Už socialinę apsaugą ir užimtumą atsakingi Europos Sąjungos ministrai liepos 11–12 d. Vilniuje vykusiame neformaliame susitikime ypatingą dėmesį skyrė jaunimo nedarbo problemai bei aptarė priemones, kaip derinti socialinę ir ekonominę politiką
„Viena pagrindinių kliūčių jauniems žmonėms susirasti darbą yra tai, kad jie neturi reikalingos darbo patirties arba jų turimi įgūdžiai yra nepaklausūs. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad jaunimas reikiamus įgūdžius bei darbo praktiką įgytų jau švietimo sistemoje, o iš jos sklandžiai pereitų į darbo rinką. Tai leistų efektyviau kovoti su jaunimo nedarbo problema“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, pirmininkavusi neformaliam ES ministrų susitikimui, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai.
Jaunų žmonių nedarbas yra skaudi problema visai Europai. Jaunimo nedarbo lygis ES šiuo metu siekia daugiau nei 23 proc. ir yra dvigubai didesnis už suaugusiųjų nedarbo lygį. Yra valstybių, kur šis rodiklis perkopia ir 50 proc. Dėl to ES rinka kasmet netenka milijardų eurų, kyla rimta grėsmė Europos ekonomikai ir konkurencingumui.
„Šalių patirtis rodo, kad jaunimo nedarbo lygis žymiai mažesnis ten, kur efektyviai veikia taip vadinamos pameistrystės schemos“, – teigė ministrė. Pameistrystės esmė – nuo pirmųjų studijų metų sudaromos sąlygos dirbti ir mokytis, tokiu būdu įgyjant ir teorinių, ir praktinių profesinių žinių.
Lietuva, kaip pirmininkaujanti ES Tarybai, Europos Komisija ir socialiniai partneriai liepos pradžioje jau pasirašė ketinimų deklaraciją, kurioje numatė, kokių tolimesnių veiksmų bus imamasi dėl taip vadinamo Europos pameistrystės aljanso. Šiuo aljansu siekiama sudaryti sąlygas jauniems žmonėms efektyviai ir kokybiškai įgyti reikalingos darbinės praktikos bei įgūdžių.
Neformaliame ES ministrų susitikime sutarta, kad šioje srityje itin svarbus valstybių narių ir socialinių partnerių bendradarbiavimas. Ypatingas vaidmuo tenka darbdaviams: mokymasis darbo vietoje galimas tik tuo atveju, kai darbdaviai kartu su mokymo įstaigomis rengia pameistrystės schemas, konkrečias mokymo programas bei populiarina šį mokymo modelį. Ministrai sutaria, kad kiekvienoje valstybėje būtina sukurti įmonėms tinkamas praktikos sąlygas ir nustatyti skatinamąsias priemones.
Pagal penktadienį šalių narių išsakytus pastebėjimus pirmininkaujanti Lietuva parengs Tarybos deklaraciją dėl Europos pameistrystės aljanso steigimo, kurią pateiks ministrams svarstyti artimiausios Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (EPSCO) metu.
Renginio metu taip pat vyko diskusijos ir kita aktualia tema – apie Ekonominės ir pinigų sąjungos Socialinę Dimensiją. Šalys narės ieško sprendimų, kaip užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonominių priemonių ir socialinių tikslų, kad ekonomikos augimas ir socialinė sanglauda būtų vienas kitą papildantys ir sustiprinantys procesai, o ne atvirkščiai.
Atskirame susitikime Trejeto šalių (Lietuvos, Graikijos, Italijos) ministrai, Europos Komisijos bei Socialinės platformos atstovai taip pat aptarė Europos Komisijos rekomendaciją “Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties”. Šio dokumento tikslas – užtikrinti geresnes sąlygas vaikams, efektyviai kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, kuriant palankią aplinką jų auginimui ir ugdymui.
