Tik amžinybės perspektyvoje suvokiame savo gyvenimo vertę ir išmokstame pasirinkti teisingą kelią.
Visų Šventųjų dieną aukodamas Šv. Mišias sostinės Antakalnio kapinėse, Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis teigė, kad ant mirusiojo kapo uždegta žvakė primena meilės šviesą.
„Tikėjimo kelyje kiekviena vandens stiklinė, paduota iš meilės ir su meile, tampa mūsų tikėjimo liudijimu, kuris kaip šviesa nušviečia ne tik mūsų pačių žingsnius, bet palengvina ir mūsų brolių kelionę. Toks meilės gestas yra ir uždegta žvakė ant mirusiojo kapo, nes ji mums primena šviesą, kurią Kristaus vardu mums dovanoja mūsų artimieji, draugai, pažįstami, ragindami ir mus nepailsti mylėti, padėti tiems, kuriems šiandien labiausiai reikia. Tuomet ir sutemos mūsų padangėje bus ne tokios tirštos, atsiras daugiau jaukumo ir džiaugsmo namuose ir bendruomenėse“, - sakė savo homilijoje kardinolas A. J. Bačkis.
Šv. Mišiose melsta ne tik ramybės mirusiesiems, bet ir padėti gyviesiems jų kasdienybės rūpesčiuose ir skubėjime prisiminti, kad šio pasaulio dalykai yra laikini, o mes esame sukurti amžinybei. Lapkričio pirmosiomis dienomis Lietuvoje vyrauja susikaupimo ir rimties nuotaikos. Pagerbiant mirusiųjų atminimą, už jų vėles meldžiamasi, lankomi kapai.
Lapkričio 1-oji - Visų Šventųjų diena, švenčiama pagerbiant visus mirusius žinomus ir nežinomus Katalikų Bažnyčios šventuosius, kurie paliko žmonijai kilnaus krikščioniško gyvenimo pavyzdį, prašoma dangiško jų užtarimo. Visų Šventųjų dieną pradedamas maldų už mirusiuosius aštuondienis: giedamos psalmės, einamos procesijos su degančiomis žvakėmis, tvarkomi ir puošiami kapai - rengiamasi Vėlinėms.
Lapkričio 2-ąją minima Mirusiųjų atminimo diena - Vėlinės. Visose katalikų bažnyčiose meldžiamasi tik už mirusiuosius, giedamos psalmės, kalbamos maldos, einamos procesijos, lankomi kapai. Vėlinių dieną tikintieji duoda išmaldos vargšams, kad šie melstųsi už mirusiuosius, puošia kapus gėlėmis, uždega žvakeles. Mišios tą dieną aukojamos ir kapinėse, pavyzdžiui, kasmet tikintieji renkasi į šv. Mišias senosiose Vilniaus Bernardinų kapinėse.
Puoselėjama graži tradicija Vėlinių išvakarėse ir per pačias Vėlines lankyti ne tik savo šeimos narių, artimųjų kapus, bet gėlės žiedu ar žvakute pagerbti labiausiai tautai ir valstybei nusipelniusių žmonių atminimą.
Apsilankę Vilniaus Rasų kapinėse, daugelis žvakeles uždega ir ant tautos patriarcho Jono Basanavičiaus, dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kitų garsių žmonių kapų, pasimeldžia prie žuvusių Tėvynės laisvės gynėjų memorialo Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Žmonės raginami uždegti žvakeles ir ant tų žemės kauburėlių, kurių jau niekas nebelanko, nes Vėlinės - tauri gyvųjų ir mirusiųjų susitikimo šventė.
