Net nuteisus tris geriausius Šiaulių rajono policijos kriminalistus, juos pakeitę pareigūnai, atrodo, nepasimokė ir toliau kankina įtariamuosius?
Ką tik papasakojome apie niekuo dėtą Gruzdžių miestelio (Šiaulių r.) gyventoją A. Grigorjevą, kuriam po nešvarių kriminalistų manipuliacijų teismas buvo nekaltai davęs net 11 metų laisvės atėmimo. „Akistatai“ toliau domintis šia pribloškiančia istorija, aiškėja, kad kriminalistų savivalė Šiaulių rajone tarpsta jau kone 10 metų.
2003-iųjų sausį Kuršėnuose (Šiaulių r.) buvo apšvarintas Nijolės D. nuosavas namas. Dingo pinigai, papuošalai ir filmavimo kamera, o labiausiai ta apvogtoji ponia susikrimto dėl pavogtų labai svarbių dokumentų – JAV imigracinės įvairovės vizos, labiau žinomos kaip žalioji korta. Vizos savininkė neteko teisės legaliai gyventi ir dirbti JAV, o gauti kitą tokį dokumentą vietoj dingusio beveik neįmanoma. Susinervinusi Nijolė D. nedelsdama kreipėsi į Šiaulių rajono policiją, kad ši greičiau surastų vagį ir atimtų žaliąją kortą.
Jei pažįsti – esi kaltas!
Nustatę, kad į pastatą buvo patekta ne išlaužiant duris, o atrakinus raktu, Šiaulių rajono kriminalistai iškėlė logišką versiją, kad pasidarbavo kažkas iš namo savininkės pažįstamų.
Netrukus policija sulaikė Kuršėnuose gyvenančius brolius Vytautą ir Evaldą Gudaičius. Priežastis – prieš kelis mėnesius Evaldas pas Nijolę D. – savo nuotakos name – šventė vestuves.
Neradę jokių įkalčių ar rimtesnių įtariamųjų, kriminalistai nutarė patikrinti vienintelę iškeltą versiją – ar pokylio metu kuris nors iš brolių plastiline neatsispaudė namo šeimininkės raktų atspaudo.
Apklausę E. Gudaitį kriminalistai paleido, o V. Gudaičio pareikalavo prisipažinti vagyste. Įrodymų policininkai neturėjo, įtariamojo turimas alibi kažkodėl jų visiškai nedomino. Policininkams užteko, kad V. Gudaitis pažįsta kažką iš nusikaltėlių. Pažįsti banditą – vadinasi, esi kaltas. Tik tokiu pagrindu tyrėjas Sigitas Zmitra pasirašė nutartį suimti V. Gudaitį dviem paroms.
Kalčiausi – vadovai
Sulaikymo terminui besibaigiant, penktadienio popietę V. Gudaitis buvo nuvežtas į teismą, ten tyrėjai paprašė pratęsti įtariamojo suėmimą. Pamatęs, kad visi policininkų įrodymai – tik kažkokios prielaidos, teisėjas įsakė V. Gudaitį nedelsiant paleisti.
Tada Šiaulių rajono kriminalistai nutarė pasityčioti iš teisingumo – prieš paleisdami jie pareiškė V. Gudaitį vėl suimantys dėl kažkokių padangų vagystės iš ligoninės.
Savaitgalį, kai policijos komisariatas ištuštėjęs, trys buvę geriausi kriminalistai – Rimantas Veniulis (30 m.), Dainius Kigas (29 m.) ir Egidijus Janulis (29 m.) – nutarė iš neprisipažįstančio V. Gudaičio prisipažinimą mušte išmušti.
Šitoje vietoje skaitytojams labai svarbu suvokti, kad dėl tokios savivalės kalti ne tik šie policininkai, bet ir Šiaulių rajono policijos bei prokuratūros vadovai. Reikalaudami vien geros nusikaltimų atskleidžiamumo statistikos, jie užmerkdavo akis, kokiomis priemonėmis tai išgaunama. Galima drąsiai teigti, kad komisarai su prokurorais dangstė įtariamuosius mušančius ir kankinančius policininkus.
Lavina skundų
Policijos darbe komisarams dangstyti pareigūnų smurtą – vadinasi, jį skatinti. Tokios politikos derlius netruko subręsti. Vienas po kito pasipylė piliečių skundai prokuratūrai, kad Šiaulių rajono policininkai, ypač R. Veniulis, D. Kigas ir E. Janulis, tardydami naudoja brutalų smurtą – kumščiuoja, daužo galvas į sieną, muša pagaliu per padus, dusina maišeliu, purto elektra, o vienam – suimtajam D. Bertašiui – netgi įlaužė kaukolę. Tarp keliolikos (!) pareiškėjų buvo moteris ir nepilnametis, o vienu įvykiu peržengtos bet kokios padorumo ribos.
2002-ųjų kovo mėnesį D. Kigas ir E. Janulis važinėjo po rajoną ieškodami iškirstų ir pavogtų eglių už 5000 litų. Važiuodami pro pensininko Kazimiero Lėliuko sodybą, kriminalistai kieme pastebėjo vieną eglės viršūnę. Niekada neteistas ir nebaustas žilagalvis senolis paaiškino, kad grįždamas iš savo miško radęs nulaužtą numestą spygliuočio viršūnę ir pasiėmęs.
Kriminalistai pensininką nusivežė į komisariatą ir taip „apklausė“, jog senolis, pametęs dantų protezus, ant neštuvų atsidūrė tiesiai Šiaulių ligoninėje ir ilgokai šlapinosi krauju...
Skandalas pateko į spaudą, bet komisarų ir Šiaulių rajono prokuratūros buvo užglaistytas – kaip ir visi kiti minėti keliolika pareiškimų.
Dangstyti ir skatinti
Sunku suvokti – negi dešimtys vienas kito nepažįstančių žmonių galėtų susimokyti vienodai meluoti ir šmeižti policiją? Vis dėlto prokuratūra nė karto nerado įrodymų, o komisarai savo agresyvius pavaldinius net skatino ir apdovanojo policijos garbės ženklais „Tėvynės labui“.
Reikia pripažinti, kad apdovanojo ne be pagrindo – R. Veniulis, D. Kigas ir E. Janulis iš tikro yra atskleidę daug sunkių nusikaltimų. Tačiau jausdami komisarų palaikymą, šie trys kriminalistai ilgainiui pasijuto esantys nebaudžiami visagaliai.
Taigi tąkart spjovę į teismo nutartį V. Gudaitį paleisti, trys policininkai juokdamiesi V. Gudaitį nusivežę užrakino areštinėje, o sekmadienį atsigabeno į Šiaulių rajono policijos komisariato kabinetą – išgauti planuoto prisipažinimo.
Kankino, kol prisipažino
Kuršėniškis V. Gudaitis „Akistatai“ sakė šio tardymo nepamiršiąs iki gyvenimo pabaigos: „Dar veždami mane į komisariatą automobilyje R. Veniulis, D. Kigas ir E. Janulis man pagrasino, kad nusiteikčiau prisipažinti – „dar ne tokie mafiozai pas mus prabyla“. Vos įvestas į kabinetą buvau smūgiu į ausį pargriautas ir surakintas antrankiais – iki šiol likusios žymės. Tada buvau spardomas, mano galva daužoma į sieną. Vėliau buvau dusinamas ant galvos užmautu polietileniniu maišeliu. To tiems sadistams buvo negana – jie mane purtė aukštos įtampos elektros srove specialiu elektrošoko aparatu ir, numovę batus, per padus daužė iš subyrėjusios kėdės išimtu pagaliu. Kad srovė skaudžiau kratytų, buvau aplietas vandeniu. Kelis kartus dusinamas alpau, o nuo smūgių per padus ištino kojos“.
Neištvėręs kankinamasis pasirašė jam pakištą suklastotą prisipažinimą, kad tik liautųsi nežmoniškos kančios. Prieš paleidžiamas V. Gudaitis dar turėjo pasirašyti, kad pretenzijų niekam neturįs, bet vos išėjęs iš komisariato jis kreipėsi į medikus ir prokuratūrą.
Sulaužyti likimai
Žinoma, pasikartojo ta pati istorija – prokurorai ir vėl nerado įrodymų. Tik šįkart savivaliautojai padarė apmaudžią klaidą. Oficialiai apklausiami jie pamelavo, kad V. Gudaičio mušti negalėję, nes tądien esą dirbę kitame mieste. Tačiau V. Gudaitis susirado gerą advokatą ir jo padedamas įrodė, kad kriminalistai meluoja.
2005 metais R. Veniulis, D. Kigas ir E. Janulis, nors iš paskutiniųjų kaltę neigė, buvo nuteisti – pripažinti kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Nė vienas nebuvo nuteistas kalėti, tik visi trys buvo įpareigoti V. Gudaičiui sumokėti 10 000 litų moralinę kompensaciją ir neteko teisės dirbti teisėsaugoje.
Beje, netekęs pareigų policijoje, D. Kigas išvyko uždarbiauti į Angliją ir po 5 metų paslaptingomis aplinkybėmis tragiškai žuvo.
Nuteistas pagal klastotes
Šios senokos istorijos „Akistata“ nebūtų prisiminusi, jei Šiaulių rajono policijoje vėl nebūtų prasidėjusi velniava. Ką tik parašėme, kaip 2005-ųjų lapkritį Gruzdžiuose (Šiaulių r.) buvo rastas žiauriai nužudytas invalidas ir girtuoklėlis Algirdas Skėris, o tada kriminalistai sulaikė vietos gyventoją 38 metų Aleksejų Grigorjevą. Išgavus prisipažinimą ir grubiai suklastojus dokumentus, jis buvo nuteistas kalėti 11 metų. Tik po to, kai buvo įskųstas ir nuteistas tikrasis žudikas – Gruzdžių mušeika Simonas Žvirblis, – be kaltės 20 mėnesių atsėdėjęs A. Grigorjevas buvo pagaliau išteisintas ir paleistas. Jį išteisinusiame Apeliaciniame teisme A. Grigorjevas prasitarė, kad policininkai jo prisipažinimą išgavo jį nugirdę.
Nuvykęs į A. Grigorjevo namus Gruzdžiuose „Akistatos“ korespondentas sužinojo, kad šis žiaurią neteisybę patyręs vyras dabar uždarbiauja Anglijoje. Jo motina 82 metų Anastazija Grigorjeva „Akistatai“ papasakojo, jog sūnus daug ką teisme nutylėjęs – viskas buvę gerokai žiauriau.
Istorija tęsiasi
Pasak motinos, izoliatoriuje jos lankomas sūnus skundėsi, kad Šiaulių rajono kriminalistai jį žiauriai mušę ir kankinę – A. Grigorjevas dėl to du kartus gulėjęs ligoninėje. Neištvėręs mušimo ir kankinimo elektra, jis, kaip ir čia aprašytas V. Gudaitis, pasirašė prisipažinimą. Tuo pareigūnų klasta nesibaigė. Matyt, bijodami, kad posėdžio metu A. Grigorjevas pasakys tiesą, policininkai, veždami jį į teismą, stabtelėję prie kiosko ir nupirkę jam degtinės. Motina tikina teisme pamačiusi įvedamą sūnų girtutėlį, todėl jis teisiamųjų suole sėdėjo nesiginčydamas su teisėjais, o tie pagal smurtu išgautą prisipažinimą jį nuteisė kalėti net 11 metų.
A. Grigorjevo motina pridūrė, kad paleidę išteisintą jos sūnų teisėsaugininkai už tuos nekaltai kalėtus ištisus metus ir 8 mėnesius net neatsiprašę, o ką jau kalbėti apie kokią nors kompensaciją pinigais.
A. Grigorjevo motinos prašymu, vos jis sugrįš iš emigracijos namo, „Akistata“ jam padės pareigūnus mušeikas ir klastotojus patraukti atsakomybėn ir prisiteisti kompensaciją už patirtus išgyvenimus. O kol tai įvyks, skaitytojų dėmesiui – advokato patarimai, ką daryti, jei teisėsaugininkai savivaliauja ir muša.
Advokatas Anatolijus Šichovcovas pataria
Policininkai visada kankina be liudytojų, be to, suimtieji savo ruožtu dažnai meluoja, kad pareigūnai parodymus išgavę neva kankindami, todėl nusiteikite, kad įrodyti kriminalistų smurtą bus labai sunku.
Pamatę, kad kriminalistai nusiteikę agresyviai, negrasinkite kerštais ir asmeniniais susidorojimais, o geriau ramiai įspėkite, kad prokuratūrą užversite skundais.
Jeigu policininkai tardydami vis dėlto ima smurtauti, priešintis jėga neverta, nes dar gali apkaltinti naujais nusikaltimais.
Blogiausiu atveju galite pameluoti, kad sergate cukralige, širdies ar kitomis rimtomis lėtinėmis ligomis, tad galite neišverti kankinimų – pareigūnai paprastai bijo savivalės pasekmių.
Jei atgavus laisvę noras įrodyti policininkų kankinimus neataušo, neatidėliokite pareiškimo prokuratūrai – į ją kreipkitės vos paleistas ar gavęs progą.
Sigitas STASAITIS
