Daugelio skaudžių eismo nelaimių kaltininkais tampa jauni ir nepatyrę vairuotojai. Specialistai vieningai tikina, kad dėl to iš dalies kaltos vairavimo mokyklos, neatsakingai ruošiančios vairuotojus, rašo "15 min."
Pagal žuvusiųjų keliuose skaičių Lietuva pirmauja kraupiojoje Europos statistikoje. Specialistai, remdamiesi statistika, pagrindine avaringumo priežastimi laiko jaunus bei nepatyrusius vairuotojus. Kauno miesto Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius akcentuoja, kad didžiąją dalį įskaitinių eismo įvykių, t.y. avarijų, kurių metu nukentėjo arba žuvo žmonės, sukelia mažą vairuotojo stažą turintys jaunuoliai.
“Jauni vairuotojai nuo 18 iki 25 metų yra patys aktyviausi bei nedrausmingiausi. Šiais metais dar vienerių metų stažo neturintys vairuotojai padarė 33 įskaitinius įvykius, o vairuojantys nuo vienerių iki trejų metų – dar 65. Paskui didėjant stažui avarijų skaičius akivaizdžiai mažėja“, - teigė A.Tarasevičius. Specialistai, ieškodami būdų, kaip kovoti su karu keliuose, vis dažniau akcentuoja prastą būsimųjų vairuotojų parengimą.
Šiuo metu vairavimo mokyklose besimokantys būsimieji eismo dalyviai praktiniams užsiėmimams privalo skirti 20 akademinių valandų - tai yra 10 vairavimų su instruktoriumi. Tačiau eismo priežiūros specialistų vertinimu, toks mokymosi krūvis yra per mažas. "Praktinio vairavimo tikrai yra per mažai. Sunku pasakyt, kiek tų valandų turėtų būti, bet reikėtų bent jau padvigubinti šį skaičių. Kiekvienas besimokantis vairuotojas pats turėtų jausti, ar jis tvirtai jaučiasi prie vairo, ar jam dar reikia tobulintis. Nemanau, kad šitam dalykui reiktų taupyti pinigus", - įsitikinęs A.Tarasevičius.
Aida, tris mėnesius važinėjanti po Kauno gatves, tikina nusivylusi vairavimo mokyklos teikiamų paslaugų kokybe.
"Negaliu kalbėti apie visas mokyklas, tačiau toje, kur mokiausi aš, per praktinio vairavimo pamokas man tekdavo vežioti instruktoriaus giminaičius bei draugus. Ir visai ne nustatytais maršrutais, o ten, kur jiems reikėdavo. Galų gale aš išlaikiau egzaminą, tačiau vienareikšmiškai galiu teigti, kad vairavimo mokyklos labiau ruošia egzaminui "Regitroje", o ne saugiam ir atsakingam vairavimui jau turint teises", - kategoriškai tikino Aida.
Vairavimo mokyklos "ARV -AUTO" direktorius Valdas Šlepikas atmeta bet kokius kaltinimus bei tvirtina, jog beveik neįmanoma priversti žmonių papildomai rinktis daugiau vairavimo pamokų nei privaloma. "Iš principo mes galim neduoti pažymėjimo, jeigu vairuotojo įgūdžiai yra prasti. Tačiau jeigu jau bent šiek tiek sugeba vairuoti, mes jam nieko negalim padaryti. Jeigu siūlytume imti papildomų valandų, būtume apkaltinti komercija bei lobizmu. Tad priversti žmogų papildomai važinėtis yra itin sudėtinga", - teigė V.Šlepikas.
Nuo šių metų pradžios iki rugsėjo 1 dienos VĮ "Regitra" Kauno egzaminų centre B kategorijos vairavimo egzaminus išlaikė 8,2 tūkstančiai vairuotojų. Tačiau iš pirmo karto tai padarė tik maždaug pusė laikiusiųjų. "Pagrindas yra tai, kad jaunuoliai ateina nepasiruošę. Vairavimo mokyklose instruktoriai bei dėstytojai negali jų priversti mokytis. Daugelis jaunuolių pasitiki savo jėgomis. Netgi pasitaiko tokių, kurie ne visą skaičių mokymo programoje numatytų valandų būna išvažinėję mokyklose", - vairavimo mokykloms priekaištavo VĮ "Regitra" Kauno filialo vadovas Danielius Raštys.
Vairavimo egzaminų neišlaiko ne tik nepatyrę vairuotojai, tačiau ir kažkada jau išlaikę egzaminus, tačiau po bausmės vėl turintys jį laikyti iš naujo. Nuo šių metų pradžios iš 400, perlaikančių egzaminą, suklupo maždaug trečdalis. Įdomu tai, kad tokiems, jau turintiems praktikos vairuotojams, sunkiausiai sekasi kovoti su teorinėmis užduotimis bei manevruoti aikštelėse. O pirmą kartą gyvenime vairuotojo pažymėjimą bandantys gauti jaunuoliai su didžiausiais sunkumais susiduria praktinio vairavimo egzamino metu gatvėse.
Tomas Grigalevičius
