Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi situacija pasipiktinęs skaitytojas, kuris nepritaria tokiai šauktinių tvarkai. Anot vyro, jis priverstas palikti savo darbo vietą, nuomojamą būstą, karjeros tikslus ir imti ginklą į rankas.
„Turiu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu turiu nuolatinį darbą, nuomojamą būstą, todėl suderinti karinę tarnybą bus be galo sudėtinga. Teks palikti tai, ką kūriau nuo pat universitetinių metų pradžios“, – rašo Aurimas (tikras vardas redakcijai žinomas, – aut. past.).
Jis tikina, kad tie asmenys, kurie neturi nuolatinio darbo, kitokių įsipareigojimų, nuo karinės tarnybos sugeba išsisukti. Dėl šios priežasties jų vietą turi užimti tikslų siekiantis jaunimas.
„Tam tikrą pyktį kelia ir tai, kad į sąrašus įtraukiami asmenys, kurie būtent ir turi darbus, ir valstybei moka mokesčius. Nuo tarnybos neretai atleidžiami tie asmenys, kurie neturi papildomos veiklos, gyvena tik iš valstybės skiriamų lėšų“, – savo nepasitenkinimu dalijasi vyras.
Aurimas pripažįsta, kad svarstė galimybę ir dėl vengimo atlikti karinę tarnybą susimokėti administracinę baudą, tačiau suprato, kad tai – ne išeitis.
Gresia ne tik administracinė atsakomybė
Lietuvos kariuomenės atstovai perspėja, kad už tokį bandymą vengti karinės tarnybos gali grėsti ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.
„Už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą – gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų“, – tikina Lietuvos kariuomenės atstovas, Strateginės komunikacijos departamento vyr. specialistas mjr. Gintautas Ciunis.
Kariuomenės atstovai atskleidžia, kad nuo 2015 m. iki 2020 m. administracinė nuobauda dėl vengimo atlikti karinę tarnybą skirta net 34-ies tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad per metus administracine bauda nubaudžiama apie 8,5 tūkst. potencialių karių.
Mjr. G. Ciunio pateikti duomenys rodo, kad dėl ikiteisminio tyrimo iniciavimo asmenims buvo kreiptasi 51 kartą, o per 5 metus baudžiamoji atsakomybė taikyta 15 kartų.
Galite atsidurti ir sąraše tarp neatpažintų kūnų, paieškomų asmenų
Kariuomenės atstovas tikina, kad tokiu atveju, kai tarnybos vengiantis asmuo slepiasi, t.y. nėra žinoma jo būvimo vieta, nerandama būdų, kaip susisiekti, kariuomenė gali skelbti asmens paiešką.
Žmogus atsiduria sąraše, kartu su paieškomais asmenimis, neatpažintais lavonais ir nežinomais bejėgiais asmenimis.
„Tais atvejais, kai karo prievolininkas neatsiliepia, jo gyvenamoji vieta yra nežinoma ir KPKT neturi jokių kontaktų, kuriais galėtų su asmeniu susisiekti – skelbiama asmens paieška, t. y. karo prievolininkas įtraukiamas į Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybinį registrą.
Tokiu atveju, karo prievolininkui grįžus į Lietuvą (pvz. sustabdžius jį dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, ar kreipusis į valstybinę įstaigą dėl dokumentų išdavimo), atvykus į ambasadą užsienyje (dėl asmens tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo ar kt. klausimais), arba išvykstant iš Lietuvos (oro uoste, ar pasienio poste) tikrinant informaciją duomenų bazėse bus matoma informacija apie tai, kad asmuo yra ieškomas dėl karo prievolininko pareigų nevykdymo“, – komentuoja G. Ciunis.
Skiepys šauktinius
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, kad šauktiniai bus skiepijami nuo Covid-19, siekiant užtikrinti jų saugumą. Tiesa, ministras pripažįsta, kad šauktiniai pagal skiepijimo prioritetą kol kas nėra aukštai eilėje.
„Kol kas jie yra dešimtoje eilėje. Patys suprantate, kad tai gana toli. Tačiau mes žinome, kad ir skiepų gavimo situacija, ir pandeminė situacija Lietuvoje gali keistis, galbūt eiliškumas pasikeis. Juo labiau, kad pirmieji šauktiniai bus pakviesti kovo mėnesio antroje pusėje. Tikimės, kad šitoje vietoje situacija gali pasikeisti“, – sakė A. Anušauskas.
Kas atleidžiami nuo karinės tarnybos?
Lietuvos kariuomenės atstovai primena, kad kai kurie asmenys nuo karinės tarnybos gali būti ir atleisti:
– Asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;
– Neįgalieji;
– Asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos, sudarytos ir veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dėl sveikatos būklės pripažinti netinkamais privalomajai karo tarnybai;
– Asmenys, įstatymų nustatyta tvarka perkelti į dimisiją;
– Pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 60 metų;
– Moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas.
