštąjį išsilavinimą turintiems jauniems specialistams suteikti pirmąjį būstą, kurį jie neatlygintinai gautų įmonėje išdirbę 7 metus. Esą jauni specialistai galėtų kurtis specialiai pastatytuose ar išnuomotuose jaunimo namuose ar kvartaluose.
NUOMONĖS:
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas
Verslą išlaikyti gali rajonų ir miestų savivaldos institucijos: reikia atsispirti pagundai didinti mokesčius ir suprasti, kad jei verslas išsikraustys ar užsidarys, mokesčių tik dar sumažės. Jos turi 110 proc. stengtis ir pritraukti investicijas, turėti tokią teritorijų planavimo sistemą, kad kiekvienam investuotojui būtų galima pasakyti, jog šis statybas galės pradėti jau po mėnesio.
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų asociacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius
Reikia, kad gyventojų pajamų mokestis (GPM) priklausytų ne nuo gyvenamosios, o nuo darbo vietos. Pavyzdžiui, jei žmogus gyvena Vilniaus rajone, bet dirba Vilniuje, GPM turi tekti Vilniaus miesto biudžetui. Taip regionai būtų suinteresuoti pritraukti kuo daugiau verslo. Dabar situacija priešinga: meras atsisako užsienio investuotojo, nes šis neva teršia aplinką. Prieš kelerius metus vienos savivaldybės meras tikrąja to žodžio prasme slapstėsi nuo investuotojo, nes nemokėjo anglų kalbos.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius
Svarbiausia motyvacija – darbo vietos. Ir pačios savivaldybės turi būti suinteresuotos mažinti nedarbą, o ypač – jaunimo, skatinti verslumą, pritraukti vidaus ir užsienio investicijas. Tik savivaldybių aktyvumas, jų noras bendradarbiauti, viešojo ir privataus sektorių partnerystės skatinimas padės pasiekti užsibrėžtų tikslų. Svarbus aspektas – viešoji infrastruktūra, paslaugos ir aplinka, būtina gerinti gyvenamąją aplinką.
Faktai: Lietuvos savivaldybės
2007 m. Vyriausybė probleminėmis pripažino 14 savivaldybių: Akmenės, Druskininkų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Švenčionių
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skelbiamame Lietuvos savivaldybių indekse, vertinančiame, kaip savivaldybėse užtikrinama ekonominė laisvė, tarp miestų pirmąją vietą užima Klaipėda (surinkusi 69,4 balo iš 100) Vilnius (63,9 balo) ir Panevėžys (62,9 balo). Iš 53 tyrime vertintų ne miestų savivaldybių pirmoje vietoje Kretingos r. savivaldybė (68,9 balo), Kauno r. (67,5), Klaipėdos r. (67,2), Kėdainių r. (66,4), Plungės r. (63,5) savivaldybės
LLRI tyrime vertinant investicijų plėtrą ir savivaldybės mokesčius pirmauja Klaipėda. Toliau geriausiųjų investuotojams reitinge – Panevėžio ir Palangos savivaldybės. Ne miestų savivaldybių geriausiųjų penketą sudaro – Kėdainių, Kauno, Klaipėdos, Kretingos rajonų savivaldybės ir Neringos savivaldybė
