Pasisekus ir Vilniaus gatvėse jau galima išvysti žmones, šokinėjančius per suoliukus, turėklus, lipančius sienomis ar įsikabinusius į troleibuso galą.
Jie išnyra iš niekur ir dingsta nežinia kur vos per kelias sekundes, atsitiktiniems žiūrovams sukeldami prieštaringas reakcijas – nuo tradicinio pasipiktinimo iki susižavėjimo. O vėliau kyla ir klausimas – kas jie tokie, tie šokinėtojai?
Šį urbanistinio sporto žanrą vadina įvairiai: Le Parkour (žinomas taip pat kaip Parkour, PK, Freerun). Parkūro atlikėjai vadinami treiseriais (pranc. Traceurs).
„Balsas.lt“ pakalbino šokinėjančius, „skraidančius“, laipiojančius, bėgiojančius treiserius Tomą Gudėną ir Andrių Avdejevą, kaip parkūras atsirado Lietuvoje ir kas vyksta dabar. Videoreportažai apie parkūrą pridedami straipsnio viduryje ir pabaigoje.
Parkūro istorija
Parkour arba l'art du déplacement (pranc. persikėlimo menas) yra judėjimas, kurio tikslas kuo veiksmingiau ir greičiau nusigauti iš vieno taško į kitą naudojant žmogaus kūno fizinius gebėjimus. Šis persikėlimo menas padeda įveikti bet kokias žmogų supančias kliūtis – nuo šakų ir akmenų iki turėklų ir betono sienų – ir gali būti praktikuojamas ir mieste, ir gamtoje.
Prieš Pirmąjį Pasaulinį karą buvęs prancūzų jūrų karininkas Georges Hébert, keliaudamas Afrikoje, susižavėjo vietinių genčių fizine jėga ir įgūdžiais. Afrikietišką patirtį jis panaudojo Reimso koledže Prancūzijoje, kai pradėjo mokyti vaikus kūno kultūros. Jis sukūrė originalios fizinio lavinimo sistemos principus, suskirstęs juos į veiksmų grupes: ėjimas, bėgimas, šokinėjimas, šliaužimas, lipimas, lygsvaros laikymas, vertimasis, kėlimas, savigyna, plaukimas. Šiuos principus vėliau perėmė Prancūzijos kariuomenė ir gaisrininkai.
Šiandien naudojamas parkūro terminas (o ir pati šaka) atsirado, transformavus Prancūzijos kariuomenėje vykusius parcours du combattant (kariniai kliūčių ruožo įveikimo kursai) ir parcours SP (kliūčių ruožo įveikimo kursai gaisrininkams).
Parkūras Lietuvoje
A. Avdejevas mano, kad parkūras Lietuvoje atsirado prieš 3-4 metus, bet pirmeivio įvardinti negali. Gal juo buvo ir „Balso.lt“ kalbinamas T. Gudėnas. Vilniuje egzistuoja „Tracers“ klubas su 7 nariais, tačiau parkūro mėgėjų yra daug daugiau. Treniruotės, pasak Tomo, vyksta kartą ar du kartus per dvi savaites.
„Iš pradžių susižavėjau Džekio Čano filmais bei filmu „Tryliktas rajonas“(ten vaidino ir vienas iš parkūro pradininkų Davidas Belle). Pažiūrėjęs nusprendžiau, kad ir aš noriu taip išmokti. Daug kartų bandžiau pakartoti filmuose matytus triukus“, - pasakojo Andrius.
T. Gūdėnas įsitikinęs, kad parkūras nėra triukų demonstravimas, gerokai svarbiau įveikti kliūtį demonstruojant originalumą, stilių, asmenybę.
Lietuvoje parkūru užsiima ir merginos. Treiseriai Tomas ir Andrius įsitikinę, kad jos dažnai plastiškiau ir greičiau nei vaikinai šokinėja, laipioja, bėgioja.
Parkūras pradedantiesiems
Tomas pasakojo, kad nuo 2007 metų pradžios vyko parkūro treniruotės pradedantiesiems. Pradžioje jos vyko Moksleivių ir jaunimo centre, vėliau Vilniaus Pedagoginio universiteto patalpose. Šiuo metu treniruotės vyksta sekmadieniais kartą per dvi savaites. Kur? Tiesiog lauke.
Andrius pataria, kad parkūro debiutantai pirmiausia turėtų pabendrauti su treiseriais, nes tai padės išvengti galimų traumų. Taip pat labai svarbu prieš treniruotes daryti apšilimą.
Tomas, savo ruožtu, atitarė, kad patarimai nepadės, nes kiekvienas turi pats bandyti ir supratimas ateis per patirtį. Ir patikino, kad vis dėlto nereikėtų pradėti nuo įspūdingų triukų.
Daugelis jaunuolių susidomi parkūru manydami, kad tai tėra dar viena ekstremalaus sporto šaka. Tačiau tikras parkūras nėra tik sportas, sakė Andrius. D. Belle parkūrą įvardina kaip tikslingą savo kūno panaudojimą ekstremaliose situacijose – kad ir gelbstint žmones.
Kas yra geras parkūras?
„Nereikia sakyti, kas yra gerai, kas yra blogai. Žiūrint į tai iš šono negalima spręsti. Tai tiesiog gyvenimo stilius“, - vienbalsiai teigė abu treiseriai. „Mes juk nesakom, aš kvėpuoju, aš valgau, aš vaikštau“, - gan netikėtai argumentavo Andrius.
Norintys stilingo ir netikėto vaizdo gali pasikviesti treiserių, kurie atliks savo šou. Pasak Tomo, jis ir jo draugai vis dažniau yra kviečiami pasirodymams privačiuose vakarėliuose ir renginiuose.
Paklausti, kuo skiriasi paprasta treiserio diena nuo surepetuoto veiksmo, vaikinai žadėjo, kad ateityje bus galima nufilmuoti ir parodyti žiūrovams eilinę treiserio dieną, kuri, jų nuomone, gali būti net įspūdingesnė už šį pasirodymą. Taigi, laukite tęsinio.
