Artėja pavasaris, bet daug kam šis metų laikas kelia toli gražu ne pačius romantiškiausius jausmus. Tirpstant sniegui, prieš mūsų akis atsiveria šunų ekskrementais nusėtų parkų, vejų, gatvių vaizdai. Tai neišvengiama problema, dėl kurios kenčia ir gyvūnų neturintys žmonės.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, gyvūnų augintojai turi surinkti savo augintinių ekskrementus. Čia pat kyla klausimas, kodėl vejos ir toliau „užminuojamos“. Kalta žmonių savimonė ar atsakingų už šią problemą institucijų neįgalumas?
Specialių dėžių pastatyta per mažai
Vilniaus miesto savivaldybė skyrė nemažai lėšų specialių dėžių šunų ekskrementams įrengimui: iš viso Vilniuje turėjo būti įrengtos 86 tokios dėžės, kurias prižiūri teritorijų rankinio sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros konkursus laimėjusių bendrovių darbuotojai.
„Kur tos dėžės? - klausia Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus direktorė Danutė Navickienė. - Aš jų nematau“.
Pašnekovės teigimu, pas mus neretai daug kas prasilenkia su realybe. „Savivaldybė užtikrina nepakankamas priemones, kad žmonės laikytųsi viešosios tvarkos taisyklių. Pagaminti plakatus, kur šunelis daro „kakutį“ ir pastatyti specialių dėžių, kurių niekas nemato, nėra efektyvu“, - mano D. Navickienė.
Gyvūnų globos draugijos atstovės nuomone, negalima iš žmonių reikalauti rinkti savo augintinių ekskrementus, nesudarius tam palankių sąlygų.
„Kaip žmogus surinks tuos ekskrementus, jei neturės kur jų utilizuoti? Juk į viešuosius bendruosius konteinerius mesti negalima. Dėsis į kišenę ir nešis namo į tualetą? Ar nuneš į savivaldybę padės ekskrementų krūvelę?“, - stebisi pašnekovė.
Kaip žinia, specialios dėžės šunų ekskrementams yra įrengtos šunų vedžiojimo aikštelėse ir parkuose.
Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktorius Rimantas Ramanauskas pripažino, kad įrengtas nepakankamas kiekis dėžių, tačiau tikisi, kad ateityje pavyks tą skaičių ženkliai padidinti.
„Planuojama įrengti daugiau šunų vedžiojimo ir dresavimo vietų, nes žmonės visada augino šunis ir augins. Atsiras ir daugiau specialių ekskrementams skirtų dėžių būtent šunų vedžiojimo vietose ir parkuose“, - planais dalinosi R. Ramanauskas.
Kas atsakingas?
D. Navickienė negalėjo atsistebėti: „Taip išeina, jei turi šunį ir arti tavo namų nėra šunų vedžiojimui įrengtos aikštelės, tu turi važiuoti su šuniu, tarkim, iš Fabijoniškių į Pašilaičius, kad tavo šuniukas „išsituštintų“ ir išmestum jo ekskrementus į specialiai tam skirtą urną?“
R. Ramanausko nuomone, jei žmogus ryžosi turėti augintinį, jis turi ir prisiimti atsakomybę už ekskrementų tvarkymą. Pasak pašnekovo, pats yra ne kartą matęs, kai žmonės vedžiodami šunis, turi pasiėmę su savimi paprastus maišelius ir ekskrementus surenka.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vyr. specialistė Jolita Mackevičiūtė tvirtino, kad dėl sveikesnės, gražesnės ir draugiškesnės aplinkos turėtų stengtis visi, tiek gyvūnų savininkai, kurie turi surinkti savo augintinių išmatas, tiek miestų savivaldybės, kurios privalo užtikrinti, kad būtų įrengta pakankamai specialių konteinerių ekskrementams. Anot jos, labai svarbu ir tai, kad kiti gyventojai šių dėžių neniokotų ir nepripildytų kitokių šiukšlių.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kiekvienas šuns šeimininkas privalo turėti maišelį ekskrementams. „Mes daliname nemokamus maišelius, darome akcijas, išdaliname maišelius policijai ir savo darbuotojams, kurie, savo ruožtu, juos perduoda žmonėms ir paaiškina, kur tokių galima įsigyti“, - paaiškino savivaldybės atstovas.
Tačiau akivaizdu, kad visiems tų maišelių neužtenka ir čia jau prasideda žmogaus susivokimo klausimas – ras jis priemonių šuns ekskrementų tvarkymui ar ne.
„Kaip ir visada viskas yra užkraunama pačiam žmogui. Jei jis yra pakankamai sąmoningas, gerbia kitus ir aplinką, nenori, kad mūsų žolynai būtų nusėti ekskrementų krūvelių, jis pasiima paprastą maišelį iš prekybos centro ir sutvarko savo gyvūno „užterštą“ vietą. Tai tarsi atliekų rūšiavimas“, - pažymi D. Navickienė.
Nepakankamas finansavimas
Tačiau jos nuomone, kad šis „rūšiavimas“ būtų civilizuotas ir sistemingas, nemažai turi padaryti ir pati savivaldybė. Anot pašnekovės, savivaldybės indėlis į šios problemos sprendimą – lašas jūroje.
„Reikia skirti normalų biudžetą ekskrementų dėžėms, maišeliams, žmonių raginimui, o savivaldybė skyrė „vargingą centą“. Belieka džiaugtis, kad yra tokių žmonių, kurie, neturėdami nei priemonių, nei sąlygų, nepažeidžia gyvūnų laikymo taisyklių“, - samprotavo Gyvūnų globos draugijos atstovė.
Pasak R. Ramanausko, jei nuolat atsirastų įstaigų, kurios išskirtų lėšų nemokamiems maišeliams, problema po truputį išsisemtų. Pašnekovas pripažino, kad periodiškai tai viena, tai kita įmonė paremia viešosios tvarkos užtikrinimą ir skiria pinigų maišeliams, kurie vėliau dalinami augintinių savininkams.
Kaip kovojama su ekskrementų problema Lietuvoje?
R. Ramanauskas patvirtino, kad žmonės, nesurenkantys savo augintinių ekskrementų, iš pradžių gauna įspėjimą, o vėliau ir pinigines baudas.
„Labai didelė dalis viešosios tvarkos pažeidimo protokolų surašoma dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo: tai gyvūnas vedžiojamas be antsnukio, tai šeimininkas nesurenka ekskrementų, tai dar kas nors“, - teigė pašnekovas.
Savivaldybės atstovas džiaugėsi, kad nemažai gyventojų padeda atsekti viešosios tvarkos pažeidėjus: fotografuoja, skambina, kad praneštų apie pažeidimą, rašo elektroniniu paštu ir teikia visokeriopą informaciją.
Nepaisant to, kad atsiranda vis daugiau aplinka ir kitais žmonėmis besirūpinančių šunų augintojų, problema vis tiek išlieka aktuali. „Nesvarbu, ar matai dešimt, ar šimtą ekskrementų, bet tu juk juos matai“, - reziumavo R. Ramanauskas.
Ekskrementai kelia rimtą pavojų sveikatai
Užkrečiamų ligų skyriaus vyr. specialistė J. Mackevičiūtė pabandė išaiškinti, kokį pavojų žmogui ir aplinkai kelia ekskrementai, „besipuikuojantys“ ant mūsų vejų ir žolynų.
„Dažniausia šunų (rečiau kačių) platinama užkrečiamoji liga yra toksokarozė. Toksokarozę platina sergantys šunys ir katės. Sergančių gyvūnų (šunų, kačių) organizme suaugusi toksokarų (apvaliųjų kirmėlių) patelė per parą išskiria apie 200 tūkst. kiaušinėlių, kurie nesubrendę su gyvūno išmatomis patenka į aplinką“.
Pašnekovė pabrėžė, kad esant palankioms sąlygoms – oro temperatūrai pakilus iki +10 °C – jie pradeda vystytis dirvožemyje.
Anot jos, patys gyvūnai šiais helmintais užsikrečia prariję subrendusių toksokarų kiaušinių, esančių aplinkoje.
„Toksokaroze užsikrečiama toxocara kirmėlių subrendusiems kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Taigi, žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves, vaikai – žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų“, - dėstė J. Mackevičiūtė.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė nuramino, kad žmogus tiesiogiai nuo šuns užsikrėsti negali, nes toksokarų kiaušinėliai, iš gyvūnų žarnyno pakliuvę į aplinką, būtinai turi pereiti vystymosi dirvožemyje etapą, kad subręstų. Šunys gali pernešti subrendusius toxocarų kiaušinėlius, kurie patenka ant jų kailio ar liežuvio voliojantis žolėje ar pan. Žmogus nuo žmogaus toksokaroze neužsikrečia, nes parazitai neišsivysto iki suaugusių kirmėlių ir neišskiria toksokarų kiaušinėlių.
J. Mackevičiūtė pabrėžė, kad dažniausiai šia liga užsikrečia ir serga 4–6, 10–14 metų amžiaus vaikai, kurie neturi reikiamų higieninių įgūdžių, kurių silpna, dar nepakankamai susiformavusi imuninė sistema.
Prevenciniai sveikatos apsaugos ministerijos patarimai
Laikytis higienos:
- Atidžiai tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su šuniu ar kate.
- Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, Reguliariai gydyti (dehelmintizuoti) šunis ir kates nuo kirminų.
- Neleisti šunims laižyti veido, indų, iš kurių valgoma.
- Pasivaikščiojimo metu surinkti augintinio išmatas į maišelius ir išmesti į konteinerius.
- Nežaisti su svetimomis katėmis, šunimis, ypač valkataujančiais gyvūnais.
- Patartina nenaudojamas vaikų smėlio dėžės uždengti. Svarbu smėlį pakeisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Neleisti vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas. Smėlio dėžes reikėtų įrengti saulėtose vietose.
Kaip šunų „kakulių“ problemą išsprendė kitos šalys?
Kiekviena Europos šalis turi savo priemonių, kaip kovoti su ekskrementų krūvelėmis, paliktomis žolėje.
Daugelyje šalių visų pirma yra skiriamos didelės baudos. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje už nesurinktą augintinio „dovanėlę“ šeimininkas gauna 500-600 litų baudą. Vokiečiai taip pat įvedę griežtą baudų ir kontrolės tvarką, kuria jie garsėja nuo senų laikų.
O štai kaimyninėje Lenkijoje pastatyta iš tiesų nemažai specialių dėžių šunų ekskrementams, be to, tos dėžės įrengtos ne tik parkuose, bet ir šalia skverų bei kitų lankomų vietų. Austrijoje prie zoologijos prekių parduotuvių kabo reklaminiai gyvūnų maisto stendai, šalie kurių guli nemokami maišeliai ekskrementams surinkti.
Išradingieji suomiai iš gyvūnų išmatų, kurios patenka į specialius konteinerius, daro naudingą kompostą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad daugelyje žmonių susibūrimo vietų viešinama informacija apie higieną ir gresiančias infekcines ligas. Europos sostinėje Briuselyje augintinių šeimininkams adresuojami skelbimai su tekstu: „Ačiū, šeimininke, kad atsivedei mane į tokią gražią vietą“, kad augintojas iš tiesų suvoktų tvarkos ir švaros svarbą tiek gyvūnui, tiek aplinkai. Po tokiomis padėkomis belgai įrengę specialius stendus, ant kurių guli maišeliai ekskrementams rinkti.
