Šiaulių universiteto (ŠU) senatas bandė naujajame statute įtvirtinti savo galią, nustumti tarybą, kurioje – visuomenės, verslo atstovai. Seimo Teisės departamentas tokį išsišokimą „nusodino“ – statutą teks taisyti ir vėl teikti Seimui. „Šiaulių kraštas“ klausė universiteto tarybos narių, kas vyksta?
Laikinoji situacija
Universiteto Statuto projektas buvo rengtas įsigaliojus naujoms Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms. Statuto svarstymas Seime numatytas birželio 19 dieną. Bet jau aišku, kad senatas nespės teikti pataisyto projekto.
Kol Seimas nepatvirtino naujo Statuto, universitetas gyvena su prieš pusantrų metų išrinkta taryba, kuri praktiškai neturi jokių galių, ir yra su laikinuoju rektoriumi.
Dauguma kitų universitetų jau turi naujus statutus ir galiojančias tarybas, ir nuolatinius rektorius. Kodėl ŠU Statuto rengimo procesas taip užvilkintas? Kaip senato bandymus stiprinti savo įtaką vertina tarybos nariai?
Pliusų neprideda chiromantija ir kelionės į Tailandą
Šiaulių universiteto tarybos pirmininkas Juvitas Giniotis, ŠU gimnazijos direktorius:
– Kiti universitetai tik papildė veikiančias tarybas iki 11 narių, kaip numato įstatymas. Mes irgi tą siūlėme. Ši taryba yra pakankamai lojali senato nuomonei. Bet gal atrodo, kad norime išsilaikyti?
Didžiausia universiteto bėda yra objektyvi. Tai – nepalanki demografinė situacija ir emigracija. Fiziškai mažėja žmonių – nėra mokinių, nėra studentų. Tik Vilniui tai neaktualu.
Valanda X ateis rugsėjo mėnesį, kai paaiškės, kiek studentų universitetas surinks.
O subjektyvios bėdos kyla iš pačios universiteto bendruomenės. Jai reikia konsoliduotis, susitelkti. Dešimt kartų reikia pamatuoti prieš priimant sprendimus. Tailando kelionės ar chiromantijos dėstymas tikrai pliusų neprideda.
Dabar daug kas suvedama į rektoriaus kandidatūrą. Rektorius labai svarbu, bet turi rūpėti visas universitetas, o ne viena personalija.
Pagal Konstitucinio Teismo sprendimą tarybos galios švelnėja, bet tarybai toliau deleguojama funkcija rinkti rektorių.
Dėl jo figūros derybos vyksta. Senato pirmininkas Vincas Laurutis yra kalbinęs Laurą Bielinį, aš pats – filosofą Arvydą Juozaitį. Su profesoriumi Gintautu Mažeikiu kalbėta, ar negrįžtų į Šiaulius.
Bet nėra aišku, kokios bus tos figūros, kurios rudenį norės balotiruotis į rektoriaus pareigas.
Iš išorės pritraukti asmenybes labai svarbu. Bet jų svarstymus lemia ne universiteto patrauklumas ar nepatrauklumas, o tai, kad mažėja jaunimo ir patys Šiauliai mažėja.
Džiugi naujiena, kad dabartinė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė ir Prezidentūra regioninius universitetus palaiko. Bet kas galėtų paneigti, jog nesame gardus kąsnelis kitoms aukštosioms mokykloms? Konkurentai visada kvėpuoja į pakaušį.
Svarbiausia aktualija – mažinti skolas. Mes jau du kartus teikėme siūlymą optimizuoti universiteto struktūras.
Dabar tik apsispręsta jungti fakultetus, bet svarbiausia, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas – optimizuoti išlaidas.
Kam naudinga vilkinti procesą?
ŠU docentas Stasys Tumėnas, ŠU tarybos narys:
– Po Konstitucinio Teismo sprendimo buvusios universiteto juristės mes – taryba – buvome suspenduoti, išeliminuoti ir nebeturėjome jokių galių.
Niekas nė nenorėjo išgirsti mūsų nuomonės dėl Statuto projekto. Seniai matėme, kad jis išėjęs iš vienų rankų – senato pirmininko (V. Lauručio – red. past.). Tiesiog surašyti senato darbo nuostatai ir ignoruotas pats tarybos atsiradimo principas. Senato pirmininkui ta taryba neparanki, todėl ir įbruko nuostatą, kad taryba renkama iš naujo.
Ačiū Dievui, kad Seimo Teisės departamentas į Statuto projektą pasižiūrėjo rimtai. Dar anksčiau per dvidešimt pastabų buvo atėjusios iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Ar apie jas žino patys senato nariai?
Liūdniausia, kad vėl viskas atidedama. Birželio 19 dieną būtų buvęs šansas Statutą patvirtinti Seime, bet senatas pataisas dar tik svarstys. Susidaro įspūdis, kad kažkam naudinga vilkinti procesą.
Taryba yra reikalinga, kad universitetas neatitrūktų nuo visuomenės aktualijų, darbdavių, kad jaustų gyvenimo pulsą, ko reikia miestui, kraštui, Lietuvai. Tokia buvo tarybų, kurios formuojamos ir išorės, atsiradimo politika.
Universitetas nesuprastėjo. Esame aukso viduryje – 7 vietoje pagal reitingus tarp šešiolikos didžiųjų universitetų. Tik sukūrė mechanizmą, kad regioniniai universitetai būtų pasmerkti mažėti. Lyg regionams nereikėtų išlaikyti žmonių. Specialistų ne tik Vilniui reikia.
Iš išorės problemos geriau matomos
Arūnas RUPŠYS, ŠU tarybos narys, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas:
– Toji universiteto taryba, kuriai teko vadovauti prieš kelerius metus, buvo daugiau viešosios priežiūros institucija. Ji buvo sukurta dėl ryšio su visuomene. Ta taryba mažai ką galėjo ir dabar panaši situacija.
Kad Taryboje dirba žmonės iš išorės – gerai. Sutikime, jog akademinė bendruomenė nėra atvira, ji pakankamai uždara. O iš išorės geriau problemos matomos, atsiranda ir atviresnis, ir demokratiškesnis valdymas.
Tikiuosi, ir mus pakvies į statuto projekto svarstymą.
Iššūkiai universitetui – koncentruotis, atsisakyti pasenusių, nepopuliarių studijų programų, atlikti tyrimus dėl specialistų paklausos. Universiteto viešinimo reikia. Reikia kurti klasikinį paslaugų universitetą, o ne tik apie klasikinį universitetą kalbėti.
Rūta JANKUVIENĖ
