Svarbiausi įvykiai:
23:56 | Bidenas ir Macronas žada Ukrainai oro gynybos sistemas ir įrangą suremontuoti elektros tinklą
JAV prezidentai Joe Bidenas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įsipareigojo aprūpinti Ukrainai oro gynybos sistemas ir įrangą, reikalingą energijos tinklui remontuoti, sakoma J. Bideno ir E. Macrono bendrame pareiškime , paskelbtame po susitikimo Vašingtone.
23:43 | Sprogimai Charkive
Ukrainos žiniasklaida praneša apie sprogimus Charkive. Kol kas oficialiai ši informacija nepatvirtinta.
23:38 | Generalinis štabas: Zaporižioje sužeista daugiau nei 230 rusų okupantų
Praėjusią dieną Zaporožės srityje buvo sužeista daugiau nei 230 rusų okupantų, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo UNIAN.
„Zaporižios srityje <…> priešo nuostoliai siekė daugiau nei 230 sužeistų žmonių, sunaikinta daugiau nei 15 įvairių rūšių karinės technikos ir amunicijos sandėlis“, – rašoma pranešime.
23:17 | Zelenskis: „Niekada niekam neleisime kurti imperijos ukrainiečio sieloje“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime sako, kad Ukraina užtikrins savo valstybės visišką nepriklausomybę.
„Visų pirma, dvasinė nepriklausomybė. Niekada niekam neleisime kurti imperijos ukrainiečio sieloje“, – kalboje sakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat kalbėjo apie šiandien vykusį nacionalinio saugumo tarybos posėdį.
„Susitikimas, kuriame svarstėme daugybę faktų apie tam tikrų Ukrainos religinių sluoksnių ryšius su valstybe agresore.
Pirmas. Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba pavedė Vyriausybei pateikti Aukščiausiajai Radai įstatymo projektą, kuriuo būtų užkirstas kelias religinėms organizacijoms, kurios yra susijusios su įtakos centrais Rusijos Federacijoje, veikti Ukrainoje.
Antra. Valstybinė etnopolitikos ir sąžinės laisvės tarnyba – užtikrinti Ukrainos stačiatikių bažnyčios valdymo statuto religinės ekspertizės atlikimą, siekiant nustatyti bažnytinį-kanoninį ryšį su Maskvos patriarchatu ir, jei reikia, imtis priemonių, numatytų įstatyme.
Trečia. Užtikrinti, kad būtų patikrinta, ar nekilnojamojo turto, esančio Kijevo-Pečersko nacionalinio istorinio ir kultūrinio rezervato teritorijoje, yra teisinių pagrindų ir ar religinės organizacijos laikosi nuosavybės naudojimo sąlygų.
Ketvirta. Visos institucijos, atsakingos už nacionalinio saugumo užtikrinimą, turėtų suintensyvinti priemones, skirtas nustatyti ir atremti Rusijos specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Ukrainos religinėje aplinkoje. Ir pritaikyti asmenines sankcijas – pavardės netrukus bus paviešintos.
Ir penkta. Turime kelti Valstybinės etnopolitikos ir sąžinės laisvės tarnybos statusą ir stiprinti jos pajėgumus. Ši struktūra bus reformuota, o tai leis realiai apsaugoti ukrainiečių ir valstybės teises bei teisėtus interesus.
Šiais ir kitais sprendimais garantuojame Ukrainos dvasinę nepriklausomybę“ – kalbėjo V. Zelenskis.
22:50 | Vokietija patvirtino didelį pagalbos paketą Ukrainai
Vokietijos vyriausybė patvirtino naują 1,9 milijardo eurų pagalbos paketą Ukrainai, rašoma Bundestago svetainėje, skelbia UNIAN.
Pristatymas bus tiek tiesiai iš Vokietijos gynybos ministerijos sandėlių, tiek iš Vokietijos ginklų gamintojų. Į sumą taip pat įeina lėšos mokėjimams ES šalims, kurios Ukrainai perduoda savo ginklus.
Be kita ko, Ukraina gaus 7 savaeigius priešlėktuvinius pabūklus „Gepard“.
22:34 | ES šalys artėja prie susitarimo dėl rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių „lubų“
Europos Sąjungos (ES) valstybės narės artėja prie susitarimo dėl rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių (apie 57,4 euro) viršutinės ribos, kuriai galutinai pritarti turi tik Lenkija, ketvirtadienį pareiškė diplomatai.
Nuo pirmadienio Europa pradės taikyti embargą rusiškos naftos kroviniams, taigi kainų „lubos“ bus taikomos naftai, kurią Maskva jūra eksportuoja į įvarius pasaulio uostus.
Bus imtasi priemonių, kad tanklaiviai negalėtų gabenti už didesnę negu nustatytoji kainą parduotos rusiškos naftos, pavyzdžiui, atsisakant leisti britų ir ES draudikams drausti laivus ir krovinius.
ES jau yra sutarusi su Vašingtonu, jog kainą, kurią Vakarų klientai moka už Rusijos naftą, reikia riboti, kad Maskva negalėtų pelnytis iš „juodojo aukso“ kainų kilimo, kurį pakurstė jos pačios pradėtas karas Ukrainoje.
Be kainų viršutinės ribos, Europos Komisija buvo siūliusi taikyti tvarką, pagal kurią tuo atveju, jeigu naftos prekybos kaina smuktų žemiau 60 JAV dolerių už barelį, kainų viršutinė riba būtų sumažinta tiek, kad būtų 5 proc. mažesnė už rinkos kainą.
Pagrindinės Rusijos „Urals“ rūšies naftos kaina yra nepastovi, bet tuo metu, kai ES ambasadoriai susitiko svarstyti kainų „lubų“ lygio, ji sudarė apie 65 JAV dolerius už barelį.
Tuo tarpu Lenkija, kuri tvirtai remia kaimyninę Ukrainą jos kovoje prieš Kremliaus pajėgas, buvo reikalavusi nustatyti kur kas mažesnę naftos kainų viršutinę ribą – kaip buvo pranešama, artimesnę vos 30 JAV dolerių už barelį.
Briuselyje tęsiantis deryboms, kelių valstybių narių diplomatai pareiškė, kad Lenkija sprendimui dėl 60 JAV dolerių „lubų“ atvirai neprieštaravo, ir pridūrė, jog tikisi, kad susitarimas netrukus bus pasiektas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę įspėjo, kad bet kokie Vakarų bandymai nustatyti rusiškos naftos kainų „lubas“ turės „rimtų pasekmių“ pasaulio rinkoms.
Sekmadienį Vienoje įvyks vadinamosios OPEC+ grupės – Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų, tarp kurių yra ir Rusija, – naftos ministrų susitikimas.
22:10 | Ukrainos žvalgyba: kol kas puolimas iš Baltarusijos negresia, nes Rusijai trūksta ginklų
Ukrainos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadimas Skibickis sako, kol kas puolimas iš Baltarusijos negresia.
V. Skibickis pastebi, kad dabar dabar Baltarusijos teritorijoje galingos puolamosios grupuotės, panašios į tą, kuri buvo dislokuota sausio-vasario mėnesiais, sukūrimas nėra fiksuotas.
Žvalgybos atstovas pastebi, kad dėl Baltarusijoje gruodį prasidėsiančių karių naujų mokslo metų tikimas suaktyvėjimo Baltarusijos teritorijoje, tačiau kol kas nėra ženklų, kad kaimyninėje šalyje būtų sukurta galinga smogiamoji jėga.
„Kariai vyks į poligonus, spręs įvairius kovos koordinavimo klausimus, todėl Baltarusijos teritorijoje tikimės aktyvių priemonių, visų pirma operatyvinio ir kovinio rengimo. Esame tam pasiruošę. Tačiau noriu pažymėti, kad šiandien nėra ženklų, kad Baltarusijos teritorijoje būtų sukurta galinga smogiamoji jėga“, – sakė V. Skibickis.
V. Skibickis pastebi, kad nors grėsmė iš Baltarusijos lieka, tačiau Rusija dabar neturi tam pakankamai ginklų.
„Dabar Rusija aktyviai šalina ginklus ir karinę techniką iš sandėlių, iš arsenalų, iš mobilizacijos dislokavimo centrų, siekdama papildyti nuostolius ir aprūpinti mobilizacijai sukurtas formacijas ir dalinius“, – pažymėjo žvalgybos atstovas.
21:29 | Bidenas pasirengęs kalbėtis su Putinu, „jei jis ieško būdo užbaigti karą“
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė esąs pasirengęs pirmą kartą nuo invazijos į Ukrainą pradžios pasikalbėti su Vladimiru Putinu, jei Rusijos lyderis tikrai nori užbaigti karą.
„Esu pasirengęs kalbėtis su ponu Putinu, jeigu jis iš tiesų yra suinteresuotas rasti būdą užbaigti karą. Kol kas to nematau“, – pareiškė J. Bidenas per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos lyderiu Emmanueliu Macronu, kuris po invazijos pradžios palaikė dialogą su V. Putinu.
21:29 | Macronas žada nespausti Ukrainos leistis į jai nepriimtiną kompromisą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pažadėjo teikti Ukrainai daugiau paramos ir pareiškė nespausiąs Kyjivo leistis į taikos derybas su Rusija, su kuriomis Ukraina nesutinka.
„Niekada neraginsime ukrainiečių leistis į kompromisą, kuris jiems nebus priimtinas“, – pareiškė Prancūzijos lyderis per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis rodo „tikrą pasiryžimą“ siekti taikos, pažymėjo E. Macronas ir pridūrė: „Mūsų darbas turi būti dirbti išvien su juo.“
21:12 | Ukrainos pajėgos: Rusijos kariniai daliniai pasitraukia iš kai kurių Zaporižios gyvenviečių
Laikinai okupuotos Zaporižios srities teritorijose Rusijos kariuomenė išveda atskirus dalinius ir ruošia administracijų personalą evakuacijai, skelbia „Ukrinform“.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Konkrečiai buvo nustatyta, kad iš Mychailivkos išvyko vietiniame policijos komisariate ir vienoje iš mokymo įstaigų įsikūrę padaliniai. Pologachoje ir Inženernoje okupantai palieka namus, kuriuose buvo apgyvendinti, išsineša pavogtą turtą. Burčake okupacinė valdžia atlieka surašymą dėl vadinamosios savanoriškos gyventojų evakuacijos“, – rašoma pranešime.
20:24 | Bidenas, Macronas žada remti Ukrainos kovą „tiek, kiek reikės“
JAV prezidentas Joe Bidenas ir valstybinio vizito į Jungtines Valstijas atvykęs Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paskelbė nesiliausiantys rėmę su Rusija kariaujančią Ukrainą ir pažadėjo patraukti Maskvą atsakomybėn už karo nusikaltimus.
Dviejų valstybių vadovai dar kartą patvirtino „remiantys Ukrainos siekį ginti savo suverenumą ir teritorinį vientisumą“ ir pažadėjo „politinę, saugumo, humanitarinę bei ekonominę pagalbą Ukrainai teikti tiek, kiek reikės“, rašoma bendrame pranešime.
„Jie taip pat pabrėžė, kad yra tvirtai pasiryžę patraukti Rusiją atsakomybėn už žiaurumus ir karo nusikaltimus, kurie yra išsamiai patvirtinti dokumentais“, pažymima pranešime.
20:05 | Landsbergis: tik nulinė tolerancija Rusijos agresijai sustiprins pasitikėjimą ESBO
Tik nulinė tolerancija agresijai ir Rusijos vykdomam genocidui sustiprins pasitikėjimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„ESBO buvo sukurta saugumui Europos kontinente užtikrinti. Deja, Rusija vis dar terorizuoja ne tik Ukrainą ir kaimynines šalis, bet ir tarptautines organizacijas, kurios narė ji yra“, – ketvirtadienį kalbėdamas ESBO Ministrų tarybos susitikime Lodzėje pažymėjo G. Landsbergis.
„Tik visiškas agresijos, žmogaus teisių pažeidimų ir Rusijos vykdomo genocido netoleravimas sustiprins pasitikėjimą ESBO ir padės įveiklinti organizacijos turimus įrankius tam, kad Rusija nutrauktų barbariškus veiksmus karo lauke ir prieš Ukrainos žmones“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras.
Gruodžio 1 dieną Lenkijoje surengtas ESBO užsienio reikalų ministrų susitikimas yra pirmas nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios.
„Tai kas vyksta Ukrainoje – jau net ne karas, o atviras terorizmas. Visose tarptautinėse organizacijose turime kelti Rusijos atsakomybės už barbarišką karą klausimą. Specialusis tribunolas agresijos nusikaltimui tirti reikalingas ne tik Ukrainai. Jo reikia tikėjimo teisingumu įtvirtinimui“, – kalbėdamas Ukrainos renginyje apie tai, kaip nutraukti Rusijos nebaudžiamumą, pažymėjo G. Landsbergis.
20:02 | Estijos URM vadovas: Rusija privalo atsakyti už visus nusikaltimus Ukrainoje
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) užsienio reikalų ministrų susitikime Lodzėje ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija privalo atsakyti už visus Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus.
Jis pabrėžė, kad susitikime dalyvaujančios šalys turi pasiųsti aiškią žinią, jog Rusija, kuri nuolat pažeidžia tarptautinę teisę ir visus pamatinius ESBO principus bei kiekvieną progą trukdo ESBO darbui, liko viena tarptautinėje arenoje.
„Atsižvelgdami į Rusijos veiksmus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, privalome sukurti taisykles, kaip izoliuoti agresorių“, – pažymėjo estų diplomatijos vadovas.
„Šiuo sunkiu metu privalome didinti politinę, karinę ir ekonominę paramą Ukrainai. Taip pat turime pradėti atstatymą Ukrainoje jau dabar, laukdami pergalės“, – sakė jis.
„Privalome tai daryti, kol karas bus laimėtas, nes, be savo šalies ir žmonių laisvės, Ukraina taip pat kovoja už visos Europos saugumą ir už mūsų puoselėjamas vertybes“, – pažymėjo U. Reinsalu.
Anot jo, ESBO susitikimo dalyviai privalo pasiųsti aiškią žinią, kad „mes neleisime Rusijai jaustis nebaudžiamai“.
„Estija tvirtai palaiko poziciją, kad visi Ukrainoje įvykdytų agresijos nusikaltimų, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui organizatoriai ir vykdytojai turi būti patraukti atsakomybėn ir turi būti įsteigtas tarptautinis specialus tribunolas, kuris tirtų Rusijos vadovybės agresijos nusikaltimus“, – pareiškė U. Reinsalu.
19:48 | Macronas žada „artimiausiomis dienomis“ pasikalbėti su Putinu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė ketinantis netrukus pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir išreiškė viltį, kad derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo „tebėra įmanomos“.
Oficialaus vizito į Vašingtoną atvykęs E. Macronas sakė, jog kalbėtis su savo Rusijos kolega planuoja „artimiausiomis dienomis“.
„Pirmiausia šis valstybinis vizitas ir nuodugnios diskusijos su prezidentu [Joe] Bidenu ir mūsų komandomis“, – pareiškė prancūzų prezidentas televizijos kanalo ABC laidai „Good Morning America“, kuri buvo transliuota netrukus prieš tai, kai prezidentas J. Bidenas pasitiko E. Macroną Baltuosiuose rūmuose.
E. Macronas yra daug kartų kalbėjęsis su V. Putinu, kuris, vasarį pradėjęs tūkstančius gyvybių jau pareikalavusią invaziją į kaimyninę Ukrainą, tapo pariju Vakarų akyse.
„Mano įsitikinimas ir mano pragmatiškas požiūris yra toks: turiu bendrauti su esamais lyderiais ir su tuo, kas vadovauja šaliai“, – sakė Prancūzijos prezidentas.
E. Macronas optimistiškai kalbėjo apie Ukrainos pažangą priešinantis Maskvos pajėgomis, bet įspėjo, kad dar laukia ilgas ir sunkus karas.
„Ukraina aiškiai vykdo labai veiksmingą kontrpuolimą, [bet] sakyti, kad jie laimi karą, turbūt yra per anksti.“
Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad dėl „ilgalaikės“ taikos, kuri užbaigtų konfliktą, vis dar galima susitarti.
„Manau, tebėra įmanoma“ grįžti prie derybų, sakė jis televizijai ABC.
Paklaustas, ar V. Putinas galėtų būti pasitikėjimo vertas ir patikimas taikos derybų dalyvis, E. Macronas atsakė to nežinąs.
„Jei žinočiau atsakymą, sėdėčiau su juo prie derybų stalo“, – sakė jis.
Tačiau Prancūzijos lyderis taip pat pabrėžė manąs, jog „taika, kurią ukrainiečiams primestų kiti, negali būti gera taika“.
19:30 | Zelenskis: Ukrainai viso perduota per 1,3 tūkst. karo belaisvių
Nuo Rusijos pajėgų invazijos pradžios į Ukrainą buvo grąžinta daugiau kaip 1,3 tūkst. karo belaisvių, ketvirtadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis tai pranešė po naujo apsikeitimo belaisviais su Rusijos ir prorusiškomis pajėgomis.
„Po šiandienos apsikeitimo namo grįžo jau 1319 didvyrių“, – parašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „Instagram“, paskelbęs nuotrauką, kurioje matyti kelios dešimtys vyrų, laikančių Ukrainos vėliavas.
„Nesustosime, kol susigrąžinsime visus mūsų žmonės“, – pabrėžė ukrainiečių lyderis.
19:19 | Ekspertas sako, kad pauzės tarp Rusijos raketų smūgių ilgės: kuo toliau, tuo bus sunkiau jiems atsigauti
Ukrainos Informacinio pasipriešinimo grupės karinis-politinis stebėtojas Oleksandras Kovalenka sako, kad Rusijos raketų smūgiai į Ukrainą nesiliaus, tačiau ilgės pauzės tarp atakų, nes su laiku mažės rusų gamybos, atsigavimo ir logistikos potencialas.
O. Kovalenka sako, kad šiuo metu pauzės trunka apie dvi savaites, tačiau po tam tikro laiko rusams prireiks trijų savaičių pasirengti atakai.
„Tokio smūgio metu turi būti paleistos 70-100 raketų, todėl reikalingas tam tikras laikotarpis atsigauti... Jei dabar galime kalbėti apie dviejų savaičių pauzes tarp smūgių, tai po tam tikro laiko tarpo tai bus vidutiniškai trys savaitės“, – prognozavo jis.
18:47 | Lavrovas pirmą kartą karą Ukrainoje pavadino „karu“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmą kartą karą Ukrainoje pavadino karu, o ne „specialiąja karine operacija“, skelbia UNIAN.
Karą Ukrainoje Rusijos propaganda visuomet vadino „specialiąja karine operacija“.
Per gruodžio 1-ąją vykusią spaudos konferenciją, kurios vaizdo įrašą „Telegram“ paskelbė Rusijos propagandistė Olga Skabajeva, S. Lavrovas pareiškė, kad Rusija „kariavo prieš Ukrainą“, tačiau neva visa tai įvyko ne veltui.
„Su Ukraina... mes ne šiaip taip atsistojome, (nes – UNIAN) mums nepatiko Zelenskis, <…> o mes kariavome su Ukraina. Tai ne tik tai, mes perspėjome daug, daug, daug metų“, – sakė S. Lavrovas.
S. Lavrovas transliacijoje atsisakė komentuoti iniciatyvas, nuolaidas ir tarpininkavimą taikos derybų klausimu, sakydamas, kad Rusija „nori suprasti, kas ką nori pasiūlyti“.
18:30 | ES diplomatijos vadovas teigia, kad Rusija turi sumokėti už Ukrainos atstatymą
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrelis ketvirtadienį vykusiose regioninėse saugumo derybose sakė, jog ketina su kolegomis aptarti visas galimas teisines priemones, kad Rusija susimokėtų už karo nuniokotos Ukrainos atstatymą.
J. Borrellis kalbėjo šių metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dviejų dienų ministrų konferencijos, rengiamoje Lodzės mieste centrinėje Lenkijoje, pradžioje.
„Šiandien susitiksiu su kolegomis užsienio reikalų ministrais... Išnagrinėsime visas teisines galimybes užtikrinti, kad Rusija sumokėtų už Ukrainoje sukeltą destrukciją“, – žurnalistams sakė ES diplomatijos vadovas.
Jis priminė, kad nuo tada, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, ES yra įšaldžiusi Rusijos turto už beveik 20 mlrd. eurų, o dėl Vakarų įvestų sankcijų visame pasaulyje įšaldyta 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko užsienio valiutos atsargų.
„Šie rezervai yra užblokuoti. Tačiau tarp blokavimo iki konfiskavimo yra didelis skirtumas“, – sakė J. Borrellis.
„Be to, reikia išstudijuoti teisines procedūras. Bet mūsų pasiūlymas yra pateiktas... Rusija turi sumokėti už Ukrainos atstatymą“, – teigė jis.
18:08 | Kremlius: specialus tribunolas nebūtų teisėtas
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad bet koks tribunolas, įsteigtas siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn už galimus Rusijos nusikaltimus Ukrainoje, nebūtų teisėtas ir Maskva jo nepripažintų.
Šis pareiškimas pasigirdo po to, kai Europos Sąjunga paskelbė, kad bandys sudaryti tokį teismą.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė įkurti „specializuotą teismą“, kuris teistų Rusijos aukšto rango pareigūnus už karą Ukrainoje.
„Toliau remdami Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), siūlome įkurti Jungtinių Tautų remiamą specializuotą teismą Rusijos agresijos nusikaltimui tirti ir už jį persekioti baudžiamąja tvarka“, – vaizdo pareiškime sakė U. von der Leyen.
„Mėginimai įsteigti kažkokius tribunolus neturės jokio teisėtumo, jiems nepritarsime ir juos pasmerksime“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Trečiadienį Kyjivas sveikino ES raginimą įsteigti „specializuotą teismą“, sakė Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Ukraina nuo pat karo pradžios siekia tokio specializuoto tribunolo; jos prezidentas V. Zelenskis tvirtina, kad Rusija privalo būti patraukta atsakomybėn už savo žiaurius nusikaltimus.
17:50 | ESBO susitikimą temdo Rusijos karas, draudimas dalyvauti S. Lavrovui
Europos didžiausia saugumo organizacija, įkurta taikai ir stabilumui žemyne palaikyti, ketvirtadienį pradėdama savo susitikimą griežtai pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje.
Šis karas yra vienas didžiausių iššūkių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) per beveik pusę jos egzistavimo šimtmečio.
ESBO yra vienas iš nedaugelio tarptautinių forumų – drauge su Jungtinėmis Tautomis – kur Rusija ir Vakarų galios gali susitikti aptarti saugumo reikalų, o renginys Lenkijos Lodzės mieste yra pirmas tokio pobūdžio aukšto rango susitikimas nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
Vis dėlto prasidėjus šiam karui ESBO tapo dar vienu forumu piktiems Rusijos ir Vakarų susidūrimams. Pačios ESBO įgaliojimų padėti spręsti konfliktą, kaip pasirodė, nepakanka.
Susitikime nedalyvauja Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis norėjo dalyvauti, bet šiuo metu ESBO pirmininkaujanti Lenkija neleido jam atvykti į savo teritoriją. Lenkija priklauso 27 narių Europos Sąjungai, įtraukusiai S. Lavrovą į savo sankcijų sąrašus.
Rusų užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pasmerkė draudimą.
„Galiu atsakingai pasakyti, kad Lenkijos antipirmininkavimas ESBO užims blogiausią vietą per šios organizacijos istoriją, – pareiškė S. Lavrovas. – Niekas dar nėra padaręs tokios žalos ESBO, stovėdamas prie jos vairo.“
„Mūsų kaimynai lenkai kasa kapą organizacijai naikindami paskutinius konsensuso kultūros likučius“, – sakė jis per vaizdo pokalbį su žurnalistais.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) sakė turintis atsakomybę ginti ESBO „pamatinius principus“ ir tvirtino, kad ne Lenkija, o Rusija smarkiai susilpnino organizaciją blokuodama didelę jos veiklos dalį. Jis apkaltino Rusiją skleidžiant dezinformaciją apie Lenkiją.
„Sakyčiau, pikta girdėti, kaip Rusija kaltina pirmininkę stumiant ESBO į prarają, griaunant jos pamatus ir laužant jos procedūrines taisykles“, – sakė Z. Rau.
Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą ESBO veikė kaip tarpininkas Ukrainoje, derėjosi dėl taikos susitarimų Rytų Ukrainai, kai ten 2014 metais kilo Rusijos remiamas separatistinis karas. Šių metų kovo mėnesį ESBO nutraukė savo specialią stebėjimo misiją Ukrainoje.
1975 metais įsteigta, Vienoje įsikūrusi ESBO taip pat užsiima konfliktų prevencija kitose vietose, įskaitant Moldovą, Vakarų Balkanus, Pietų Kaukazą ir Vidurinę Aziją.
Susitikime Lodzėje taip pat nėra praėjusį savaitgalį staiga mirusio Baltarusijos užsienio reikalų ministro Uladzimiro Makėjaus. Baltarusijos valdžia nenurodė ministro, kuriam buvo 64 metai, mirties priežasties, be to, nebuvo žinoma, kad jis būtų sirgęs kokiomis nors lėtinėmis ligomis, todėl kilo kalbų apie galimą nusikaltimą.
Baltarusijos atstovas Andrejus Dapkiunas persakė komentarus, pasak jo, parengtus U. Makėjaus prieš mirtį. Baltarusių diplomatas pasmerkė draudimą dalyvauti S. Lavrovui, sakė, jog „tai žudo ESBO“, ir apkaltino Vakarų jėgas kenkiant Europos saugumo struktūrai „nesąžiningu“ Rusijos ir Baltarusijos izoliavimu.
17:24 | Dvi Ukrainos ambasados vėl gavo grasinančių laiškų: „Tai akivaizdžiai nauja teroro forma“
Trečiadienį ir ketvirtadienį dvi Ukrainos ambasados užsienyje, be Ispanijos ambasados, gavo laiškus su „labai konkrečiais grasinimais“. Kalbama apie kryptingą, plataus masto kampaniją prieš Ukrainą užsienyje.
Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, skelbia „Ukrinform“.
„Tai akivaizdžiai nauja teroro forma. Mes labai sunkiai dirbame kartu su Ispanijos valdžios institucijomis, kad išsiaiškintume, kas už to slypi. Tikrai spėliojame, kas už to stovi, bet reikia sekti visą agentų tinklą ir šioje kampanijoje dalyvaujančius žmones“, – pabrėžė D. Kuleba.
Jis pridūrė: „Be to, kas įvyko trečiadienį Madride, buvo ir kitų nerimą keliančių įvykių, susijusių ne su sprogmenimis, o su labai konkrečių grasinimų siuntimu Ukrainos ambasadoms“.
Jis pažymėjo, kad atsižvelgiant į vakarykščio ir šiandienos įvykius, yra aiškus pagrindas teigti, kad prieš Ukrainą vyksta „tikslinga, plataus masto kampanija“.
„Reikia visiškai išnarplioti grandines: kas dalyvauja, iš kur šios grandinės atsiranda, kas juos (laiškus – red.) siunčia“, – pabrėžė D. Kuleba.
Jis patikino, kad nustačius visus kaltininkus bus imtasi priemonių juos nubausti.
17:05 | Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojas paskelbtas nepageidaujamu asmeniu – URM
Rusijos ambasados darbuotojas ketvirtadienį paskelbtas nepageidaujamu Lietuvoje asmeniu už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
Pasak jos, į ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam įteikta nota, skelbianti vieną Rusijos ambasados darbuotoją nepageidaujamu asmeniu Lietuvoje „už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu“.
Pasak URM, Rusijos ambasados darbuotojui nurodyta išvykti iš Lietuvos per penkias dienas.
16:51 | Podoliakas: kare žuvo arba buvo sužeisti 200 tūkst. Rusijos karių
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sako, kad kare žuvo arba buvo sužeisti apie 200 tūkst. Rusijos karių, rašo UNIAN.
„Mūsų duomenimis, kuriuos pateikė Gynybos ministerijos Generalinis štabas ir Vyriausiasis žvalgybos direktoratas, šiandien iš Rusijos armijos žuvo apie 90 tūkst. Šis skaičius, žinoma, suapvalintas. Negrįžtami nuostoliai, įskaitant sanitarinius (sužeistuosius, amputuotus), sunkios ligos, kaliniai, dingę be žinios siekia beveik 200 tūkst. karių“, – sakė jis.
16:31 | Jermakas: iš nelaisvės grįžo 50 Ukrainos karių
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas skelbia, kad 50 Ukrainos karių grįžo iš nelaisvės.
️„Grįžo Mariupolio ir „Azovstal“ gynėjai, buvę Jelenovkoje, kaliniai, sužeisti, tarp jų ir mūšiuose Donecko, Luhansko ir Zaporižios kryptimis“, – sako A. Jermakas.
16:27 | Ukrainoje paskelbtas didelio masto oro pavojaus signalas
Ukrainoje paskelbtas didelio masto oro pavojaus signalas, skelbia UNIAN.
Pranešama, kad tai susiję su rusiško MiG-31K pakilimu iš Baltarusijos Mačiuliščy oro pajėgų bazės. Stebėjimo grupės „Belaruskij Gujun“ duomenimis, du iš jų skrido į Savasleikos oro pajėgų bazę.
UNIAN primena, kad MiG-31K gali nešti „Kinžal“ raketas, kurių Ukrainos oro gynyba negali perimti, todėl jas paleidus skelbiamas didelio masto oro antskrydis.
16:06 | Šveicarija yra įšaldžiusi beveik 8 mlrd. JAV dolerių vertės Rusijos aktyvų
Šveicarija ketvirtadienį pranešė, kad iki šiol yra įšaldžiusi Rusijos aktyvų iš viso už 7,5 mlrd. Šveicarijos frankų (7,9 mlrd. JAV dolerių) dėl sankcijų, įvestų po Maskvos invazijos į Ukrainą.
Suma yra beveik milijardu frankų didesnė, nei liepos mėnesį paskelbė Valstybinis ekonomikos reikalų sekretoriatas (SECO).
Pasak sekretoriato, rusų turtuolių pamėgtoje Šveicarijoje taip pat konfiskuota 15 nekilnojamojo turto objektų, priklausiusių Rusijos piliečiams.
15:33 | Rusija lapkritį Ukrainoje neteko daugiausiai žmonių
Ukrainos kariuomenė paskelbė praėjusį mėnesį sunaikinusi beveik 17 tūkst. (16970) rusų karių.
„Per lapkritį buvo sunaikinta 16970 rašistų karių. Tai didžiausias kiekis per visą karo laikotarpį!“ – skelbiama Ukrainos kariuomenės žinutėje „Telegram“.
Be to, ukrainiečiai numušė po 4 naikintuvus ir sraigtasparnius, pamušė 217 tankų ir šimtus kitų karinės technikos vienetų.
14:52 | Operatorius: Ukrainoje vis dar pažeista 40 proc. elektros tinklų
Privatus energetikos operatorius DTEK ketvirtadienį pranešė, kad praėjus savaitei po naujausių Rusijos smūgių šalies energetikos infrastruktūrai, dėl kurių sutriko elektros tiekimas milijonams žmonių, beveik pusė Ukrainos elektros tinklų tebėra pažeisti.
„Rusija teroristinėmis raketų atakomis sunaikino 40 proc. Ukrainos energetikos sistemos. Žuvo ir buvo sužeista dešimtys energetikos darbuotojų“, – sakoma įmonės DTEK įraše socialiniuose tinkluose.
Patyrusi žeminančių karinių pralaimėjimų sausumoje, Rusija spalio mėnesį ėmė atakuoti Ukrainos energetikos objektus, padarydama didelę žalą ir sukeldama elektros tiekimo sutrikimus.
Praėjusią savaitę dėl naujausių masinių smūgių šių objektų teritorijose ištisi Ukrainos regionai palikti šaltyje ir tamsoje.
„Elektros inžinieriai daro viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad stabilizuotų padėtį, susijusią su energijos tiekimu“, – teigė kompanija, sakydama, kad jos techninės komandos dirba „dieną ir naktį“, kad greitai sutvarkytų infrastruktūrą.
Valdžia trečiadienį pranešė, kad per pastarąją parą šalyje per su ugnimi susijusias nelaimes žuvo devyni žmonės, ukrainiečiams esant priverstiems ieškoti alternatyvių šildymo šaltinių.
Ketvirtadienį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija savo pranešime teigė, kad dėl tebesitęsiančių Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai Ukrainoje patiriamos „masinės, plačiai paplitusios humanitarinės kančios“.
„Tačiau jos, kaip strategijos, veiksmingumas greičiausiai yra susilpnėjęs, nes Rusija jau panaudojo didelę dalį savo tinkamų raketų prieš taktinius taikinius“, – teigiama jame.
14:10 | Lavrovas perspėjo dėl bet kokio karo tarp branduolinių valstybių rizikos
13:34 | Kremlius: specialus tribunolas nebūtų teisėtas
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad bet koks tribunolas, įsteigtas siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn už galimus Rusijos nusikaltimus Ukrainoje, nebūtų teisėtas ir Maskva jo nepripažintų.
Šis pareiškimas pasigirdo po to, kai Europos Sąjunga paskelbė, kad bandys sudaryti tokį teismą.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė įkurti „specializuotą teismą“, kuris teistų Rusijos aukšto rango pareigūnus už karą Ukrainoje.
„Toliau remdami Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), siūlome įkurti Jungtinių Tautų remiamą specializuotą teismą Rusijos agresijos nusikaltimui tirti ir už jį persekioti baudžiamąja tvarka“, – vaizdo pareiškime sakė U. von der Leyen.
„Mėginimai įsteigti kažkokius tribunolus neturės jokio teisėtumo, jiems nepritarsime ir juos pasmerksime“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Trečiadienį Kyjivas sveikino ES raginimą įsteigti „specializuotą teismą“, sakė Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Ukraina nuo pat karo pradžios siekia tokio specializuoto tribunolo; jos prezidentas V. Zelenskis tvirtina, kad Rusija privalo būti patraukta atsakomybėn už savo žiaurius nusikaltimus.
12:06 | Lavrovas: JAV ir NATO tiesiogiai dalyvauja konflikte Ukrainoje
„Todėl nereikia sakyti, kad JAV ir NATO nedalyvauja šiame kare, jūs tiesiogiai dalyvaujate. Įskaitant ne tik ginklų tiekimą, bet ir kadrų parengimą. Jūs parengiate karius savo teritorijoje, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos ir kitų šalių teritorijose“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras.
Rusija nuo pat 2014-ųjų įnirtingai neigė tiesiogiai dalyvaujanti kariniame konflikte Ukrainoje. Tuo metu Rusijos valdžios atstovai aiškino, kad Ukrainoje kariauja „vietos savanoriai“, o ginkluotę jie tariamai perėmė iš Ukrainos kariuomenės. Nepaisant gausybės įrodymų, kad Rusija pati nuo pat 2014-ųjų išprovokavo, kurstė ir finansavo karą Ukrainoje, Kremlius, įskaitant ir S. Lavrovą, nuolat aiškino, kad konfliktas Ukrainoje yra „vidinis šalies reikalas“.
11:06 | Chodorkovskis: Ukrainai pralaimėjus prasidėtų Rusijos ir NATO karas, grėsmėje – Baltijos šalys
09:32 | Rusija ruošia masyvų smūgį Ukrainai, rodo palydovų duomenys
Vokiečių leidinyje „Der Spiegel“ skelbiama, kad Rusija galimai ruošiasi dar vienam itin masyviam smūgiui raketomis Ukrainoje.
Naujausiose „Maxar Technologies“ ir „Planet Labs“ palydovų nuotraukose matyti beveik dvi dešimtys tolimojo nuotolio bombonešių Tu-95 ir Tu-160, o taip pat degalų papildymo technika, dėžės su amunicija, transporto priemonės ir remonto įranga. Taip pat matyti ir krovininiai lėktuvai, kurie galėjo į aerodromą pristatyti sparnuotąsias raketas.
08:05 | Prancūzija: pradedami tarptautinio tribunolo Rusijos veiksmams tirti paruošiamieji veiksmai
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad pradėjo bendrą darbą su kitų ES šalių ir ukrainiečių ekspertais kuriant Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje tarptautinį tribunolą.
07.42 | Rusija atakavo Chersoną: pataikyta į gyvenamuosius namus
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusijos pajėgos apšaudė ukrainiečių deokupuotą Chersoną. Artilerijos sviediniai pataikė į gyvenamuosius namus, apie aukas kol kas nepranešama.
„Viename iš dviejų nukentėjusių namų aukų nėra, o antrajame (kuriame po smūgių prasidėjo gaisras) aplinkybės dar tiriamos“, – rašoma vietos administracijos pranešime socialiniuose tinkluose.
Taip pat nukentėjo keli automobiliai, ant vieno iš jų nuo sprogimo smūgio užvirto medis.
07:40 | Ukrainos teigimu, per gaisrus žuvo devyni žmonės, o nelaimingų atsitikimų daugėja
Per pastarąją parą Ukrainoje per gaisrus žuvo devyni žmonės, trečiadienį pranešė valdžios institucijos.
Rusijai taikantis į šalies energetikos infrastruktūrą, ukrainiečiai yra priversti ieškoti alternatyvių šildymo šaltinių.
Per kelias pastarąsias savaites surengti Maskvos oro smūgiai sutrikdė elektros energijos ir vandens tiekimą milijonams žmonių, todėl didelė dalis jų buvo priversti griebtis avarinių generatorių ir dujų balionų naudojimo.
Dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų padaugėjo nelaimingų atsitikimų „dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų“, pranešė šalies valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Per pastarąją parą per daugiau kaip 130 gaisrų žuvo devyni žmonės, dar aštuoni buvo sužeisti, sakoma pranešime.
„Padaugėjo gaisrų ir sprogimų daugiaaukščiuose ir privačiuose namuose“, – priduriama jame.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį pasmerkė Rusijos smūgius Ukrainos civilinei infrastruktūrai ir pavadino juos „barbariškais“.
„Per kelias pastarąsias savaites Rusija subombardavo daugiau nei trečdalį Ukrainos energetikos sistemos, milijonus žmonių palikusi šaltyje“, – pareiškė A. Blinkenas po susitikimo su NATO kolegomis Bukarešte.
