Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės. Skandalai, incidentai ir kitos nuodėmes – visa informacija surinkta tam, kad rinkėjai patys įvertintų kandidatus ir lengviau apsispręstų, kam patikėti valstybės vairą.
RAMŪNAS KARBAUSKIS
„valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis 2020–2024 metų kadenciją Seime buvo vienas populiariausių politikų. Nors paties R. Karbauskio kandidatų į Seimą sąraše nėra, jis yra partijos štabo vadovas. Politikas iš Seimo pasitraukė dar 2020 metais.
„Galima vairuoti nuo galinės sėdynės, jei gerai vairuoji, jei vairuoji blogai, tai ir nuo pirmos sėdynės nelabai kas išeis“, – neseniai tikino pats „valstiečių“ lyderis.
Kaltinimai, kad Karbauskis konservatoriams padeda išsisukti nuo pedofilijos skandalo
Praeitų metų pradžioje įsisukęs pedofilijos skandalas, kurio metu išaiškėjo, kad buvęs Seimo konservatorių frakcijos narys Kristijonas Bartoševičius kaltinamas seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus, privertė susipešti ir opoziciją.
Praeitų metų vasario mėnesį parlamento opozicija norėjo sušaukti neeilinį posėdi dėl K. Bartoševičiaus veiksmų, tačiau „valstiečiai“ vietoje neeilinio posėdžio siūlė palaukti kovo mėnesio, kai prasidės Seimo pavasario sesija, ir tada bandyti parlamente burti specialią komisiją tiems patiems Bartoševičiaus klausimams gvildenti.
„Tai yra tiesiog Lietuvos žmonių interesų išdavystė, tai yra ne frakcijos pozicija, tai yra partijos pirmininko, kuris tūno šešėlyje pozicija ir išlaužytos rankos“, – tuo metu sakė Demokratų „Vardan Lietuvos“ pirininkas Saulius Skvernelis.
S Skvernelis įtarė, kad prieš rinkimus narplioti Seime pedofilijos skandalą trukdantis Karbauskis nori užsitarnauti konservatorių palankumą, jog „valstiečių“ lyderio valdomas „Agrokoncernas“ galėtų vystyti didžiulį vėjo jėgainių projektą.
„Viešai informacija yra, kad nori vystyti vėjo jėgainių parką. Su parkų leidimų ir galių gavimu yra problemos, plius atsiranda įvairūs aplinkosauginiai reikalavimai. Kas gali paneigti, kad...“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Jokiu būdu nėra ir būti negali. Mūsų verslas kreipėsi į teismą dėl to, kad „Litgrid“, kiek aš žinau, neduoda sprendimų, nedaro sprendimų. Ir jokių susitarimų negali būti. Jeigu jie būtų, į teismą nereiktų kreiptis tikriausiai. Saulius Skvernelis, jie ne tik nesako tiesios, bet ir atvirai meluoja“, – tuo metu tikino R. Karbauskis.
Pirmas atleistas Seimo vadovas
2000 metų spalį R. Karbauskis tapo Seimo vicepirmininku, tačiau jau 2001 metų gegužę R. Karbauskis buvo atstatydintas iš parlamento vadovo pavaduotojo pareigų. Tai – pirmasis atvejis po nepriklausomybės atkūrimo, kai vienas iš Seimo vadovybės narių buvo pašalintas iš savo pareigų.
Per pačias pirmąsias kadencijas Seime parlamentaras palaikė naminukės legalizavimą bei priešinosi stojimui į Europos Sąjungą. Nors politikas gynėsi, kad pats palaiko Lietuvos narystę Bendrijoje, tačiau tam aktyviai priešinasi Lietuvos ūkininkai, kuriuos R. Karbauskis tikino atstovaujantis.
Politikas taip pat pasisakė prieš žemės pardavimą užsieniečiams. R. Karbauskis buvo vienas iš referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams organizatorių bei šalininkų.
„Naisių vasara“
R. Karbauskis, 2016 metais prieš patekdamas į Seimą, ypatingą dėmesį skyrė gimtojo Naisių miestelio garsinimui. Naisiuose vykstantis blaivus muzikos festivalis bei per televiziją rodytas serialas „Naisių vasara“, kurio mecenatu ir vienu iš scenarijaus autorių buvo ir pats politikas, tikrai padėjo miestelio vardui šalyje skambėti dažniau.
Dėl serialo R. Karbauskis sulaukė įvairių apkalbų ir nemalonumų. 2018 metais Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė, kad atskiros „Naisių vasaros“ dalys gali būti laikomos politine reklama, pavyzdžiui, tos, kuriose matoma „valstiečių“ simbolika.
VRK nariai pažymėjo, kad R. Karbauskio ir pagrindinio „Naisių vasaros“ veikėjo Pijaus panašumo klausimas yra subjektyvus, todėl to negalima vertinti kaip politinės reklamos.
„Valstiečiai“ apskundė tokį VRK sprendimą. Valdantieji nesutiko, kad serialo dalys laikytinos politine reklama.
O konservatoriai taip pat liko nepatenkinti, nes reklama pripažintos tik serialo dalys, o ne visa „Naisių vasara“.
Visgi 2019 metų balandį Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino VRK sprendimą kai kuriuos „Naisių vasaros“ epizodus laikyti politine reklama.
Teismas nurodė, kad tyrimas užtruko „nepagrįstai ilgai“, beveik penkis mėnesius, tyrimo metu viešojoje erdvėje jį plačiai aptarinėjo žiniasklaida ir visuomenė, o „tai galėjo VRK trukdyti objektyviai ir nešališkai įvertinti reikšmingas aplinkybes“.
Greta Kildišienė ir pasivažinėjimai prabangiu „Range Rover“
2020 metų Seimo kadencijos pradžioje taip pat netrūko skandalų.
2017 metų sausį žiniasklaida paviešino, kad Seimo narė ir „valstiečių“ frakcijos seniūno pavaduotoja Greta Kildišienė naudojasi R. Karbauskio įsteigtai įmonei „Agrokoncernas“ priklausančiu prabangiu „Range Rover“ visureigiu.
„Valstiečių“ lyderis patvirtino šią informaciją ir aiškino, kad G. Kildišienei automobiliu naudotis leidžia su „Agrokoncernu“ išperkamosios nuomos sutartį sudaręs asmuo. Vėliau paaiškėjo, kad tas asmuo buvo G. Kildišienės motina.
Karbauskis ir rusiškos trąšos
2018 metais žurnalistas Edmundas Jakilaitis socialiniame tinkle „Facebook“ „valstiečių“ lyderiui uždavė 24 klausimus, susijusius su R. Karbauskiui priklausančių verslų ryšiais su Rusija, trąšų verslu ir nuslėptais mokesčiais. E. Jakilaičiui kilo abejonė, ar R. Karbauskio įmonės neprekiauja rusiškomis trąšomis su priedais ir nemoka antidempingo mokesčių.
R. Karbauskis tikino, kad į žurnalisto pateiktus klausimus atsakys, kai padarys Lietuvos žmonėms daug svarbesnius darbus. „Valstiečių“ lyderis taip pat viešai abejojo E. Jakilaičio bei jo prodiuserinės įmonės sutarčių su LRT skaidrumu.
Įvairūs skandalai, susiję su trąšomis ir ryšiais su Rusijai ir toliau lydėjo partijos lyderį. LRT skelbė, kad „Agrokoncernas“ trąšas importuoja iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkai priklausančių asmenų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, priklausančių įmonių.
AURELIJUS VERYGA
Aurelijus Veryga šiuose Seimo rinkimuose veda „valstiečių“ sąrašą. Šis politikas ypač po padidinamuoju stiklu buvo prasidėjus koronaviruso pandemijai, tačiau įvairių incidentų netrūko ir anksčiau.
Vyriausioji tarnybinė etikos komisija (VTEK) 2018 m. gruodį nusprendė, kad A. Veryga pažeidė įstatymą, kai skyrė finansavimą Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU). Šiame universitete anksčiau dirbo pats A. Veryga.
Ministras 2017 m. spalį pasirašė įsakymą, kuriuo skyrė kiek daugiau nei 32 tūkst. eurų universiteto projektui apie alkoholio žalą. A. Veryga LSMU dirbo prieš tapdamas ministru – iki 2016 m. lapkričio.
VTEK nurodė, kad vadinamasis „atšalimo“ terminas trunka metus – tiek laiko asmuo laikomas turintis su sąsajų su buvusia darboviete ir turi nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ja.
A. Veryga VTEK sprendimą skundė, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas ministro skundą atmetė kaip nepagrįstą.
2020 metų sausį VTEK nusprendė, kad A. Veryga supainiojo interesus, kai 2017 metais priėmė keturis įsakymus, susijusius su jo žmonos darboviete – Kauno klinikomis.
Ministro įsakymais buvo skirtas finansavimas atnaujinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų įrangą, skirtą gydyti onkologinėmis ligomis sergančius pacientus.
„Šioje situacijoje ministras privalėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė ir tokiu elgesiu pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas“, – tvirtinama VTEK sprendime.
Prieš dvejus metus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, kad VTEK pagrįstai konstatavo, jog A. Veryga pažeidė įstatymą, nenusišalindamas nuo pareigų skiriant lėšų žmonos darbovietei.
Veryga ir koronaviruso pandemija
A. Veryga daugiausia demėsio sulaukė per koronaviruso pandemiją.
Kritikos A. Veryga sulaukė pačioje koronaviruso krizės pradžioje, kai darbiniais reikalais viešėjo Jungtinėse Valstijose ir nenutraukė komandiruotės. Vėliau ministras ramino, kad Lietuva yra pasiruošusi COVID-19 krizei, užtenka apsaugos priemonių. Visgi paaiškėjo, kad gydymo įstaigos neturi pakankamai apsaugos priemonių, jos naudojamos ne po vieną kartą.
A. Veryga sulaukė kritikos ir už tai, kad Lietuva atlieka nepakankamai koronaviruso testų, nors tą daryti primygtinai rekomendavo Pasaulio sveikatos organizacija. Vėliau Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba vykdo tyrimą ir dėl greitųjų testų pirkimo.
Kritikos iš visuomenės ir prezidento Gitano Nausėdos ministras susilaukė ir tuomet, kai vasarą pasiėmė penkių savaičių atostogas, tačiau vis kylant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui, A. Veryga savo poilsį sutrumpino.
DAINIUS GAIŽAUSKAS
Dainius Gaižauskas dar prieš 2020 metais patekdamas į parlamentą, dirbo policijoje, garsėjo kaip aršus kovotojas prieš korupciją teisėsaugos sistemoje, tačiau neišvengia ir įvairių skandalų ar nemalonių situacijų.
Atskleidė slaptą informaciją?
Štai kaip tik Seimo kanceliarija baigė aiškintis dėl D. Gaižausko pareiškimo apie buvusio kariuomenės vado Valdemaro Rupšio laišką valstybės vadovams. Visgi, kokie yra šio tyrimo rezultatai – neviešinama.
Primename, kad D. Gaižauskas, kreipdamasis iš Seimo plenarinių posėdžių salės tribūnos, tvirtino, jog vasarą kadenciją baigiantis V. Rupšys slaptu laišku kreipėsi į šalies vadovus.
Anot „valstiečio“, pastarajame laiške atsargos generolas atkreipė dėmesį į dalį problemų krašto apsaugos sistemoje.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tiek premjerė Ingrida Šimonytė Eltai nurodė negalinčios atskleisti laiško turinio, nes jis – grifuotas slaptumo žyma. Dėl šios priežasties, parlamento pirmininkė savo ruožtu pavedė Seimo kanceliarijai atlikti tyrimą, ar D. Gaižauskas nepaviešino slaptos informacijos.
Kaltinimai seksualiniu priekabiavimu
D. Gaižausko biografijoje galima rasti ir kiek tamsesnių puslapių, pavyzdžiui, kaltinimą seksualiniu priekabiavimu.
2010 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) gavo Kalvarijos policijos komisariato darbuotojos skundą, kuriame ji tvirtino patyrusi komisariato viršininko pavaduotojo D. Gaižausko seksualinį priekabiavimą.
Komisariato darbuotoja tvirtino, kad D. Gaižauskas ją nepadoriai lietė ir kitaip priekabiavo. Pats dabar Seime esantis D. Gaižauskas kaltinimus atmetė.
„Tai didžiausias absurdas, kokį tik esu girdėjęs. Nieko panašaus niekuomet nebuvo. <...> Šios pareigūnės elgesys dėl panašios istorijos jau yra svarstytas. Ji seksualiniu priekabiavimu buvo apkaltinusi vieną viršininką, visiems apsiskelbė, o nieko nebuvo. Jeigu tik pradedamas pareigūnės darbo patikrinimas, ji visiems ima aiškinti, kad prie jos priekabiaujama. Komisariate visi gerai žino, koks ji žmogus“, – prieš dešimtmetį „Lietuvos žinioms“ tvirtino tuometis kriminalistas.
D. Gaižauskas teigė iš kitų žmonių išgirdęs, kad kolegė visiems pasakojo, neva jis siūlęsis jai tapti širdies draugu ar net tekėti.
Nesilaikė saviizoliacijos
2020 metais D. Gaižauskas buvo kaltinamas tuo, kad pasidaręs koronaviruso testą nesilaikė privalomos saviizoliacijos. Taip pat politikas kaltintas, kad koronaviruso testas jam atliktas greičiau nei eiliniam karštojoje linijoje besiregistruojančiam žmogui. Todėl, įtarta, kad D. Gaižauskas galėjo pasinaudoti savo kaip Seimo nario statusu arba meluoti karštosios linijos operatoriams.
VALIUS ĄŽUOLAS
Akcijos „Skaidrinam“ iniciatorių atliktas parlamentinių lėšų panaudojimo tyrimas atskleidė, kad „valstietis“ Valius Ąžuolas beveik 29 tūkst. eurų parlamentinių lėšų išleido Seimo sandėlio suvenyrams ir reprezentacinėms dovanoms.
„Skaidrinam“ duomenimis, 2021-2023 m. laikotarpiu V. Ąžuolas iš Seimo sandėlio pasiėmė 3280 rašiklių, 636 šokoladinių saldainių rinkinius, 566 kavos pakuotes, 195 puodelius su lėkštele, 178 termopuodelius, 78 skėčius, 35 kuprines, 18 sieninių laikrodžių, 15 kvepiančių žvakių, 12 gintarinių vėrinių, 7 staltieses ir 6 gintarines apyrankes. Taip pat – pledų, įkroviklių, segių, užrašų knygelių, kamuolių, gertuvių, namų kvapų ir t.t.
V. Ąžuolas už parlamentines lėšas taip pat remontavosi penkis skirtingus automobilius.
ŽYDRŪNAS SAVICKAS
Į Seimą su „valstiečiais“ kandidatuojantis kadaise stipriausiu žmogumi pasaulyje tituluotas Žydrūnas Savickas. Jis buvo labai dažnai matomas ir girdimas koronaviruso pandemijos metu, kai tada labai aktyviai kritikavo kaip tik „valstiečių“ sprendimus, karantino ir skiepijimo tvarką.
Dar 2022 metais naujienų portalui tv3.lt Ž. Savickas sakė, kad vakcinų rezultatai yra nuviliantys ir jos neapsaugo nuo kovido.
DAINIUS KEPENIS
Dainius Kepenis – taip pat vienas iš „čekučių“ skandalo „herojų“. Už parlamentines lėšas Seimo narys nusipirko eilę sveikatinimosi programų.
Per šią kadenciją buvo pirkta ir kas mėnesį apmokėta: Programa „Keto riebalų mažinimo greitintuvas“ – premium paketas; Holistinio sveikatinimosi programa; Sveikatos stiprinimo programa; Imuniteto stiprinimo programa; Širdies ritmo stebėjimo programa; Metinė bėgimo ir mobilios stebėsenos programa; Mokomoji svorio reguliavimo programa; Mokomoji sveiko maisto gamybos programa; ir dar daug kitų.
„Skaidrinam“ pastebi, jog ne vieną programą ir kursus politikas įsigijo iš rusiškų interneto puslapių, apmokėdamas rubliais.
D. Kepenis už parlamentines lėšas pirko ir „Netflix“ ir „Viaplay“ prenumeratą. Taip pat D. Kepenio pirkinių sąraše – prieštaringai vertinamo Algirdo Karaliaus kursai, knygos apie koronaviruso pandemijos konspiracijas. Tarp pirktų leidinių – Vydūno knygos už 425 eurus, knygos „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės pasaulyje“ už 369 eurus.
Sveikuolis D.Kepenis buvo vienas iš tų „valstiečių“ frakcijos narių, kurie dažnai atsidurdavo žiniasklaidos akiratyje.
Abejones viešojoje erdvėje dėl skiepų naudos keliantis politikas parlamente surengė ne vieną diskusiją ir konferenciją dėl vakcinų naudos ir žalos, į šiuos renginius D. Kepenis sukviesdavo ir skiepų priešininkus.
Panašius renginius D. Kepenis organizavo ir dėl 5G ryšio diegimo. Į juos parlamentaras taip pat kviesdavo ir šiai technologijai besipriešinančius asmenis.
Garsiai žiniasklaidoje nuskambėjo ir D. Kepenio žodžiai apie Lietuvos partizanus. 2017 m. socialiniame tinkle „Facebook“ D. Kepenis pasidalijo istorija, kaip politiko pažįstamo šeimą pokario metais išžudė „miško broliai“. Vėliau Seimo salėje jis tikino, kad partizanai be teismo nužudė apie 20 tūkst. žmonių. D. Kepenis taip pat siūlė pastatyti paminklą partizanams ir stribams.
AUDRYS ŠIMAS
2020 metų gegužę į nemalonią situaciją pakliuvo ir „valstiečių“ narys Audrys Šimas. Balsuodamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, politikas pakėlė ranką taip, kad ne vienam toks jo gestas priminė nacių saliutavimą. Toks A. Šimo elgesys papiktino ir jo kolegas Seime, ir Lietuvos žydų bendruomenę.
A. Šimas kiek vėliau Seimo posėdžių salėje atsiprašė, kad jo veiksmas galėjo pasirodyti panašus į nacių saliutavimą. Politiko pavardė žiniasklaidoje buvo šmėkštelėjusi ir tuomet, kai įtarta, kad A. Šimo bakalauro darbas – plagiatas.
RIMANTĖ ŠALAŠEVIČIŪTĖ
Rimantė Šalaševičiūtė figūravo „kediados“ istorijoje, kai ėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas.
2009 m. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas konstatavo, kad, reaguodama į Drąsiaus Kedžio skundus dėl galimo jo mažametės dukters tvirkinimo, R. Šalaševičiūtė savo pareigas atliko nepakankamai, paviršutiniškai, o kai kuriais atvejais net pavėluotai.
O R. Šalaševičiūtė pasukus į politiką ir Vyteniui Povilui Andriukaičiui išvykus į Europos Komisiją, pakeitė jį sveikatos apsaugos ministro poste. Šis laikotarpis taip pat pažymėtas nemaloniais incidentais.
2016 m. R. Šalaševičiūtė interviu „Žinių radijui“ metu prisipažino, kad yra davusi kyšį medikams.
„Atvirai pasakius, prieš penkis ar šešis metus aš ir vokelį esu nešusi, nes vienas artimų giminaičių kategoriškai atsisakė darytis operaciją, kol nebus su gydytoju į priekį atsiskaityta: mano pastangos įkalbėti nepadėjo“, – pasakojo tuometinė sveikatos apsaugos ministrė.
R. Šalaševičiūtė davė parodymus STT, tačiau tarnyba nusprendė nepradėti tyrimo suėjus senaties terminui. BNS žiniomis, R. Šalaševičiūtė medikams davė 100 litų (29 eurų) dydžio kyšį.
Tuo netu socialdemokratų partijos nariai, premjeras Algirdas Butkevičius ir prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino R. Šalaševičiūtę trauktis iš pareigų. Likus kiek daugiau nei pusmečiui iki rinkimų, ji įteikė A. Butkevičiui atsistatydinimo pareiškimą.
IGORIS MALINAUSKAS
Dar vienas „čekučių“ skandalo „herojus“. Anot „Skaidrinam“ tyrimo, kad Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys Igoris Malinauskas 2019–2022 metais išleido daugiausiai savivaldos lėšų kurui – net 13,6 tūkst. eurų.
„Politikas pristatydavo save kaip UAB „Pavėsinės“ atstovą Latvijoje, latviškos bendrovės „Malinauskas ir Co“ vadovą, o taip pat UAB „Kamtas“ direktorių su Rekvizituose pateikiamu latvišku telefonu numeriu. Bendrovei „Kamtas“ priklauso du automobiliai ir abu jie varomi dyzelinu“, – buvo skelbiama „Skaidrinam“ tyrimo išvadose.
IGNAS VĖGĖLĖ
Paskutiniuoju numeriu sąraše įrašytas Ignas Vėgėlė išgarsėjo pandemijos metu kaip Advokatų tarybos pirmininkas pasakęs kalbą, nukreiptą prieš žmogaus teisių suvaržymus.
I. Vėgėlės šeimai priklauso „Vilpros grupė“, kuri apima aštuonias kitas įmones, veikiančias Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pirmaisiais smuikais įmonėse groja kandidato Algirdas Stasys Vėgėlė ir brolis Martynas Vėgėlė. Pats I. Vėgėlė nuo šeimos verslo yra atsitraukęs, bet turi įmonės „Internetinė prekyba“ akcijų, yra suteikęs paskolų grupės įmonėms „Almigija“ ir „Vilpros investicija“ bei savo įkurtai viešajai įstaigai „Teisės ir ekonomikos tyrimų centras“.
Tiriamiosios žurnalistikos centras „Siena“, kartu su „Laisvės televizija“ ir Baltarusijos tyrėjų kolektyvu „Biuro“, išsiaiškino, kad I. Vėgėlės šeimos verslas 2022–2023 metais apie pusę metų eksportavo kondicionierius į Kirgiziją įmonėms, kurios įsikūrusios nesamais adresais ir kurios dirbo su Baltarusija. Kondicionierių eksportas į Baltarusiją (bet ne Rusiją) yra sankcionuotas, todėl įtariama, kad „Vilpra“ galėjo apeiti sankcijas transportuodama prekes per Kirgiziją.
Paskelbus žurnalistų tyrimą I. Vėgėlė aiškino, kad yra puolamas, bet paskui portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pripažino, kad „Vilpra“ sulaukė Muitinės departamento dėmesio.
Tėvo įmonė statė Lukašenkos rezidenciją
„Vilpra“, reaguodama į „Sienos“ ir „Laisvės televizijos“ tyrimą dėl kondicionierių, išplatintame pranešime spaudai neigė kaip nors praeityje prisidėjusi prie Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos rezidencijos statybų.
„Pažymime, kad nei UAB „Vilpra“, nei jokia kita UAB „Vilpros grupės” įmonė nedalyvavo Baltarusijos prezidento rezidencijos statybose ir jokių pajamų iš statybų veiklos nėra gavusi“, – teigiama pranešime.
Tačiau 2016 metais leidinyje „Statybų naujienos“ publikuotas straipsnis, kuriame tvirtinama, kad tarp didžiausių „Vilpros grupei“ priklausančios įmonės „Vilpros pramonė“ projektų buvo „NATO bazė Amaryje, Estijoje, katilų gamykla „Moderator“ Lenkijoje, Baltarusijos prezidento rezidencija, Kuopio gyvenamųjų namų kvartalas Suomijoje, daugiaaukščių gyvenamųjų namų kompleksai Minske, Kaliningrade ir Belgijoje“.
Šis straipsnis buvo suderintas su I. Vėgėlės tėvu Algirdu Stasiu Vėgėle, todėl iš esmės galima tai laikyti patvirtintu faktu.
Nemalonumai prezidento rinkimų kampanijos metu
Šių metų prezidento rinkimų rinkiminės kampanijos metu I. Vėgėlės atstovo spaudai pareigas ėjęs Vidas Rachlevičius, anot I. Vėgėlės, sugalvojo pašiepti premjerę I. Šimonytę dėl jos nepavykusio rinkimų šūkio „Stipri prezidentė – stipri šalis“.
Tada I. Šimonytei Moters dienos proga buvo pristatyta puokštė, surišta kaspinu, primenančiu Rusijos vėliavos spalvas, mat rinkimų šūkis labai priminė Vladimiro Putino kampanijos šūkį 2018 metais.
Tai supykdė dalį Lietuvos gyventojų ir I. Vėgėlės palaikytojų.
Politikas aiškino, kad tai buvo netinkamas komunikacinis sprendimas, o V. Rachlevičius pasitraukė iš pareigų.
„Aš negaliu atstovauti, patarinėti ir būti tapatinamas su asmeniu, kurio daugelis nuostatų prieštarauja mano asmeniniams įsitikinimams ir vertybėms. Be to, darbas su juo griauna mano profesinę reputaciją, todėl nusprendžiau trauktis“, – socialiniame tinkle rašė V. Rachlevičius.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.
