Lisabonos sutarties, kuri numato naują Europos Sąjungos prezidento posto sukūrimą, kol kas neratifikavo tik Čekija. Tačiau ekspertai neabejoja, kad anksčiau ar vėliau Čekijos prezidentas parašą po sutartimi padės. Tad jau dabar nerimsta diskusijos apie tai, kas pirmasis iš Europos politikų įžengs į naujai kuriamą ES prezidento postą. Žurnalas „Foreign Policy“ pristato potencialiausius kandidatus ir įvertina jų galimybes.
Visų pirma, kaip pastebi „Foreign Policy“, būsimasis ES prezidentas turi būti nuobodus – lygiai taip pat kaip nuobodi yra visa Briuselio biurokratija. Briuselis dažniausiai atmeta kandidatus, kurie yra pernelyg kontraversiški, ar pernelyg atviri. Be to, kandidatas veikiausiai atstovaus centro-dešiniosioms ar krikdemiškoms politinėms tendencijoms, nes pati Europa juda ta linkme. Trečia, ES prezidentas turėtų būti iš eurą įsivedusios valstybės, nes tai atspindėtų pilną integracijos procesą. Ketvirta, jis turėtų būti iš mažos ES valstybės, o ne iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ar Italijos – valstybių, kurios dominuoja kasdieniame sąjungos gyvenime. Galiausiai galima kalbėti ir apie papildomus kandidatų privalumus: kandidatas turi puikiai kalbėti prancūziškai ir būti nepritaręs 2003 metais JAV įvykdytai karinei invazijai į Iraką. Apačioje „Foreign Policy“ pagal pateiktus kriterijus įvertino kiekvieną iš kandidatų.
Foreign Policy
Bertie Ahernas
AFP/Scanpix nuotr.
Pareigos: Nuo 1997 iki 2008 metų ėjo Airijos premjero pareigas
Pažiūros: centro dešinysis.
Galimybė tapti ES prezidentu: 10 prieš 1
B. Ahernas padėjo sudaryti Šiaurės Airijos taikos susitarimą, o, jam vadovaujant Airijos vyriausybei, šalies ekonomika tapo sparčiausiai augančia visoje Europoje. Būtent šio politiko valdymo metais Airija gavo „Keltų tigro“ pravardę. Tačiau jis taip pat pražiūrėjo statybų bumą ir paskolų burbulo išsipūtimą, o tai reiškė, kad Airija pasinėrė į gilią ekonominę depresiją, kai sprogo paskolų rinkos burbulas ir šalį palietė globalinė ekonominė krizė. B. Ahernas atsistatydino praėjusiais metais kilus skandalui dėl neteisėtos paramos jo rinkiminei kampanijai.
B. Ahernas yra mėgstamas ir gerbiamas derybininkas. Jis neseniai susilaukė Lenkijos premjero Donaldo Tusko paramos (tiesa, Lenkijos premjeras kovoje dėl ES prezidento posto remtų savo tautietį Aleksanderį Kwasniewskį, jei šis nuspręstų kovoti dėl posto).
AFP/Scanpix nuotr.
Pareigos: Danijos premjeras nuo 2001 iki 2009 metų, dabartinis NATO generalinis sekretorius
Pažiūros: centro dešinysis, krikščionis demokratas, laisvos rinkos liberalas.
Galimybė tapti ES prezidentu: 6 prieš 1
„Šauniuoju danu“ vadinamas politikas (dėka Italijos premjero Silvio Berlusconio jis dažnai yra vadinamas gražiausiu Europos lyderiu) yra sumanus, centristas ir populiarus. Jis ir dabar yra svarbus žaidėjas eidamas NATO generalinio sekretoriaus pareigas. Tačiau jis šį postą laimėjo tik remiamas JAV, nes A. F. Rasmusseno itin nemėgsta Turkija (jis, būdamas Danijos premjeru, atsisakė atsiprašyti musulmonų už laikrašttje išspausdintą pranašo Mahometo karikatūrą). Jis taip pat nusipelnė aplodismentų už savo darbą 2002 metais, kai prižiūrėjo tuomet vykusius debatus dėl ES plėtros.
A. F. Rasmusseno galimybėms tapti ES prezidentu gali pakenkti kai kurios jo šalies išsiderėtos išimtys, ypač išimtis, leidžianti Danijai išlaikyti savo nacionalinę valiutą bei galimybę nedalyvauti bendros gynybos strategijos planavime bei įgyvendinime. Tačiau šiais klausimais buvęs Danijos premjeras šalyje rengė referendumą. A. F. Rasmussenas yra laikomas proeuropietišku, už integraciją pasiskančiu politiku. Jis paramos gali tikėtis iš mažųjų ES valstybių, nes jos veikiausiai nenorės, kad prezidento postas atitektų vienai iš sąjungos galiūnių.
Paavo Lipponenas
Scanpix nuotr.
Pareigos: Suomijos ministras pirmininkas nuo 1995 iki 2003 metų
Pažiūros: centro-kairysis, socialdemokratas
Galimybė tapti ES prezidentu: 5 prieš 1
P. Lipponenas dažnai yra vertinamas kaip vienas pagrindinių kandidatų į ES prezidento postą, nes jis gali sulaukti visų ES valstybių išskyrus veikiausiai Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Vokietiją paramos. Jis tradiciškai neutralią ir integracijos į Europą vengusią Suomiją atvedė į ES. Kaip politinis lyderis jis visada orientuojasi į konsensusą, o tai ypač palanku Briuselyje. Be to, jis laisvai kalba angliškai ir prancūziškai, o tai yra itin svarbus pliusas.
Tačiau jo kelyje į ES prezidento postą iškyla dvi pagrindinės kliūtys. Jis yra socialdemokratas, o pastaruoju metu Europa juda į dešinę. Antra, kalbama, kad jis rėmė JAV invaziją į Iraką. Ši parama jam jau kainavo Suomijos premjero postą. Nuo to laiko P. Lipponenas yra linkęs pabrėžti savo ir Suomijos neutralitetą.
Be to, P. Lipponenas yra itin gerbiamas ES gretose, tačiau praktiškai neturi jokios tarptautinės įtakos, tad tokiu atveju ES prezidento funkcijos būtų minimalistinės ir labiau prientuotos į sąjungos vidų.
REUTERS/Scanpix
Pareigos: Liuksemburgo premjeras nuo 1995 metų, Eurogrupės pirmininkas
Pažiūros: konservatorius, krikščionis demokratas
Galimybė tapti ES prezidentu: 4 prieš 1
J-C. Junckeris šiuo metu yra ilgiausiai dirbantis vyriausybės vadovas visoje Europoje. Jis tvirtai pasisako už eurointegraciją ir yra populiarus tiek Europoje, tiek savo šalyje. Jis buvo vienas iš Maastrichto sutarties architektų. Remiantis šia sutartimi, buvo sukurtas euras. Jis taip pat inicijavo „Liuksemburgo procesą“, kuriuo siekiama integruoti Europos kovos su nedarbu politiką. J-C. Junckeris yra laikomas neišsišokančiu politiku ir kartais yra laikomas netgi nuobodžiu, o Briuselyje šios savybės yra itin naudingos.
Tačiau pats Liuksemburgo premjeras pasisakė, kad ES prezidento postas atitektų mažos valstybės, veikiausiai iš taip vadinamos „Naujosios Europos“, atstovui, o ne vokiečių ar britų politikui. Tačiau tai gali jam sukliudyti. Didžiosios Britanijos ministrai itin kvestionuoja J-C. Junckerio propaguojamą federalizmą ir gali bandyti užblokuoti jo kandidatūrą.
Janas Peteris Balkenende
Scanpix nuotr.
Pareigos: Olandijos ministras pirmininkas nuo 2002 metų
Pažiūros: krikščionis demokratas
Galimybė tapti ES prezidentu: 3 prieš 1
Dėl savo jaunatviškos išvaizdos Olandijos žiniasklaidos „Hariu Poteriu“ pramintas politikas turi daug privalumų. Jis yra konservatorius, tačiau noriai dirba koalicijose su savo šalies kairiosiomis partijomis. Jis yra iš mažos Beneliukso šalies, kuri yra stipriai proeuropietiška ir pasisako už tolimesnę integraciją. Jis yra labai nuosaikus, o tai reiškia, kad priešų jis praktiškai neturi.
Tony Blairas
AFP/Scanpix nuotr.
Pareigos: Didžiosios Britanijos premjeras nuo 1997 iki 2007 metų
Pažiūros: leiboristas, centro-kairysis
Galimybė tapti ES prezidentu: 2 prieš 1
T. Blairas dažnai yra minimas kaip realiausias kandidatas į ES prezidento postą. Be to, jis yra laikomas žymiausiu Europos politiku. Būdamas Didžiosios Britanijos Leiboristų partijos vadovu, jis vadovavo šalies vyriausybei, kai šalis išgyveno spartų ekonomikos augimą. Jis taip pat išsiskyrė savo aktyvia parama JAV karui Irake. Be to, T. Blairas bent jau anksčiau tikrai buvo laikomas euroskeptiku. Ne veltui Didžioji Britanija atsisakė įsivesti bendrą ES valiutą ir priešinasi siekiams integruoti Europos ekonominę ir gynybos politiką. Neretai T. Blairas yra vadinamas tiesiog „Vašingtono pudeliu“.
Tačiau T. Blairo pagrindinis koziris kovoje dėl posto yra jo tarptautinė padėtis. Jis turi tiek patirties tarptautinėje erdvėje, kiek veikiausiai neturi joks kitas Europos politikas. Jei Europa nuspręstų kovoti su JAV ir Kinija dėl pasaulinės supergalios statuso, T. Blairas būtų tas vadas, kuris pritrauktų daugiausiai dėmesio.
