Vakarų šalių ambasadoriai boikotavo neoficialų JT Saugumo Tarybos posėdį, vietoj savęs siųsdami žemo rango diplomatus. Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Albanijos ir Maltos diplomatai išėjo, kai M. Lvova-Belova pradėjo kalbėti posėdyje per vaizdo ryšį.
Praėjusį mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė jos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, kaltindamas juos vaikų grobimu iš Ukrainos.
Rusija, kuri šį mėnesį rotacijos tvarka pirmininkauja Saugumo Tarybai, sušaukė šį susitikimą, kad pasipriešintų, jos teigimu, dezinformacijai apie Ukrainos vaikus.
JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield prieš posėdį žurnalistams sakė, kad Jungtinės Valstijos griežtai nepritarė susitikimui ir kartu su Jungtine Karalyste neleido Jungtinėms Tautoms transliuoti posėdžio.
M. Lvovai-Belovai neturėtų būti leista „naudotis tarptautine tribūna dezinformacijai skleisti ir bandyti ginti savo siaubingus veiksmus, kurie vyksta Ukrainoje“, sakė L. Thomas-Greenfield.
Spalio mėnesį paskelbtame naujienų agentūros AP tyrime apie M. Lvovos-Belovos dalyvavimą grobiant ukrainiečius buvo nustatyta, kad atvirai stengiamasi atiduoti ukrainiečių vaikus įvaikinti į Rusiją.
Tikslų į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų skaičių sunku nustatyti. Trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Ukrainos JT ambasadoriaus Serhijaus Kyslycios pareiškime teigiama, kad daugiau kaip 19 500 vaikų buvo paimti iš šeimų ar vaikų namų ir prievarta deportuoti.
Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia sakė, kad trečiadienio susitikimo tikslas – „demaskuoti akivaizdžius Vakarų dvigubus standartus“.
„Dalis šios propagandos kampanijos – tai Vakarų nutylėjimas fakto, kad Europos šalyse iš ukrainiečių pabėgėlių atimami jų vaikai“, – teigė jis. Po to buvo parodyti vaizdo įrašai, kuriuose kai kurios moterys sako, kad jų vaikai buvo paimti Europoje.
V. Nebenzia taip pat tvirtino, kad, priešingai nei teigia Vakarai, „nebuvo jokių priverstinių įvaikinimų“. Jis sakė, kad kai kurie Ukrainos vaikai yra globojami, ir tvirtino, kad nėra jokių kliūčių jiems palaikyti ryšius su savo šeimomis Ukrainoje.
AP tyrimo metu nustatyta, kad Rusijos pareigūnai deportavo ukrainiečių vaikus į Rusiją be jų tėvų sutikimo, melavo jiems, kad tėvai jų nepageidauja, naudojo juos propagandai ir suteikė jiems Rusijos šeimas bei pilietybę.
Nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, M. Lvova-Belova yra sakiusi, kad Rusija priėmė daugiau kaip 5 mln. ukrainiečių, įskaitant 700 000 vaikų – visus su tėvais, giminaičiais ar teisėtais globėjais, išskyrus 2 000 vaikų iš našlaičių namų rytiniame Donbase.
Anot jos, iki šiol apie 1 300 vaikų buvo grąžinti į vaikų namus, 400 išsiųsti į Rusijos vaikų namus ir 358 apgyvendinti globėjų namuose.
M. Lvova-Belova sakė, kad su Ukrainos valdžia oficialiai nebuvo bendrauta dėl vaikų, tačiau ji teigė, kad jos biuras susitiko su UNICEF, „Refugees International“ ir Raudonojo Kryžiaus atstovais ir pateikė visą turimą informaciją apie vaikus. Ji tvirtino, kad Rusija koordinuoja su Raudonuoju Kryžiumi vaikų sugrąžinimo jų šeimoms klausimus.
Tarptautinės pabėgėlių organizacijos „Refugees International“ viceprezidentė Sarah Sheffer, atsakinga už strateginę pagalbą, tai paneigė. Ji teigė, kad Rusija nesikonsultavo su jos organizacija dėl ukrainiečių vaikų.
UNICEF ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, kuris yra atsakingas už šeimų suvienijimą, iš karto neatsakė į prašymus patvirtinti M. Lvovos-Belovos komentarus.
