Viešąjį transportą populiarina greitieji Vilniaus atobusai, o dar didesnę sektoriaus plėtrą reikia sieti su nauja, pajėgesne transporto rūšimi, mano Vilniaus savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys. Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ iniciatorius Marius Markevičius mano atvirkščiai – naujos transporto rūšys esą tik brangiai atsieis.
„Optimizavus Vilniaus viešąjį transportą nuo šių metų liepos 1 dienos ir įvedus greituosius autobusų maršrutus, kur eismo intervalas tarp transporto priemonių piko metu – vidutiniškai 5 minutės, yra geras rezultatas: į viešąjį transportą buvo pritraukti keleiviai“, -Žinių radijo laidoje „Atsakingi už gamtą“ sakė K. Lubys.
„Ateityje reikia rimtai galvoti apie naują, pajėgesnę transporto rūšį, kuri vienu metu galėtų pervežti didesnį keleivių srautą“, - pridūrė jis.
Pasak M. Markevičiaus, pirmiausia reikia sutvarkyti esamas transporto priemones ir infrastruktūrą, o ne „išradinėti dviratį“ naujomis transporto rūšimis:
„Gerą greitį galime pasiekti ir su tuo, ką turime, tačiau pirmiausia reikia sutvarkyti tai, ką turime. Pirmiausia – normali gatvių priežiūra, dispečerizavimas, normalūs grafikai, o ne ištempti, kai kartais transporto priemonės 2-3 minutes stovi stotelėje, nes jos negali važiuoti greičiau pagal grafiką, (...) viešojo transporto priemonių pirmenybė sankryžoje“, - komentavo M. Markevičius.
Šiuo metu, pasak K. Lubio, 1000 gyventojų tenka beveik 700 lengvųjų automobilių. Viešojo transporto „aukso amžius“, anot K. Lubio, buvo 1980-1988 m, vėliau tendencijos keitėsi.
„Lietuvai laisvėjant, atsirandant laisvesnei ekonomikai, daugiau verslumo, buvo daugiau įsigyjama automobilių. Akivaizdu, kad Vilniaus miesto gatvės tuo metu leido pakankamai greitai, patogiai ir trumpiausiu laiku su lengvuoju automobiliu nuvažiuoti į reikiamą punktą, dėl to viešojo transporto, kuris buvo sausakimšas, populiarumas pradėjo mažėti“, - kalbėjo K. Lubys.
Pasak M. Markevičiaus, viešojo transporto populiarumas smuko, nes šios paslaugos įmonės „nespėjo su gyvenimu“:
„Transporto priemonių būklė nebuvo gerinama. (...) Žmonės rinkosi tą, kas patogiau, kur lengviau įlipti. Kitas dalykas – nešvara, nelankstūs tvarkaraščiai, ne visuomet saugi kelionė, asocialūs keleiviai.“
Be to, anot jo, automobilį mieste galima pasistatyti bet kur, dėl to vilniečiai ir renkasi patogumą:
„Jis gali prie bet kurio namo privažiuoti, vos ne prie durų, ir jį pasistatyti be papildomų išlaidų. Tuo tarpu iki stotelės jis turėtų ganėtinai nemažus atstumus eiti, kartais ne visai tvarkingais šaligatviais ar visai be šaligatvių“, - sakė M. Markevičius.
