Kalbinti gyventojai sako netikintys oficialia statistika, kurioje kainos didėja minimaliai. Mat geriausiai kainų pokyčius jie jaučia savo ištuštėjusioje kišenėje.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, per metus maisto produktai pabrango 1,6 procento. Tiesa, bendroji statistika mažai ką pasako apie tai, kaip gyventojai iš tiesų jaučia kainų pokyčius. Mat vartotojų kainų indeksui skaičiuoti yra sudarytas „statistinis krepšelis“, į kurį įeina 920 prekių ir paslaugų. Tačiau jei norėtume išsiaiškinti, kokia konkreti prekė ar paslauga patenka į šį krepšelį, pasižiūrėti negalėtume, mat tai yra konfidenciali informacija. Todėl neįmanoma patikrinti, kaip oficiali statistika atspindi žmonių jaučiamą maisto produktų brangimą.
„Gyventojas mato kažkokį pieną, kurį tiktai jisai perka, tam tikrą rūšį tam tikroje parduotuvėje, o pas mus vis dėlto atsispindi, kas vyksta visoje Lietuvoje. Ir skirtingose miestuose, skirtinguose parduotuvėse tas pats produktas tikrai gali kainuoti skirtingai. O be to, labai didelė įvairovė pas mus pakliūna, labai daug registruojame kainų“, - stengiasi skirtumus paaiškinti Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva.
Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtaria, kad dabartinė valdžia nėra suinteresuota parodyti, kiek realiai kainos pakilo.
„Klausimas yra toks, kas gali paneigti, kad iš tikrųjų dabartinė valdančioji dauguma ir Vyriausybė tikrai buvo suinteresuota visais įmanomais būdais viešai deklaratyviai demonstruoti, kad įvedus eurą kainos nesikeis. Tiesiog buvo politikų pažadai, tokie mesti žodžiai ir juos visais veiksmais yra bandoma pateisinti. Tai galbūt ir čia politikai randa tuos skaičius, kurie jiems yra patogūs“, - savo nuomonę dėsto politikas Eligijus Masiulis.
Įsisiūbavus kainų skandalui ekonomistas Gitanas Nausėda siūlo atidžiau pažvelgti į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis. Esą kai kurie paviešinti skaičiai išduoda prekybos tinklų godumą.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
