„Jie turi užpildyti klausimyną, pažymėti, ar tą daro, ar ką kita daro. Visa tai jie su mūsų darbuotojais konsultuojasi, sutvarko tokią sistemą, kur mes užregistruojame jau pagal įstatymą vykdomą vaizdo stebėjimą. Vėliau jie gali būti baudžiami tik už tai, jeigu daro tai, ko nėra numatyta tose vaizdo stebėjimo nuostatose“, - laidoje „Ryto espresso“ sakė A. Kunčinas.
Pasak jo, kai kuriose darbo vietose tikrai reikia stebėti– pavyzdžiui ten, kur vykdomos finansinės operacijos, tačiau žmonės dažnai skundžiasi, kad stebėjimas vykdomas vienais tikslais, o vaizdo stebėjimo rezultatai panaudojami visai kitais tikslais.
„Viena kasininkė nusiskundė, kad ją nori bausti, kad ji darbo metu krapšto nosį. Suprantama, stebėti, kaip ji pinigus skaičiuoja, darbdaviui galima ir reikia, tačiau vaizdo kameros ne tam buvo įrengtos, kad ją baustų, jog ji krapšto nosį“, - kalbėjo A. Kunčinas.