Autentiškos kilmės ir žemės ūkio bei maisto produktų kokybės nuorodų apsaugai gali būti taikomos saugomos kilmės vietos nuorodos, geografinės nuorodos bei garantuoto tradicinio gaminio kategorijos.
Kokią naudą suteikia tokia apsauga ir koks skirtumas tarp šių trijų kategorijų?
Skirtingos apsaugos kategorijos turi bendrą tikslą – skirtingų žemės ūkio produktų gamybos skatinimą, produktų pavadinimų apsaugą nuo netinkamo naudojimo, imitavimo ir vartotojų informavimą, suteikiant žinių apie specifines produktų savybes.
Saugoma kilmės nuoroda taikoma žemės ūkio ir maisto produktams, kurie yra pagaminti, apdoroti ir paruošti konkrečioje geografinėje vietovėje, naudojant pripažintas tradicines technologijas;
Saugoma geografinė nuoroda taikoma žemės ūkio ir maisto produktams, turintiems glaudų ryšį su geografine vietove. Bent vienas tokių produktų pagaminimo, apdorojimo ar paruošimo etapas turi būti atliekamas toje vietovėje;
Garantuotas tradicinis gaminys taikomas, pabrėžiant produkto sudėties ar pagaminimo būdo tradiciškumą.
Produktų autentiškos kilmės apsaugos sistema ir principai numatyti 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos. Daugiausia paraiškų dėl geografinių ir kilmės nuorodų apsaugos pateikia senosios Europos Sąjungos (ES) narės, tokios kaip Prancūzija, Italija, Ispanija, tačiau ir Lietuvos gamintojai vis dažniau teikia paraiškas savo produkcijos autentiškos kilmės apsaugai.
Saugomi lietuviški produktai
„Seinų/Lazdijų krašto medus“ („Miód z Sejneńszczyny/Łoździejszczyzny“) – įregistruota saugoma geografinė nuoroda (bendra Lietuvos ir Lenkijos paraiška)
Kuo ypatinga ši vietovė ir joje surenkamas medus?
Geografinė vietovė, kurioje renkamas „Miód z Sejneńszczyny/Łoździejszczyzny“ / „Seinų/Lazdijų krašto medus“, yra Nemuno upės baseino teritorija, esanti Lenkijos ir Lietuvos pasienyje, Rytų Suvalkijos ežeryno mezoregione. Lenkijos teritorijoje surinktas medus vadinamas „Miód z Sejneńszczyzny“ (Seinų krašto medumi), o Lietuvos teritorijoje surinktas medus – Lazdijų krašto medumi, tačiau tai vientisa teritorija, kurioje tokiais pat metodais gaunamas identiškas produktas.
Sprendime dėl geografinės nuorodos įregistravimo tiksliai apibrėžiama vietovės teritorija, nurodant konkrečias apskritis ir seniūnijas, kurių teritorijoje surenkamas medus gali būti ženklinamas šia nuoroda. Nustatytoje geografinėje vietovėje turi vykti visi gamybos etapai – nuo avilių išdėstymo iki galutinio medaus pakavimo. Dėl labai trumpo augalų vegetacijos laikotarpio „Miód z Sejneńszczyzny/Łoździejszczyzny“ / „Seinų/Lazdijų krašto medus“ renkamas tik tris mėnesius – nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio vidurio.
Nuo kitų medaus rūšių produktas, kaip nurodoma paraiškoje, skiriasi mažu drėgmės kiekiu, dideliu tankiu, stipriu aromatu, kartoku skoniu, mažu vienos rūšies augalų žiedadulkių kiekiu.
Kitos lietuviškos geografinės nuorodos – sūris „Liliputas“, lietuviškas varškės sūris, „Stakliškių“ midus – dar laukia Europos Komisijos patvirtinimo dėl nuorodos įregistravimo ir apsaugos. Žemės ūkio ministerijos patvirtinimo laukė ir paraiška Daujėnų naminės duonos geografinei nuorodai registruoti, kuri patvirtinta š. m. lapkričio 8 d.
Skilandis įregistruotas ir saugomas kaip garantuotas tradicinis gaminys. Tokio statuso siekia ir žemaitiškas kastinys. Garantuotu tradiciniu gaminiu gali vadintis produktas, kuris savo savybėmis skiriasi nuo panašių produktų (gaminimas tradiciniu, nepakitusiu būdu, iš tradicinių žaliavų). Šiuos gaminius gali gaminti bet kurie gamintojai, kurių produktai atitinka garantuoto tradicinio gaminio aprašymą ir specifikacijas.
Tuo metu saugomų kilmės vietos nuorodų Lietuvos gamintojai kol kas nėra registravę. Registruoti kilmės nuorodą kur kas sudėtingiau nei geografinę nuorodą, kadangi kilmės vietos nuorodos atveju būtinas labai glaudus ryšys tarp produkto geografinės kilmės ir kokybės – produkto žaliava turi būti iš konkrečios geografinės vietovės, produkto kokybę ir charakteristikas turi nulemti tradicijos ir klimato sąlygos. Geografinių nuorodų atveju produkto žaliava neprivalo būti kilusi iš to paties geografinio regiono.
Europos Sąjungos mastu registruotos geografinės nuorodos gali būti saugomos ne tik Europos Sąjungoje, bet ir šalyse, su kuriomis Europos Sąjunga yra pasirašiusi dvišales sutartis. Viena paskutiniųjų tokių sutarčių – ES sutartis su Gruzija dėl žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų apsaugos, pasirašyta 2012 m. kovo mėnesį. Taigi šia sutartimi Gruzijos geografinės ir kilmės nuorodos bus saugomos ir Europos Sąjungoje.
Straipsnio autorė Kristina Vilkienė yra „Metida“ advokato padėjėja, o Reda Žabolienė - „Metida“ advokatė ir patentinė patikėtinė
