Moldovos karinės žvalgybos vadas, pulkininkas Radu Cisleanu nupiešė, kaip šiame kare susimaišo naujosios ir senosios technologijos, kokią didelę įtaką turi kovos lauko geografija ir ką lemia politinė lyderystė, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nepaliko šalies, o kaip tik sutelkė visus priešinimuisi. Yra apie ką pamąstyti, prieš artėjančius prezidento rinkimus Lietuvoje, ypač kai mūsų šalis turi prezidento pabėgimo patirtį tarpukariu.
Moldovos karinė žvalgyba itin įdėmiai stebi karą Ukrainoje, nes šalis yra labai arti šiuo metu kariaujančios Ukrainos, Moldova nepriklauso Europos Sąjungai ir NATO, todėl patiria daug didesnę grėsmę nei Lietuva. Be to, Rusija yra atplėšusi nuo Modovos prorusišką Padniestrės regioną, todėl tai yra dar vienas rizikos faktorius.
Tobulėja abi pusės
R. Cisleanu penktadienį Seime dalyvavo Vilniaus saugumo forume, kuriame skaitė pranešimą apie karo Ukrainoje pamokas. Moldovos karinės žvalgybos vadas pasižymėjo santūrumu, tačiau jo pranešimas apėmė visas įmanomas sritis, todėl buvo išskirtinis.
„Pirmiausia noriu paminėti, kad pagrindinė, fundamentalioji karo dalis lieka ta pati. Priešininkai vienas kitam kelia įvairius iššūkius, jie turi gebėjimą prisitaikyti, keisti savo taktiką, atsinaujinti ir mokytis“, – nurodė R. Cisleanu, pabrėždamas, kad karo metu mokosi ir tobulėja abi pusės, taigi ir Rusija.
Pasak žvalgybos vado, galima išskirti pamokas, išmoktas mūšio lauke, bei strateginio lygmens pamokas, kurios atspindi platesnį vaizdą.
Pamokos iš mūšio lauko
Kaip pasakoja Moldovos karinės žvalgybos vadas, Rusijos karas prieš Ukrainą puikiai atskleidė, kad tradicinės ir brangios ginkluotųjų pajėgų kovos priemonės kaip kad tankai, karo laivai ar koviniai orlaiviai šiuolaikiniame mūšio lauke gali tapti lengvais taikiniais. Pasak R. Cisleanu, yra daug pavyzdžių iš karo lauko, kai nešiojamos raketų paleidimo sistemos „Javelin“ gali pridaryti didelės žalos priešininkui.
„Antras dalykas, kad artilerija išlieka labai svarbiu komponentu karo lauke. Kai gerai suplanuotose operacijose naudojama tikslaus pataikymo amunicija, tai tampa dar labiau žudančiu įrankiu. Tai keičia dalykus, todėl būtina turėti kuo geresnę amuniciją. Todėl abi konflikto pusės ir siekia kuo daugiau ir geresnės amunicijos“, – sako Moldovos karinės žvalgybos vadas.
Jis taip pat sako, kad Ukrainos kare aiškiai matosi, jog bepiločiai orlaiviai gali keisti mūšio eigą ir dinamiką, o naudos duoda ne tik dideli koviniai dronai, bet net ir mažieji.
„Dronai keičia žaidimą, jie gali keisti konflikto dinamiką. Pastebėta, kad galima pasiekti didelės sėkmės operacijose naudojant didelius dronus, bet tuo pat metu ir mažus. Gebėjimas stebėti ir identifikuoti priešo pozicijas per palydovus pavertė karą Ukrainoje labai permatomu. Duomenų panaudojimas iš sofistikuotų, brangių karinių palydovų ir mažesnių, komercinių palydovų bei dronų tikrai turi svarbią įtaką nusitaikant į taikinius mūšio lauke“, – pažymėjo R. Cisleanu.
Bet įdomu tai, kad nepaisant naujųjų technologijų, 20 amžiaus stiliaus karas nėra išnykęs ir tai puikiai matyti Ukrainoje. Kaip Pirmojo pasaulinio ar Antrojo pasaulinio karo metu, taip ir dabar didžiulį vaidmenį vaidina elementarioji geografija, natūralios gamtinės kliūtys, klimatas, oro sąlygos.
„Kita labai svarbi pamoka, kad 20 amžiaus karas neišnyko. Karas Ukrainoje parodė, kad geografija yra svarbus faktorius mūšio lauke. Ukrainos ir Rusijos karo vadų formuojami mūšių planai yra veikiami konkrečios realybės, kurią formuoja konkreti mūšio erdvė. Kalbu apie tokius natūralius dalykus kaip upės, oro sąlygos, lietus, purvas, sniegas. Tai veikia lygiai kaip pat, kaip ir istorijos eigoje. Mes matome tokias amžiaus senumo praktikas, kaip apkasai. Tai tik parodo, kaip istorija kartoja save“, – kalbėjo Moldovos karinės žvalgybos vadas.
Strateginio lygmens pamokos
Toliau R. Cisleanu perėjo prie strateginio lygmens pamokų, nes kariaujant labai svarbu prisitaikyti ne tik prie paties karo, bet ir prie besivystančių technologijų, inovatyvių taktikų, reikia kūrybingai derinti tai, kas sena, su tuo, kas nauja.
„Tai labai svarbu. Matėme pavyzdžių, kaip panaudojant dronus galima laikyti Rusijos laivyną kamputyje, jeigu moki manevruoti ir turi tinkamą personalą, kuris moka dirbti taktiniame lygmenyje“, – nurodė pranešėjas.
Pasak R. Cisleanu, Ukrainos pavyzdys taip pat parodė, kad vienas esminių dalykų yra aljansų kūrimas, nes Ukraina išsilaikė ne tik dėl savo drąsos, bet ir JAV bei Europos Sąjungos paramos. Nors šiuo metu ši parama stagnuoja, bet dabartiniai Ukrainos pasiekimai neabejotinai susiję su gauta pagalba – karine ir finansine. Rusijai aljansai taip pat svarbu, nes ji gauna ginklų iš Irano, Šiaurės Korėjos, Kinija ir kitos šalys padeda apeiti tarptautines sankcijas, palaiko tarptautiniame lygmenyje.
Bet dar vienas svarbus dalykas, padėjęs Ukrainai atsilaikyti, buvo prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimas pasilikti karo pradžioje rusų apsiaustame Kyjive, nors Jungtinės Valstijos ir siūlė išgabenti prezidentą. Jo frazė „Man reikia amunicijos, o ne pavėžėjimo“ tapo vos ne hitu.
„Tai, kaip veikė Ukrainos lyderiai, jų vaidmuo šiame kare yra labai svarbus tam, kas paskui vyko mūšio lauke. Tai lėmė tautos atsparumą ir žmonių vienybę su ginkluotosiomis pajėgomis. Prezidentas V. Zelenskis pirmosiomis karo dienomis pasiliko sostinėje, jis paskatino visuomenę priešintis, suvienijo ją su kariuomene, suformavo savo tautos atsparumą. Ir tuo patu metu prašė pagalbos, tą jis toliau tęsia. Tai yra labai svarbu“, – sako R. Cisleanu.
Galiausiai, pasak Moldovos karinės žvalgybos vado, šis karas puikiai parodė, kad tikėti Kremliumi negalima niekada. Tiesiog niekada. Priešingai, reikia ugdyti mūsų visuomenių atsparumą dezinformacijai, kad netikėtume Rusijos propaganda ir manipuliacijomis. Mat beveik viskas, kas išeina iš Vladimiro Putino burnos, yra melas.
Nužudai milijonus - tave vadina lyderiu .
