Prancūzijos vyriausybėje kabantys mūšių paveikslai gerai atspindi dabartinę Prancūzijos poziciją.
„Europoje vyksta strateginis prabudimas. Tai mūsų nedžiugina, tačiau tokia yra realybė“, - tvirtina vienas iš pakalbintų pareigūnų.
ES ruošiasi naujoms aplinkybėms - „Mes, europiečiai, turime susidoroti su tomis pačiomis grėsmėmis, kurių sąraše yra terorizmas, kibernetiniai išpuoliai, Rusijos dimensija ir iš pietinių Viduržiemio jūros teritorijų ateinantys iššūkiai“.
Tai, kad Europos bendradarbiavimo saugumo ir gynybos sferose idėjos yra madingos nulėmė ir naujoji JAV prezidento Donaldo Trumpo izoliacinė pozicija. Net Vokietijoje, kuri į tarptautines karines operacijas reaguoja kitaip nei Prancūzija, kanclerės Angelos Merkel pozicija yra panaši: „Mes, europiečiai, turime imti savo likimą į savo rankas“.
Karinėje srityje europiečiai dabar kalba apie tai, kas gali būti laikoma bendru atsakymo į D.Trumpo poziciją – tai PESCO arba nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas. Šio bendradarbiavimo pagrindas yra nuostata Lisabonos 2009 metų sutartyje, kuri leidžia norinčioms ES šalims narėms bendradarbiauti gynybos srityje.
Ginklų sistemų koordinacija
PESCO turėtų ne konkuruoti su NATO, bet paskatinti europiečius vykdyti bendras misijas ir sujungti nacionalinių ginkluočių sistemas. Šiuo metu europiečiai naudoja 178 skirtingas ginklų sistemas. Palyginimui, JAV naudoja 30. Bendradarbiaudami europiečiai siekia neatsilikti nuo pasaulinių lenktynių technologijų srityje.
„Mes norime stiprinti bendradarbiavimą, nes ginkluotė vis brangsta“, - sako Prancūzijos parlamento gynybos komiteto pirmininkas Jeanas-Jacques Bridley'us.
Tai ne pirmas kartas, kai ES siekia, jog nacionalinių valstybių kariai stotų po bendra vėliava. Per pastarąjį dešimtmetį buvo sukurta ES karinė grupė, kuri kaip intervencinė jėga gali būti greitai perkelta į konfliktinę vietą. Šios vadinamosios „kovinės grupės“ dar nei karto nebuvo panaudotos. Tuo tarpu PESCO turėtų parodyti, kad įmanoma sukurti naudingą ir veiksmingą instrumentą jį pasirinkusioms šalims. 23 valstybės – neskaičiuojant Jungtinės Karalystės, Airijos, Danijos, Maltos ir Portugalijos – šį mėnesį pasirašė nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo susitarimą. Sprendimas turėtų būti galutinai užbaigtas jau šio gruodžio viduryje vyksiančio viršūnių susitikimo metu.
Užsienio misijos daugiau nebebus atskirų valstybių atsakomybė
Vokietija ir Prancūzija yra pagrindinės projekto vedlės, bet Berlynas ir Paryžius skirtingai žiūri į karinį bendradarbiavimą. Briuselyje kalbama, kad A.Merkel karinio bendradarbiavimo idėją pradėjo puoselėti 2016 metų vasarą po JK sprendimo vykdyti „Brexit“ - PESCO turėtų leisti liekančioms šalims narėms siekti artimesnio bendradarbiavimo. Tuo tarpu Prancūzija jo nesieja su „Brexit“ ir pirmiausiai domisi solidžiu kariniu bendradarbiavimu įvairiose operacijose.
„Mūsų siekis yra ne kurti gynybos instrumentą dėl jo paties, bet turėti galimybę pasiųsti karius esant reikalui“, - tokia žinia skleidžiama iš Paryžiaus.
Konkretus Paryžiaus noras gali būti aiškiai suprantamas žiūrint į Prancūzijos misiją Malyje, kuri vykdoma jau beveik penkerius metus. Pirmiausiai ten veikė tik prancūzų kariai, kurių tikslas buvo kovoti su sukilėliais islamistais. Šiandien šalyje veikia daugiau nei 13 tūkstančių karių iš 52 valstybių – taip bandoma stabilizuoti šią Vakarų Afrikos valstybę.
Vokietija, kuri prie Prancūzijos Malyje prisijungė netrukus po Prancūzijos, šalyje turi 950 karių. Paryžius tikisi, kad ateityje Prancūzijai nereiks vienai skubėti spręsti konflikto kaip tai nutiko Malyje.
„Jei norime kitą kartą operaciją vykdyti su kitomis valstybėmis, tai jos turi prisijungti nuo pat pradžių“, - sako Prancūzija.
Pirmiausia – maži projektai
Ar tokių tikslų bus įmanoma pasiekti su PESCO dar nėra aišku. Kol kas naujojo bendradarbiavimo modelio darbų sąraše jau įrašyta 20 potencialių projektų. Iš jų per gruodį vyksiantį viršūnių susitikimą bus išrinkti pirmi penki.
Tai neabejotinai nebus didžiuliai su ginkluote susiję projektai. Berlynas pirmiausiai tikisi, jog bus kuriami medicininės pagalbos ir įrangos logistikos tinklai, kurie bus valdomi bendrai. Paryžius tuo tarpi tikisi ir kalba apie bendras apmokomąsias misijas.
Sritis turi savo taisykles
Tačiau tikruoju testu naujajam bendradarbiavimui Europos gynybos politikos klausimu greičiausiai taps bendrieji industriniai projektai. Jau susivieniję prancūzų-vokiečių tankų gamintojai sukūrė pirmąjį bendrą gaminį pagal vokiečių „Leopard 2“ ir prancūzų „Leclerc“. Taip pat praėjusiais metais A.Merkel ir Emmanuelis Macronas pranešė, kad Vokietija ir Prancūzija nori kartu sukurti europietišką naikintuvą. Tačiau tai ilgalaikis projektas: galimybė kurtį hibridą iš vokiečių „Eurofighter“ ir prancūzų „Rafale“ gali trukti ilgiau nei dešimtmetį.
PESCO taip pat susidurs su problemomis ir iš politinės pusės. Paryžius tikisi, kad susitarime dalyvaujančios ES šalys bus labai ambicingos siekdamos sukurti nepriklausomą Europos gynybos politiką. Berlynas tikisi, kad dalyvaujančių valstybių skaičius bus maksimalus ir tokios šalys kaip Lenkija galės „paspausti stabdžio pedalą“.
Taigi, kol kas PESCO sėkmė dar nėra aiški. Ir tai tik patvirtina sklindančios kalbos, jog Į klausimą, ar PESCO veikia, mes galėsime atsakyti tik po penkerių metų“.
