„Skype“ biuruose jautiesi lyg įslaptintoje laboratorijoje iš filmo apie Džeimsą Bondą, kur išprotėję mokslininkai rezga sąmokslą, kaip užvaldyti visą pasaulį.
Kompanija, įkurta prieš porą metų ir siūlanti nemokamus skambučius internetu, įsikūrusi grėsmingo sovietinio akademinio pastato, esančio šio miesto prie Baltijos pakrašty, koridoriaus gale. Šiuo metų laiku penktą valandą po pietų jau tamsu, o tuščiomis miesto gatvėmis šlaistosi šaltas vėjas.
Tačiau „Skype“ biure gyvenimas virte verda – kaip ir visoje estų moderniųjų technologijų pramonėje. Kompanija tapo Estijos vizitine kortele – šaliesEstijos, esančios Šiaurės Europoje, ES nare tapusios tik pernai, tačiau jau virtusios savotišku Baltijos Silicio slėniu.
„Mes buvome pripažinti pačia dinamiškiausia Europos šalimi informacinių technologijų srityje, – sako informatikos dėstytojas Linnaras Viikas, kurį estų verslininkai vadina savuoju guru. – Dabar mes sprendžiame, kaip išsaugoti šį dinamiškumą“.
Užsienio investuotojai suskrenda į mažulytį Talino oro uostą, ieškodami naujojo „Skype“. „Playtech“, kompanija, apie kurią dažniausiai kalbama, kuria programinę įrangą internetiniams kazino. Ji svarsto galimybę skelbti išankstinį akcijų pardavimą, akcijų kaina, kaip prognozuoja bankininkai, gali išaugti iki 1 milijardo dolerių.
Iš tikrųjų daugelis projektų, gimę čia, rytiniame Europos pasienyje, skendi paslapties ir rizikos rūke. Nesvarbu, kas tai būtų – internetinis kazino, internetinė telefono linija ar apsikeitimas muzikos failais („Skype“ steigėjai taip pat įkūrė populiarią muzikinių paslaugų tarnybą „Kazaa“) Estijos verslininkai visa ko tvirtumą tikrina ant verslo ir įstatymo ribos.
Pasitelkę savo sovietinių laikų mokslinį įdirbį ir pasinaudodami mažos šalies teritoriniais privalumais, estai vysto našią moderniųjų technologijų pramonę, kuriančią originalius produktus. Dažnai tai keleto draugų darbo vaisius – bičiuliai išnaudodami internetą tampa klestinčiais verslininkais
Šie verslininkai pasirodo energingoje, šiuolaikiškoje visuomenėje, kuri nusprendė, kad greičiausiai Vakarus galima pasivyti moderniosiomis technologijomis. Aštuoni iš dešimties estų turi mobilųjį telefoną, o „Wi-Fi“ technologijos internetas yra netgi Talino degalinėse.
Dėl aukšto informacinės visuomenės lygio Talinas, esantis Stokholmo ir Sankt Peterburgo pusiaukelėje, atrodo esąs ne taip toli.
Čia kalbama, kad teigiamą poveikį turi ir trumpos šaltos dienos, nes jos prikausto programuotojus prie šilto monitorių švytėjimo. 150 „Skype“ bendradarbių nuomone, būtent Estijoje vyksta patys svarbiausi dalykai.
„Skype“ parodė pasauliui, kad, neturint didelių išteklių, galima pasinaudojus klasiška idėja užkariauti pasaulį“, – sako Stenas Tamkivi, 27 metų programinės įrangos gamybos skyriaus vadovas.
Kol kas neaišku, ar „Skype“ kelia mirtiną grėsmę telekomunikacijų bendrovėms, kaip kalba kai kurie entuziastai. Tačiau programa tapo itin populiari – apie tai byloja faktas, kad kompaniją už 2,5 milijardo dolerių įsigijo internetinės prekybos milžinas „eBay“.
Daugiau nei 70 milijonai vartotojų atsisiuntė nemokamą „Skype“ programą iš interneto, sako Tamkivi. Kasdien vartotojų skaičius išauga po 190 000. Neseniai per vieną vakarą prie paslaugos buvo prisijungę 3,7 milijono žmonių – triskart daugiau, nei Estijoje yra gyventojų.
Profesorius Viikas, kaip ir kiti estai, džiaugiasi, kad „Skype“ sukėlė tokį susidomėjimą jų šalimi. Tačiau, kaip jis sako, Estija negali sukurti tvirtos moderniųjų technologijų pramonės remdamasi vienu ar netgi keliais ypač populiariais produktais: „Kazaa“ buvo nepaprastai populiari, kol jos neužgriuvo teisminių ieškinių dėl autorių teisių pažeidimo lavina.
Kaip sako Viikas, Silicio slėnį sudaro viena kitą maitinančių kompanijų sankaupa. „Skype“ – uždara kompanija, dirbanti sava programine įranga, o jos savininkai planų neatskleidžia, taigi net vietos žurnalistams kurį laiką buvo neaišku, kur yra kompanijos biuras.
Du kompanijos įkūrėjai – netgi ne estai. Niklas Zennstromas – švedas, o Janus Friisas – danas. Oficiali „Skype“ būstinė yra Liuksemburge; jos pardavimų ir rinkodaros biuras – Londone. Nors estų programuotojai sukūrė pagrindinį programos kodą, į estų kišenę pateko tik nedidelė sandorio su „eBay“ pelno dalis.
Estų verslininkams tam tikrų sunkumų kelia tai, kad šalis neturi patirties dirbti su fondų rinkomis. Nepriklausomybę Estija atgavo tik 1991 m., kai subyrėjo Sovietų Sąjunga. Estų verslininkai dar nesukūrė ryšių su savo kolegomis Skandinavijoje. Neseniai Taline pasirodė pirmoji firma, dirbanti su moderniųjų technologijų rizikos kapitalu.
Kitas sunkumas – nedidelė šalis. Visoje Estijos kompiuterinių programų pramonėje dirba ne daugiau kaip 2500 žmonių – mažiau nei stambios JAV informacinės korporacijos mokslinių tyrimų skyriuje.
„Būsime atviri, – sako 27 metų Priitas Alamae, „Webmedia“, vienos iš pagrindinių estų programinės įrangos tiekimo firmų, įkūrėjas. – Estijoje gyvena 1,3 milijono žmonių, per metus mes paruošiame 200 informacinių technologijų specialistų– mes neturime išteklių sukurti savo „Microsoft“.
Talentingų specialistų medžioklė privertė per metus jų atlyginimą pakelti 20 procentų, sako jis. Nors Estija ir toliau pigesnė nei jos kaimynės Suomija ir Švedija, skirtumas tarp jų sparčiai mažėja.
Tačiau darbo rankų Estijoje stygius tam tikru požiūriu tapo jos sėkmės dalimi. Kompanijos čia dirba itin našiai. Visų pirma jos gamina paklausą turinčius programinius produktus ir verslo modelius, tokius, kokius turi „Skype“ arba „Kazaa“ – jų vystymas nereikalauja didelių kapitalo investicijų.
„Skype“ ir „Kazaa“ remiasi vadinamąja vieno rango technologija, leidžiančia kompiuteriams vienu metu prisijungti prie failų ir kitos tinkle esančios informacijos tiesiogiai, be centrinio mazgo. „Kazaa“ siunčia dainas, „Skype“ – balsą.
„Skype“ nėra naudojama nauja technologija, – sako Viikas. – Tai pavyzdys, kaip galima sumaniai sudėti technologijų gabalėlius. Estams gerai sekasi vieną su kitu derinti įvairius gabalėlius“.
Būtinybė – išradingumo motina, tačiau kas paverčia estus Baltijos atsaku Billui Gatesui?
„Žmonės čia – tam tikri technologiniai intravertai, – sako Jaanas Tallinnas, vyras pasišiaušusiais plaukais, atrodantis jauniau nei trisdešimt trejų. Jis sukūrė programinį kodą, kurio pagrindu veikia „Kazaa“ ir „Skype“. – Mūsų žiemos ilgos ir šaltos, kai nėra ką veikti, tai prasminga“.
Kiti nurodo istorinę priežastį – ilgametę priklausomybę Sovietų Sąjungai ir euforiją, kurią atnešė laisvė.
„Galima pasakyti, kad jauna šalis netikėtai gavo nepriklausomybę, turėdama didžiulių vilčių, tačiau menkus materialinius išteklius“, – sako Steve’as Jurvetsonas, Silicio slėnio rizikos kapitalo specialistas. Estų kilmės Jurvetsonas investavo pinigus į keletą jaunų perspektyvių kompanijų, visų pirma į „Skype“.
Estija šį tą skolinga buvusiam savo engėjui. XX a. šeštajame dešimtmetyje sovietai nusprendė Baltijos šalyse įkurti keletą mokslinio tyrimo institutų. Estijoje buvo įkurtas kibernetikos institutas, skaičiavimo technikos centras, kuriame dabar įsikūrė „Skype“ ir daugelis kitų firmų.
Čia kalbama, kad šis mokslinis paveldas padarė visuomenei tam tikrą poveikį. Ryškiausiai tai atsispindi Estijos imlume naujausioms technologijoms. Internetu Estijoje naudojasi 49 proc. gyventojų.
Estai mobiliaisiais telefonais moka netgi už automobilių stovėjimą. Dauguma gyventojų internetu atlieka bankines operacijas, o daugiau nei 70 proc. internetu pildo savo pajamų deklaracijas. Valstybė piliečiams išduoda skaitmeninius asmens tapatybės pažymėjimus, leidžiančius piliečiams balsuoti iš savo nešiojamųjų kompiuterių.
Stebina tai, kad labai mažai rinkėjų – tik 10 000, arba 2 proc., – tokiu būdu balsavo per paskutinius vietos savivaldos rinkimus. Problema buvo ta, kad rinkėjams reikėjo įsigyti įrenginį, nuskaitantį elektroninius pažymėjimus. Vyriausybė tikisi, kad per kitus rinkimus 2007 metų kovą rezultatai bus geresni.
Kai kurie tvirtina, kad dėl savo sėkmės Estija turi būti dėkinga atkakliam darbui ir palankiai susiklosčiusioms aplinkybėms, o ne tik talentui.
„Negaliu pasakyti, kad estai – dideli programuotojai, – sako Allanas Martinsonas, kuris birželio mėnesį čia atidarė pirmąjį rizikos kapitalo fondą, dirbantį moderniųjų technologijų srityje. – Daugiau talentų galima rasti Rusijoje“.
Tuo metu, kai verslininkai skundžiasi sumanių specialistų stoka, vis daugiau jaunų užsieniečių pasirengę vykti dirbti į šią pačią šiauriausią Baltijos šalį. „Skype“ bendradarbiai kilę iš daugiau nei 30 šalių, firmos patalpose dažnai girdėti anglų, o kartais – netgi ispanų kalba.
35 metų šveicaras programuotojas Oliveris Wihleris į Taliną atvyko iš Londono 1999 metais. Čia jį priviliojo tiršta profesinė atmosfera ir Estijos parkai bei miškai. Dabar jis drauge su savo verslo partneriu 28 m. Sanderiu Magi vadovauja kompanijai „Aqris“, kuri optimizuoja programinės įrangos tiekimą kompanijai „Java“.
„Londone erzino kamščiai ir žalios erdvės trūkumas“, – sako Wihleris.
Žalumos Estija gali pasiūlyti daug. Tačiau „Skype“ sėkmės priežastis – ne tik malonus gyvenimo būdas: kompanija tradiciškiau žvelgia į darbuotojų parinkimą, siūlydama jiems pirmumo teisę įsigyti akcijas „eBay“. Tačiau, pasak Tallinno, tai tik viena firmos patrauklumo priežastis.
„Svarbiausia, – sako jis, – kad, jei norite dirbti kompanijoje, kuri daro įtaką dešimtims milijonų žmonių, ir norite tą daryti Taline, jūs tiesiog neturite kito pasirinkimo“.
Markas Landeris
„The New York Times“, JAV, 2005 m. gruodžio 14 d.
