Svarbiausi dienos įvykiai:
23:28 | Ukrainos prezidentūra: per vizitą JAV V. Zelenskis planuoja susitikti su D. Trumpu
Per kitos savaitės kelionę į Jungtines Amerikos Valstijas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja susitikti su buvusiu JAV prezidentu ir respublikonų kandidatu į prezidentus Donaldu Trumpu, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidentūra.
V. Zelenskis planuoja susitikti su „45-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu“, sakoma prezidentūros pranešime. Anksčiau Baltieji rūmai paskelbė, kad per vizitą V. Zelenskis susitiks su prezidentu Joe Bidenu ir viceprezidente Kamala Harris.
22:42 | EP išreiškė paramą Ukrainos prašymui panaikinti apribojimus Vakarų ginklais smogti Rusijai
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje Europos Sąjungos (ES) šalys raginamos leisti Ukrainai naudoti Vakarų ginklus smogti kariniams taikiniams Rusijoje ir kuri sulaukė piktos Maskvos reakcijos.
Ukrainiečiai prašo, kad sąjungininkai leistų jiems naudoti perduotus ginklus smogti, Kyjivo teigimu, teisėtiems kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje, pavyzdžiui, oro bazėms, iš kurių kylantys Rusijos lėktuvai nepaliaujamai bombarduoja Ukrainą.
Strasbūre vykusioje plenarinėje sesijoje ES teisės aktų leidėjai patvirtino teisiškai neįpareigojančią ir 27 bloko šalių pozicijos neatspindinčią rezoliuciją, 425 nariams balsavus „už“, 131 – „prieš“ ir 63 susilaikius.
Tekste „valstybės narės raginamos nedelsiant panaikinti apribojimus Ukrainai pristatytų Vakarų ginklų sistemų naudojimui prieš teisėtus karinius taikinius Rusijos teritorijoje“.
Dabartinė padėtis „trukdo Ukrainai visapusiškai pasinaudoti teise į savigyną pagal tarptautinę viešąją teisę ir palieka Ukrainą pažeidžiamą dėl išpuolių prieš jos gyventojus ir infrastruktūrą“, rašoma rezoliucijoje.
Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – pirmininkas Viačeslavas Volodinas, pakartojęs ankstesnį prezidento Vladimiro Putino perspėjimą, pasmerkė balsavimą ir pareiškė, kad Rusija duos „griežtą atsaką“, jei rezoliucija bus įgyvendinta.
„Tai, ko reikalauja Europos Parlamentas, veda prie pasaulinio karo naudojant branduolinius ginklus“, – sakė V. Volodinas ir perspėjo, kad Rusijos raketos Strasbūrui gali smogti per kelias minutes nuo paleidimo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasveikino rezoliuciją, kuri, anot jo, rodo EP ryžtingumą ir lyderystę.
Kyjivas nori daugiau laisvės smogiant Rusijos aerodromams ir kitiems kariniams taikiniams, esantiems toliau nuo fronto linijos, kurie, jo teigimu, yra labai svarbūs Maskvos vykdomai invazijai.
Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pastaruoju metu svarstė galimybę leisti Ukrainai daryti būtent tai, tačiau ES valstybių nuomonės šiuo klausimu nesutampa.
Šį mėnesį V. Putinas perspėjo, kad leidimas naudoti tolimojo nuotolio ginklus atakuojant jo šalį reikštų, kad NATO kariauja su Rusija.
Šiuo metu Vašingtonas leidžia Ukrainai smogti tik taikiniams Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse ir kai kuriuose Rusijos pasienio regionuose, tiesiogiai susijusiuose su Maskvos kovinėmis operacijomis.
22:15 | „The Economist“: Putinas mato, kad Vakarai pavargo nuo karo ir nori sudaryti sandorį
JAV draudimas dėl galimybės Ukrainai smogti Rusijos teritorijoje skatina Kremliaus vadovą toliau tęsti pradėtą karinę invaziją. Be to, tai taip pat slopina ir Ukrainos sąjungininkų norą toliau suteikti karinę pagalbą Kyjivui, rašo UNIAN, remdamasi „The Economist“ publikacija.
Publikacijoje rašoma, kad Rusija ir toliau vykdo teroristines atakas prieš Ukrainą, kiekvieną dieną paleisdama į šios valstybės teritoriją bombas, kuriomis siekiama sunaikinti energetikos infrastruktūrą prieš įžengiant žiemos sezonui.
Tiesa, užsimenama, kad Ukraina savo ruožtu įvykdė „proporcingą ir legalų atsaką į tokias neleistinas atakas“, panaudodama Vakarų ginkluotę kariniams taikiniams, esantiems Rusijos teritorijoje.
„The Economist“ publikacijoje atkreipiamas dėmesys, kad JAV ne tik neleidžia ilgojo nuotolio raketas, pavyzdžiui, ATACMS, panaudoti tam, kad būtų suduoti smūgiai Rusijos teritorijoje, tačiau taip pat užkertamas kelias naudoti europietiškas „Storm Shadow“ ir SCALP raketas, mat jose yra naudojami amerikietiški komponentai.
„[Joe] Bidenas sako ne. Jis turėtų tai persvarstyti. Deja, Amerika atsitraukia dėl klaidingos baimės padidinti eskalaciją. Rusija dabar daro viską, ką gali, kad tik nepanaudotų branduolinių ginklų, o šios ribos peržengimas (branduolinių ginklų panaudojimas – UNIAN) sukeltų pasipiktinimą, taip pat ir tarp [Rusijos] sąjungininkių, pavyzdžiui, Kinijos“, – dėmesį atkreipia „The Economist“.
Publikacijos autorius svarsto, kad jei Ukrainai būtų leista smogti gilyn į Rusijos teritoriją, labiausiai tikėtina, ką vėliau gali padaryti Rusijos Federacijos vadovas Vladimiras Putinas, tai bandyti pakenkti Vakarų interesams kitur, pavyzdžiui, tiekiant ginklus Iranui.
„V. Putinas mato šį susiskaldymą ir daro išvadą, kad Vakarai pavargo nuo karo ir nori sudaryti jam naudingą sandorį“, – perspėjama publikacijoje.
21:55 | V. Zelenskis Baltuosiuose rūmuose susitiks su J. Bidenu ir K. Harris
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 26 d. Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir demokratų kandidate į prezidentus Kamala Harris, ketvirtadienį pranešė J. Bideno atstovė.
„Prezidentas ir viceprezidentė pabrėš savo nepajudinamą įsipareigojimą palaikyti Ukrainą tol, kol ji nugalės šiame kare“, – sakoma spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pranešime.
Tikėtina, kad tai bus paskutinis toks V. Zelenskio vizitas prieš JAV rinkimus, galinčius pakeisti Vašingtono politiką Kyjivo atžvilgiu.
Tikimasi, kad per rugsėjo 26 d. vizitą V. Zelenskis pateiks JAV lyderiams „pergalės planą“, kaip užbaigti karą su Rusija. Kyjivas nerimauja, kad jei rinkimus laimės Donaldas Trumpas, JAV parama Ukrainai gali sumažėti.
Baltieji rūmai pranešė, kad V. Zelenskis atskirai kalbėsis su J. Bidenu ir viceprezidente K. Harris.
J. Bidenas sakė, kad „nekantriai laukia galimybės priimti savo draugą prezidentą Zelenskį“. „Per jo vizitą aš dar kartą patvirtinsiu Amerikos įsipareigojimą remti savo laisvę ir nepriklausomybę ginančią Ukrainą“, – sakė J. Bidenas.
D. Trumpas ne kartą gyrė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o per debatus su K. Harris atsisakė aiškiai išdėstyti savo poziciją ir tepasakė „norįs, kad karas baigtųsi“.
K. Harris pažadėjo tęsti JAV paramą Ukrainai.
Praėjusią savaitę Ukrainos lyderis sakė, kad planuoja aptarti su J. Bidenu savo pergalės planą, o trečiadienį pridūrė, kad planas dabar yra „visiškai parengtas“.
21:04 | Į Ukrainą paleista beveik 90 aviacinių bombų
Per parą Rusijos kariuomenė paleido į Ukrainos teritoriją beveik 90 aviacinių bombų.
Tai vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“.
„Vien tik šiandien – iki šiol – Rusijos kariškiai jau panaudojo beveik 90 valdomųjų aviacinių bombų. Prieš mūsų miestus, ukrainiečių pozicijas. Mes tikrai atsakysime Rusijos kariuomenei už šį terorą. Atsakysime taip, kad pajustų“, – pabrėžė jis.
Prezidentas pažymėjo, kad viena iš aviacinių bombų pataikė į senelių namus Sumuose, kur tęsiasi gelbėjimo darbai.
„Šiuo metu turimais duomenimis, pastate buvo beveik 300 žmonių – daugiau nei 200 pacientų ir 60 darbuotojų. Tęsiama žmonių evakuacija, tikrinama, ar po griuvėsiais nėra žmonių. Jau žinoma apie sužeistuosius, mažiausiai vienas žmogus žuvo. Mano užuojauta“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, jog rusai negalėjo nežinoti, kad šis pagyvenusių žmonių pensionas – ne karinė bazė, ne karinis objektas.
Kaip jau buvo pranešta, 2024 metų rugsėjo 19 d., apie 15.40 val., rusai smogė aviacijos smūgį geriatrijos pensionui Sumuose. 19 val. duomenimis, vienas žmogus žuvo, 13 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus.
21:00 | Zelenskis apie situaciją Kurske: mūsų veiksmai tęsiasi
Ukrainos puolimas Rusijos pasienio Kursko srityje atitraukė nuo fronto linijos 40 tūkst. Rusijos kareivių, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mums jau pavyko nukreipti apie 40 tūkst. Rusijos kareivių į šią zoną. Mūsų veiksmai tęsiasi“, - sakė V. Zelenskis per kasdienį vakaro kreipimąsi.
20:50 | NATO vadovas: yra būdas, kuris padėtų užbaigti karą Ukrainoje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad Vakarai leistų Ukrainai priartėti prie pergalės dar labiau, jei karinė pagalba Kyjivui būtų padidinta dar labiau.
Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, J. Stoltenbergas įsitikinęs, kad „greičiausias kelias užbaigti karą yra pralaimėjimas“.
Tačiau, kaip teigė NATO vadovas, toks pasirinkimas neužtikrintų taikos, o tik leistų Rusijai okupuoti svetimas teritorijas.
„Šiandieną [Vladimiras] Putinas tiki, kad jis gali pasiekti savo užsibrėžtus tikslus mūšio lauke. Jis taip pat tiki, kad gali mus pergudrauti. Štai dėl ko jis toliau tęsia savo negailestingą karą.
Aš nemanau, kad mes galime pakeisti V. Putino mąstymą. Tačiau aš tikiu, kad mes galime pakeisti jo skaičiavimus“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius užsimena, kad šiam tikslui pasiekti Vakarai turėtų Ukrainai suteikti tiek ginklų, kiek yra įmanoma. Būtent tada, pasak J. Stoltenbergo, Kremliaus vadovas galėtų atsisakyti savo idėjos užimti Ukrainos teritoriją.
„Paradoksalu tai, kad kuo daugiau ginklų mes galime perduoti Ukrainai, tuo didesnę tikimybę turėsime, kad būtų pasiekta taika ir karo pabaiga. Ir kuo patikimesnė bus mūsų ilgalaikė karinė parama, tuo greičiau baigsis karas“, – įsitikinęs jis.
20:29 | Rusams apšaudant gyvenvietę Charkivo srityje, žuvo vyras
Rusijos kariuomenė apšaudė Charkivo srities Čuhujivo rajono Vilčos gyvenvietę, žuvo civilis.
Tai feisbuke pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Charkivo srities Čuhujivo apygardos prokuratūrai vadovaujant pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).
„Tyrimo duomenimis, rugsėjo 19-osios popietę Rusijos kariškiai apšaudė Čuhujivo rajono Vilčos gyvenvietę. Žuvo vyras: šiandien jam sukako 85 metai", – rašoma pranešime.
Gyvenvietėje apgadinti gyvenamieji namai ir administraciniai pastatai.
Prokurorai ir policijos tyrėjai imasi visų įmanomų ir reikiamų priemonių Rusijos kariškių įvykdytiems karo nusikaltimams dokumentuoti.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 19 d. Rusijos kariuomenė smogė Sumų srities geriatrijos pensionui, kuriame gyvena garbaus amžiaus žmonės.
20:14 | V. Putinas gyrė Rusijos ginklų pramonę už reikšmingai padidintą gamybą
Rusijos ginklų pramonė šiais metais reikšmingai padidino gamybą, ketvirtadienį per Karinės ir gynybos komisijos posėdį Sankt Peterburge sakė prezidentas Vladimiras Putinas.
„Šiomis dienomis ginklų sektoriaus įmonės dirba ritmingai ir tiksliai, daro viską, kad aprūpintų ginkluotąsias pajėgas modernia ginkluote, technologijomis, amunicija ir įrangą, skirta specialiajai karinei operacijai“, – sakė jis, Kremliaus naudojama fraze pavadinęs Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą.
Pernai Rusijos kariuomenė gavo 140 tūkst. dronų, o šiemet jų bus 1,4 mln., sakė V. Putinas ir ragino toliau didinti jų gamybą.
Dronai tapo vienu iš svarbiausių ginklų abiem šalims, naudojančioms juos žvalgybai, kovai su pėstininkais, šarvuočiais ir net prieš strateginius taikinius tolimame užnugaryje. Kinija rugsėjį įvedė didesnius dronų ir jų dalių eksporto apribojimus, tačiau iki tol tiek Rusija, tiek Ukraina kliovėsi iš dalies perdarytais Kinijos gamybos nepilotuojamais orlaiviais, ypač trumpojo nuotolio žvalgybai. Ir Kyjivas, ir Maskva dabar daug dėmesio skiria savo dronų vystymui.
V. Putinas pareiškė, kad iki 2030 m. bus įkurtos dar 48 dronų gamyklos, nes Rusija šioje srityje turi tapti nepriklausoma nuo užsienio šaltinių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą sakė, kad Kyjivo tikslas yra pagaminti bent 1 mln. dronų. Taip pat buvo pranešta, kad Rusijos invaziją nuo 2022 m. vasario atremianti Ukrainos kariuomenė liepą panaudojo daugiau nepilotuojamų orlaivių nei Rusijos pajėgos.
19:55 | „Politico“: Trumpas ketina susitikti su Zelenskiu
Ukraina ruošiasi respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo, išreiškiančio nepasitenkinimą NATO, potencialiam sugrįžimui į Baltuosius rūmus, rašo „Politico“
Savo ruožtu D. Trumpas trečiadieinį užsiminė, kad jis tikriausiai susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kai šis kitą savaitę lankysis JAV ir dalyvaus 79-oje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
„Politico“ rašo, kad būtent kitą savaitę, lankydamasis JAV, V. Zelenskis turėtų pristatyti vadinamąjį „pergalės planą“ prieš Rusiją.
Primenama, kad D. Trumpas ir V. Zelenskis kiek anksčiau liepos mėnesį kalbėjo telefonu, tačiau bendras susitikimas planuojamas pirmąkart nuo tada, kai Respublikonų kandidatas paliko Baltuosius rūmus.
19:10 | Žiniasklaida: Europos šalys perduoda Ukrainai Indijos gamybos šaudmenis
Indijos ginklų gamintojų parduodamus artilerijos sviedinius Europos pirkėjai nukreipė į Ukrainą, o Naujasis Delis neįsikišo, kad sustabdytų prekybą, nepaisydamas Maskvos protestų.
Tai patvirtino vienuolika Indijos ir Europos vyriausybių bei gynybos pramonės pareigūnų, taip pat „Reuters“ atlikta komerciškai prieinamų muitinės duomenų analizė, pranešė „Ukrinform“, remdamasi „Reuters“.
Šaltinių ir muitinės duomenimis, šaudmenys, skirti gynybai nuo Rusijos, Ukrainai perduodami jau daugiau nei metus.
Indijos ginklų eksporto taisyklės kelia ginklų panaudojimo apribojimus deklaruotiems pirkėjams, kurie rizikuoja prarasti pardavimo sutartis, jei įvyks neteisėtas perdavimas. Kremlius kėlė šį klausimą mažiausiai du kartus, įskaitant per Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir jo kolegos iš Indijos susitikimą liepą, pranešė trys Indijos pareigūnai.
Sausio mėnesį Indijos užsienio reikalų ministerijos atstovas per spaudos konferenciją sakė, kad Indija Ukrainai nesiuntė ir nepardavė artilerijos sviedinių.
Du Indijos vyriausybės ir du gynybos pramonės šaltiniai „Reuters“ sakė, kad Delis pagamino tik labai nedidelį Ukrainoje naudojamų šaudmenų kiekį. Pasak vieno pareigūno, tai sudarė mažiau nei 1 proc. visų nuo karo pradžios Kyjivo importuotų ginklų.
„Reuters“ negalėjo nustatyti, ar Europos pirkėjai šaudmenis perpardavė, ar padovanojo Kyjivui.
Tarp Europos šalių, Ukrainai siunčiančių Indijoje pagamintus sviedinius, yra Italija ir Čekija, vadovaujanti iniciatyvai aprūpinti Kyjivą artilerijos sviediniais iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.
Indijos pareigūnas sakė, kad Delis stebi situaciją, bet pridūrė, jog Indija nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų tiekimą į Europą. Delis, ilgai buvęs didžiausias pasaulyje ginklų importuotojas, užsitęsusį karą Europoje vertina kaip galimybę plėtoti savo besiformuojantį ginklų eksporto sektorių, sakė šeši šią sritį išmanantys šaltiniai Indijoje.
18:58 | Rusai smogė senelių namams Sumuose, yra aukų
Rusijos kariuomenė smogė Sumų srities geriatrijos pensionui, kuriame gyvena garbaus amžiaus žmonės.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
Preliminariais duomenimis, vienas žmogus nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, dar 9 buvo sužeisti.
Karinė administracija informavo, kad šiuo metu žmonės evakuojami į kitas įstaigas. Dirba visos tarnybos.
Pensiono pacientų artimieji ir draugai gali sužinoti apie juos srities kontaktų centro telefonu 0800 301 501 (skambučiai nemokami).
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, du vyrai buvo sužeisti Sumų srityje per pakartotinį rusų smūgį pasienio bendruomenei.
18:10 | Rumunija kreipėsi į Ukrainą: prašo numušti rusų dronus, skrendančius jų pačių teritorijoje
Kaip teigiama, šis prašymas buvo išreikštas per naujai paskirto Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybigos vizitą Bukarešte.
Pažymima, kad po susitikimo su Rumunijos kolega Luminita Odobescu Bukarešte J. Sibiga paprašė Rumunijos numušti Rusijos dronus, kurie priartėja prie Rumunijos oro erdvės.
Nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos prieš Ukrainą pradžios Kremliaus bepiločių orlaivių nuolaužos kelis kartus nukrito Rumunijos teritorijoje.
Tačiau ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad neseniai Rusijos dronas buvo pastebėtas virš Rumunijos Dunojaus deltos, maždaug už 45 km nuo Ukrainos sienos. Tąakart į orą buvo pakelti Rumunijos naikintuvai F-–16, kurie lydėjo objektą, kol jis pasiekė Ukrainos oro erdvę.
Nuo to laiko Rumunijos politikai ir kariškiai nesutaria, ar privalu keisti įstatymus, kad būtų galima numušti priešo dronus savo oro erdvėje.
17:50 | A. Sybiha: Ukraina deda dideles viltis į Lenkijos pirmininkavimą ES Tarybai
Ukraina deda dideles viltis į Lenkijos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir tikisi partnerių Europoje paramos atveriant visus klasterius derybose dėl stojimo į ES.
Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha per bendrą spaudos konferenciją Kišiniove su Moldovos URM vadovu Mihai`umi Popșoi`umi, praneša „Ukrinform“.
Ukrainos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad viena svarbiausių pokalbių temų buvo bendra pažanga siekiant narystės ES bei Ukrainos ir Moldovos sąveika.
„Mes dedame dideles viltis į Lenkijos pirmininkavimą (ES Tarybai), kuris prasidės 2025 metų sausio 1 d. Mūsų požiūris, mūsų supratimas – kad atidarysime (derybų) klasterius. Tikimės savo draugų europiečių palaikymo ne vienas po kito paeiliui, o lygiagrečiai“, – pabrėžė A. Sybiha.
Jis pridūrė, kad Ukrainai ir Moldovai dabar svarbiausia „tikėti savimi, tvirtai žengti šiuo keliu ir neleisti Rusijai nukreipti mūsų nuo kurso“.
Ukrainos URM vadovas informavo, kad derybose šalys taip pat daug dėmesio skyrė regioniniam bendradarbiavimui energetikos srityje, energijos gamybos didinimui, energetikos infrastruktūros plėtrai, dujų transportavimo tinklų naudojimui.
„Mes taip pat aptarėme regioninį bendradarbiavimą transporto infrastruktūros, kuri yra orientuota į Dunojaus ir Juodosios jūros uostus, srityje ir tarptautinėse organizacijose“, – sakė ministras.
A. Sybiha taip pat pažymėjo Moldovos, Rumunijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimų trišaliu formatu efektyvumą.
„Galbūt atėjo metas pasiūlyti aukščiausiajai valstybių vadovybei apsvarstyti galimybę šį trišalį formatą išplėsti iki trišalio vyriausybių posėdžio“, – pabrėžė A. Sybiha.
„Ukrinform“ primena, jog lenkų žurnalistas Marcinas Terlikas, remdamasis informuotais šaltiniais, leidinyje „Onet“ teigė, kad Lenkija gali pasinaudoti pirmininkavimu ES Tarybai ir daryti spaudimą Ukrainai Voluinės klausimu.
17:17 | Rusija teigia esą užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos Donecko srityje
Ketvirtadienį Rusija pranešė užėmusi dar vieną kaimą rytinėje Ukrainos Donecko srityje, ten pastaraisiais mėnesiais Rusijos pajėgos žengia į priekį.
Nuo šios vasaros Rusija nuolat skelbia apie naujų kaimų užėmimą Rytų Ukrainoje. Gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos „išlaisvino Georgievkos kaimą“, esantį maždaug už 30 kilometrų į vakarus nuo Donecko miesto, Rusijos kontroliuojamos regiono sostinės. Kaimas yra tarp Marjinkos, praėjusių metų pabaigoje atitekusios Rusijos pajėgoms, ir Ukrainos kontroliuojamos Kurachovės - fronto ruože, kuriame padėtis daugelį savaičių mažai keitėsi. Kaimas yra į pietus nuo Krasnohorivkos, kurią Maskva teigė užėmusi praėjusią savaitę.
Toliau į šiaurę Donecko srityje Rusija mėgina užimti Pokrovsko miestą, šiame rajone ji nuo vasaros stumiasi į priekį.
16:15 | Rusai apšaudė medicinos įstaigą Sumų srityje
Sumų srities Šostkos rajono Seredyna Budos mieste per pakartotinį apšaudymą sužeisti du žmonės.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
Tyrimo duomenimis, ketvirtadienį, apie 11 val., naudodamas tarptautinės teisės draudžiamus kariavimo būdus, priešas apšaudė medicinos įstaigą Šostkos rajono Seredyna Budos mieste. Per apšaudymą užsidegė ūkinės patalpos.
„Tuo metu, kai vietos gyventojai padėjo medikams gesinti gaisrą, okupantai smogė į tą vietovę dronu. Per pakartotinį apšaudymą buvo sužeisti 51 metų ir 34 metų civiliai“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad prokurorai, bendradarbiaudami su kitais teisėsaugininkais, dokumentuoja apšaudymo padarinius. Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis).
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 18 d. Rusijos kariškiai 59 kartus apšaudė Sumų srities pasienio bendruomenes, iš viso užfiksuota 100 sprogimų.
14:27 | Žvalgyba: Vladimiro Putino planas neišdegs
Nors Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė ketinantis padidinti kariuomenės dydį iki 1,5 mln. karių, šiam planui greičiausiai trukdys dideli Rusijos nuostoliai kare su Ukraina, sako Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, rašo „Ukrinform“.
„Rusijos noras didinti savo kariuomenę yra gerai žinomas. Tuometinis gynybos ministras Sergejus Šoigu 2022 m. gruodį paragino padidinti Rusijos pajėgas iki 1,5 mln. Tikėtina, kad Rusija savo sausumos pajėgų padalinių skaičių ir dydį padidins dar 180 000 karių.
Nepaisant deklaruojamo ketinimo didinti savo pajėgas, tikėtina, kad šių užmojų įgyvendinimui trukdys dideli nuostoliai konflikte su Ukraina ir problemos dėl verbavimo“, – teigia ministerija.
Tai jau trečias V. Putino pasirašytas įsakas didinti kariuomenės dydį nuo karo prieš Ukrainą pradžios.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 19 September 2024.
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) September 19, 2024
Find out more about Defence Intelligence's use of language: https://t.co/RT4tJNM6yA #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/AlcLf4mV4B
13:56 | Vokietijos vyriausybė šiais metais Ukrainai ketina papildomai skirti 400 mln. eurų karinės paramos
Nepaisant sudėtingos biudžeto situacijos, Vokietijos vyriausybė ketina šiais metais Ukrainai papildomai skirti beveik 400 mln. eurų karinės paramos. Tai sakoma finansų valstybės sekretoriaus Floriano Toncaro laiške Bundestago Biudžeto komitetui, su kuriuo susipažino agentūra AFP. Pareigūnas atkreipia dėmesį į sunkią Ukrainos situaciją kare su Rusija ir Federalinės gynybos ministerijos prašymą dėl papildomų lėšų poreikio.
Lėšos visų pirma turėtų būti panaudotos „karinės įrangos pirkimui ginklų pramonėje“, rašė F. Toncaras laiške Biudžeto komiteto pirmininkui Helgei Braunui. Rusijos ginkluotųjų pajėgų laimėjimai, anot jo, pablogino Ukrainos padėtį. Dėl išaugusio Rusijos artilerijos pranašumo ir sklendžiančių bombų naudojimo ukrainiečiai esą patyrė „didelių materialinių nuostolių“. Kyla „didelis pavojus (...), kad Ukraina be didesnės paramos pralaimės savo gynybinę kovą“.
Konkrečiai F. Toncaras pranešė apie papildomą 397,3 mln. eurų poreikį šių metų biudžete ir paprašė Biudžeto komiteto pritarimo. Papildomos lėšos, pasak Gynybos ministerijos, turėtų būti skirtos „nedelsiant“, kad dar šiais metais galėtų turėti poveikį mūšio lauke.
Prieš mėnesį Vokietijos vyriausybė kategoriškai atmetė abejones, kad dėl įtempto biudžeto ketina mažinti paramą Ukrainai.
13:17 | Ursula von der Leyen penktadienį vyksta į Ukrainą
ES vadovė Ursula von der Leyen penktadienį vyks į Kyjivą ir susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, nes blokas siekia padėti Ukrainai atlaikyti Rusijos atakas prieš jos energetikos infrastruktūrą.
„Rytoj vyksiu į Kyjivą asmeniškai aptarti šių klausimų su prezidentu Zelenskiu, nes norime padėti Ukrainai“, – ketvirtadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos pirmininkė.
12:44 | Putinas susiduria su augančiu spaudimu: įvardijo, kodėl Kremlius bijo žengti šį žingsnį
Rusijos gynybos ministerijos vadovybė spaudžia Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną paskelbti naują mobilizacijos bangą, kad būtų įvestos papildomos pajėgos ir kompensuoti Kremliaus nuostoliai mūšio lauke Ukrainoje, skelbia „The Wall Street Journal“.
Anot leidinio, 2024 m. pradžioje Rusijos gynybos ministerijos vadovybė, vadovaujama Sergejaus Šoigu, pasiūlė V. Putinui paskelbti mobilizaciją prieš vadinamąją „inauguraciją“, tačiau šis atsisakė, primygtinai reikalaudamas pasitelkti tik savanorius, kurie pasirašo sutartis.
Liepos mėnesį V. Putinas bandė padidinti karių skaičių padvigubindamas vienkartinę išmoką naujokams iki 400 000 rublių.
Dabar, kaip rašo WSJ, remdamasis šaltiniais, Rusijos gynybos ministerija, kuriai jau vadovauja Andrejus Belousovas, vėl kovoja su žmonių trūkumu, dėl kurio Rusija negalėjo surengti didelio kontrpuolimo Kursko srityje. „Vis daugiau žmonių sako, kad mobilizacija neišvengiama“, – sakė vienas WSJ pašnekovų.
Dienraštis pažymi, kad spaudimą dėl dar vienos mobilizacijos bangos didina tai, kad karo Ukrainoje aukų skaičius pasiekė apie milijoną.
„Rusijos problemos tampa vis aštresnės. Po to, kai Maskvos pajėgos ėmėsi aktyvaus vaidmens užimant Rytų Ukrainos miestą Pokrovską, Rusija kreipėsi į jaunus ir nepatyrusius šauktinius ir atitraukė karius iš kitų fronto linijų Ukrainoje, kad šie gintų Rusijos teritoriją“, – rašoma tekste.
Leidinys taip pat pažymi, kad Kremlius baiminasi, jog dar viena mobilizacija gali sutrikdyti Rusijos visuomenės požiūrio į karą pusiausvyrą ir sukelti politinę riziką V. Putinui.
12:01 | Ukraina praneša numušusi visus Rusijos paleistus dronus
Ukrainos karinės oro pajėgos praneša naktį į ketvirtadienį numušusios visus 42 dronus, kuriais Rusija atakavo šalį. Be to, sunaikinta viena iš keturių raketų. Oro gynyba buvo aktyvuota iš viso devyniuose Ukrainos regionuose.
Su Rusija besiribojančios Charkivo srities gubernatorius Olehas Synehubuvas pareiškė, kad už 8 km nuo fronto esančiame Kupjanse per rusų smūgį nukentėjo šeši žmonės. Charkivo mieste apgadinta civilinė infrastruktūra, mokykla, vaikų darželis ir dešimt gyvenamųjų namų.
Iš Čerkasų srities pranešta apie švietimo įstaigai padarytą žalą.
11:20 | Ukrainos fronto linijose pastarąją parą įvyko 187 koviniai susirėmimai, pranešė generalinis štabasa
Rugsėjo 18 dieną, trečiadienį, fronto linijose užfiksuoti net 187 mūšiai tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos užpuolikų.
Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė feisbuke paskelbtame atnaujintame pranešime apie padėtį.
Trečiadienį rusai sudavė tris raketinius smūgius prieš ukrainiečių dalinių pozicijas ir gyvenvietes, panaudodami penkias raketas, taip pat surengė 79 oro smūgius, numesdami 127 sklendžiančias bombas. Be to, priešas surengė daugiau kaip 4 580 atakų, įskaitant 154 atakas iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių (MLRS), ir panaudojo daugiau kaip 1 450 savižudžių dronų.
Per pastarąją parą Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos smogė dviem Rusijos vadavietėms, trims priešo personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietoms ir dar vienam svarbiam taikiniui.
Charkivo ašyje priešas du kartus bandė šturmuoti ukrainiečių pozicijas netoli Vovčansko ir Tychės. Rusijos lėktuvai sklendžiančiomis bombomis smogė gyvenamiesiems rajonams ir civilinei infrastruktūrai Vovčanske. Be to, užpuolikai sklendžiančiomis bombomis ir balistinėmis raketomis smogė Charkivui, sužeisdami žmones ir apgadindami civilinę infrastruktūrą.
Kupiansko ašyje Ukrainos pajėgos atrėmė 15 priešo atakų, Lymano ašyje priešas surengė 18 puolimų. Susirėmimai vyko Siversko, Kramatorsko, Torecko ašyse. Pokrovsko ašyje ukrainiečių gynėjai sustabdė 46 Rusijos kariuomenės puolimus, Kurachovės – 40.
Rusijos pajėgos puolė Vremivkos, Huliaipolės, Orichivo ašyse, taip pat surengė penkias nesėkmingas atakas Dniepro upės ašyje.
Tęsiama Ukrainos operacija Kursko srityje. Priešo lėktuvai toliau iki pamatų griovė Rusijos miestus ir kaimus, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Per pastarąją parą Rusijos orlaiviai surengė 19 antskrydžių, panaudodami 39 sklendžiančias bombas, prieš savo pačių teritoriją.
Voluinės ir Polisios ašyse neužfiksuota jokių priešo puolimo grupių formavimosi požymių.
Černihivo ir Sumų sričių pasienio rajonus atakavo priešo artilerija ir aviacija, rengusi smūgius iš kitapus sienos.
11:06 | Rusija iš karto dvejiems metams pratęsė maisto produktų iš Vakarų embargą
Rusija pirmą sykį iš karto dvejiems metams – nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. – pratęsė 2014 m. įvestą žemės ūkio produktų iš Vakarų šalių embargą.
Valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė atitinkamą dekretą.
Maisto produktų embargas, kuris įvestas „reaguojant į nedraugiškus Vakarų veiksmus“, Rusijoje galioja nuo 2014 m. rugpjūčio. Jis, be kita ko, taikomas produktams iš JAV, ES, Australijos ir Ukrainos.
10:39 | Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 130 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų rugsėjo 19 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai iš viso sudarė apie 638 140 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 130 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 8 705 (+14) priešo tankus, 17 093 (+13) šarvuotas kovos mašinas, 18 177 (+23) artilerijos sistemas, 1 189 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 947 (+0) oro gynybos sistemas, 369 (+0) karo lėktuvus, 328 (+0) sraigtasparnius, 15 417 (+63) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 2 952 (+0) sparnuotąsias raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 24 839 (+55) automobilių ir degalų cisternas, 3 109 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
10:23 | Rusijoje suimtas pareigūnas, atsakingas už tankų remontą
Trečiadienį Rusijos valdžios institucijos suėmė Centrinės karinės apygardos šarvuočių tarnybos vadovą Denisą Putilovą, įtariamą paėmus didelį kyšį, rašo „Ukrainska Pravda“.
9:50 | Rusų isterija dėl Krymo tilto: puolė statyti tvoras, žvalgyba dirba sustiprintu režimu
Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje šiuo metu vyksta karštligiškas okupantų judėjimas, rašo „Obozrevatel“. Rusų žvalgybos tarnybos suintensyvino „ukrainiečių diversantų“ paiešką, o kariuomenė, baimindamasi tolesnių išpuolių, prie Kerčės tilto toliau stato gynybos priemones.
Krymo tiltas Rusijos režimo lyderiui turi ypatingą reikšmę ir yra strategiškai svarbus Rusijos kariuomenei, nes jungia okupuotą pusiasalį su Rusijos Federacijos žemynine teritorija.
Vasarą buvo patvirtinta, kad rusų kariuomenė po pertraukos atnaujino degalų tiekimą geležinkeliu, kuris eina per tiltą.
Taigi Krymo tiltas neabejotinai yra teisėtas Ukrainos gynybos pajėgų taikinys, kaip ne kartą yra pareiškę Ukrainos pareigūnai. Rugpjūčio mėnesį Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas sakė, kad jau parengtas planas, kaip sunaikinti tiltą ir grąžinti Krymą. Tai savo sukėlė tikrą audrą Rusijos informacinėje erdvėje.
O atsižvelgiant į ankstesnius įvykius ir padidėjusias grėsmes, okupantai dabar imasi sustiprintų priemonių, kad užkirstų kelią išpuoliams tiek iš oro, tiek iš jūros.
Pasak Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovo spaudai Dmytro Pletenčiuko, Rusijos kariuomenė Kerčės tiltui apsaugoti naudoja visas turimas oro gynybos sistemas.
„Priešas naudoja visas turimas oro gynybos sistemas. Nesu tikras dėl TOR'ų, bet matome, kad jie naudoja tolimojo ir artimojo nuotolio sistemas. Tai tokios sistemos kaip S-300, S-400 ir net S-500, ir, žinoma, „Pancir“, – sako jis.
Gegužę Rusija taip pat pradėjo statyti Kerčės tilto antžeminę gynybą, užtvarus, skirtus apsaugoti tiltą nuo dronų atakų.
Rugsėjo pradžioje buvo gauta nuotraukų, rodančių, kad Rusija netoli Kerčės tilto įrenginėja metalinių grotų užtvarų tinklą, kad apsaugotų betonines prieplaukas nuo povandeninių ir antvandeninių jūrų dronų atakų. Šalia tilto taip pat įrengiamos apsaugos nuo dronų priemonės, ten taip pat pastebėta tetrapodų ir metalinių konstrukcijų, panašių į prieštankinius „ežius“.
Šiuo metu Kerčės sąsiauryje vyksta metalinių polių, kurie į jūros dugną įkalami lygiagrečiai tiltui, įrengimo darbai.
Be to, sąsiaurio vandenyse pastebėti budintys įvairių klasių rusų karo laivai, prie molų – maskuojamaisiais tinklais uždengtos priešlėktuvinės gynybos sistemos.
8:59 | Rusams apšaudžius Zaporižią žuvo moteris, dar dvi buvo sužeistos
Rusijos pajėgoms apšaudžius Pietų Ukrainos Zaporižios sritį, Kyjivo duomenimis, žuvo pagyvenusi moteris. Dar dvi moterys buvo sužeistos, tinkle „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Ivanas Fiodorovas.
Rusų daliniai per praėjusias 24 valandas regioną apšaudė daugiau kaip 160 kartų. Buvo apgadinta gyvenamųjų namų, taip pat infrastruktūra. Zaporižios sritį didžia dalimi yra okupavusi Rusija.
8:42 | Slovakijos ministro pareiškimas dėl Ukrainos NATO: sukeltų „papildomų konfliktų“
Ukrainos narystė NATO sukels „papildomų konfliktų“, pareiškė Slovakijos užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sibiga.
Jis pareiškė, kad Bratislava „gerbia“ Kyjivo teisę eiti ten, kur jis nori, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Jis taip pat sakė, kad karas Ukrainoje, jo nuomone, neturi karinio sprendimo, ir paragino ieškoti taikių sprendimų.
„Sutarėme, ir ministras patvirtino, kad kitos taikos derybos jau turėtų vykti dalyvaujant Rusijos Federacijai“, – priduria jis.
Slovakijos ministras taip pat pažadėjo, kad Bratislava toliau rems Ukrainos teritorinį vientisumą ir teiks humanitarinę pagalbą. Jis taip pat pabrėžė, kad Slovakija palankiai vertintų, jei Ukraina išlaikytų rusiškos naftos ir dujų tranzitą per savo teritoriją, susitarimas dėl to baigiasi šiais metais.
7:55 | Zelenskis ragina Vakarus sparčiau tiekti pažadėtą ginkluotę
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarų partneres sparčiau tiekti pažadėtą ginkluotę oro gynybai stiprinti. „Iki šiol įgyvendinti ne visi pažadai dėl oro gynybos, kurie buvo duoti viršūnių susitikime Vašingtone“, – sakė jis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. Kaip tik rudens pradžioje svarbu turėti efektyvią priešlėktuvinę gynybą, kalbėjo V. Zelenskis, turėdamas omenyje sistemingas rusų atakas prieš energetikos ir šilumos sektorių.
Prezidentas dar kartą pasisakė prieš konflikto įšaldymą. Ukrainai ir visai Europai reikia ilgalaikio saugumo, pabrėžė jis. Tai įmanoma tik pasiekus teisingą taiką.
V. Zelenskis detaliai nekomentavo padėties fronte. Kreipimosi pradžioje jis pagyrė dronų ataką prieš amunicijos sandėlį Rusijos Tverės srities Toropeco gyvenvietėje.
Mūšiai Vakarų Rusijos Kursko srityje, kur rusų pajėgos mėgina atremti Ukrainos kontrpuolimą, prezidento teigimu, vyksta pagal Kyjivo planą.
V. Zelenskis pažadėjo greitą pastiprinimą Rusijos dalinių spaudžiamiems Pokrovsko, Torecko ir Kurachovės miestų Rytų Ukrainos Donecko srityje gynėjams. Pasak jo, jau suformuotos naujos brigados, tačiau jos kol kas ne visiškai aprūpintos ginklais.
7:15 | Smūgiai rusų sandėliams: įvertino, kaip tai pakeis karo eigą
Ukrainos pajėgų smūgiai Rusijos logistikos objektams turės platų spaudimą okupantams ir paveiks jų puolimą visame mūšio lauke, sako JAV Karo studijų institutas, rašo UNIAN.
Anot analitikų, dar 2022 m. vasarą ukrainiečiai atakavo rusų sandėlius laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose HIMARS ir MLRS. Dėl to sumažėjo rusų logistinis efektyvumas.
Instituto ekspertų nuomone, ukrainiečių smūgiai į amunicijos sandėlius Rusijos teritorijoje, savo pobūdžiu ir mastu panašūs į šią savaitę įvykdytą išpuolį Toropece, gali priversti okupantų karinę vadovybę priimti panašų sprendimą reorganizuoti ir išsklaidyti paramos ir logistikos sistemas, kad sušvelnintų galimų smūgių padarinius.
„Tikėtina, kad Rusijos kariuomenė nepašalino pažeidžiamumo daugelyje logistikos objektų sukurdama slėptuves. Panaikinus Vakarų sistemų naudojimo apribojimus ir toliau plėtojant pačios Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių pajėgumus, Ukrainos pajėgos gali efektyviau išnaudoti tokius priešo pažeidžiamumus“, – sako ISW.
Analitikai mano, kad tolesni Ukrainos pajėgų smūgiai rusų amunicijos ir raketų sandėliams galėtų sunaikinti didelę dalį rusų materialinių atsargų.
„Ukrainos karinių pajėgų smūgiai Rusijos teritorijoje esantiems objektams, galėtų paveikti puolamąsias operacijas visame operacijų teatre. Taip atsitiks, jei gynybos pajėgos turės materialinę bazę, pajėgumus ir leidimą vykdyti plataus masto smūgių kampaniją prieš logistikos ir paramos objektus Rusijos teritorijoje“, – sako analitikai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Taip pat kacapai prisipažino kad tame Sachalino valkatyne jaunimui nėra ką veikti-beveik visi pabėgo į Habarovską, Vladivostoką
Tik vienas bendras bruožas rastas tarp Hokkaido ir Sachalino:abiejuose mažėja gyventojų.
