„Prie kanojos grįžtu dar, bet kai šilta, saulė šviečia, dabar vis labiau atsiranda tas noras pairkluoti. Su draugais irklus imame mažiausiai dukart per savaitę. Dabar po tos pertraukos jaučiu vėl malonumą, kad išties traukia pairkluoti. Kurį laiką irklavimą buvau pakeitęs į krosus, riedučius, treniruoklių sales, bet vis vien sportuoju kiekvieną dieną mėgėjiškai“, – dalinasi jis.
Sportas – malonumas
Jis sako nejaučiantis nuoskaudos dėl skaudžios sporto karjeros pabaigos – dabar gali išbandyti naujas veiklas, taip pat ir išbandyti naujas sporto sritis – bėgiojimą, riedučius.
„Visada jaučiau malonumą sportuodamas. Jei skauda galvą, raumenis ar dar ką, profesionaliam sporte tu vis tiek eini ir darai per skausmą, per „negaliu“. Dažnai reikėdavo sportuoti, eiti ir per tą skausmą, traumas, o dabar, jei ten skauda kažkur, tai pakeiti kita veikla.
Jei ranką skauda – eini važinėtis riedučiais arba krosą prabėgti ar dar kažką. Kiekvieną dieną sugalvoji naujos veiklos savo malonumui, jei pavargsti nuo vienos veiklos. Dabar, kad ir mėgėjiškai užsiimu sportu, vis vien mano sportinis charakteris dar išliko. Kai išeinu ar su riedučiais, ar su kuo kitu, vis vien siekiu kažkokių tikslų ir rezultatų“, – sako J. Šuklinas.
Dopingo vartojimu apkaltintas J. Šuklinas iš sporto turėjo pasitraukti dėl prieš dvejus metus prasidėjusio skandalo. Jis pripažįsta, kad pasiilgsta ir olimpinių dienų – žiūrėdamas į buvusius komandos narius stovyklose jį užplūsta prisiminimai.
„Sporto tikrai pasiilgstu, kai žiūriu į rinktinės, komandos draugus, su kuriais anksčiau sportuodavau, kai jie į stovyklą kokią išvyksta ir, aišku, norisi pažiūrėti, kaip aš atrodyčiau dabar.
Bet išėjau iš sporto aš tikrai daug apie tai pagalvodamas – buvau nusistatęs ribą, kad 30-ies profesionaliame sporte būsiu pasiekęs viską, ko norėjau, tai tikrai nėra jokio gailesčio, kad padariau per mažai ar kad geriau galėčiau. Labiausiai pasiilgstu stovyklų, bendravimo su savo komandos draugais.“
Sportas – savų ambicijų įgyvendinimas
Vyras sako, kad sportui atidavęs 20 metų gyvenimo jaučia atidavęs viską, ką tik galėjo. Jis ir dabar dar aktyviai sportuoja, sako, kad veikla, kuria užsiimi, turi teikti malonumą – kitaip nebūsi laimingas.
„Jei tau nepatinka kažkas, ką veiki, reiškia ne taip darai kažką. Jeigu tau nepatinka tavo darbas, tai reiškia ieškok kažko kito. Tu turi eiti su meile į tai, ką tu darai.
Jei, aišku, per skausmą ir dar per blogą orą turi eiti į treniruotę, tai aišku, kad tikrai nejausi tame malonumo, bet turi akcentuotis į kažkokius darbus, kurie atneša bent kažkokį malonumą ir tai labai padeda atitrūkti nuo savęs ir atrasti tos motyvacijos“, – sako buvęs sportininkas.
Jis lygina politiką ir sportą: „Sportas yra kažkoks savo ambicijų įgyvendinimas, įrodymas sau, kad tu gali padaryti tai. Na, aišku, būna kad ir dėl valstybės stengiesi, ir stovi ten ant pjedestalo su vėliava, bet vis vien daugiau dėl savęs tuos rezultatus rodai.
Aišku, dabar ir daugelis politikų tikrai ne dėl miesto stengiasi, bet aš, kadangi jaučiu tikrai didelį palaikymą iš visaginiečių, dėl to ir stengiuosi dėl miesto padaryti kažką gero.“
Visaginas – nepakeičiama vieta
Paklausite, kodėl būtent mažame miestelyje sportininkas toliau kuria verslus bei tapo miesto Tarybos nariu? Jis sako, kad viskas – iš meilės gimtajam kraštui.
„Sportui skyriau 20 metų savo gyvenimo, tikrai atidaviau maksimumą savęs ir su ramia galva išėjau, užsibrėžiau tikslus ir čia, Visagine, norisi padaryti kažką gero savo miestui, todėl ir dalyvauju politikoje“, – apie politinę karjerą kalba jis.
Vyras neslepia, kad visaginiečiai jį palaiko ir kad pats jis nori čia gyvenimą žmonėms padaryti patrauklesnį.
„Aš noriu gyventi Visagine, nes jaučiu čia komfortą, man kiekvienas visaginietis artimas ir tikrai matau potencialą mūsų miesto. Tie, kurie skundžiasi, kad blogai gyvena ir kad nėra ką veikti, nemažai pas mus yra ir visaginiečių tokių, tai aš visada sakau, kad reikia paimti ir padaryti ir sukurti sau tokią malonią aplinką, kuri patinka ir kurioje malonu gyvent.“
