Zelenskis ragina Europą vienytis už Ukrainą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį lankėsi Bučoje, kur Rusijos kariuomenė kaltinama prieš trejus metus nužudžiusi šimtus civilių gyventojų, ir paragino Europos sąjungininkus susivienyti, kad būtų užkirstas kelias naujoms žudynėms.
Rusijai pasitraukus iš Kyjivo priemiesčio Bučos po mėnesį trukusios okupacijos, kuri baigėsi 2022 metų kovo 31 dieną, buvo aptikti civilių gyventojų kūnai, kai kurie iš jų buvo surištomis rankomis už nugaros.
Tai buvo pirmas iš eilės šiurpių radinių Rusijos pajėgų apleistuose miestuose, kurie sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir tyrimus dęl karo nusikaltimų. Maskva neigė atsakomybę ir kaltino Ukrainą inscenizuojant incidentus.
Netoli Zaporižios pasigirdo sprogimai: miesto link skriejo raketos
Vėlų kovo 31-osios vakarą Zaporižioje pasigirdo sprogimai. Prieš tai buvo įspėjama apie raketų atakas, rašoma „24 kanal“.
Lenkijos premjeras Trumpui: bendradarbiavimas visada geriau nei konfrontacija
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį paragino Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą dukart pagalvoti prieš nustatant muitus šalims sąjungininkėms, sakydamas, kad „bendradarbiavimas visada geriau nei konfrontacija“.
„Mūsų bendri Europos ir Amerikos interesai yra stiprios JAV, stipri Europos Sąjunga ir stipri, o ne silpnesnė NATO. Pagalvokite apie tai, pone Prezidente ir brangūs Amerikos draugai, prieš nuspręsdami įvesti muitus savo artimiausiems sąjungininkams. Bendradarbiavimas visada geriau nei konfrontacija“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė D. Tuskas.
Šią savaitę Ukraina pateiks JAV susitarimo dėl išteklių pakeitimus
Ukraina rengia susitarimo projekto su Jungtinėmis Valstijomis dėl lengvatinės prieigos prie Kyjivo gamtos išteklių pakeitimus, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė aukštas Ukrainos pareigūnas, Donaldui Trumpui įspėjus Kyjivą neatmesti pasiūlymo.
Abi šalys praėjusį mėnesį planavo pasirašyti susitarimą dėl strategiškai svarbių Ukrainos naudingųjų iškasenų gavybos, tačiau tai padaryti sutrukdė tiesioginiame eteryje įvykęs D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ginčas.
Kremlius: bendradarbiavimas su JAV tęsiasi, siekiama taikos Ukrainoje
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir JAV dirba ties idėjomis dėl galimo taikos susitarimo Ukrainoje ir dvišalių ryšių stiprinimo, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra „supykęs“ ant Vladimiro Putino, rašoma „Reuters“.
D. Trumpas „NBC News“ sakė esąs labai supykęs po to, kai Rusijos vadovas sukritikavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patikimumą. JAV prezidentas pasiūlė, kad galėtų įvesti 25-50 proc. antrinius muitus rusiškos naftos pirkėjams.
Vėliau D. Trumpas žurnalistams pakartojo esąs nusivylęs V. Putinu, tačiau pridūrė: „Manau, kad žingsnis po žingsnio darome pažangą.“
Paklaustas apie D. Trumpo komentarus, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Maskva toliau bendradarbiauja su Vašingtonu ir kad V. Putinas tebėra atviras kontaktams su D. Trumpu.
„Mes toliau dirbame su Amerikos puse, visų pirma siekdami atkurti mūsų dvišalius santykius, kurie buvo smarkiai sugadinti ankstesnės (JAV) administracijos laikais“, – sakė D. Peskovas.
Ir pridūrė: „Taip pat dirbame siekdami įgyvendinti kai kurias idėjas, susijusias su Ukrainos sureguliavimu. Šis darbas vyksta, bet kol kas nėra jokių konkrečių dalykų, apie kuriuos galėtume ar turėtume papasakoti. Tai daug laiko reikalaujantis procesas, tikriausiai dėl savo sudėtingumo.“
D. Trumpas, kuris sako norintis būti prisimenamas kaip taikdarys, ne kartą yra sakęs, kad nori, jog trejus metus trunkantis konfliktas Ukrainoje baigtųsi, ir yra perspėjęs apie riziką, kad jis gali peraugti į pasaulinį Jungtinių Valstijų ir Rusijos karą.
Putinas padidino šauktinių į reguliariąją armiją skaičių
Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė iki liepos 15 d. pašaukti 160 tūkst. karių – kur kas daugiau nei anksčiau, Maskvai siekiant padidinti savo armiją.
Rusijos vyrai gali būti šaukiami į privalomąją karo tarnybą du kartus per metus. Kremlius ir Gynybos ministerija teigia, kad jie nėra siunčiami į mūšį ir kad šaukimai neturi nieko bendra su karu Ukrainoje.
Zelenskis Bučoje pagerbė žuvusiųjų atminimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per trečiąsias Bučos išvadavimo iš okupantų rusų metines pagerbė žuvusiųjų atminimą.
Valstybės vadovas tai pranešė „Telegram“ kanale, rašo „Ukrinform“.
„Prieš trejus metus mūsų kariai išvadavo Bučą iš okupantų rusų. Ir pasaulis pamatė, kas yra rusų okupacija. Nužudyti žmonės gatvėse. Nukankinti žmonės. Kapai gyvenamųjų namų kiemuose. Nuo to laiko niekas pasaulyje negali pasakyti, kad nežino, ką gina Ukraina. Ukraina kovoja už savo žmonių gyvenimą. Už tai, kad niekas ir niekada mūsų žemėje nedarytų to, ką padarė okupantai rusai“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Prezidentas kartu su pirmąja ponia Olena Zelenska prie Atminimo sienos Bučoje padėjo žvakides.
„Amžinas visų, kurių gyvybes atėmė Rusijos karas, atminimas! Amžinas dėkingumas visiems mūsų žmonėms, kurie gina Ukrainą!“ – pareiškė valstybės vadovas.
„Ukrinform“ primena, kad Rusijos kariuomenė į Bučą įžengė 2022 metų vasario 27 d. Per 33 dienas Bučos rajone okupantai padarė daugiau kaip 9 tūkst. karo nusikaltimų ir nužudė daugiau kaip 1400 civilių, tarp kurių – 37 vaikai.
Slaptas JAV įsitraukimas į karą Ukrainoje ir sužlugdytas kontrpuolimas – „New York Times“ pristatė išsamų tyrimą
JAV buvo labiau įsitraukusios į Ukrainos karą su Rusija, nei manyta iki šiol, teigiama „The New York Times“ atliktame tyrime „Partnerystė: slapta karo Ukrainoje istorija“. JAV dalyvavo formuojant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strategiją ir perdavinėjo Ukrainos kariuomenei tikslią informaciją apie taikinius.
Karas Ukrainoje buvo dar vienas etapas ilgoje JAV ir Rusijos tarpininkavimo karų istorijoje – Vietname septintajame dešimtmetyje, Afganistane aštuntajame dešimtmetyje, Sirijoje po trijų dešimtmečių, rašo „New York Times“.
Ką skelbia amerikiečių žurnalistai?
2022 m. gegužės mėn. 2022 m. gegužės mėn. JAV kariuomenės Europoje ir Afrikoje vadavietėje Vysbadene, Vokietijoje, buvo įkurtas žvalgybinės informacijos apie Rusijos pajėgas rinkimo ir analizės centras. Jame dirbo JAV kariškiai, jų kolegos iš NATO šalių ir Ukrainos.
Darbo schema atrodė taip: smūgių koordinatės iš Vokietijos į Ukrainą buvo siunčiamos saugiame debesyje internetu. Ukrainos kariuomenė neturėjo prieigos prie duomenų apie jų gavimo šaltinius ir metodus.
Pirmuoju taikiniu, į kurį buvo smogta remiantis duomenimis iš Vysbadeno, buvo Rusijos radiolokacinis kompleksas „Zoopark“ netoli Donecko. Ukrainoje pradėjus naudoti daugkartinio paleidimo raketų paleidimo įrenginius HIMARS, visi smūgiai jais buvo stebimi iš Vysbadeno.
Siekiant sumažinti Rusijos atsakomųjų veiksmų prieš NATO riziką, buvo parengtos taisyklės, pagal kurias buvo uždrausta perduoti informaciją apie taikinius Rusijos viduje ir aukščiausių Rusijos vadovų, pavyzdžiui, Generalinio štabo vadovo Valerijaus Gerasimovo, buvimo vietą.
Amerikiečių kariškiai padėjo Ukrainos kariuomenės vadovybei parengti kontrpuolimo planą 2022 m., per kurį buvo išlaisvinta didelė Charkovo ir Chersono sričių dalis.
Spalio mėn. CŽV pradėjo slapta remti bepiločių lėktuvų smūgius prieš Juodosios jūros laivyno bazę.
2023 m. Pentagonas aptarė galimybę pasiūlyti Ukrainai pradėti derybas su Rusija. JAV gynybos pareigūnai manė, kad Kyjias yra stipriausioje padėtyje tai padaryti. Tačiau kai Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley iškėlė šią idėją, daugelis Ukrainos šalininkų, įskaitant respublikonus Kongrese, ėmė kaltinti jį bandymu nuraminti agresorių.
Nuo 2023 Kyjivui suteikta daugiau savarankiškumo renkantis taikinius smūgiams Vakarų ginklais, įskaitant HIMARS, ir veiksmų strategiją.
2023 m. kontrpuolimas buvo sužlugdytas jam dar neprasidėjus. Iš pradžių buvo numatyti diversiniai smūgiai Bachmute ir netoli Mariupolio, kurie būtų surišę Rusijos pajėgas puolimui Melitopolyje. Tačiau vietoj to Kyjivas nusprendė surengti visavertį puolimą trimis kryptimis. Tuo pačiu metu operacija neprasidėjo, kaip planuota, gegužės 1 d., ir tai leido Rusijai sustiprinti savo pozicijas.
Amerikiečių ir ukrainiečių kariškiams nebuvo paprasta. Visų pirma tuometinis Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis prie Bachmuto paliko keturias kovinės patirties turinčias divizijas, kurias amerikiečiai reikalavo perkelti į Melitopolį. O. Syrskis tikėjosi, kad dideli Rusijos kariuomenės nuostoliai Bachmute sukels nesutarimus jos gretose ir leis Ukrainos pajėgoms pradėti puolimą Luhansko link.
Tai neleido ukrainiečiams pasinaudoti „Wagner“ maištu, kuris, JAV žvalgybos vertinimu, galėjo pakirsti Rusijos pajėgų moralę. Perimti duomenys parodė, kad Rusijos vadus nustebino menkas Ukrainos pajėgų puolimo intensyvumas prieš silpnai ginamą Melitopolį.
Melitopolio puolimui dar labiau pakenkė tai, kad Ukrainos pajėgos nustojo vykdyti sąjungininkų nurodymus. Taigi, užuot siuntęs jūrų pėstininkus į Rabotinę pralaužti ten esančios rusų gynybos linijos, kaip ragino amerikiečiai, Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas įsakė jiems vykti į Chersoną ir bandyti forsuoti Dnieprą.
Ilgojo nuotolio raketos ATACMS buvo viena iš skaudžiausių temų derybose dėl JAV pagalbos Ukrainai, ypač dėl V. Gerasimovo perspėjimo pokalbyje su M. Milley, kad bet kokių raketų, kurių veikimo nuotolis didesnis nei 190 km, tiekimas pažeistų Maskvos „raudonąsias linijas“. Vis dėlto Kyjivas pirmąsias ATACMS 2024 m. slapta gavo jau ankstyvą pavasarį, kad Rusija nebūtų pasirengusi smūgiams Krymui.
Į Ukrainą atvyko 17 Europos šalių parlamentų vadovai
Pirmadienį, per trečiąsias Bučos išvadavimo metines, į Ukrainos sostinę atvyko 17 Europos šalių parlamentų pirmininkai ir vicepirmininkai.
Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien Kyjivas sveikina parlamentų atstovus iš visos Europos“, – informavo jis.
R. Stefančukas pažymėjo, kad į Ukrainos sostinę atvyko Belgijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Ispanijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Slovėnijos, Suomijos, Kroatijos, Čekijos, Švedijos parlamentų pirmininkai ir vicepirmininkai, taip pat Europos Parlamento atstovai.
Pasak jo, šis užsienio svečių vizitas – stiprus palaikymo, solidarumo ir pasitikėjimo ženklas.
„Esu dėkingas savo kolegoms už pasirengimą palaikyti Ukrainą. Vertiname kiekvieną gestą, kiekvieną susitikimą, kiekvieną žodį, kiekvieną veiksmą, kuris priartina teisingumo pergalę ir ilgalaikę taiką. Ukraina jaučia savo partnerių petį. Ir tai įkvepia“, – pabrėžė Aukščiausiosios Rados pirmininkas.
„Ukrinform“ primena, kad prieš trejus metus, 2022 metų kovo 31-ąją, Gynybos pajėgos išvadavo Kyjivo srities Bučos miestą. Per mėnesį Rusijos kariuomenės kontroliuojamame mieste mirė 381 žmogus, iš jų 281 žuvo dėl karo veiksmų.
Švedija skirs papildomą 1,48 mlrd. eurų karinę paramą Ukrainai
Švedija Ukrainai skirs 16 mlrd. kronų (1,48 mlrd. eurų) karinės pagalbos, pirmadienį pranešė vyriausybė.
Tai būtų didžiausias švedų skiriamas karinės pagalbos Ukrainai paketas per visą karo laikotarpį.
„Šiandien pristatomas pagalbos paketas yra didžiausias iki šiol Ukrainai suteiktas paramos paketas. Dabar norime pasiųsti žinią, kad tiek stipriname savo paramą, tiek didiname jos stiprumą ir mastą“, – žurnalistams sakė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas.
Mūšiai Ukrainos rytuose: rusai kanalizacija bando pasiekti ukrainiečius
Torecke vykstant gatvių mūšiams, rusai požeminėmis komunikacijomis mėgina patekti į Ukrainos gynėjų užnugarį.
Tai per televiziją pareiškė Ukrainos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ atstovas spaudai Viktoras Trehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Priešas Torecke bando pasinaudoti požeminėmis komunikacijomis, kad patektų į mūsų karių užnugarį kai kuriose gatvėse. Kadangi tai prioritetinė kryptis, rusai stengiasi išnaudoti visas galimybes apeiti Ukrainos kariuomenę“, – pažymėjo V. Tregubovas, patikslindamas, kad turi omenyje ir kanalizaciją.
„Ukrinform“ primena, kad Rusijos kariškių bandymas dujotiekiu pasiekti Kursko srities Sudžos miestą žlugo dėl Rusijos karinės vadovybės klaidų ir kareivių išsekimo.
Rusų dronas atakavo Chersoną, sužeisti trys žmonės
Pirmadienio rytą Rusijos kariškiai iš drono apšaudė žmones prie parduotuvės Chersono miesto Dnipro rajone. Trys gyventojai buvo sužeisti, tarp jų – gydytojas, kurio būklė sunki.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija.
„Apie aštuntą ryto Rusijos kariuomenė dronu smogė Chersono Dnipro rajonui“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad per priešo ataką buvo sužeisti trys prie parduotuvės buvę žmonės. 43 metų moteris nukentėjo nesunkiai, ji patyrė sprogimo sukeltą traumą ir buvo sužeista į nugarą. 44 metų vyro būklę medikai apibūdina kaip stabiliai sunkią. Jis patyrė sprogimo sukeltą traumą, buvo sužeistas į ranką ir liemenį. Dar vienas nukentėjusysis – 61 metų šeimos gydytojas. Vyro būklė sunki, jis paguldytas į chirurgijos skyrių dėl sprogimo sukeltos traumos, krūtinės ląstos ir rankos sužeidimų.
Srities karinė administracija taip pat informuoja, kad Rusijos kariškiai iš drono atakavo Beryslavo gyventoją. Jiems numetus sprogmenį, namuose buvęs 64 metų vyras patyrė sprogimo sukeltą traumą ir kontūziją. Jam buvo suteikta medicininė pagalba. Hospitalizacijos jis atsisakė.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą, kovo 30-ąją, Chersono srityje dėl Rusijos agresijos buvo sužeista 11 žmonių.
Ukrainos pareigūnai sulaikė tris Rusijos agentus, kurie koregavo smūgius Kyjivui
Ukrainos saugumo tarnyba (UST) sulaikė dar tris Rusijos karinės žvalgybos agentus, kurių svarbiausia užduotis buvo koreguoti oro smūgius Kyjivui, pirmiausia – gynybos gamykloms bei ginklų ir amunicijos sandėliams.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė UST.
Agentai veikė atskirai, tačiau turėjo bendrą kuratorių – Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) darbuotoją. Jo tapatybė jau nustatyta.
Paaiškėjo, kad vienas iš agentų yra Rusijos pilietis. Ukrainoje jis gyveno „laukimo režimu“, o prasidėjus plataus masto karui Rusijos karinė žvalgyba jį „suaktyvino“.
Apšaudymams koreguoti rusas ant daugiaaukščio gyvenamojo namo stogo įsirengė stebėjimo postą. Kad patektų į „apžvalgos aikštelę“, jis naudojosi draugiškais ryšiais su butų savininkų bendrijos atstovu, kuris turėjo raktus nuo visų techninių patalpų.
Kiti du figūrantai – buvęs ir dar dirbantis Ukrainos gynybos kompanijų darbuotojai. Vienas jų rinko informaciją apie priešo raketų smūgių padarinius, gamyklų ir remonto bazių darbuotojų skaičių, o kitas kamantinėjo savo buvusius kolegas apie potencialių taikinių vietas.
UST kontržvalgyba užfiksavo nusikalstamą įtariamųjų veiklą ir juos sulaikė.
Per kratas buvo paimta kompiuterinė įranga ir mobilieji telefonai su agentų pranešimais bei dronas, su kuriuo vienas iš jų planavo šnipinėti gynybos objektus.
Sulaikytiesiems pareikšti įtarimai pagal atitinkamus Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius: valstybės išdavimas karinės padėties sąlygomis, neteisėtas informacijos apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų judėjimą ir dislokavimą platinimas, Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą teisinimas, jos dalyvių šlovinimas.
Du įtariamieji suimti be teisės būti paleistiems už užstatą. Dėl trečiojo teismui pateiktas prašymas skirti kardomąją priemonę.
Valstybinio turto fondo vadovas: Rusija su JAV diskutuoja apie susitarimą dėl retųjų žemių
Rusija ir Jungtinės Valstijos diskutuoja apie galimą bendradarbiavimą įgyvendinant Rusijos retųjų žemių metalų projektus, teigia vienas aukštas Maskvos pareigūnas.
Rusijos valstybinio turto fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas laikraščiui „Izvestija“ tvirtino, kad įmonės jau pareiškė susidomėjimą šiais projektais, tačiau daugiau detalių nepateikė.
„Retųjų žemių metalai ir elementai yra svarbi bendradarbiavimo sritis, o mes iš tiesų pradėjome diskusijas dėl įvairių retųjų žemių projektų Rusijoje“, – per interviu, kuris buvo paskelbtas pirmadienį, sakė K. Dmitrijevas.
K. Dmtrijevas vadovauja Rusijos tiesioginių investicijų fondui ir yra svarbus žaidėjas Maskvos ir Vašingtono derybose dėl santykių normalizavimo.
Retosios žemės yra metalai, būtini šiuolaikinėms technologijoms, įskaitant išmaniuosius telefonus, nešiojamuosius kompiuterius ir elektromobilius.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pažadėjęs pataisyti įtemptus santykius su Maskva ir užbaigti karą, kurį Rusija pradėjo prieš Ukrainą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bendradarbiauti žaliavų srityje pirmą kartą pasiūlė vasario mėnesį. Jis pažymėjo, kad Rusijos turimi šių ypatingos svarbos mineralų telkiniai gerokai pranoksta atitinkamus Ukrainos telkinius.
D. Trumpas dėl susitarimo derasi ir su ukrainiečiais.
Smūgiai Charkivui: sužeisti trys žmonės, nukentėjo keliolika daugiaaukščių pastatų, du vaikų darželiai
Charkive per naktinius Rusijos smūgius nukentėjo mažiausiai 13 pastatų ir išbyrėjo daugiau kaip 130 langų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo miesto taryba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Kyjivo rajone mažiausiai 13 pastatų buvo apgadinti per bepiločių orlaivių ataką, surengtą kovo 31-osios naktį ir rytą. Butuose buvo išdaužta 120 langų, o dar 11 – viešose vietose“, – rašoma pranešime.
Miesto vadovas Ihoris Terechovas patikslino, kad nukentėjo 11 daugiaaukščių pastatų, du vaikų darželiai, mokslo ir gamybos įmonės patalpos.
Komunalinės tarnybos šalina stiklo duženas ir šiukšles, sandarina langų kontūrus.
Kaip pranešė Charkivo srities prokuratūros atstovas Dmytro Čubenka, nuo 2 iki 6 valandos ryto rusai smogė šešis smūgius pramoninei zonai Kyjivo rajone, sprogimai sukėlė didelį gaisrą. Nukentėjo trys žmonės, įmonių darbuotojai nuo 50 iki 60 metų. Du vyrai patyrė ūminę reakciją į stresą, dar vienas – nubrozdinimus, jiems visiems medikai pagalbą suteikė vietoje.
D. Čubenka pažymėjo, kad priešas atakavo miestą dronais „Geran-2“. Iškelta baudžiamoji byla pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalį (Karo įstatymų ir papročių pažeidimas).
Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos spaudos tarnyba pranešė, kad, 9.40 val. duomenimis, dėl Rusijos smūgių kilo gaisrai, kurių bendras plotas viršijo 3 900 kvadratinių metrų.
Priešo atakos padariniai likviduojami, gaisrus gesina 68 gelbėtojai ir 19 technikos vienetų, dirba kinologai ir išminuotojai.
Trumpas spaudžia Putiną: mes turime tam tikrą psichologinį terminą
Donaldas Trumpas pareiškė, kad derybose dėl paliaubų Ukrainoje Rusijai yra nustatytas tam tikras „psichologinis terminas“ sutikti su paliaubomis Ukrainoje, rašo „Sky news“.
Kalbėdamas žurnalistams sekmadienio vakarą JAV prezidentas pareiškė, kad jį erzina Vladimiras Putinas, tačiau pridūrė, kad su juo „visada gerai sutarė“.
Paklaustas, kada norėtų, kad Rusija sutiktų nutraukti ugnį, D. Trumpas atsakė, kad yra „psichologinis terminas“.
„Jei man atrodys, kad jie mus mausto, aš tuo nesidžiaugsiu“, – sako jis.
Kai D. Trumpas kalbėjo su žurnalistais, Rusijos dronai smūgiavo karinei ligoninei, prekybos centrui ir daugiabučiams Charkive.
Anksčiau šį mėnesį V. Putinas sakė, kad Rusija sutinka nutraukti kovas Ukrainoje, tačiau dėl pasiūlymų dėl 30 dienų paliaubų lieka „daug klausimų“.
Abejodamas, ar pavyks susitarti, Rusijos režimo lyderis sakė, kad paliaubos turi vesti prie „ilgalaikės taikos“, kuri „pašalintų pirmines krizės priežastis“.
Rusija anksčiau yra sakiusi, kad nesutiks, jog Ukraina prisijungtų prie NATO ir kad Ukrainoje būtų dislokuotos Europos taikos palaikymo pajėgos.
Ukraina numušė 57 Rusijos bepiločius orlaivius
Ukrainos gynybos pajėgos nuo sekmadienio vakaro perėmė 57 Rusijos bepiločius orlaivius, o 45 bepiločiai dingo iš radarų ekranų, praneša Ukrainos oro pajėgos.
Kaip teigiama, nuo sekmadienio, kovo 30 d., 20 val. įsibrovėliai rusai puolė Ukrainą pasitelkdami dvi balistines raketas „Iskander-M“, paleistas iš Kursko srites, 131 puolamąjį bepilotį orlaivį „Shahed“ ir įvairaus tipo imitacinius bepiločius, paleistus iš Milerovo, Kursko, Briansko, Oriolo ir Primorsko-Achtarsko.
Iki pirmadienio, kovo 31 d., 9 val. šiaurinėje, rytinėje ir centrinėje Ukrainos dalyse iš viso buvo numušti 57 bepiločiai orlaiviai. Dar 45 priešo imitaciniai bepiločiai dingo iš radarų ekranų, nepridarydami žalos ant žemės.
Ataka paveikė Sumų, Donecko, Charkivo, Kyjivo ir Žytomyro sritis.
Suomijos prezidentui – netikėtas Trumpo klausimas: ar galima pasitikėti Putinu?
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas papasakojo apie savo susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Anot jo, per susitikimą D. Trumpas klausė, ar gali pasitikėti Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo YLE.
Savaitgalį A. Stubbas su D. Trumpu žaidė golfą. A. Stubbas neapsistojo nakvynei D. Trumpo namuose Mar-a-Lago, tačiau susitikimas truko ne mažiau kaip septynias valandas ir D. Trumpas buvo geros nuotaikos.
NYT: Rusija 2022 m. rimtai svarstė Ukrainoje panaudoti taktinius branduolinius ginklus
Rusija svarstė Ukrainoje panaudoti taktinius branduolinius ginklus, rašo „The New York Times“.
Anot leidinio, Vladimirui Putinui brangiausias Ukrainos gabalėlis yra Krymas. Kadangi ukrainiečiai judėjo link Dniepro ir tikėjosi persikelti bei pasistūmėti link pusiasalio, tai sukėlė įtampą.
Leidinio šaltinių teigimu, Ukraina suvokė, kad norėdama paskatinti Rusijos režimo lyderį V. Putiną derėtis, turės daryti spaudimą Krymui. Tačiau tai gali paskatinti V. Putiną imtis beviltiškų priemonių.
Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko dar 1 230 karių ir vienos oro gynybos sistemos
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. kovo 31 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko apie 915 230 karių, įskaitant dar 1 230 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąją parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos taip pat sunaikino 10 496 Rusijos tankus (+4), 21 819 šarvuotųjų kovos mašinų (+3), 25 537 artilerijos sistemas (+30), 1 347 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, 1 123 oro gynybos sistemas (+1), 370 lėktuvų, 335 sraigtasparnius, 31 416 bepiločių orlaivių (+71), 3 121 kruizinę raketą, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 42 593 automobilius (+65) ir 3 787 specialiosios technikos vienetus.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
„The Economist“: Ukraina jau ruošiasi prezidento rinkimams
Rengiamasi Ukrainos prezidento rinkimams, nors daugelis abejoja, kad juos galima surengti karo metu, rašo „The Economist“.
Anot leidinio šaltinių, Ukrainoje vyksta pasirengimo darbai.
Trumpas užsipuolė Zelenskį: „Jei jis tai padarys, turės tam tikrų problemų. Didelių, didelių problemų“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį užsipuolė abiejų nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios kariaujančių valstybių lyderius ir išreiškė nusivylimą, Kyjivo ir Maskvos deryboms dėl paliaubų tebesant aklavietėje.
D. Trumpas pirmiausiai sukritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kaip derybų partnerio, patikimumu, pareikšdamas, kad yra „labai supykęs ir įsiutęs“ ant Kremliaus vadovo.
Tačiau vėliau JAV lyderis sušvelnino toną V. Putino atžvilgiu ir išliejo pyktį ant V. Zelenskio, įspėdamas jį, kad Ukraina turės „didelių, labai didelių problemų“, jei jis susilaikys nuo susitarimo dėl teisių į naudingąsias iškasenas perdavimo Jungtinėms Valstijoms.
D. Trumpas bando tarpininkauti sudarant paliaubas tarp Ukrainos ir okupantės Rusijos bei spaudžia V. Zelenskį pasirašyti susitarimą, pagal kurį JAV įmonėms būtų suteikta išskirtinė prieiga prie Ukrainos retųjų žemių mineralų.
Anksčiau sekmadienį televizijos NBC žurnalistė Kristen Welker (Kristen Velker) sakė, kad D. Trumpas jai paskambino norėdamas išreikšti savo pyktį dėl to, kad V. Putinas suabejojo Ukrainos prezidento V. Zelenskio, kaip vadovo, ateitimi, nors tai yra padaręs ir pats D. Trumpas, ir pagrasino įvesti „antrinius tarifus visai iš Rusijos importuojamai naftai“.
Vėliau D. Trumpas, kalbėdamas su žurnalistais savo lėktuve, skrisdamas į Vašingtoną iš savo rezidencijos „Mar-a-Lago“ Floridoje, sušvelnino toną ir kritiką.
„Turės didelių problemų“
„Tam tikra prasme buvau nusivylęs, – sakė D. Trumpas.
„Kai kurie dalykai, kuriuos jis pasakė per pastarąją dieną ar dvi, susiję su V. Zelenskiu, nes, jo nuomone, V. Zelenskis nėra patikimas. Jis turėtų sudaryti su juo sandorį, nesvarbu, ar jis jums patinka, ar nepatinka“, – teigė JAV prezidentas.
„Todėl nebuvau tuo patenkintas, bet manau, kad jis bus geras, ir tikrai nenorėčiau Rusijai taikyti antrinių tarifų“, – pridūrė jis.
Tada D. Trumpas užsipuolė V. Zelenskį, sakydamas: „Matau, kad jis bando pasitraukti iš susitarimo dėl retųjų žemių. Ir jei jis tai padarys, turės tam tikrų problemų. Didelių, didelių problemų“.
„Sudarėme susitarimą dėl retųjų žemių, o dabar jis sako, kad, žinote, noriu iš naujo derėtis dėl susitarimo. Jis nori būti NATO nariu. Na, jis niekada nebus NATO nariu. Jis tai supranta. Taigi, jei jis nori iš naujo derėtis dėl susitarimo, jis turės didelių problemų“, – tvirtino D. Trumpas.
D. Trumpas nuo pat atėjimo į valdžią siekė kuo greičiau užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį karą, tačiau jo administracijai nepavyko pasiekti proveržio nepaisant derybų su abiem pusėmis.
V. Putinas atmetė bendrą JAV ir Ukrainos planą dėl 30 dienų paliaubų, o penktadienį pasiūlė V. Zelenskį nušalinti nuo pareigų kaip taikos proceso dalį.
Vašingtono ir Maskvos ryšiai po D. Trumpo sugrįžimo į prezidento postą ir jo grasinimų nustoti remti Kyjivą sustiprino Rusiją mūšio lauke, jai tęsiant savo niokojančią invaziją.
Ukraina apkaltino Rusiją, kad ji vilkina derybas neketindama nutraukti savo puolimo, o savaitgalį surengė naują puolimą šiaurės rytiniame pasienio mieste Charkive.
Pasak Ukrainos pareigūnų, per naktį iš šeštadienio į sekmadienį buvo suduoti šeši smūgiai, per kuriuos buvo sužeisti karo ligoninėje gydomi kariai ir žuvo mažiausiai du žmonės gyvenamajame name.
Maskva sekmadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos taip pat užėmė kaimą, esantį vos už septynių kilometrų nuo Ukrainos centrinės Dnipropetrovsko srities sienos.
Nuo 2022-aisiais prasidėjusio puolimo Kremliaus pajėgos neperžengė srities ribos, tačiau jau kelis mėnesius sparčiai veržiasi į priekį, tikėdamiesi proveržio.
Paliaubų nėra
V. Putinas, valdžioje esantis jau 25 metus ir ne kartą išrinktas balsavimuose be konkurencijos, dažnai abejojo V. Zelenskio, kaip prezidento, „teisėtumu“ po to, kai 2024-ųjų gegužę baigėsi Ukrainos vadovo pradinė penkerių metų kadencija.
Pagal Ukrainos įstatymus rinkimai sustabdomi karinio konflikto metu, o V. Zelenskio oponentai šalies viduje teigė, kad jokie balsavimai neturėtų būti rengiami, kol konfliktas nesibaigs.
D. Trumpo santykiai su V. Zelenskiu anksčiau buvo pašliję: praėjusį mėnesį jis pavadino jį „diktatoriumi“, o Baltuosiuose rūmuose prezidentai susikivirčijo tiesioginio eterio metu.
Savo vakariniame kreipimesi šeštadienį V. Zelenskis teigė, kad siekia sutelkti savo šalies sąjungininkus prieš V. Putiną.
„Jau per ilgai Amerikos pasiūlymas dėl besąlygiškų paliaubų guli ant stalo be adekvataus Rusijos atsako“, – teigė V. Zelenskis.
„Ugnis jau galėtų būti nutraukta, jei Rusijai būtų daromas tikras spaudimas“, – pridūrė jis ir padėkojo toms šalims, kurios tai supranta ir padidino sankcijų spaudimą Kremliui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
glusas senis nesupranta kad ji maudo paprasti maskoliai durina pati ismaniausia pindosa ,tiesa jau sena ir pokvaili.
Zelenskis paragino nubausti Rusiją už daugiau kaip 183 tūkst. karo nusikaltimų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino nubausti Rusiją už daugiau kaip 183 tūkst. įtariamų karo nusikaltimų, kuriuos Ukraina užfiksavo nuo Maskvos invazijos 2022 m., sakydamas, kad teisingumas būtinas siekiant užkirsti kelią „blogio plitimui“, rašoma „Reuters“.
Savo komentarus jis išsakė Europos pareigūnų aukščiausiojo lygio susitikime Bučoje, kurią okupavę Rusijos kariai kaltinami žiaurumais įskaitant egzekucijas, prievartavimus ir kankinimus.
„Daugiau kaip 183 tūkst. nusikaltimų, susijusių su Rusijos agresija prieš Ukrainą, buvo oficialiai užfiksuoti“, – sakė V. Zelenskis per trečiąsias Rusijos karių išstūmimo iš Bučos metines.
Jis pridūrė, kad į Ukrainos užfiksuotų nusikaltimų nuo 2022 m. vasario mėn. visiškos invazijos skaičių neįtraukta didžioji dalis Ukrainos teritorijos, kurią Rusija šiuo metu yra okupavusi.
„Mums reikia veiksmingos tarptautinės teisės, kad būtų užtikrinta mūsų žmonių ir visos Europos visuomenės apsauga nuo tokių grėsmių“, – teigė jis.
Ir pridūrė: „Turi būti vykdomas teisingumas, kad būtų užkirstas kelias blogio plitimui. Būtina daryti spaudimą Rusijai ir taikyti jai sankcijas, kad karas ir piktnaudžiavimas toliau neišsiplėstų.“
Didžiąją daugumą karo nusikaltimų bylų prieš Rusiją tiria Ukraina ir nagrinėja vietoje. Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje, prie kurio Ukraina oficialiai prisijungė šiais metais, taip pat atliko rezonansinių bylų tyrimus.