Ypač svarbu susirūpinti savo imunitetu šį pavasarį, nes Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2014 m. 15-ąją savaitę siekė 68,1 atv./ 10 tūkst. gyventojų, o pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis buvo mažesnis ir siekė 61,1 atv. /10 tūkst. gyventojų.
„Pavasarį organizmo „gynybinės“ funkcijos nusilpusios, o gripo ir kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų metas dar nėra praėjęs, tad rizika sunegaluoti – net didesnė nei žiemą. Be to, neretai šiuo metų laiku žmonės jaučia neaiškų emocinį ir fizinį diskomfortą – nuovargį, silpnumą, dirglumą. Susilpnėjęs imunitetas dažnai pasireiškia ir išoriniais simptomais – pvz., lūžinėjantys ir pleiskanojantys plaukai, šerpetojanti oda. Šios tendencijos atsispindi vaistinėse: gerokai padidėjo lankytojų, susirūpinusių dėl prasto imuniteto ir žvalumo stokos, skaičius“, – teigė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.
Jos teigimu, pastaruoju metu maždaug kas trečias gyventojas vaistininkų klausia, kaip geriausiai kovoti su energijos stygiumi: greitai ir veiksmingai atgauti jėgas ir būti užtikrintais, jog ligos neužklups jų bei jų artimųjų. „Dažniausiai pageidaujama itin greito efekto, tačiau toks požiūris į sveikatą yra klaidingas. „Stebuklingo“ ir unikalaus recepto visiems nėra – svarbiausia yra įsiklausyti į organizmo poreikius ir būti nuosekliems, kadangi imuniteto stiprinimas visų pirma yra priemonių visuma“, – sakė G. Krikščiūnienė.
Pasak „Camelia“ vaistininkės, didžiausią įtaką suprastėjusiam organizmo atsparumui daro netinkama mityba. „Jei su maistu negauname visų reikalingų mikroelementų, vitaminų ir kitų medžiagų, sveiki ir žvalūs ilgai neišliksime. Jų pagrindinis šaltinis yra švieži vaisiai ir daržovės, kurių vartoti vertėtų kuo gausiau. Taip pat imunitetą veiksmingai stiprina vitamino C turtingos uogos ir vaistažolės – žemuogės, juodieji serbentai, šaltalankių, aviečių lapai, dilgelės, ežiuolė ir kitos, o paprasčiausia jas vartoti arbatų pavidalu. Kasdienę mityba pravartu praturtinti ir tokiais produktais kaip daiginti grūdai, linų sėmenys, medus, virta žuvis, rauginti pieno produktai, medus, riešutai“, – vardijo G. Krikščiūnienė.
Ne mažesnę naudą ligų profilaktikai turi fizinis aktyvumas ir buvimas gryname ore, taip pat reguliarus ir pilnavertis miegas. „Šiuolaikiniai žmonės pernelyg daug laiko praleidžia uždarose patalpose, taip prarasdami viena efektyviausių galimybių stiprinti sveikatą. Tačiau net ir dirbant biure, galima ištaikyti progų fizinei veiklai – išeiti pasivaikščioti, padaryti mankštelę, iškeisti automobilį į dviratį ir pan. Aktyviai judant pakyla kūno temperatūra, todėl organizmas sugeba mobilizuoti apsaugines organizmo jėgas, o grynas oras padeda stimuliuoti kraujotaką, medžiagų apykaitą, teigiamai veikia nervų sistemą“, – pažymėjo „Camelia“ vaistininkė.
Pasak G. Krikščiūnienės, nors populiariausia šiuolaikine organizmo stiprinimo priemone dauguma gyventojų laiko vitaminus ir maisto papildus, tačiau vien tik šios priemonės gali neduoti laukiamo efekto: „Profesionalių vaistininkų parinkti ir tinkamai vartojami maisto papildai gali būti labai veiksmingi gerinant gyvenimo kokybę, ypač nuolat skubantiems, užimtiems žmonėms, kuriuos kiekvieną pavasarį kamuoja tos pačios bėdos. Tačiau be atitinkamų gyvenimo būdo korekcijų organizmas jų neįsisavins maksimaliai“.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis,15-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldytas 57 asmenys, 15 iš jų iki 2 m. ir 37 - 2-17 metų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI registruotas Utenos administracinėje teritorijoje 43,9 atv./10 tūkst. gyv., o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje 81,22 atv./10 tūkst. gyventojų.
