Šiaulių miesto lopšeliai-darželiai vaikus maitina už vienodą kainą, bet maisto produktus perka skirtingomis kainomis. Darželių sutartys su tiekėjais skiriasi net 100 tūkstančių litų. Kodėl? Savivaldybė atsakymo neturi. Gal tėvų ir biudžeto pinigai žarstomi kam nors į kišenes?
Statistikos skirtumai
29 miesto lopšeliai-darželiai šiems metams maisto pirkimo sutarčių yra sudarę beveik už 5 milijonus litų. Iš jų apie vieną milijoną litų kloja Savivaldybės biudžetas – už socialiai remtinų vaikų maitinimą. Likę milijonai – tėvų pinigai.
Bene pirmą kartą Savivaldybėje sudaryta sutarčių sumų suvestinė. Ji rodo, kad pusė miesto darželių visus produktus perka iš vieno ir to paties tiekėjo – UAB „Senosios eglės“.
Panašų skaičių vaikų maitinantys darželiai su šiuo tiekėju yra suderėję labai skirtingas sumas.
Pavyzdžiui, lopšelio-darželio „Pušelė“, kurį lanko 98 vaikai, sutarčių vertė 82 tūkstančiai litų, o lopšelio-darželio „Sigutė“, kuris turi tik penkiais vaikais daugiau, – net 185 tūkstančiai litų.
„Rekordininkas“ yra 231 ugdytinį maitinantis lopšelis-darželis „Eglutė“, kurio sutarčių vertė – 326 tūkstančiai litų. Palyginimui, „Žiogelis“, kurį lanko netgi daugiau vaikų (256), su tuo pačiu tiekėju turi tik 231 tūkstančio litų vertės sutartis.
Mažesnes sumas išleidžia tie darželiai, kurie maisto produktus pagal jų rūšis perka iš kelių tiekėjų, tarp jų – tiesiai iš gamintojų. Bet tokių darželių – tik penki.
Direktoriui „galai nesueina“
„Išvadų dar nespėjome padaryti, – sako Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius. – Bet dėl to ir norime centralizuoti maisto produktų pirkimą, nes galai nesueina.“
Tėvai moka Savivaldybės nustatytą kainą už vaiko išlaikymą lopšelyje- darželyje. Vieno darželinuko maitinimas per dieną kainuoja 6 litus 63 centus, lopšelinuko – 5 litus 85 centus.
Kaip vienodai maitinamam vaikui galima išleisti skirtingas sumas? Direktorius atsakymo neturi – paves vidaus auditui aiškintis.
Pirminė analizė tik patvirtinusi tai, apie ką ir anksčiau iš audito buvo žinoma – produktai perkami brangiai.
„Kad už obuolius vasarą moka po 5 litus seniai žinau, – sakė V. Damulevičius. – Bet kad tas pats tiekėjas skirtingomis kainomis tuos pačius produktus parduoda, daugiau nei keista.“
Pavyzdžiui, vieno tiekėjo parduodamo pieno (2,5 procento riebumo) litro kaina svyruoja nuo 2,59 lito iki 3,60 lito. Tuo metu darželiai, perkantys pieną tiesiogiai iš gamintojo, moka tik po 1,87 lito.
Varškės (9 procentų riebumo) kilogramą vieniems darželiams tas pats tiekėjas parduoda po 13,90 lito, o kitiems – net po 16,70 lito.
„Taip negali būti, bet taip yra, – stebisi direktorius. – Patiems neaišku, kaip darželiai išsisuka – visi vaikai pamaitinti, o pinigai žiauriai skirtingi“.
V. Damulevičius neprisiima atsakomybės už tokią situaciją. Esą problemai spręsti stigo „politinės valios“ šioje valdančiojoje koalicijoje.
„Todėl ir atsistatydinu“, – aiškino V. Damulevičius, kuris, po konservatorių pasitraukimo į opoziją, jau šį ketvirtadienį paliks administracijos direktoriaus postą.
Politikai kraipo galvas
Miesto Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas bandė gilintis į pirkimų sutarčių sumų suvestinę.
Komiteto pirmininkės Angelės Kavaliauskienės žodžiais, „klausimas iškeltas atvirai diskusijai“, nes ir politikams V. Damulevičius negalėjo nieko daugiau paaiškinti.
„Galbūt viskas yra teisingai, bet tegu paaiškina, – teigė A.Kavaliauskienė. – O jeigu seniai žinota, kad gali būti pažeidimų, tai kodėl anksčiau nepasižiūrėta? To klausimo nepaliksime.“
Direktorės nustebusios
Ikimokyklinių įstaigų direktorės „Šiaulių kraštui“ prisipažino, jog pačios yra nustebusios, kad iš to paties tiekėjo perka produktus skirtingomis kainomis.
Esą tai komercinė paslaptis, todėl patirtimi ir nesidalijusios. Tėvų sumokamų pinigų užtenka padengti maitinimo išlaidoms. Tik Savivaldybė vėluojanti mokėti už socialiai remtinų vaikų nemokamą maitinimą.
Lopšelio-darželio „Eglutė“, kurio sutarčių suma yra didžiausia, direktorė Silva Taralienė tikino, jog realiai neišperkama tiek produktų, kiek sutartyje numatoma.
Kol kas „Eglutė“ produktų pirko tik už 145 tūkstančius litų, o iki metų pabaigos gali būti išpirkta tik už 200 tūkstančių litų.
Kodėl tuomet sutarčių pasirašyta daugiau nei už 300 tūkstančių litų?
„Nes šiais metais keitėsi valgiaraštis, kai kurie produktai nauji atsirado, kiekius padidinome, todėl tokia suma ir išėjo, – aiškino direktorė. – Tik esame numatę galimybę sutartį pratęsti, kol bus išpirkta visa suma.“
Šis darželis, kaip ir kiti, skaido pirkimus pagal produktų rūšis, kad jie neviršytų 100 tūkstančių litų. Tada galima pirkimus vykdyti supaprastinta tvarka – apklausos būdu atsirenkant tiekėjus.
Viešai skelbiasi
Lopšelis-darželis „Auksinis raktelis“ – vienas iš tų darželių, kuris produktus perka iš kelių tiekėjų ir moka mažiausiai. Jį lanko 106 vaikai. Jiems maitinti per metus išleidžiami 77 tūkstančiai litų.
Kiti darželiai, kuriuose yra 103–108 vaikai, yra įsipareigoję tiekėjams kloti ir dešimt tūkstančių, ir penkiasdešimt tūkstančių, ir net 110 tūkstančių litų daugiau.
Gal „Auksinis raktelis“ vaikus maitina prasčiau?
„Mes savo vaikų neskriaudžiame, maitiname kaip visi – pagal tuos pačius įkainius, – sakė „Auksinio raktelio“ ūkio dalies vedėja Aldona Šakūnienė, atsakinga už viešuosius pirkimus. – Tik produktus perkame pigiau.“
Pirkimus, nors jie ir mažieji, šis darželis skelbia Viešųjų pirkimų tarnybos svetainėje.
„Buvo laikotarpis, kai viską pirkome iš vieno tiekėjo ir labai brangiai pirkome, – sako A. Šakūnienė. – Bet kai nusprendėme skelbtis Viešųjų pirkimu tarnybos tinklalapyje, situacija pakito. Tiekėjai lenktyniauja, kad tik pasiūlytų mažesnę kainą.“
Ji neslepia, jog šitaip vykdant pirkimus, reikia daug darbo įdėti, nuolat stebėti kainas rinkoje.
Pieno produktai yra perkami tiesiai iš gamintojo – mažesnėmis kainomis nei parduotuvėse.
„Seniai aišku, kad perpardavinėtojai labai užsikelia kainas, – sakė darželio ūkvedė. – O patirtis rodo, kad gamintojai suinteresuoti tiesiogiai mums tiekti produkciją, nors ir esame maži pirkėjai.“
Viešumo reikia
„Šiaulių kraštui“ situaciją komentavo vienos tiekėjų bendrovės atstovas, nenorėjęs įsivardyti.
Jo nuomone, kai kurie darželiai sąmoningai sumažina perkamų produktų kiekius, skaido pirkimus, kad vienas pirkimas neviršytų 100 tūkstančių litų ir galėtų vykdyti apklausas, o ne atvirus viešo pirkimo konkursus. Nors visų pirkimų nauda vėliau ir „suplaukia“ vienam tiekėjui.
„Mes dalyvaujame tik tuose pirkimuose, kurie viešai skelbiami per Viešųjų pirkimų tarnybą, – sakė tiekėjas. – Esame ne vietiniai, gal todėl į apklausas niekas mūsų nekviečia. O pagal apklausas du trečdaliai darželių vykdo pirkimus."
Šiaulių rinkoje ketverius metus dirbantis tiekėjas, tikina jog per tą laiką tik kokių penkių iš trisdešimties darželių viešus skelbimus yra matęs.
Verslininko nuomone, Savivaldybėje ne apie pirkimų centralizavimą reikėtų kalbėti, bet apie pirkimų viešinimą ir skaidrumą.
„Jeigu visi darželiai išeitų į viešumą, nereikėtų jų nei varžyti, nei svarstyti, ar iš vieno, ar iš kelių tiekėjų turi pirkti maisto produktus“, – įsitikinęs tiekėjų atstovas.
Savivaldybei jis dar siūlytų suskaičiuoti, kiek darželiai maisto produktams turi lėšų ir kiek realiai išleidžia.
Rūta JANKUVIENĖ
