Pats nacionalinis transliuotojas teigia, kad generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojo atlyginimai nekito, o kitose pareigybėse siekta konkurencingumo.
Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis antradienį pranešė, jog kreipėsi į LRT tarybą po to, kai LRT finansinėje ataskaitoje už praėjusius metus buvo paviešinti transliuotojo vadovaujamas pareigas einančių asmenų atlyginimai už praėjusius metus: generalinio direktoriaus atlyginimas siekė beveik 70,4 tūkst. eurų, generalinio direktoriaus pavaduotojo – daugiau kaip 60,9 tūkst. eurų, Interneto departamento vadovo – per 121,6 tūkst. eurų, Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovo – 99,4 tūkst. eurų. Panašus ir kitų vadovaujamas pareigas einančių asmenų darbo užmokestis.
„LRT vadovaujančias pareigas einančių žmonių atlyginimai yra iš tiesų įspūdingi, kartais – toli lenkiantys valstybės vadovo atlyginimą. Direktorės atlyginimas, net skaičiuojant maksimaliais Vyriausybės nutarime patvirtintais koeficientais – dvigubai didesnis, nei Vyriausybės nustatytas maksimumas“, – pranešime sako R. Karbauskis.
„Žinant, kad LRT išlaikomas visų mokesčių mokėtojų pinigais – kyla klausimas, ar toks elgesys žiniasklaidos rinkoje yra atsakingas bei jos neiškreipia, ypač tuo metu, kai komercinės žiniasklaidos priemonės susiduria su COVID-19 pandemijos sukeltais finansiniais sunkumais, prarado nemažai pajamų dėl reklamos pokyčių“, – taip pat teigia parlamentaras.
Kreipimesi prašoma paaiškinti, kokios priežastys bei aplinkybės lėmė būtent tokius vadovaujančias pareigas einančių asmenų atlyginimų dydžius. Taip pat prašoma atsakyti, kodėl LRT, nustatydama direktoriaus bei jo pavaduotojo atlyginimą, nesivadovavo Vyriausybės nutarimu, nors yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga.
LRT: siekiame mokėti konkurencingus atlyginimus
Kaip BNS informavo LRT atstovė Jovita Bazevičiūtė, pradėjus darbą naujiems transliuotojo vadovams nuspręsta sustiprinti svarbias veiklos sritis ir paskirti į jas kompetentingus vadovus.
„To nebūtų įmanoma pasiekti neįvertinus ir neatsižvelgus į tokio lygio specialistų atlyginimų tendencijas šalyje ir nepasiūlius konkurencingo atlyginimo“, – teigiama BNS pateiktame atsakyme.
LRT taip pat atkreipia dėmesį, kad minėti atlyginimai yra pateikiami prieš mokesčius, o generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojo atlyginimus nustato LRT taryba, ne administracija, ir jie 2018 metais, pradėjus dirbti naujiems vadovams, nesikeitė.
Pasak transliuotojo, pasiekti rezultatai rodo, jog stiprių vadovų paieška pasiteisino: „Pernai LRT ne tik sėkmingai vykdė savo misiją, bet ir didino auditoriją tiek tradicinėje žiniasklaidoje, tiek interneto ir pirmą kartą istorijoje Lietuvos gyventojų buvo įvertinta kaip moderniausia šalies žiniasklaidos grupė“.
LRT pabrėžia, kad didžioji dalis gaunamo finansavimo, kurį raginama mažinti, skiriama turiniui kurti ir įsigyti, dar apie penktadalis asignavimų grįžta į biudžetą kaip įvairūs mokesčiai.
Anot LRT, jų biudžetas tebėra vienas mažiausių tarp Europos transliuotojų sąjungos (EBU) narių.
Lietuvos komercinės žiniasklaidos atstovai birželį apskundė Europos Komisijai (EK) LRT finansavimo tvarką, teigdami, kad dabartinis finansavimo modelis iškreipia sąžiningą konkurenciją.
Naujienų portalus delfi.lt, 15min.lt ir lrytas.lt vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija ir bendrovė „All Media Lithuania“, valdanti TV3 televiziją, teigia, kad LRT skiriamas finansavimas pažeidžia Europos Sąjungos teisę, nes nėra suderintas su Europos Komisija kaip valstybės pagalba.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė laikosi pozicijos, kad komercinės žiniasklaidos atstovų skundo EK tikslas yra sumažinti LRT finansavimą bei riboti portalą, nors šis konkurencijos dėl pajamų komercinei žiniasklaidai nesudaro.
