Dažnas lietuvis sutrinka netikėtai išgirdęs klausimą, ar jis norėtų, kad romas būtų jo kaimynas. Žinoma, tolerancija ir padorumas reikalauja atsakyti, kad jis neprieštarautų, bet dažnai nugali ir tiesmukas atvirumas – naujausias tyrimas parodė, kad iš visų tautinių mažumų labiausiai lietuviai nenorėtų gyventi šalia romų.
Vykusioje neformalioje diskusijoje „Romų integracija: ar romas gali būti mano kaimynas?“ dalyvavo savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis bei dokumentinio filmo apie sostinės prieigose įsikūrusį romų taborą „Vilniaus getas“ kūrėjas Audrius Lelkaitis, romų bendruomenės bei nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Romai nesijaučia Lietuvos piliečiais?
Filmo „Vilniaus getas“ režisierius negailėjo kritikos žiniasklaidai, kuri, anot jo, dažnai parodo tokį taboro veidą, kokį skaitytojas ar žiūrovas nori matyti. „Žurnalistai nuvažiuoja į taborą, pabūna vos valandą, ką per vieną valandą galima ten pamatyti? Žinoma, tada „šaudoma“ tai, kas yra įspūdingiausia. Kurdamas filmą tabore buvau nuo sausio 1 dienos su pertraukomis iki rugsėjo vidurio. Tabore praleisdavau apie pusdienį, be to, ne visuomet ten vaikščioti buvo saugu. Žiniasklaida iškreiptai parodo tai, kas vyksta tabore: labai lengva neigiamai pavaizduoti kokį nors romą, moteriškę, piktą, kad ją filmuoja ar šlitinėjantį narkomaną. Paskui sudaromas įspūdis, kad tie žmonės užsiima neaišku kuo, yra nervingi ir pikti“, – kalbėjo A. Lelkaitis.
Pasak filmo režisieriaus, jo tikslas buvo pasikalbėti su tabore gyvenančiais žmonėmis: „Kai kalbiesi su romais, supranti, kad jie nėra marsiečiai, tai tokie pat žmonės kaip ir mes. Jie nori užauginti savo vaikus, siekia gyventi saugiai, šiltai, ramiai. Nesutikau tabore nė vieno žmogaus, kuris džiaugtųsi dėl ten platinamų narkotikų, patys romai suvokia, kad situacija yra labai rimta ir reikia ieškoti išeičių, kai išsikapstytų iš šio liūno.“
A. Lelkaitis tikino, kad visuomenėje yra neigiamas požiūris į romus ir dažnai jiems klijuojamos potencialių nusikaltėlių etiketės. „Šie žmonės nesijaučia mūsų šalies piliečiais ir mano, kad mūsų visuomenė juos atstūmė“, – savo nuomonę dėstė žurnalistas.
Romai turi Lietuvos problemą?
Į klausimą, ar galima teigti, kad Lietuva turi romų problemų, A. Bačiulis atsakė labai lakoniškai: „Čigonai turi Lietuvos problemą. Dažnai manoma, kad viskas susiję su odos spalva, bet tai nėra tiesa. Pats neseniai persikėliau gyventi kitur ir tikrai nesiaiškinau, kas bus mano kaimynai, užteko pereiti laiptines, kad suvokčiau, jog noriu gyventi šalia šių žmonių. Vėliau sužinojau, kad tarp kaimynų yra rusų ir žydų, bet problemų kelia vienintelis kaimynas – grynakraujis lietuvis, kuris gyvena viršuje ir nuolat dulkina savo skudurus man ant galvos. Mes nemėgstame vienų ar kitų žmonių ne todėl, kad jie yra kokios nors konkrečios tautybės ar odos spalvos, bet dėl jų elgesio ypatumų.“
Žurnalisto teigimu, kai kurių žmonių elgesys, jų įpročiai yra nesuderinami su visuomenės įpročiais. „Čigonai Lietuvoje gyvena jau 400-500 metų, per šį laiką žmonės gerai perprato daugumos jų elgesį. Žinoma, yra čigonų su aukštuoju išsilavinimu, gyvenančių sėsliai. Jie tokie pat žmonės, kaip ir mes ir neturi jokių problemų bendraudami su vietiniais gyventojais.“
Diskusijos dalyvis pateikė pavyzdį apie tai, kad savivaldybės atvežtų malkų romai atsisakė, nes jos netinkamos. „Jei mano bičiuliui, kuris su žmona augina keturis vaikus, kas nors atvežtų malkų nemokamai, jis jas padžiovintų, suskaldytų“, – kalbėjo A. Bačiulis, bet A. Lelkaitis prieštaraudamas sakė, kad savo akimis matęs malkas, kurios buvo vežamos į taborą ir moterims, kurios vienos augina vaikus, jas sukapoti yra neįveikiamas darbas.
Pasak A. Bačiulio, Europos sąjunga per artimiausius keletą metų romų tautybės asmenų integracijai planuoja skirti 17 milijardų eurų. „Tai beveik trečdalis visos socialinės paramos, kurią skirsto Europos komisija. Ar romų vietoje atsisakytumėte šių pinigų? Pagalvokite apie visas organizacijas, kurios maitinasi iš šių lėšų, ar jos suinteresuotos, kad problema išsispręstų?“ Pašnekovo teigimu, tam tikra prasme patys romai nėra suinteresuoti integruotis.
Prieš įstatymus visi lygūs, bet yra „lygesnių“
Diskusijos metu buvo svarstomas klausimas, ar teisėtai Prancūzija deportavo romų tautybės asmenis iš šalies. Čia taip buvo keletas skirtingų nuomonių: A. Lelkaičio teigimu, romai turi turėti tokias pat teises, kaip ir kiti ES šalių piliečiai, o A. Bačiulis, komentuodamas Prancūzijos atvejį, piktinosi, kad šios šalies mokesčių mokėtojai priversti spręsti svetimas problemas, mat su savo romais jie puikiai susitvarko, o problemų kelia atvykėliai iš Bulgarijos, Rumunijos, Moldovos.
„Sunkios problemos nėra išsprendžiamos per vieną dieną, bet reikia stengtis ieškoti išeičių“, – kalbėjo A. Lelkaitis, o jo pašnekovas buvo kur kas kategoriškesnis, siūlydamas problemos sprendimą. Žinomas žurnalistas tikino, kad būtina romų bendruomenei taikyti kuo didesnį visuomenės ir valdžios institucijų spaudimą: „Šie žmonės turi suprasti, kad įstatymai galioja visiems. Jei jūs ar aš apsigyventumėme nelegaliai pastatytame name jis būtų greitai nugriautas, o kiek nelegalių statinių yra tabore?“– kalbėjo A. Bačiulis.
Vaikams reikia namų
Diskusijos klausėsi ir romų bendruomenės „Čigonų laužas“ vadovas Josifas Tyčina, kuris įsiterpė į diskusiją, kai kalba pasisuko apie narkomanijos problemą tabore: „Esu labai dėkingas už žmogiškumą tiems, su kurias galima pasikalbėti, pasitarti, kaip galime gyventi toliau“.
Romų atstovo teigimu, policija neblogiau už taboro gyventojus žino, kur konkrečiai platinami narkotikai, bet veiksmų dėl to nesiima, o pasekmes kenčia visa bendruomenė. „Pripažįstu, mūsų tauta neraštinga, bet jūs juk esate išsilavinę žmonės, baigę universitetus, tad turite suprasti, kaip svarbu, kad romų vaikai nuo mažens augtų normaliomis sąlygomis. Mes taip pat norime, kad mūsų vaikai, kaip ir jūsiškiai, galėtų praustis šiltu vandeniu, o ryte atsikelti šiltuose namuose. Dažnai sakoma, kad mūsų namus reikia griauti, o kodėl niekas nekalba apie žadėtuosius socialinius būstus?“, – kabėjo T. Tyčina.
Vyras užsiminė, kad ir darbo romams labai sunku surasti ne tik dėl profesinės kvalifikacijos trūkumo: „Ai, tu juk čigonas“ – tokį atsakymą dažnai išgirsta mūsų bendruomenės nariai, kalbėdami su darbdaviu.“
Nors kai kuriais romų integracijos klausimais diskusijos dalyvių nuomonės smarkiai skyrėsi, visi jos dalyviai pripažino, kad problemų esama didelių ir pačios jos niekur neišnyks, tad belieka tikėtis surasti surasti dialogą tarp romų ir visuomenės.
