Po 2020 m. Seimo rinkimų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) neišsaugojo valdžios ir buvo priversti trauktis į opoziciją. Nors prieš spalio 9 d. kai kurie ekspertai svarstė, kad valstiečių frakcija gali taip susitraukti, kad visi jos nariai tilptų į vieną liftą, niūriausios prognozės neišsipildė.
Į Seimą pateko 32 LVŽS kandidatai ir Ramūno Karbauskio bei Sauliaus Skvernelio į priekį vedama politinė jėga tapo didžiausia valdančiajai koalicijai nepriklausančia frakcija. Visgi, nors nuo valdžios sosto pasitraukė, valstiečių balsas jau nuo pirmųjų naujosios kadencijos dienų buvo itin girdimas.
Valstiečiai piktinosi, kad konservatorių ir dviejų liberalių partijų sudaryta valdančioji koalicija varžo opozicijos teises, bando atimti jiems priklausančius postus. Kaip pats sakė, neapsikentęs patyčių ir nesulaukęs valdančiųjų atsiprašymo, iš Seimo pasitraukė partijos vedlys R. Karbauskis.
Šią šaškių partiją, atrodo, R. Karbauskis laimėjo, nes po jo pasitraukimo, valstietis Jonas Jarutis tapo Seimo vicepirmininku, o naujoji frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė – Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininke.
Pasitraukimas iš Seimo nereiškė, kad R. Karbauskis pasitraukė iš politinės arenos. Valstiečių lyderis, atrodytų, dar aršiau ėmėsi opozicionieriaus rolės ir dažnai kala prie kryžiaus valdančiuosius tiek socialiniuose tinkluose, tiek komentaruose žiniasklaidai.
Naujienų portalas tv3.lt domisi, kaip valstiečių frakcijos nariai ir politikos ekspertai vertina R. Karbauskio pasitraukimą iš Seimo, kokią mato artėjančią kadenciją ir su kokiais iššūkiais teks susidurti didžiausiai opozicinei jėgai parlamente.
Teisina lyderio sprendimą
„Pasikeitus vadovybei, man asmeniškai tik pasikeitė darbo specifika, tapau frakcijos seniūno pavaduotoju ir esu atsakingas už bendrą frakcijos darbą, todėl negaliu vertinti objektyviai. Anksčiau visą dėmesį skirdavau socialinių reikalų tematikai“, – tikino T. Tomilinas.
Kita valstiečių frakcijos narė, praėjusioje kadencijoje ne kartą R. Karbauskio dešiniąja ranka vadinta A. Širinskienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad didelio pasikeitimo darbe nėra, frakcija konstruktyviai dirba, o R. Karbauskio pasigesti nėra kada, nes jis pakankamai reguliariai lankosi frakcijos posėdžiuose.
„Antra vertus, skyriai labai džiaugiasi, kad pagaliau partijos pirmininkas turi laiko ir jiems skirti. Anksčiau gal jis ir norėdavo, bet kadangi buvo atsakomybės Seime ir Vilniuje, fiziškai buvo neįmanoma jiems dėmesio skirti“, – sakė A. Širinskienė.
Parlamentarė įsitikinusi, kad R. Karbauskio pasitraukimas buvo teisingas žingsnis, o ir pasielgti kitaip, anot A. Širinskienės, nebuvo kitos išeities.
„Tikrai valdančiųjų elgesys buvo labai įžūlus, išmetant praktiškai iš visų parlamentinės kontrolės pozicijų. Mes būtume ir savo rinkėjų negalėję taip atstovauti, kaip dabar galime. Vis dėlto, po R. Karbauskio sprendimo valdantieji ėmė persigalvoti.
<...> Manyčiau, kad tas sprendimas buvo toks, koks buvo ir jis buvo savalaikis. Antra vertus, žiūrint iš partijos perspektyvos, visi suprantam, kad vieniems rinkimam pasibaigus, ateina kiti. Lieka pasiruošimas ir savivaldos rinkimams, kuris yra labai atsakingas“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Karbauskio pasitraukimas atlaisvina frakciją
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) daktarė, politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad matant R. Karbauskio aktyvumą viešojoje erdvėje, galima daryti išvadą, kad planų nutraukti politinę karjerą valstiečių vedlys neturi.
Politologė svarstė, kad R. Karbauskios pasitraukimas leis Seime likusiems partijos kolegoms elgtis laisviau ir atsiskleisti.
„Nors jis ir lieka tos partijos lyderis, bet tai, kad jis nėra kiekvieną dieną parlamente, suteikia daugiau tos laisvės ir erdvės individualiems politikams. <....> Vien tik tai, kad partijos lyderis kiekviename posėdyje nebesėdi salėje, galbūt kažkiek atlaisvina tuos pačius frakcijos narius“, – samprotavo I. Petronytė-Urbonavičienė.
„Kėdės“ – demokratijos problema
Pasak T. Tomilino, LVŽS valdymo organų posėdžiai numatomi po karantino, atlaisvėjus ribojimams, vasarą turėtų būti surengtas ir partijos suvažiavimas. Čia vienas esminių klausimų – partijos pirmininko rinkimai.
Nors valstiečiai rinkimų nelaimėjo, A. Širinskienė teigė, kad sunku atsiminti, kada valdančioji partija būtų pasiekusi tokį rezultatą rinkimuose.
„Tai tokio pralaimėjimo skaudaus aš tikrai nematyčiau, žmonės pasitikėjimą mumis labai aiškiai parodė“, – tvirtino ji.
Pasak politikės, valstiečių gretose ji mato didelį pasitikėjimą R. Karbauskiu, partijos nariai vertina jo pastangas rinkimų kampanijos metu.
„Jo indėlis į 32 žmonių buvimą Seime tikrai nenuginčijamas, visi puikiai supranta, kad kaip opozicinė frakcija, tai labai didelė frakcija. <...> Po tos propagandos, kurią patyrėme per keturis metus, tai tikrai rezultatas yra geras“, – įsitikinusi A. Širinskienė.
T. Tomilinas naujienų portalui tv3.lt sakė, kad teigiamai vertina R. Karbauskio veiklą, tačiau nori, kad gerai veiktų visi partijos valdymo organai, ne tik pirmininkas.
„Kai partijos valdyba, taryba yra aktyvi, nėra didelio skirtumo kas konkrečiai yra pirmininkas. Europos žaliųjų partija iš viso neturi vieno pirmininko. Per didelis akcentas asmenybėms, „kėdėms“ yra demokratijos problema. Juk procedūros, kolektyvinis veikimas ne mažiau svarbu“, – tikino jis.
Gali atsirasti ne vienas konkurentas
„Mes matome, kad tai nėra vieno žmogaus partija. 2016 m. suspindo jų žvaigždė ir, panašu, po pirmos kadencijos nenusileidžia“, – mano I. Petronytė-Urbonavičienė.
Politologės teigimu, LVŽS lyderio klausimas priklauso nuo kelių dedamųjų. Pirmiausia, anot pašnekovės, ar pats R. Karbauskis norės išlikti partijos lyderiu.
„Viena vertus, R. Karbauskis yra toks lyderis, kuris nori būti dėmesio centre. Jeigu jis reikš didelį norą, su sąlyga, kad nebus susipriešinimo partijos viduje iki to laiko, tai gali būti, kad jis bus perrinktas dar vienai kadencijai, nes jis yra ta jėga, kuri subūrė partiją 2016 rinkimams“, – kalbėjo politologė.
Kortas sumaišyti gali konkurentai partijos viduje, tačiau, I. Petronytės-Urbonavičienės nuomone, neaišku, kokias pozicijas jie turės iki partijos suvažiavimo. Kaip kandidatus, galinčius mesti pirštinę R. Karbauskiui, politologė įvardija ilgametę partijos narę Rima Baškienę, parlamentarus A. Širinskienę bei T. Tomiliną ir, žinoma, buvusį premjerą Saulių Skvernelį.
„Jeigu jis pareikštų ambiciją, galbūt galėtų būti svarstytina kandidatūra“, – sakė I. Petronytė-Urbanavičienė.
Kodėl nutilo Skvernelis?
Nors S. Skvernelio laikas premjero kėdėje ištiksėjo ne taip jau seniai, po pasitraukimo iš kabineto, pažymėtu numeriu 339, S. Skvernelis, atrodytų, nurimo, jo pasisakymų viešojoje erdvėje gerokai mažiau, o ryškumu jį nustelbė kiti, aktyvesni, valstiečių frakcijos nariai.
„Manau, kad tas nuovargis po tokių metų, kaip 2020-ieji, gali būti jaučiamas. Ir dėl sveikatos priežasčių. Tai labai suprantama. Jei Skvernelio nebus eteryje pusmetį, nesimatys labai, tai turbūt natūralu ir suprantama. To poilsio reikia ir po ligos, ir po prezidento, ir Seimo rinkimų, koronos ir premjeravimo“, – teigė I. Petronytė-Urbonavičienė.
Visgi, anot jos, politikoje dingti ilgesniam laikui yra pavojinga, nes tuomet rinkėjai gali tave ir pamiršti.
„Nebent esi Uspaskichas, kuris gali išeiti ir grįžti“, – juokėsi politologė.
Jos nuomone, jei atsikvėpęs S. Skvernelis norės grįžti į politinės scenos prožektorių šviesas, jis gali rasti savo „arkliuką“ – temą, kurioje jaučiasi stiprus, apie kurią gali kalbėti, teikti pasiūlymus ir krautis politinį kapitalą.
„Skvernalis turi pozityvių žmonių vertinimų ir tikrai jo palaidoti kaip politiko ar nurašyti jį kaip eilinį Seimo narį per artimiausius metus negalime. Jeigu jis ir pritils, gali būti tokia atokvėpio minutė nei nutylimas apskritai“, – samprotavo I. Petronytė-Urbonavičienė.
Pagrindinis iššūkis – neleisti sunaikinti to, ką pasiekė per praeitą kadenciją
Kalbėdama apie tai, kokie didžiausi iššūkiai artimiausiais metais laukia valstiečių, A. Širinskienė išskyrė pandemijos suvaldymą, ekonomikos atstatymą po koronaviruso sukeltų padarinių.
„Mūsų, kaip opozicijos, viena iš prievolių, kad tie resursai, ypač kovos su pandemija resursai, būtų naudojami bei skirstomi sąžiningai ir skaidriai“, – kalbėjo parlamentarė.
T. Tomilinas pažymėjo, kad 32 LVŽS frakcija Seime gali labai stipriai padėti Lietuvai „nenukrypti nuo praeitoje kadencijoje nustatyto teisingo vektoriaus: mažėja skurdas, gerėja ilgus metu stagnavę socialiniai rodikliai, senjorų, šeimų gyvenimas, pozityviai keičiasi verslo aplinka, priimti griežti antikorupciniai įstatymai“.
„Visa tai turime apginti ir neleisti dešiniųjų Vyriausybei sunaikinti to, kas pasiekta. Svarbūs ir pirmieji metai, kiek aiškiai mes sugebėsime įrodyti visuomenei, kad kai kurių dalykų keisti negalima, kad neverta veltis į visas naujos daugumos primetamas nelabai reikšmingas šaliai diskusijas, nukreipiančias dėmesį nuo svarbiausių žmonių problemų“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Valstiečių nurašyti negalime, startinės pozicijos geros
Ir nors viešojoje erdvėje daug kas nurašė valstiečius, 2021-uosius jie pasitinka kaip stipriausia opozicinė jėga parlamente. Tačiau, ar LVŽS politiniai raumenys nesubliukš per ketverius metus?
I. Petronytė-Urbonavičienė teigė, kad trinties toje politinio spektro pusėje nemažai, kadangi į dalį panašių rinkėjų pretenduoja ne tik valstiečiai, bet ir socialdemokratai, Darbo partija, negalima atmesti ir galimybės, kad atsiras ir naujas politinis darinys.
„Apskritai valstiečiai bus matomiausi, nes bus antra pagal dydį frakcija Seime. Vien dėlto jie yra tam tikrą pliusą užsitikrinę“, – kalbėjo politologė.
Pasak jos, valstiečiai ir socialdemokratai šiuos ketverius metus turėtų konkuruoti dėl pagrindinio kairiosios politikos žaidėjo statuso Lietuvoje.
„Čia [valstiečiai] turi privalumą tą, kad jų daugiau Seime, jie yra matomesni. Tai startinę poziciją prieš būsimus Seimo rinkimus valstiečiai kol kas turi geresnę. Bet tikrai gali būti mesta pirštinė jiems, užmigti ir atsipalaiduoti tikrai nereikėtų, jei nori išlikti relevantiškais žaidėjais.
<...> Partija nėra vienas žmogus, ji telkia skirtingas asmenybes, kurios turi ką pasakyti. Nurašyti valstiečių kaip partijos, kurios žvaigždė jau nusileido, tikrai negalime“, – įsitikinusi I. Petronytė-Urbonavičienė.
