Karas Ukrainoje. Umerovas sureagavo į melagienas dėl Zalužno atsistatydinimo: skaldoma Ukrainos visuomenė

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas sureagavo į melagingą naujieną apie tariamą vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno „atsistatydinimą“.

„Dėl dar vieno iš deputatų paskleistos informacijos. Kai kurie nesąžiningi politikai šiandien bando suskaldyti Ukrainos visuomenę – tai ne ką geriau nei tai, ką daro Rusijos propagandistai“, – rašė deputatas socialiniame tinkle „Facebook“.

Ministras pažymėjo, kad informacinis karas yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą dalis.

„Šiame kare neturėtume tapti pėstininkais, juolab pagalbininkais. Šiandien visi šalies gyventojai turėtų sutelkti dėmesį į gynybos klausimus ir daryti viską, kad sustiprintume savo valstybę“, – teigė R. Umerovas.

Tremtyje gyvenantis Baltarusijos opozicinionierius Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) pateikė antrą įrodymų rinkinį, kuris, jo teigimu, įrodo prezidento Aliaksandro Lukšenkos dalyvavimą neteisėtai perkeliant vaikus į Baltarusiją iš Rusijos okupuotų Ukrainos miestų.

Buvęs Baltarusijos kultūros ministras Pavelas Latuška teigė, kad dalis naujos informacijos apie A. Lukašenką buvo gauta iš Baltarusijos „vidinių asmenų“.

„Mes dalijamės papildomais įrodymais, patvirtinančiais, kad Lukašenka, būdamas vadinamosios Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės vadovu, tiesiogiai dalyvavo neteisėtai deportuojant ukrainiečių vaikus į Baltarusiją“, – sakė P. Latuška naujienų agentūrai „Associated Press“.

Pasak jo, byloje taip pat yra „įrodymų ir anksčiau nežinomų faktų apie įvairių Baltarusijos ir Rusijos organizacijų, taip pat jų vadovų ir narių dalyvavimą neteisėtai deportuojant Ukrainos vaikus į Baltarusiją“.

P. Latuška pridūrė, kad šioje ataskaitoje pateikti 37 ukrainiečių vaikų, kurie buvo neteisėtai perkelti iš Ukrainos į Baltarusiją, asmens duomenys.

Birželio mėnesį P. Latuška pateikė teismui duomenis, kurie, jo teigimu, rodo, kad daugiau kaip 2100 ukrainiečių vaikų iš mažiausiai 15 Rusijos okupuotų Ukrainos miestų buvo prievarta išvežti į Baltarusiją A. Lukašenkai leidus.

Baltarusijos prezidentas atmetė P. Latuškos kaltinimus kaip „beprotybę“, teigdamas, kad Baltarusija neva laikinai priėmė vaikus, kad padėtų jiems atsigauti po „karo traumos“.

TBT tiria Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus.

Rusijos okupacinis teismas antradienį Rytų Ukrainoje skyrė ilgas įkalinimo bausmes dar keturiems į nelaisvę paimtiems ukrainiečių kariams už įtariamą smurtą prieš civilius gyventojus per praėjusių metų mūšį dėl Mariupolio.

Prie Azovo jūros esantis Mariupolis atiteko Rusijos pajėgoms po to, kai praėjusį pavasarį per mėnesį trukusią apgultį buvo beveik sulygintas su žeme, ir nuo to laiko jį yra užėmusi Rusijos kariuomenė.

Pernai Rusijai perėmus Mariupolio kontrolę, į nelaisvę pateko tūkstančiai ukrainiečių kovotojų. Kai kurie iš jų buvo išsiųsti į Rusiją arba teisiami Maskvos remiamų teismų okupuotoje Rytų Ukrainoje.

Maskvos tyrimų komitetas pranešė, kad trys Ukrainos tankų bataliono kariai – Aleksejus Kovalas, Andrijus Čumakas ir Valerijus Federovičius – buvo nuteisti kalėti 26 metus.

Okupuotoje Donecko srityje jie buvo pripažinti kaltais dėl šiurkštaus elgesio su civiliais gyventojais Mariupolyje.

Komitetas teigė, kad šie vyrai nuo 2022 metų kovo iki balandžio apšaudė administracinį pastatą, taip pat kaltino juos pasikėsinimu nužudyti ir turto sugadinimu.

Rusija taip pat pranešė, kad Ukrainos kariuomenės snaiperiui Ihoriui Kleščiunovui, pripažintam kaltu dėl keturių taikių civilių gyventojų nužudymo, skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Tyrimų komitetas teigė, kad 2022 metų kovą jis nušovė tris neginkluotus vyrus, kurie buvo netoli kovinių pozicijų, ir dar vieną vyrą, kuris nedalyvavo ginkluotame konflikte.

Pastaraisiais mėnesiais Rusija nuteisia vis daugiau į nelaisvę paimtų Ukrainos karių.

Tas pats teismas prieš mažiau nei savaitę skyrė 26 metų laisvės atėmimo bausmes kitiems dviem į nelaisvę paimtiems Ukrainos kariams.

Teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys kritikuoja Maskvą dėl teismo procesų prieš paimtus į nelaisvę Ukrainos karius, kurie vyksta okupuotoje Ukrainos teritorijoje arba pačioje Rusijoje.

Rusijos pajėgos po dviejų nesėkmingų puolimų tikisi apsupti Avdijivką per„trečiąją bangą“.

Karinės administracijos mieste vadovas Vitalijus Barabašas sako manantis, kad Maskva žengs į priekį, kai tik leis oro sąlygos.

„Trečioji banga tikrai bus. Priešas persigrupuoja po antrosios nesėkmingų atakų bangos“, – sakė jis.

Rusijos kariams apšaudžius Donecką Ukrainos rytuose žuvo šeši žmonės, antradienį socialiniuose tinkluose pranešė okupacinės valdžios paskirtas meras.

„Buvo tiesiogiai smogta į Darbo ir socialinės apsaugos tarnybos pastatą ir įgriuvo perdangos. Žuvo šeši žmonės“, – sakė pareigūnas Aleksejus Kulemzinas, remdamasis preliminariais pranešimais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė antradienį suplanuotą vizitą į Izraelį po to, kai savaitgalį Izraelio žiniasklaidai buvo nutekinta informacija apie numanomą jo kelionę, teigiama pranešime.

Leidinys „Times of Israel“ citavo diplomatinius šaltinius, kurie teigė, kad Ukrainos prezidentas turėjo apsilankyti Izraelyje, tačiau data nebuvo nurodyta.

Vienas Ukrainos diplomatas anksčiau teigė, kad V. Zelenskis buvo „labai nusivylęs“ dėl informacijos nutekinimo žiniasklaidai, nes nenorėjo, kad informacija apie jo kelionę būtų paviešinta, kol jis nebus nusileidęs.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo okupantų „Bepiločių sistemų centrą“ laikinai okupuotame Donecke. Rusija ten rengė bepiločių orlaivių operatorius karui.

Žiniasklaida pranešė apie pastato, kuriame Rusijos kariuomenė įregistravo centrą, apgadinimus.

„Donecke nukentėjo pastatas Čeluskincevo gatvėje 49, kuriame įregistruotas „Respublikinis bepiločių sistemų centras, pavadintas Vladimiro Žogos vardu“, – praneša „Novosti Donbassa“.

Savo ruožtu Ukrainos žurnalistas Andrijus Tsapliyenko teigė, kad per sprogimus Donecke buvo sužeisti mažiausiai penki žmonės.

Oficialaus patvirtinimo apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgį nebuvo.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Ukraina dislokavo daugiau Vakarų priešlėktuvinės gynybos sistemų, rengdamasi antrai žiemai, kai Rusija gali vėl rengti masines atakas prieš ukrainiečių energetikos infrastruktūrą.

Kyjivas nurodė, kad prieš žiemą stiprina gynybą siekdamas apsaugoti pagrindinę infrastruktūrą, nes šaltaisiais mėnesiais Rusija gali vėl pradėti didžiulį puolimą iš oro.

Praėjusią žiemą Rusijos pajėgos nuolat atakuodavo Ukrainos energetikos tinklus, todėl tūkstančiai žmonių ilgą laiką būdavo likę be elektros ir šildymo.

„Per pastarąją dieną sulaukiau pranešimų apie gautą amuniciją, techniką ir įrangą“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė V. Zelenskis.

„Papildomos NASAMS sistemos iš partnerių buvo pradėtos naudoti kovinėje veikloje. Laiku sustiprinta mūsų oro gynyba prieš žiemą“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis ragino Vakarų sąjungininkes prieš žiemą suteikti papildomos ginkluotės, kuri padėtų atremti Rusijos atakas.

Po kelių nesėkmingų Maskvos pajėgų bandymų apsupti Ukrainos rytinį Avdijivkos miestą, ukrainiečių kariai ruošiasi naujam Rusijos puolimui.

Avdijivka, esanti vos už 10 km nuo Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto, turi simbolinę reikšmę nuo 2014 metų, kai ją trumpam užėmė prorusiškos pajėgos.

„Trečioji banga tikrai bus. Po antrosios nesėkmingų atakų bangos priešas persigrupuoja“, – antradienį sakė Avdijivkos karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas.

Ukrainiečiai ir nepriklausomi karo analitikai teigia, kad Rusija per du nesėkmingus pastarųjų mėnesių miesto puolimus patyrė didelių žmogiškųjų ir įrangos nuostolių.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heračenka pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas taiklus ukrainiečių smūgis rusų kariniam laivui „Askold“.

A video and photo appeared that reportedly show the moment of Russian Askold ship being hit and the damage caused to it.

The ship would have been able to carry up to 8 Kalibr cruise missiles. https://t.co/xVodqvOe5t pic.twitter.com/ZfGoPrkZ5G

— Anton Gerashchenko (@Gerashchenko_en) November 6, 2023

Rusija antradienį, praėjus daugiau nei aštuoneriems metams po to, kai paskelbė ketinanti pasitraukti iš svarbios Šaltojo karo laikų saugumo sutarties, oficialiai užbaigė išstojimą, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Tai įvyko po to, kai abeji Rusijos parlamento rūmai pritarė prezidento Vladimiro Putino pasiūlytam įstatymo projektui, kuriuo negaliojančia paskelbiama Sutartis dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE). V. Putinas įstatymą pasirašė šių metų gegužę.

Sutartis, kuria buvo siekiama užkirsti kelią Šaltojo karo varžovėms sutelkti pajėgas prie tarpusavio sienų arba netoli jų, buvo pasirašyta 1990-ųjų lapkritį, tačiau iki galo ratifikuota tik po dvejų metų. Tai viena iš keleto svarbių Šaltojo karo laikų Rusijos ir JAV sutarčių, pastaraisiais metais nustojusių galioti.

Rusijos karinio jūrų laivyno vadas susitiko su Mianmaro chuntos lyderiu prieš antradienį prasidedančias bendras pratybas jūroje, pranešė Mianmaro valstybinė žiniasklaida.

Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno ir Mianmaro karinio jūrų laivyno saugumo pratybos – abiejų su Vakarais nesutariančių šalių pirmosios bendros – Andamanų jūroje tęsis iki lapkričio 9 dienos, pranešė leidinys „Global New Light of Myanmar“.

Abiejų šalių laivai ir orlaiviai imituos oro, vandens paviršiaus ir povandeninių pavojų prevenciją bei jūrų saugumo priemones, rašoma laikraštyje.

Ukraina antradienį sakė kol kas negavusi jokių oficialių reikalavimų iš lenkų transporto kompanijų, blokuojančių tris svarbias sienos perėjas ir taip protestuojančių prieš esą nesąžiningą ukrainiečių konkurenciją.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Sąjunga panaikino leidimų Ukrainos transporto bendrovėms įvažiuoti į bloką sistemą.

Lenkijos įmonių teigimu, dėl tokio žingsnio į šį sektorių plūstelėjo ir jų pelną sumažino konkurentai iš Ukrainos.

Pirmadienį kelios dešimtys transporto įmonių savininkų užblokavo tris pagrindinius Lenkijos sienos su Ukraina perėjimo punktus.

Dėl rusų pranašumo ore ir gerai sutvirtintų gynybos linijų Ukrainai bus sunku išvaduoti Krymą. Tai interviu „RBK-Ukraina“ sakė Estijos žvalgybos vadovas Antsas Kiviselgas.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos pajėgos minuoja svarbią energetikos infrastruktūrą Chersono srityje, rodo antradienį paskelbti Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) duomenys.

Skelbiama, kad Maskvos pajėgos užkasinėja sprogmenis prie stacionarių gamtinių dujų reguliavimo punktų, elektros pastočių ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų.

„Atitinkami okupantų veiksmai rodo, kad jie tikriausiai ketina sunaikinti ypatingos svarbos infrastruktūros elementus, kai jiems teks trauktis“, – nurodė GUR. 

Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, Ukrainos pajėgos Chersono srityje toliau veržiasi į priekį kairiajame Dnipro upės krante.

Buvęs Rusijos žvalgybos pareigūnas ir rusų smogikų Rytų Ukrainoje vadas Igoris Girkinas pareiškė, kad iki 2024 metų pavasario Rusijos ginkluotosios pajėgos turės mažiau pajėgumų vykdyti puolimo operacijas, palyginti su dabar. 

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo kariuomenė aneksuotame Kryme esančioje Kerčės laivų statykloje sunaikino didelį Rusijos laivą „Askold“.

„Dėkoju visiems, kurie užtikrino sėkmingą Rusijos laivo Kerčės laivų statykloje sunaikinimą“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi, kalbėdamas praėjus dviem dienoms po to, kai Kyjivas pareiškė, kad sėkmingai įvykdė smūgius toje vietovėje.

Ukraina šeštadienį raketomis apšaudė laivų statyklą rytinėje Krymo pusiasalio pakrantėje, apgadino laivą ir sukėlė nuolaužų kritimą ant doko.

Laivas „Askold“ gali gabenti iki aštuonių raketų „Kalibr“, kuriomis Rusijos pajėgos atakuoja infrastruktūrą visoje Ukrainoje, rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė nemanąs, kad dabar tinkamas laikas rinkimams, šalies lyderiams diskutuojant dėl galimybės surengti prezidento rinkimus 2024-aisiais.

„Privalome nuspręsti, kad dabar yra gynybos metas, mūšio metas, nuo kurio priklauso valstybės ir žmonių likimas“, – sakė jis savo kasdienėje kalboje ir pridūrė: „Manau, kad dabar nėra [tinkamas] laikas rinkimams.“

Dėl karo padėties, kuri galioja nuo karo pradžios, visi rinkimai, įskaitant prezidento rinkimus, kurie numatyti kitų metų pavasarį, techniškai yra atšaukti.

Tuo metu Ukrainos parlamentaras Oleksijus Hončarenka tvirtino, kad V. Zelenskis jau yra apsisprendęs dėl prezidento rinkimų, ir įvardijo tariamą jų datą. Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau išlaiko savo pozicijas vienoje Krynykų dalyje (30 km į rytus nuo Chersono), nepaisant Rusijos okupacinių pajėgų bandymų jas išstumti iš rytinio Dniepro upės kranto.

JAV Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos taip pat atmušė rusų ataką netoli Krynykų kaimo.

Pasak vieno karinio vado, Ukrainos pajėgos išplėtė savo pozicijų kontrolę į šiaurę nuo Podstepnės (17 km į rytus nuo Chersono).

Be to, pagal geografinės vietos nustatymo medžiagą iš lapkričio 4 d., Ukrainos kariai smogė priešo raketnešiui „Askold“ Zalivo laivų statykloje Kerčėje.

Ukrainos kariuomenės vyriausiojo vado artimas patarėjas žuvo, kai pirmadienį sprogo tarp jo gimtadienio dovanų buvusi granata, pranešė pareigūnai.

„Tragiškomis aplinkybėmis žuvo mano padėjėjas ir artimas draugas majoras Henadijus Častiakovas (...) per savo gimtadienį“, – platformoje „Telegram“ pranešė generolas Valerijus Zalužnas, sakydamas, kad „nežinomas sprogstamasis užtaisas sprogo vienoje iš jo dovanų“.

Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka „Telegram“ paskelbtame pranešime teigė, kad H. Častiakovas rodė sūnui dovanų gautą dėžutę, kurioje buvo granatos.

„Iš pradžių sūnus paėmė amuniciją į rankas ir pradėjo sukti žiedą. Tada kariškis atėmė granatą iš vaiko ir patraukė žiedą, sukeldamas tragišką sprogimą“, – sakė I. Klymenka.

Anot jo, policija nustatė mirtiną dovaną padovanojusio kareivio tapatybę ir konfiskavo dvi panašias granatas.