Sutikimas leisti Kyjivui turėti tinkamai aprūpintą ir sukomplektuotą kariuomenę, kaip reikalauja Ukraina ir jos sąjungininkai Europoje, reikštų, kad V. Putinui tektų atsisakyti savo tikslo demilitarizuoti Ukrainą – vieno iš pagrindinių jo deklaruojamų karo tikslų.
Syrskis: Rusija nuo metų pradžios Ukrainoje neteko bemaž 155 tūkst. karių
Rusų nuostoliai Ukrainoje nuo šių metų pradžios pasiekė beveik 155 000 karių, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
„Už kiekvieną nusikaltimą bus atkeršyta. Ukrainos kariuomenė tai įrodo kiekvieną dieną, naikindama okupantus visoje fronto linijoje. Vien nuo šių metų pradžios visų gynybos pajėgų dalinių profesionaliomis pastangomis priešų nuostoliai pasiekė beveik 155 000 (154 530). Kova tęsiasi“, – pabrėžė O. Syrskis.
Jis taip pat pareiškė padėką visiems gynėjams už jų atsparumą ir tikėjimą Ukrainos pergale.
Pirmiau buvo pranešta, kad O. Syrskis teigia, jog Rusija, puldama Ukrainos miestus ir žudydama moteris ir vaikus, elgiasi kaip teroristė.
Trumpas: Putinas manęs paklausys dėl smūgių Ukrainai nutraukimo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tiki, kad Kremliaus valdovas Vladimiras Putinas išgirs jo raginimą nutraukti Ukrainos bombardavimą.
„Manau, kad Putinas klausys manęs dėl smūgių Ukrainai nutraukimo“, – jo žodžius citavo „Clash Report“, rašo UNIAN.
Jis sako tikįs, kad Rusija ir Ukraina „abi nori taikos“, tačiau paragino abi puses „sėsti prie derybų stalo“, praneša „Sky News“.
„Mes ilgai laukiame, jie turi sėsti prie stalo, ir aš manau, kad jie pasieks taiką“, – Baltuosiuosi rūmuose ketvirtadienį sakė D. Trumpas.
Paklaustas apie galutinį susitarimo terminą, D. Trumpas pridūrė: „Aš turiu savo terminą“.
„Sakau, kad galime išgelbėti tūkstančius žmonių, ir man nepatinka, kad tai užtrunka ilgai. Bet manau, kad jie abu nori sudaryti taiką. Tikiu tuo. Ten daug neapykantos, ten daug labai „blogo kraujo“, – pridūrė JAV prezidentas.
Zelenskis Pietų Afrikos prezidentui perdavė sąrašą su 400 į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų pavardėmis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per savo vizitą Pietų Afrikoje pabrėžė bendrų tarptautinių veiksmų būtinybę, kad, siekiant taikos, būtų padidintas spaudimas Rusijai. Po susitikimo su Pietų Afrikos prezidentu Cyrilu Ramaphosa jis ketvirtadienį akcentavo dabartinį Pietų Afrikos, kaip G20 grupei pirmininkaujančios šalies, vaidmenį. Tai suteikia Pietų Afrikai galimybę vaidinti pagrindinį vaidmenį Dvidešimties valstybių grupėje saugant žmonių gyvybes ir skatinant stabilumą pasaulyje, sakė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis perdavė C. Ramaphosai sąrašą su 400 į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų pavardėmis ir paprašė tarptautinės paramos ieškant jų ir grąžinant juos į Ukrainą.
Ukrainos prezidentas po naktinių Rusijos atakų prieš Kyjivą sutrumpino savo vizitą Pietų Afrikoje.
C. Ramaphosa patvirtino, kad neseniai taikos procesą Ukrainoje aptarė ir su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir sakė, kad ketina netrukus su juo susitikti bei pratęsti pokalbius.
Tinkle „X“ C. Ramaphosa rašė, kad prieš kelias dienas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Ir su juo jis esą aptaręs Ukrainos karą. Pietų Afrika esą pasirengusi ir toliau remti visas patikimas ir daugiašales pastangas, siekiant „teisingos, tvarios ir visapusiškos taikos“.
„Politico“: JAV svarsto atšaukti sankcijas „Nord Stream 2“ ir kitiems Rusijos energetikos projektams Europoje
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto panaikinti sankcijas tam tikriems Rusijos energetikos projektams Europoje, tarp kurių – ir „Nord Stream 2“ dujotiekis, pranešė „Politico“, remdamasis penkiais šaltiniais.
Šaltinių teigimu, JAV prezidento specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo pateiktas pasiūlymas sulaukė pasipriešinimo iš Valstybės ir Vidaus reikalų departamentų.
Pasak „Politico“, atnaujinus „Nord Stream 2“ projektą Maskva vėl galėtų tiekti dujas Europai ir uždirbtų kur kas daugiau pajamų. Tačiau kol kas neaišku, ar importą norėtų atnaujinti Europos Sąjungos (ES) šalys, kurios stengiasi sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Bet kokiu atveju, leidinio teigimu, sankcijų panaikinimas reikštų diplomatinę Rusijos pergalę.
Anot vieno šaltinio, Rusijos grįžimas į didžiausios Europos energijos tiekėjos poziciją būtų „katastrofa Amerikos [naftos ir dujų] gamintojams“.
S. Witkoffas ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paneigė pranešimus apie vykstančias diskusijas.
„Tai netiesa. Nė vienas iš mūsų su niekuo nekalbėjo apie sankcijų Rusijai panaikinimą kaip dalį susitarimo dėl taikos su Ukraina“, – tvirtinama Baltųjų rūmų išplatintame bendrame pareigūnų pareiškime. „Tai visiškai išgalvotas ir neatsakingas „Politico“, trečiarūšio leidinio, pranešimas. Jei turi bent kruopelytę žurnalistinio sąžiningumo, jie atšauks šį prasimanytą tekstą“.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Sprogimai aidėjo vienas po kito: užfiksuota kruvina rusų ataka Kyjive
Rusijos okupantų išpuolio prieš Kyjivą aukų skaičius išaugo iki 12, o sužeistųjų skaičius padaugėjo iki 90, skelbia Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kurią „Telegram“ cituoja UNIAN.
„Nuo 16.20 val. žuvusiųjų nuo Rusijos raketų smūgio padaugėjo iki 9 žmonių. Gelbėtojai iš namo griuvėsių Sviatošinsko rajone ištraukė žuvusios 27 metų merginos kūną“, – teigiama „Telegram“ kanale.
Tarnyba pridūrė, kad tebevyksta paieškos ir gelbėjimo operacijos bei priešo atakos padarinių likvidavimas.
Vėliau pranešė, kad gelbėtojai iš griuvėsių atkabino dar vieno žmogaus kūną.
Taigi, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 10 žmonių. Tarnyba patikslino, kad taip pat yra 90 sužeistųjų. Gelbėjimo operacijos tęsiamos.
„Telegram“ platformoje taip pat pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas teroristų smūgis Ukrainos sostinei.
Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Timūras Tkačenka vėliau pranešė, kad mirusiųjų skaičius išaugo iki 12.
Pasak T. Tkačenkos, gelbėtojai iš griuvėsių Sviatošinsko rajone atkasė dar du kūnus. Dėl to bendras žuvusiųjų skaičius išaugo iki 12.
Trumpas subarė V. Putiną dėl atakos Kyjive: „Vladimirai, LIAUKIS!“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė susierzinimą dėl pragaištingų Rusijos raketų smūgių Ukrainos sostinėje Kyjive, mat stengiasi priversti abi konflikto šalis susitarti dėl paliaubų.
„Manęs nedžiugina Rusijos smūgiai KYJIVE“, – socialiniame tinkle rašė D. Trumpas, pareikšdamas vieną iš retų savo priekaištų Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.
„To nereikėjo, be to, tai labai ne laiku. Vladimirai, LIAUKIS! Kiekvieną savaitę žūva po 5 000 karių. Pasistenkime, kad Taikos sutartis būtų SUDARYTA!“
Po to, kai praėjusią naktį Rusija paleido į Ukrainą mažiausiai 70 raketų ir 145 nepilotuojamuosius orlaivius, kurių pagrindinis taikinys buvo Kyjivas, sostinėje žuvo mažiausiai devyni žmonės.
Macronas: V. Putinas meluoja, kad nori taikos Ukrainoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, jog Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas meluoja, kad nori taikos Ukrainoje, nes jo pajėgos ir toliau smogia šiai šaliai.
„Vienintelis dalykas, kurį reikia padaryti, yra tas, kad prezidentas Putinas pagaliau nustotų meluoti“, – sakė E. Macronas per vizitą Madagaskare, sakydamas, kad Rusijos vadovas JAV derybininkams sako, jog „nori taikos, tačiau toliau bombarduoja Ukrainą“.
„Ukraina nori tik vieno atsakymo: ar prezidentas Putinas sutinka su besąlygiškomis paliaubomis?“ – kalbėjo prancūzų lyderis.
Zelenskis: darome viską, ką JAV sako, jeigu tai neprieštarauja Konstitucijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas padarys viską, kas įmanoma, pagal jo sąjungininkų norus, tačiau negali pripažinti okupuoto Krymo kaip Rusijos teritorijos, nes tai prieštarauja konstitucijai.
„Mes darome viską, ką siūlo mūsų partneriai, tik to, kas prieštarauja mūsų teisės aktams ir Konstitucijai, negalime daryti“, – atsakydamas į klausimą apie Ukrainos poziciją derybose dėl paliaubų, žurnalistams sakė Pietų Afrikoje viešintis V. Zelenskis.
Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad esama labai arti susitarimo dėl paliaubų Ukrainoje, tačiau sukritikavo Ukrainos prezidentą dėl jo atsisakymo pripažinti okupuotą Krymą Rusijos teritorija.
D. Trumpas teigė, kad Krymas „buvo prarastas prieš daugelį metų“ ir „net nėra diskusijų objektas“.
Kremlius pritarė šiems respublikono teiginiams.
V. Zelenskis į tai atsakė socialiniuose tinkluose paskelbdamas tuometinio D. Trumpo valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo 2018-ųjų „Krymo deklaraciją“, kurioje sakoma, kad Vašingtonas „atmeta Rusijos bandymą aneksuoti Krymą“.
Antradienį leidinys „Financial Times“ (FT) nurodė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pasiūlė sustabdyti Rusijos invaziją į Ukrainą ties dabartine fronto linija.
Rusijos vadovas nurodė, kad būtų pasirengęs atsiimti Maskvos pretenzijas į dalį Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – keturių sričių, kurias ji iš dalies yra okupavusi.
Pasak FT, mainais Jungtinės Valstijos gali sutikti su kitais svarbiais Rusijos reikalavimais, įskaitant 2014 metais aneksuoto Krymo pusiasalio suvereniteto pripažinimą ir draudimą Ukrainai stoti į NATO.
Zacharova apkaltino V. Zelenskį „visišku nesugebėjimu derėtis“
Rusija apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „visišku nesugebėjimu derėtis“ dėl karo pabaigos. „Zelenskis kategoriškai atmetė bet kokias nuolaidas ir pareiškė, kad teisiniu požiūriu nepripažįsta Krymo inkorporavimo į Rusijos sudėtį“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos Maskvoje atstovė Marija Zacharova.
Kartu Rusijos vadovybė gyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą už jo pamokymą V. Zelenskiui, kad Ukraina jau 2014 m. prarado Juodosios jūros pusiasalį. Tai visiškai atitinka Maskvos poziciją, pažymėjo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros. D. Trumpas taip pat įspėjo V. Zelenskį, kad jam gresia visiškai prarasti Ukrainą, jei jis nesudarys taikos susitarimo.
V. Zelenskis prieš tai kelis kartus nesutiko dėl taikos su Rusija atsisakyti aneksuotų teritorijų. M. Zacharova kritikavo, kad Ukrainos prezidentas visad nori derėtis tik savo sąlygomis. „Toks šizofreniškas požiūris rodo visišką Kyjivo, kuris nepaisydamas aukų siekia iki paskutinio ukrainiečio tęsti žudynes, nesugebėjimą derėtis ir neatsakingumą“, – kalbėjo ji.
V. Zelenskis stabdo bet kokį taikos procesą, pažymėjo M. Zacharova. Tai esą yra ir priežastis, kodėl trečiadienį žlugo derybos Londone. Čia pokalbiai buvo sumažinti nuo ministrų iki ekspertų lygio, kai savo dalyvavimą atšaukė JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio.
M. Zacharova ir D. Peskovas sakė, kad Rusija tęsia savo pokalbius su amerikiečiais dėl Ukrainos konflikto sureguliavimo. Rusijoje tuo tikslu turėtų lankytis ir JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas. Tačiau datos Kremliaus atstovas nenurodė. Kartu jis patikino, kad Rusija suinteresuota taikiu konflikto sprendimu.
Zelenskis teigia, kad nėra jokių stiprių spaudimo Rusijai nutraukti karą ženklų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė nematąs jokių stiprių ženklų, kad Rusija būtų spaudžiama užbaigti daugiau kaip trejus metus trunkančią plataus masto invaziją ar sutikti su paliaubomis.
„Nematau jokio stipraus spaudimo Rusijai ar naujų sankcijų paketų prieš Rusijos agresiją“, – sakė Pietų Afrikoje viešintis V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau anksčiau yra įspėjęs apie pasekmes, jei Maskva nesutiks nutraukti ugnies.
Peskovas: Ukraina dėl taikos turi visiškai atsisakyti keturių sričių
Rusija, pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, yra pasirengusi paliauboms ir taikos sutarčiai su Ukraina, jei Kyjivas visiškai atsisakys Maskvos aneksuotų teritorijų. „Yra keturios sritys, kurios įrašytos į mūsų konstituciją. Ukrainos pajėgos turi sudėti ginklus ir pasitraukti. Jei jos tai padarys, karinės operacijos iš karto bus sustabdytos“, – sakė D. Peskovas interviu prancūzų žinių žurnalui „Le Point“.
Tai Rusijos iš dalies okupuotos Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritys. Kremliaus atstovo teiginiai prieštarauja pranešimams apie Rusijos pasiūlymą įšaldyti fronto liniją kare prieš Ukrainą – atsisakant visiškos keturių regionų kontrolės.
D. Peskovas dabar interviu sakė, kad karas baigtųsi, jei Ukraina išvestų savo pajėgas iš šių regionų. „Visos šios keturios sritys įrašytos į mūsų konstituciją, kaip integrali Rusijos dalis“, – aiškino jis.
Po 2014 m. įvykdytos Juodosios jūros Krymo pusiasalio aneksijos, Rusija 2022 m. po ginčytino referendumo savo regionais paskelbė ir Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono bei Zaporižios sritis. Tačiau nė vienos šių teritorijų, išskyrus Krymą, Rusija nekontroliuoja visiškai. „Šiuose regionuose dar yra teritorijų, kurias, mūsų požiūriu, yra okupavęs dabartinis Kyjivo režimas“, – kalbėjo D. Peskovas. Jis klausė, kas trukdo Ukrainai išvesti pajėgas iš šių keturių regionų ir nutraukti kovą.
Zelenskis apie JAV viziją dėl karo pabaigos: ant Trumpo stalo šiandien atsirado naujas dokumentas
Visa, kas prieštarauja Ukrainos vertybėms ar Konstitucijai, negali būti įtraukta į jokius susitarimus, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
„JAV pasiūlė savo viziją, įvyko susitikimas Londone. Ten buvo atitinkama strategija, kurią pasiūlė JAV pusė. Mūsų, Europos komandos ir JAV atstovai kalbėjosi ir tam tikri punktai atsirado ant popieriaus. Po JAV pasiūlymo atsirado kiti dokumentai ir šiandien dokumentas yra ant prezidento D. Trumpo stalo“, – sako jis.
Kalbėdamas apie trečiadienio derybas Londone, prezidentas pridūrė, kad Rusija tikriausiai tikėjosi didelio skandalo, tačiau susitikimas baigėsi ne nesutarimais, o noru dirbti toliau.
Duda: Ukraina turės padaryti tam tikrų kompromisų
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad tik JAV gali sustabdyti Rusiją. Apie tai jis kalbėjo interviu „Euronews“, rašo UNIAN. Anot jo, taikai pasiekti reikės abejų pusių, įskaitant Ukrainą, kompromisų.
Rusų smūgis Kyjivui: 9 žmones pražudžiusi raketa buvo Šiaurės Korėjos, Ukraina kėlė naikintuvus F-16, „Mirage“
Kyjive devynis žmones pražudžiusi raketa buvo Šiaurės Korėjos, „Reuters“ teigia šaltinis Kyjive.
Šaltinis nurodė, kad tai buvo KN-23 – trumpojo nuotolio Šiaurės Korėjos balistinė raketa, pasižyminti manevringumu, tikslumu ir galimybe nešti įprastines arba branduolines kovines galvutes.
Atremiant rusų raketų ataką buvo pakelti naikintuvai F-16 ir „Mirage“, sako Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, rašo UNIAN. Jo teigimu, rusai paleido įvairias oro atakos priemones įvairiomis kryptimis, bet didžiausia koncentracija buvo nukreipta prieš Kyjivą.
Pasak jo, ukrainiečiams pavyko numušti septynias balistines raketas „Iskander-M/KN-23“, daugiau kaip 30 sparnuotųjų raketų, tarp jų šešias „Kalibr“.
„Tai gana geras rezultatas. Žinoma, yra ir baisių pasekmių. Pataikyti į milijoninius miestus su balistinėmis raketomis yra ne tik nusikaltimas, bet ir terorizmas. Sunku įsivaizduoti, kas būtų nutikę, jei tos balistinės raketos, kurios buvo paleistos į Kyjivą, būtų pasiekusios savo tikslą <...> Buvo išgelbėta daugybė gyvybių“, – pabrėžia jis.
Anot J. Ihnato, atremiant ataką buvo pakelti F-16 ir „Mirage“ naikintuvai. Ukrainiečių pilotai numušė kelias dešimtis oro taikinių.
Kyjive žuvusiųjų skaičius auga
Kyjive rusų raketų ataka nužudė du tos pačios šeimos vaikus, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko, rašo UNIAN.
Žuvo 9 žmonės, po griuvėsiais gali būti dar mažiausiai 10 žmonių.
Pasak mero Vitalijaus Klyčko, į medikus pagalbos kreipėsi 77 žmonės, 31 sužeistasis yra ligoninėje. Iš viso per nakties išpuolį buvo apgadinta 12 pastatų.
Latvijos ministrė: Kremliaus mėsininkas gegužės 9 d. mėgins suorganizuoti pasirodymą
Gegužės 9 d. „Kremliaus mėsininkas“ bandys surengti pasirodymą, ketvirtadienio rytą per TV3 televiziją pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė. Ji turėjo galvoje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Rusija stengsis sudaryti įspūdį, kad turi tarptautinę paramą, sakė ministrė. Ji pripažino, jog ir kitos šalys dalyvaus renginyje, kad „parodytų palaikančios kokius nors ryšius“. „Bet mūsų tai neliečia. Tai ne mūsų šventė“, – sakė B. Bražė.
Jeigu šiame kontekste Latvijoje būtų kokių nors „sutrikimų“, į juos reaguotų saugumo tarnybos ir teisėsaugos institucijos, pabrėžė ministrė.
Drauge B. Bražė priminė, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną. Tą dieną B. Bražė kartu su kitais Europos ministrais dalyvaus neoficialiame ministrų susitikime Varšuvoje.
Gegužės 9-oji yra Europos diena ir ši diena, pasak ministrės, „yra mūsų šventė“.
Rusija per naktį paleido į Ukrainą 70 raketų ir 145 dronus
Naktį Rusija paleido į Ukrainą mažiausiai 70 raketų ir 145 bepiločius orlaivius, pagrindinis taikinys buvo Kyjivas, sostinėje žuvo mažiausiai devyni žmonės, pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Pranešime socialinėje žiniasklaidoje oro pajėgos teigė, kad „aptiko ir susekė 215 priešo oro taikinių“, įskaitant balistines ir sparnuotąsias raketas, patvirtinta, kad 112 jų buvo numušti.
Skelbiama, kad tai buvo viena iš daugiausiai gyvybių pareikalavusių atakų prieš sostinę per trejus metus vykstantį karą. Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas sakė, kad Rusija „visą naktį terorizavo Ukrainos miestus“.
„Sparnuotosios ir balistinės raketos, bepiločiai orlaiviai, bombos. Rusija žiauriai ir ciniškai šaudo raketomis į Ukrainos miestus, žudo žmones, kai pasaulis deda pastangas įtvirtinti taiką“, – sakė jis socialinėje žiniasklaidoje.
Zelenskis po kruvino rusų smūgio Kyjive: praėjo 44 dienos, kai Ukraina sutiko su JAV pasiūlymu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Rusijos smūgį prieš Ukrainą. Smūgis jau pareikalavo 9 gyvybių, dar 80 žmonių yra sužeista.
„Praėjo 44 dienos nuo tada, kai Ukraina sutiko visiškai nutraukti ugnį ir nebevykdyti jokių smūgių. Tai buvo JAV pasiūlymas. 44 dienos, kai Rusija toliau žudo žmones ir išvengia griežto spaudimo bei atsakomybės už tai“, – „Telegram“ rašo jis.
V. Zelenskis pateikė naujausią informaciją apie rusų raketų ir dronų smūgį, įvykdytą naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį. Daugiausiai žalos padaryta Kyjivui.
„Deja, yra labai daug destrukcijos. Vyksta gelbėjimo operacijos, ardomi pastatų griuvėsiai. Kol kas visoje Ukrainoje sužeista daugiau kaip 80 žmonių. Visiems teikiama pagalba. Deja, Kyjive žuvo 9 žmonės. Reiškiu užuojautą jų šeimoms ir draugams.
Buvo pranešimas iš karinės vadovybės. Pavedžiau Ukrainos gynybos ministrui nedelsiant susisiekti su mūsų partneriais dėl mūsų prašymų sustiprinti priešlėktuvinę gynybą“, – priduria jis.
V. Zelenskis ketvirtadienį vieši Pietų Afrikos Respublikoje. Jis pranešė, kad dalį vizito atšaukė.
„Šiandien informuosiu Pietų Afrikos Respublikos Prezidentą Ramaphosą, kuris pirmininkauja Dvidešimties valstybių grupei, apie padėtį ir mūsų poreikį suintensyvinti pasaulines diplomatines pastangas. Reikia nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti smūgius. Taip pat tikimės pagalbos humanitariniais klausimais – grąžinant mūsų kalinius ir Rusijos pagrobtus ukrainiečių vaikus. Atšaukiau dalį šio vizito programos ir po susitikimo su Pietų Afrikos Respublikos Prezidentu nedelsdamas grįšiu į Ukrainą.
Ukrainos užsienio reikalų ministras surengs visus būtinus susitikimus Pietų Afrikos Respublikoje, kad išsamiai informuotų šalies politinius ir pilietinius lyderius apie susidariusią padėtį.
Esu dėkingas visiems pasaulyje, kurie palaiko Ukrainą ir mūsų žmones“, – informuoja jis.
Sybiha: Rusijos smūgis Kyjivui rodo, kad Putinas nori tęsti karą
Didžiulė rusų raketų ataka, naktį Kyjive pražudžiusi mažiausiai devynis žmones, rodo, kad Maskva nesuinteresuota nutraukti savo invazijos, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas ne žodžiais, o veiksmais demonstruoja, kad negerbia jokių pastangų dėl taikos ir tik nori tęsti karą“, nurodė A. Sybiha socialiniuose tinkluose.
Jis taip pat pasmerkė Maskvos „maksimalistinius reikalavimus Ukrainai pasitraukti“ iš daugiau savo teritorijų kaip taikos sąlygą.
„Iš po griuvėsių girdisi telefono skambučiai“: po rusų raketų smūgio – šokas ir gyvų paieškos Kyjive
Sužeistųjų skaičius Kyjive pasiekė 70, 9 žmonės žuvo, rašo UNIAN. Apie pusė sužeistųjų buvo hospitalizuoti, penki iš jų yra vaikai.
Kyjivo Sviatošinsko rajone ardomos sugriauto namo nuolaužos, yra informacijos apie du vaikus, kurių įvykio vietoje nepavyksta rasti. Taip pat policijos pareigūnai apeina artimiausių namų butus, tikrina žmonių būklę.
Turima informacijos, kad sugriautame name gyveno 15 žmonių, tačiau rasti kol kas pavyko tik šešis.
„Iš po griuvėsių girdisi telefono skambučiai – paieška bus tęsiama tol, kol bus įsitikinta, kad jau visus sučiupo“, – sako Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos vadovas Igoris Klimenko.
Skelbiama, kad vietos gyventojai apimti šoko, vietoje dirba kinologai su šunimis.
Išpuolis prasidėjo apie 1 val. nakties vietos (ir Lietuvos) laiku.
Ukrainos institucijos buvo paskelbusios perspėjimą dėl raketų atakos, o naujienų agentūros AFP žurnalistai teigė girdėję sprogimus visoje sostinėje.
Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko dar 1 060 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. balandžio 24 d. Rusijos kariuomenė per karą prieš Ukrainą neteko maždaug 945 330 karių, įskaitant dar 1 060 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusijos pajėgos taip pat neteko 10 694 tankų (+3), 22 312 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 26 823 artilerijos sistemų (+49), 1 369 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų (+1), 1 141 oro gynybos sistemos, 370 lėktuvų, 335 sraigtasparnių, 33 660 bepiločių orlaivių (+134), 3 148 kruizinių raketų, 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 45 755 automobilių (+134) ir 3 860 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Zelenskis atvyko į Pietų Afrikos Respubliką
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Pietų Afrikos Respubliką (PAR) susitikti su prezidentu Cyrilu Ramaphosa. Ukrainos lyderis tai paskelbė „Telegram“ kanale.
„Rengiamės svarbiems susitikimams Pietų Afrikos Respublikoje su prezidentu Cyrilu Ramaphosa ir Afrikos politinių, pilietinių ir studentų bendruomenių atstovais. Svarbu priartinti tinkamą taiką. Stengiamės užtikrinti, kad G20 šalys dalyvautų diplomatinėse pastangose. Tikimės efektyvaus PAR dalyvavimo tarptautinėje koalicijoje grąžinant tūkstančius Ukrainos vaikų, pagrobtų Rusijos. Būtinai stiprinsime mūsų kultūros ir švietimo ryšius“, - sakoma V. Zelenskio pareiškime.
Kovo mėnesį C. Ramaphosa pakvietė V. Zelenskį atvykti su valstybiniu vizitu. Tuo metu jis parašė socialiniame tinkle X, kad abu lyderiai „konstruktyviai bendradarbiauja“ ir sutaria, jog „skubiai reikia visa apimančio taikos proceso, kuriame dalyvautų visos šalys“, o V. Zelenskis padėkojo C. Ramaphosai už paramą „Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.
Donaldas Trumpas atsakė, kada susitiks su Vladimiru Putinu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu susitiks netrukus po savo kelionės į Saudo Arabiją, Katarą ir Jungtinius Arabų Emyratus. Ši kelionė vyks kitą mėnesį, rašo CNN.
Trumpas sulaukė klausimo apie Krymą: „Aš neturiu jokių favoritų“
JAV prezidentas Donaldas Trampas atsisakė pasakyti, ar į siūlomą taikos Ukrainoje planą bus įtrauktas reikalavimas Kyjivui pripažinti Maskvos kontrolę Kryme, rašo CNN. Vietoje to D. Trumpas pasakė, kad nori, jog karas baigtųsi.
„Na, viskas yra gerai. Aš tik noriu, kad karas baigtųsi, man tai nerūpi“, – teigia jis.
„Jei jie visi bus laimingi, abi šalys pasirašys susitarimą, aš neturiu jokių favoritų. Nenoriu turėti jokių favoritų. Noriu, kad būtų sudarytas susitarimas“, – priduria D. Trumpas.
Kruvina rusų ataka prieš Kyjivą: žuvo bent 9 žmonės, po griuvėsiais ieškoma gyventojų
Kyjive anksti ketvirtadienį per raketų ataką žuvo mažiausiai devyni žmonės ir 63 buvo sužeisti, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Rusija surengė masinį jungtinį smūgį Kyjivui. Preliminariais duomenimis, devyni žmonės žuvo, 63 sužeisti“, tarp hospitalizuotųjų – šeši vaikai, sakoma tarnybos pranešime platformoje „Telegram“.
Per smūgį buvo pataikyta į gyvenamuosius pastatus ir „ieškoma žmonių po griuvėsiais“, teigė tarnyba.
Ukrainos institucijos buvo paskelbusios perspėjimą dėl raketų atakos, o naujienų agentūros AFP žurnalistai teigė girdėję sprogimus visoje sostinėje.
„Kyjivas atakuojamas priešo raketų“, – „Telegram“ pranešė miesto karinė valdžia.
AFP žurnalistas teigė matęs, kad prasidėjus oro pavojaus signalui vieno gyvenamojo namo rūsyje įrengtoje slėptuvėje nuo bombų susirinko keliolika gyventojų.
Paskutinį kartą Kyjivas raketomis atakuotas balandžio pradžioje, kai buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Kyjivas tapo pavienių išpuolių taikiniu.
Ukrainos rytuose į Charkivo miestą pataikė septynios raketos, sakė meras Ihoris Terechovas, vėliau pridūręs, kad vyksta „masinė dronų ataka“ prieš miestą.
„Būkite saugūs!“ – sakė I. Terechovas.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis padėjėjas Andrijus Jermakas teigė, kad Rusija „dabar raketomis ir dronais“ atakuoja Kyjivą, Charkivą ir kitus miestus.
Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas rodo tik norą žudyti“, sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tai kas belieka pirdylai daryti tai tik toliau laižyti rusijos užpakalį-jis reikalauja Zelensį atiduoti Krymą, bet Zelenskiui tereikia suburti anti-trampinę koaliciją, (nes trampo nekenčia beveik visas pasaulis) ir parodyti trampui, kad pasaulis už tai, kad Kryas-Ukraina. Pirdyla apsiverks
Slava Ukraini, smert kacapam!
„Bloomberg“: JAV reikalaus, kad Putinas atsisakytų vieno iš pagrindinių karo tikslų
JAV reikalaus, kad Rusija pripažintų Ukrainos teisę turėti savo kariuomenę ir gynybos pramonę kaip Maskvos ir Kyjivo taikos susitarimo dalį, skelbia „Bloomberg“, remdamiesi su šiuo klausimu susipažinusiais asmenimis.
Tikimasi, kad JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas iškels šį klausimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kai jie susitiks kitą kartą, teigia žmonės, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti privačias derybas.
Sutikimas leisti Kyjivui turėti tinkamai aprūpintą ir sukomplektuotą kariuomenę, kaip reikalauja Ukraina ir jos sąjungininkai Europoje, reikštų, kad V. Putinui tektų atsisakyti savo tikslo demilitarizuoti Ukrainą – vieno iš pagrindinių jo deklaruojamų karo tikslų.
Tai ženklas, kad D. Trumpo administracija siekia tam tikrų nuolaidų iš Kremliaus, taip pat iš Ukrainos, bandydama užbaigti jau ketvirtus metus trunkantį karą. Kritikai iki šiol vertino JAV pasiūlymus kaip palenktus Rusijos pusėn, įskaitant D. Trumpo administracijos primygtinį reikalavimą, kad Ukraina atsisakytų savo siekių įstoti į NATO karinį aljansą.
D. Trumpo administracija taip pat nori, kad Maskva grąžintų Ukrainai Zaporižios atominę elektrinę, kurią užgrobė 2022 m. visiškos invazijos į kaimyninę šalį pradžioje. Pagal JAV planą, tuomet šis objektas patektų JAV kontrolėn ir ši galėtų administruoti energiją tiek Ukrainai, tiek Rusijai, nurodė „Bloomberg“ šaltiniai. Jie pridūrė, kad planų detalės dar nebaigtos rengti ir gali keistis.
JAV nacionalinio saugumo tarybos, Valstybės departamento ir S. Witkoffo atstovai iš karto neatsakė į prašymus pakomentuoti.
JAV taip pat nori užtikrinti, kad Ukrainai būtų užtikrintas perėjimas per Dnipro upę ir kad būtų grąžinta Rusijos okupuota žemė Charkivo srityje. V. Putinas reikalauja pripažinti visas Luhansko, Zaporižios, Donecko ir Chersono sritis, nors jų visiškai okupuoti nepavyko.