Kitų metų gegužę Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, pasikeitimų sulauks tiek įmonės, tiek gyventojai. Paprastiems žmonėms bene labiausiai rūpi, kaip keisis prekių ir paslaugų kainos. Anot ekspertų, prekyba su Europos Sąjunga liberalizuota jau dabar, todėl žymesnių pokyčių įsivežant prekes iš šių šalių neturėtų būti, o panaikinus prekybos apribojimus kainos gali ir sumažėti.
O kaip keisis iš Rusijos, Kinijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų Europos Sąjungai nepriklausančių šalių importuojamų prekių kainos? Apie tai “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys kalbasi su radijo bendradarbiu Vilniuje Vytautu Plunksniu.
Vytautas Plunksnis: Prie Ūkio ministerijos įkurta viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra neseniai atliko tyrimą, kaip keisis iš septynių pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių, nepriklausančių Europos Sąjungai, įvežamų prekių kainos.
Tyrimo išvados vienareikšmiškos - prekės iš Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos, Ukrainos, Kinijos bei Kazachstano dėl Europos Sąjungos taikomos muitų politikos vidutiniškai brangs 6-7 proc., o kai kurių prekių kainos dėl muitų gali padidėti ir kelis kartus.
Ypač turėtų keistis tų prekių kainos, kurioms Europos Sąjunga taiko specialius muitus, priklausančius ne tik nuo muitinėje deklaruotos šios prekės vertės, bet ir nuo įvežamo kiekio. Dažniausiai tai žemės ūkio produkcija.
Labiausiai turėtų brangti ukrainietiškos prekės - tyrimo duomenimis, jų kainos vidutiniškai gali padidėti apie 17 proc., amerikiečių gaminiai brangs apie 15 proc., japonų - maždaug 9 proc. Santykinai nedaug išaugs rusiškų prekių kainos - maždaug pusantro procento.
Darius Udrys: O kokių kiekvienos šalies prekių kainų pasikeitimą gyventojai pajaus labiausiai? Gal brangs tik tos importinės prekės, kurių niekas neperka?
Tyrimo autoriai nagrinėjo, kaip keisis į Lietuvą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių pernai įvežtų perkamiausių prekių kainos. Jei tam tikro produkto importas per metus nesiekė 50 tūkst. litų, galimi kainų pasikeitimai nebuvo analizuojami. Todėl kainų kilimas paplonins beveik kiekvieno lietuvio piniginę.
Pavyzdžiui, iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos dėl ES muitų gali pabrangti beveik 1 proc. - šalies gyventojams tai reikš daugiau kaip 5 mln. litų papildomų išlaidų.
Taip pat brangs tiek iš Rusijos, Ukrainos, Kazachstano ir Baltarusijos įvežami žemės ūkio produktai. Dėl ES pastangų ginti vidaus rinką, kviečių, rugių ir miežių importo kainos gali didėti du kartus.
Dėl ES taikomų muitų iš JAV įvežamos vištienos kainos gali išaugti net kelis kartus, o amerikietiškų cigarečių kaina - maždaug penktadaliu.
Taip pat turėtų brangti ir Lietuvoje populiarių kiniškų prekių kainos. Anot tyrimo autorių, kainų kilimą nemaža dalimi lems ir ES taikomi antidempingo muitai Kinijos gamintojams.
Pavyzdžiui, dviračių kainos gali padidėti apie 40 proc., avalynės - maždaug 7 proc., radijo imtuvų - 9 proc. Tiesa, bus ir atpigsiančių prekių - pavyzdžiui, kelioninių kuprinių bei sportinių krepšių kainos turėtų sumažėti maždaug 7 proc., taip pat 6 proc. turėtų smukti importuojamų šlepečių kainos.
Tuo tarpu norintys pasipuikuoti japoniškais automobiliais turės patuštinti pinigines - jų kainos dėl muitų gali padidėti apie 10 procentų.
Ar tikrai visų paminėtų importinių prekių kainos parduotuvėse bus didesnės? Gal verslininkai ras būdų prisitaikyti?
Daugelis didelių pasaulio įmonių turi padalinius visame pasaulyje, todėl pasikeitus muitams, bus stengiamasi ieškoti alternatyvų. Pavyzdžiui, tie patys japoniškų automobilių gamintojai tikriausiai padidins eksportą į Lietuvą iš Europoje įsikūrusių gamyklų ir taip išvengs taikomų muito mokesčių.
Taip pat daugeliu atveju kelis kartus dėl muitų brangsiančias prekes pakeis Europos Sąjungoje pagaminta produkcija.
Tačiau nemaža dalis importinių prekių tikrai brangs - tam nusiteikti galima jau dabar.
