„Neramu tai, kad pacientai, patyrę miokardo infarktą, nesikoreguoja rizikos veiksnių – jie išlieka su viršsvoriu, mažu fiziniu aktyvumu, vos 30 proc. jų pavyksta koreguoti spaudimą. Dalis pacientų vis dar vertina, kad anticholesteroliniai vaistai yra žalingi ir kenksmingi kepenims bei kitoms sistemoms – tad pokyčiai paciento galvoje neįvyksta“, – teigė kardiologas.
Pašnekovas pažymi, kad ES infarktą patyrę žmonės rizikos veiksnius valdo beveik 50-čia proc. Ten, sako R. Kubilius, fizinis aktyvumas žmonių, patyrusių miokardo infarktą, siekia 36 proc., kai Lietuvoje –triskart mažiau.
„Pacientai, patyrę ūminius miokardo infarktus, nemeta rūkyti. Kai pacientas patenka pas mus dėl infarkto, jis atsižegnoja, kad neberūkys – naujai atgims. Kai jam pagydoma širdies liga, jis viską pamiršta. Kai mes jį iškeliame iš reanimacijos, trečią dieną einame jo ieškoti skyriuje. Jis jaučiasi geriau, traukiame jį iš balkono, nes jis rūko, pamiršęs visus savo įžadus.
Kai jis išvažiuoja iš ligoninės, sakome, kad žmogus turėtų keistis, peržiūrėti rizikos veiksnius – niekas to nedaro. Mes matuojame, kad vos 12 proc. žmonių, patyrusių miokardo infarktą, užsiima reguliariu fiziniu aktyvumu. Europos Sąjungos šalių vidurkis – 29 proc.“ – kalbėjo kardiologas.
Jis nurodo, kas svarbiausi rizikos veiksniai, lemiantys širdies kraujagyslių ligas, yra rūkymas, aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, viršsvoris ir nejudrumas.
Žmonos su aukštuoju
R. Kubilius sako, kad, nors ir ne visi lietuviai turi galimybę valgyti rekomenduojamų penkių vaisių ir daržovių porcijų per dieną, tačiau visi turi galimybes koreguoti kraujospūdį.
„99 proc. pacientų žino, kad padidintas kraujospūdis yra blogai ir kokia turi būti norma, tačiau pasiekti tikslinį kraujospūdį, kad jis būtų ne didesnis kaip 140, pavyksta vos 28,4 proc. Infarktą patyrusiems pacientams kraujospūdis reguliuojamas reguliariai vartojant vaistus“, – kalba pašnekovas.
Kardiologas teigia, kad 90 proc. kraujospūdžio didėjimo priežasties nežinome. Viena aišku, kad organizmas sensta ir kraujagyslės standėja. R. Kubilius taip pat nurodė, kad vyrų sveikatą taip pat lemia jų žmonos:
„Vengrai atliko mokslinį tyrimą, kuris parodė, kad, jei vyro žmona neturi aukštojo išsilavinimo, rizika susirgti infarktu yra du kartus didesnė. Buvo pastebėta, kad moters su aukštuoju išsilavinimu supratimas apie maisto produktus yra geresnis, ji renkasi sveikesnę mitybą“, – nurodė kardiologas.
Kelias į vyro širdį
R. Kubilius sako, kad kone vienintelis būdas yra keisti miokardo insultą patyrusių vyrų įpročius yra per jų žmonas.
„Mes sakome, kad vyrai pas mus turi ateiti su žmonomis. Turėjome tyrimo imtį su kraujagyslių nepakankamumu, bet nė vieno vyro nepavykti įtraukti į programą. Tačiau, jeigu parduodi žmonai tą idėją, kad jis tą privalo daryti, vyras dalyvauja programoje – žmoną jį priverčia.
Aš visąlaik derinuosi su žmonomis. Aš skambinu žmonom: jeigu jos įtiki mano žodžiais, reiškia, pavyks. Tada vyrai pildo dienynus, surašo, ką reikia – problemų nebūna. Jeigu į konsultaciją ateina vienas vyras, jis tau kabinete prižada daug ką, bet iš tikro jau galvoja, kad to nedarys“, – teigia kardiologas.
R. Kubilius sako šią išvadą darantis iš 144 savo pacientų – tada, kai jis dėl vyrų konsultacijos ir viso tolimesnio gydymo susitaria su žmonomis, vyrai ir ateina, ir laikosi programos, ir keičia gyvenimą.
Rūkymas ir cholesterolis
Kardiologas pabrėžia, kad, nors daugelis rūkančiųjų ir dažnai nekreipia dėmesio į šio ydingo įpročio žalą sveikatai, tačiau rūkymas yra vienas svarbiausių širdies kraujagyslių ligų faktorių.
„Rūkantiesiems tikimybė susirgti širdies kraujagyslių ligomis išauga 2,5 karto – tai vienas svarbiausių rizikos veiksnių. Verta pažymėti, kad mesti rūkyti niekada nevėlu: jeigu žmogus septintame dešimtmetyje meta rūkyti, jis tris kartus save apsaugo nuo kartotinio miokardo insulto“, – kalba R. Kubilius.
Cholesterolį, teigia pašnekovas, didina mūsų pomėgis riebiam maistui, o iš čia ateina ir viršsvoris.
„Pacientas, nuėjęs į parduotuvę, pirmiausia turi rinktis mažo riebumo produktus – pienas turi būti 1 proc., grietinė, varškė, sūris – kuo mažiau riebūsi, o dažniausiai tokių produktų ir nemėgstame. Taip, riebalų organizmui kažkiek reikia, bet organizmas sintetina savus riebalus“, – sako kardiologas.
Jis nurodo, kad fizinio aktyvumo nebuvimas, rūkymas, viršsvoris parodo lietuvių valios stygių. Jeigu eliminuosim tuos tris rizikos veiksnius ar juos koreguosime, teigia R. Kubilius, žmonių sveikata pasitaisys.
Nuo širdies kraujagyslių ligų Lietuvoje miršta 500 gyventojų iš 100 tūkst. Vokietijoje šis skaičius siekia 208, Norvegijoje – 157. ES vidurkis yra 210.
