Antradienį Iranas pripažino, kad atsiėmė 76 milijardų JAV dolerių vertės indėlius Europos bankuose. Taip padaryta siekiant išvengti bankų sankcijų – lėšų įšaldymo.
76 milijardai prilygsta metinėms Irano pajamoms iš naftos eksporto. Dalį šios sumos Iranas pervedė į Azijos bankus, o dalį investavo į auksą ir vertybinius popierius.
Savaitgalį Irane lankėsi Europos užsienio reikalų vadas Javier Solana su galutiniais pasiūlymais stabdyti Irano atomo sodrinimo programą. Sodrinimo produktai vienodai tinka ir atominei energetikai, ir ginklams.
Apie galimas Europos Sąjungos sankcijas bankams buvo žinoma jau anksčiau. Irano finansiniai veiksmai liudija, kad diplomatų pasiūlymų bus atsisakyta, kaip ir prieš du metus, 2006 metais.
D. Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Kinijos diplomatų lydimas J. Solana atvežė į Iraną 3 puslapių pasiūlymus, pasirašytus visų šių šalių vyriausybių. Pasiūlymuose dėstomos abstrakčios ekonominio, socialinio ir saugumo bendradarbiavimo garantijos.
Paskutinį diplomatinį bandymą inicijavo Rusija ir Kinija. Pastaroji yra didžiausia Irano naftos importuotoja. Vienas stambiausių pasaulio naftos tiekėjų – Iranas visus 2008 metų naftos eksporto kontraktus sudarė eurais ir Japonijos jenomis. Prieš porą mėnesių valstybės prezidentas Ahmadinejadas skelbė visišką Irano atsisakymą nuo JAV dolerių.
Anksčiau Iranas organizavo Azijos naftos biržos įsteigimą. Iki tol visi naftos sandoriai vykdavo Niujorke ir Londone.
