Utenos ekipos krepšininkas gali pasigirti viena įspūdingiausių apdovanojimų kolekcijų tarp Lietuvos krepšininkų. Dukart (2009 ir 2010 m.) jis atstovaudamas Vilniaus „Lietuvos rytui“ tapo Lietuvos čempionu bei kartą (2009 m.) užkopė ant nugalėtojų pakylos Europos taurėje. 2012 ir 2013 m. vilnietis į viršų kėlė Eurolygos taurę su Pirėjo „Olympiakos“ klubu.
Kalbėdamas apie titulų svarbą, M. Gecevičius nenuvertino to, kad nepernelyg dideliu indėliu prisidėjo prie graikų komandos triumfo Eurolygoje.
„Pas mane tų titulų yra įvairių. Kai kuriuose žaidžiau mažiau, kai kuriuose daugiau, kai kuriuose labai daug. Kaip dabar atsimenu 2010 m. LKL finalus, kur buvo serija iki keturių pergalių, žaidėme septynerias rungtynes. Dvejas iš jų žaidžiau visas 40 minučių, ko dabar dažnai nepamatysi.
Įsimena ir Eurolygos titulai. Tuo metu finalo ketverte nedalyvavau, buvau tik su komanda, bet padėjau komandai ten patekti. Buvau jaunas ir dabar sakyti ar galvoti, kad nelaimėjau Eurolygos, būtų kvaila. Tie titulai lieka. Jų neskirstau – visi brangūs, įsimintini, iš kiekvieno yra skirtingų istorijų – skirtingi komandos draugai, skirtingos šalys“, – apie ryškiausius karjeros momentus kalbėjo pašnekovas.
34-erių krepšininkas pasidalino iškalbinga istorija apie ilgametį Pirėjo ekipos lyderį Vasilį Spanoulį.
„Įsiminė viena istorija, kai atvažiavau į „Olympiakos“, buvau jaunas, buvo pirmi metai užsienyje, o jis buvo Spanoulis, kuris jau dominavo Eurolygoje tais laikais. Treniruotės metu buvo nedidelis kivirčas, ko būna dažnai. Jis kažkiek naudojosi savo autoritetu, apsižodžiavome ir kai būni jaunas, priimi visa tai asmeniškai. Nuvažiavau namo ir jaučiausi ne savas, piktas, liūdnas – nežinau, kaip įvardinti, bet tą vakarą sulaukiau jo skambučio, kas buvo labai keista. Jis atsiprašė, pasakė, kad viskas okay, nieko tokio neįvyko. Tuo metu mane nustebino, tai parodė, koks jis yra žmogus, komandos draugas ir lyderis“, – patirtį su legendiniu krepšininku prisiminė M. Gecevičius.
19-ąjį profesionalo karjeros sezoną pradėjęs snaiperis iš viso šešerius metus praleido užsienyje – be Graikijos dar rungtyniavo Turkijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje. Visgi vertindamas savo patirtis kitose šalyse, visų pirma krepšininkas išskiria būtent Graikiją.
„Man labiausiai patiko Graikijoje ir Ispanijoje. Pradėkime nuo to, kad ten geras oras, – didžiausią privalumą įvardino M. Gecevičius. – Man žiemos metas Lietuvoje yra pakankamai sudėtingas – 6 mėnesius nebūna saulės, laikrodžio atsukimas ir panašiai. Kaip dabar atsimenu, kad Graikijoje sausį eini tik su megztuku, be jokių striukių, saulė šviečia, gali gerti kavą ar pietauti lauke ir tas tikrai psichologiškai prideda daug. Esi visai kitokios būsenos negu per žiemas Lietuvoje.
Tas pats buvo ir Ispanijoje, kai žaidžiau Saragosoje. Sekmadienį vidury dienos būdavo rungtynės ir jei pirmadienis laisvas, gali po rungtynių sėsti į traukinį ir per daugiau nei valandą pasiekti Barseloną ar Madridą, kas irgi duoda pliusų būnant užsienyje. Nereikia visad sėdėti namie, gali keliauti, atsipalaiduoti, pravalyti galvą.“
