Juos ir dar daugelį ryškių nepriklausomos Lietuvos asmenybių sentimentaliam pokalbiui pasikvietė projekto „Mūsų laisvės metai. 1990“ rengėjai.
Sportas – ties pasirinkimo riba
„Pasitraukti iš TSRS rinktinės nebuvo sunku, tereikėjo apsispręsti. Tai didžiąja dalimi lėmė sporto organizatoriai, su kuriais kartu nusprendėme, kad norime atsiskirti ir atstovauti savo šalį. Viskas, kas susiję su sportu sakė, kad turi kažkas keisti ir nebegali būti taip, kaip buvo“, – sakė S. Jovaiša.
„Mano situacija buvo kitokia tuo, kad turėjau dviejų metų kontraktą. Taip apt buvo labai įdomi rinktinės sudėtis – pajėgiausi žaidėjai buvo kitos tautybės, ne lietuviai. Tais metais tapome pasaulio čempionais. Ten mus pasitikę Argentinos lietuviai labai nustebo išvydę, kad vienintelis lietuvis rinktinėje buvau aš“, – sakė V. Garastas prisimindamas apsisprendimo nebekovoti po kitos šalies vėliavą akimirkas.
Anot S. Jovaišos, pavieniams sportininkams reikėjo sulaukti momento, pasitikėjimo savimi, kad pasiryžtų kovoti už Lietuvą, o ne už TSRS. Jis prisipažino, kad žaidžiant už Tarybų Sąjunga priminė buvimą rekrutuose.
„Buvo stagnacijos laikotarpis ir žaisti bei laimėti medalius sau ir Tarybų Sąjungai atrodė natūralus“, – sakė legendinis krepšininkas.
Spauda – drąsos iššūkis
Dvi eilės: gėdos prie alkoholio ir garbės prie nepriklausomos spaudos. Tuomet pasirodė pirmieji laikraščiai – „Respublika“, „Šiaurės Atėnai“ ir kiti. Leidėjai buvo nusiteikę pereinamjam laikotarpiui ir žinojo, kad agimti nepriklausomai lietuviškai spaudai lengva nebus.
Prie laisvo žodžio sklaidos prisidėję „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas, žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis, politikas Romualdas Ozolas, vienas leidinio „Atgimimas“ įkūrėjų, ilgametis „Respublikos“ žurnalistas Julius Girdvainis, televizijos diktorė ALgimanta Žukauskienė ir šiandien su humoru prisimena perversmo metus. Tačiau pripažįsta, kad teko susidurti ir su grasinimais, ir bandymu cenzūruoti skleidžiamas mintis.
R. Ozolas prisiminė komišką istoriją, kai laikraščio „Atgimimas“ leidimui buvo įjungta žalia šviesa, tačiau popieriaus leidiniui teko ieškoti per didžiausius vargus. Taip pat buvo atvejis, kai komunistų partijai nusprendus, kad Michailo Gorbačiovo karikatūra yra netinkama, ji buvo išimta, o jos vietoje laikraštyje akis badė baltas plotas.
Anot G. Vainausko, pereiti iš komunistinės santvarkos prie laisvo žodžio nebuvo lengvas – netiko nei žodžiai, nei iliustracijos.
„Turėjome pasikeisti patys, perprasti naujus dėsnius. O kai pasikeitėme, nebepatikome valdžiai“, – sakė ilgametis „Lietuvos ryto“ veiklos puoselėtojas.
Iki 1990–ųjų buvo viskas aišku – valdžia buvo svetima. Pasak pašnekovų, pirmasis drąsus straipsnis nepriklausomybės tema, parašytas Arvydo Juozaičio, buvo tarsi nepriklausomybės pranašas, kuris nušvietė artėjančius džiaugsmus ir sunkumus.
„Dabar spauda turi tiek daug laisvės, kad kartais nebežino, ką su ja daryti. Galiu pastebėti, kad tuomet tarp žiniasklaidos atstovų išties geravalių žmonių, kuriems rūpėjo. Manau ir dabar to trūksta – atsakomybės prieš visuomenę ir valstybę turėjimas“, – sakė R. Ozolas.
A. Žukauskienė prisiminė, kaip prieš daugiau nei 20 metų buvo privaloma parengti 30 minučių privalomos politizuotos medžiagos, kaip buvo rengiamos „Panoramos“ repeticijos, kaip visos žinios būdavo parengiamos remiantis vos keliais informacijos šaltiniais –ELTA, ITAR–TASS.
„1990–aisiais įstojau į universitetą mokytis literatūros, bet jo nebaigiau dėl įtempto darbo – buvo taip įdomu. Tai buvo nuostabi žurnalistikos mokykla. Neturėjome nieko – nei interneto, nei galimybės pažiūrėti, kas vyksta seimo posėdžiuose“, – prisimena J. Girdvainis.
Pasak A. Čekuolio, spaudos vaidmuo nepriklausomybės atgavimo metais buvo be galo svarbus. „Mes buvome tas balsas, kuris kalbėjo drąsiai. Žmonės matė mūsų pavyzdį ir galbūt galvojo, kad, jei mūsų, kalbančių, nesuima, tai ir jų, einančių piketuoti nesuims“, – sakė A. Čekuolis. Anot jo, pirmieji lietuviški laikraščiai, palyginus gyventojų skaičių, buvo leidžiami didesniu tiražu nei „New York Times“ Amerikoje.
Paklaustas apie darbo užmokestį anais laikais, J. Girdvainis prisipažino, kad be atlyginimo labai daug pridėdavo žinojimas, kad rašomas žodis yra svarbus, laukiamas ir reikalingas.
Politika – pirmieji žingsniai
Sąjūdžio kalviai – Andrius Kubilius, Angonita Rupšytė, Lietuvos dailininkas karikatūristas, grafikas Jonas Varnas prisiminė pirmuosius rinkimus, vykusius nepriklausomoje Lietuvoje. Anot A. Kubiliaus, rinkimų kampanija buvo organizuota visai neblogai, tačiau atsirado įvairiausių netikėtumų – buvo ekspromtu ieškomi tarptautiniai stebėtojai, kompiuterius atstojo pasiaukojantys duomenų apdorojimą ant savo pečių užsikrovę žmonės.
J. Varnas prisimena, kad piešdamas tuometinius portretus ir plakatus itin taupė popierių. Per patį rinkimų įkarštį, anot jo, visi koncentravosi į vieną tikslą, visi buvo lygūs. „Dabar tai Andrius Kubilius – premjeras, o tada, Angonita tik pamodavo savo geležine rankele ir lėkdavo, kad net padai blizgėdavo“, – rinkimų laikotarpio akimirkas prisimena menininkas.
A. Kubilius sako, kad apsisprendimas rikimuose sudaryti konkurenciją komunistų partijai įvyko pamačius, kad vis laimi komunistai su Algirdu Brazausku priešakyje.
„Supratome, kad reikia bandyti demokratiniuose rinkimuose konkuruoti, iškelti savo programą, atstovauti savas pažiūras“, – sakė dabartinis premjeras.
Paklausti, kaip tais laikais rinkimai pavyko nežinant, kas yra viešieji ryšiai, pašnekovai sutarė, kad tai nieko iš esmės nekeičia. Ir tuomet buvo televizija, radijas, telefonas – svarbiausia buvo nekalbėti to, ko neišmanai, nes galimybės pasisakyti buvo ribotos. Dabar, anot jų, skirtumas tik tas, kad informacijos yra gerokai daugiau, tačiau dažnai ji kartojasi, yra keičiama, o tai tik įneša sumaišties.
Menas – pakylėtas laisvės troškimo
Sovietų laikais dažnai buvo cituojamo Lenino frazė: „Iš visų menų mums svarbiausias – kinas.“
Aktorė Eglė Gabrėnaitė sako, kad perversmo laikotarpį lydėjo daug sutapimų – ją pasikvietė vaidinti režisierius Rimas Tuminas, buvo įkurtas Vilniaus mažasis teatras...
„Tuo metu buvo didžiulis dvasinis pakilimas, didžiulis. Žmonės ateidavo, pasiūlydavo geresnį paltą spektakliui, kiti atidavė lentas iš seno dvaro – nuo to užsimezgė teatras. Tačiau buvo ir nuogąstavimų. Kaip sakė R. Tuminas – ką mes čia vaidinsime, jei gatvėje dedasi žymiai įdomesni dalykai!“, – sakė aktorė, kuri nepaisant skurdo, šį laikotarpį prisimena kaip didžiausią teatro pakilimą.
Kino režisierius Raimundas Banionis sako, kad nepriklausomybė atnešė naujus vėjus, o kaip priimti pasikeitimus jis ir kiti kino atstovai mokėsi iš kitų mažų šalių, neseniai atgavusių laisvę. Kinematografas prisimena, kad panorus sukurti tikrovišką filmą apie tuometę visuomenę, teko palaukti keletą metų. „Kas nebuvo galima 1988–aisiais, 1990–aisiais jau buvo galima“, – prisimena jis.
Algirdas Kaušpėdas sako, kad 1990–ais metais koncertų gerokai sumažėjo, keitėsi muzika, dainos. Populiariosios estrados atlikėja Dž. Butkutė tais metais išleido kultine vėliau tapusią dainą „Nemylėjau tavęs“.
„Šią dainą parašiau būdama kokių 20–ies metų. Nesigiriu, tiesiog konstatuoju faktą – kas antrame žigulyje skambėjo „Nemylėjau tavęs“. Pamenu, kad tada atlyginimą mokėjo vagnorkėm – bulviniais maišais. Net nežinau, kiek mokėdavo, aš neskaičiuodavau – kiek mokėjo, tiek buvo gerai“, – sakė dainininkė.
Nepriklausomybės metais į Lietuvą atkeliavo ir pirmosios užsienio žvaigždės – „Nazareth“ ir kiti. Šių muzikantį pasirodymais tuomet rūpinosi kompozitorius Alvidas Tautkus.
Grupės „Bix“ muzikantas Samas prisimena, kad 1990–aisiais rūpėjo pragyventi šią dieną. „Leisdavo albumus neskaičiuodami tiražo, pinigai buvo nesuvokiamo pavidalo, niekas per daug nerūpėjo – svarbu buvo tik kažkaip pragyventi tą dieną“, – sako S. Urbonavičius.
Architektas ir muzikantas Algirdas Kaušpėdas prisimena, kad tai buvo didžiulės infliacijos ir chaoso metas. „Teko susidurti ir su gangsteriais, pamatyti jų „bokštelius“, – sako A. Kaušpėdas, kuris juokiasi, kad “Santa Barbaros" tipo namo statyti jam vis dėlto neteko.
Visą diskusiją galėsite pamatyti artimiausiu metu, LRT kanalu.
Renginio akimirka (nuotr. Balsas.lt)
Renginio akimirkos (nuotr. Balsas.lt)
Renginio akimirkos (nuotr. Balsas.lt)
Renginio akimirkos (nuotr. Balsas.lt)
Renginio akimirkos (nuotr. Balsas.lt)
