NATO priklausančios Europos šalys per pastaruosius penkerius metus daugiau kaip dvigubai padidino ginklų importą, o virš 60 proc. jo sudarė JAV ginkluotės įsigijimai, pirmadienį pranešė tyrėjai.
Atitinkamos Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) išvados buvo padarytos tuo metu, kai Europos Sąjungos valstybės paskelbė, kad ketina stiprinti žemyno gynybinius pajėgumus, taip reaguodamos į JAV užsienio politikos pokyčius prezidentaujant Donaldui Trumpui.
Kaip teigiama, 2020-2024 m. Ukraina tapo didžiausia ginklų importuotoja pasaulyje. Jungtinės Valstijos įtvirtino savo, kaip didžiausios pasaulyje ginklų eksportuotojos, poziciją – joms teko 43 proc. pasaulinio eksporto ir jos smarkiai lenkė antrą didžiausią eksportuotoją Prancūziją, kuriai teko 9,6 proc. Per tą patį laikotarpį NATO priklausančių Europos šalių ginklų importas, lyginant su ankstesniais penkeriais metais, išaugo 105 proc.
Tai atspindi „Europos šalių persiginklavimą reaguojant į Rusijos grėsmę“, pareiškė SIPRI ginklų perdavimo programos vadovas Mathew George‘as.
JAV suteikė 64 proc. šių ginklų, palyginti su 52 proc. 2015-2019 m.
„Stebint vis priešiškesnę Rusiją ir įtampą plėtojant transatlantinius santykius per pirmąją D. Trumpo kadenciją, Europos NATO šalys ėmėsi veiksmų, kad sumažintų savo priklausomybę nuo ginklų importo ir sustiprintų Europos ginklų pramonę“, – sakė vyresnysis tyrėjas Pieteris Wezemanas.
„Tačiau transatlantiniai ginklų tiekimo santykiai turi gilias šaknis. Importas iš JAV didėjo, o Europos NATO šalys vis dar yra iš JAV užsisakiusios beveik 500 kovinių orlaivių ir daugybę kitų ginklų“, – pridūrė jis.
Kai kurios šalys, įskaitant Italiją ir Jungtinę Karalystę, taip pat įsigijo JAV gamybos naikintuvų F-35 ir priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“, kurios yra sudėtingos ir kurias sunku greitai pakeisti, naujienų agentūrai AFP teigė P. Wezemanas. „F-35, be abejo, yra amerikietiškas produktas, tačiau parduodant (F-35) Europos šalims (…) šių šalių pramonė taip pat įsitraukė į pagrindinių komponentų gamybos procesą“, – tvirtino tyrėjas.
Tokios šalys, kaip Belgija, Nyderlandai ir Danija, kurios santykius su JAV dėl Grenlandijos ateities šiuo metu veikia diplomatinė įtampa, yra dar labiau priklausomos nuo JAV ginkluotės, aiškino jis. Norint tai pakeisti „reikėtų milžiniškų finansinių ir politinių investicijų“, kalbėjo P. Wezemanas. „Ginklų įsigijimas užtrunka daugybę metų ir dažnai prireikia kur kas daugiau laiko, nei trunka JAV prezidento kadencija“, – pažymėjo jis.
Rusijos nuosmukis
Dėl išaugusio importo Europa pirmą kartą per 20 metų tapo didžiausia JAV ginklų rinka. Europos valstybėms 2020-2024 m. teko 35 proc. JAV ginklų eksporto – jos aplenkė Artimuosius Rytus, kuriems teko 33 proc.
Vis dėlto kalbant apie atskiras šalis, Saudo Arabija išliko didžiausia paviene JAV ginklų pirkėja.
JAV ir toliau dominuoja pasaulinės ginklų prekybos srityje. „Joms tenkanti pasaulinio ginklų eksporto dalis, kuri sudaro 43 proc., yra daugiau nei keturis kartus didesnė, lyginant su kita didžiausia eksportuotoja Prancūzija“, – nurodė M. George‘as.
Prancūzija tuo tarpu patrigubino eksportą į likusią Europą, palyginus su 2015-2019 m. laikotarpiu, o tai daugiausia lėmė naikintuvų „Rafale“ pardavimai Graikijai ir Kroatijai bei ginklų tiekimas Ukrainai.
Indija sudaro didžiausią Prancūzijos eksporto dalį, kuri siekia 28 proc. ir yra beveik dvigubai didesnė, lyginant su visomis kitomis Europos šalimis.
Rusija vis dar yra trečia pagal dydį ginklų eksportuotoja, nors 2020-2024 m., palyginus su ankstesniais penkeriais metais, eksportas susitraukė net 64 proc. Rusija pirmenybę teikė savo pačios poreikiams, tačiau ją taip pat paveikė tarptautinės sankcijos ir JAV bei jų sąjungininkų spaudimas nepirkti rusiškų ginklų po invazijos į Ukrainą.
Pavyzdžiui, Indija, kuriai 2020-2024 m. vis dar teko 38 proc. Rusijos eksporto, vis labiau atsigręžia į kitas šalis. Tuo metu Kinija, kuriai teko 17 proc. Rusijos ginklų eksporto, sustiprino nuosavą gynybos pramonę.
Pasak SIPRI, Artimuosiuose Rytuose Izraelio ginklų importas 2015-2019 m. ir 2020-2024 m. išliko stabilus. Tačiau Jungtinės Valstijos, kurios jau ir taip yra didžiausios karinės pagalbos tiekėjos Izraeliui (66 proc. 2020-2024 m.), nuo 2023 m. pabaigos didina tokių ginklų, kaip valdomosios bombos, tiekimą.
Visa tai sutapo su Izraelio karinių operacijų Gazos Ruože, Irane, Libane, Sirijoje ir Jemene suintensyvėjimu, teigė SIPRI.
Sprogimai Rusijos gilumoje: ukrainiečiai smogė naftos gamyklai
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį ukrainiečių dronai atakavo Rusijos naftos perdirbimo kompleksą, praneša „Kanal 24“, remdamiesi savo šaltiniais.
Anot leidinio, šį kartą buvo atakuota Samaros srityje esanti Novokuibiševsko naftos perdirbimo gamykla, kurioje gaminami degalai viršgarsinių reaktyvinių lėktuvų varikliams.
Anot šaltinių, smūgiai užfiksuoti apie 2 val. nakties vietos laiku. Sprogimai griaudėjo keliose miesto vietose.
Gamykloje buvo pradėti įrenginėti apsauginiai tinklai, skirti apsaugoti nuo tokių išpuolių.
Šioje gamykloje per metus gali būti pagaminama daugiau kaip 8,8 mln. tonų naftos.
Skelbiama, kad gamykla gamina degalus naikintuvams Su-27 ir Tu-22M3.
Būtent šiuos orlaivius Rusijos kariuomenė naudoja smūgiams prieš Ukrainą.
Per drono ataką Charkivo srities kaime žuvo trys žmonės
Kovo 9-ąją Rusijos kariuomenė smogė Charkivo srities Zoločivo bendruomenės Ivaškų kaimo gyvenamajam sektoriui – žuvo trys žmonės, dar viena moteris buvo sužeista.
Tai feisbuke pranešė srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Kovo 9-ąją Ivaškuose rusams iš drono numetus sprogmenį žuvo moteris ir du vyrai. Dar viena moteris buvo sužeista.
Anot O. Synehubovo, Iziumo rajono Pokrovskės kaime du „Shahed“ tipo dronai apgadino paukštininkystės kompleksą.
Kupjansko rajono Verchniozorianskės kaime per drono ataką kilo gaisras žemės ūkio įmonės teritorijoje. Nukentėjo angaras, šeši traktoriai ir vienas sunkvežimis. Degė angaro konstrukciniai elementai. Žmonės nenukentėjo, pažymėjo O. Synehubovas.
Charkivo rajono Slatynės kaime valdomosios aviacinės bombos smūgis apgadino privatų gyvenamąjį namą. Pranešimų apie nukentėjusiuosius negauta, pabrėžė pareigūnas.
Charkivo kryptimi Ukrainos kariai atrėmė šešias priešo atakas Vovčansko rajone.
Kupjansko kryptimi užfiksuotos keturios rusų atakos. Gynybos pajėgos atrėmė jų puolamuosius veiksmus prie Lozovos, Petropavlivkos ir Zagryzovės, pridūrė O. Synehubovas.
Žiniasklaida: Ukraina siūlys JAV dalines paliaubas
Ukraina derybų Saudo Arabijoje metu šią savaitę pasiūlys JAV dalinai nutraukti ugnį, rašo „Financial Times“. Anot leidinio, apie tai tvirtina pareigūnai, informuoti apie pasirengimą deryboms.
Kaip pažymi leidinys, Ukraina turi užduotį įtikinti Donaldą Trumpą, kad Ukraina nori karo pabaigos.
„Pareigūnai, informuoti apie pasirengimą deryboms Saudo Arabijoje, sakė, kad Kyjivas ketina pasiūlyti dalinį ugnies nutraukimą su Rusija dėl tolimojo nuotolio bepiločių lėktuvų ir raketų smūgių bei kovinių operacijų Juodojoje jūroje, tikėdamasis, kad derybų pažanga paskatins Vašingtoną atšaukti savo sprendimą įšaldyti dalijimąsi žvalgybos informacija ir ginkluotės tiekimą“, – rašoma tekste.
Vienas Ukrainos pareigūnas pridūrė, kad artimiausiu metu Kyjivas pirmenybę teiks ryšių su JAV sutvarkymui, o du Europos pareigūnai sakė, kad Kyjivas pažangą derybose dėl paliaubų vertina kaip mainus už karinės ir žvalgybos pagalbos atnaujinimą.
Švedijos taikos institutas: Ukraina dabar yra didžiausia pasaulyje ginklų importuotoja
Praėjus daugiau nei trejiems metams po Rusijos pradėtos plataus masto invazijos, dabar Ukraina yra didžiausia pasaulyje ginkluotės importuotoja, pirmadienį pranešė Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
Ukrainos ginklų importas išaugo beveik 100 kartų, lyginant pastaruosius du penkerių metų laikotarpius, pranešė tyrimų institutas. SIPRI duomenys susiję su ginklų pristatymo apimtimi, o ne su jų finansine verte. Kadangi šis kiekis kiekvienais metais gali labai svyruoti, tyrėjai palygino penkerių metų laikotarpius: 2020–2024 m. ir 2015–2019 metų.
Ukrainai dabar tenka 8,8 proc. visos sunkiosios ginkluotės – tankų, kovinių lėktuvų, povandeninių laivų ir pan. – importo apimties.
Antroje vietoje yra Indija (8,3 proc.), po jos rikiuojasi Kataras (6,8 proc.), Saudo Arabija (6,8 proc.) ir Pakistanas (4,6 proc.).
SIPRI duomenimis, Ukraina importuoja ginklus mažiausiai iš 35 šalių. Importas iš JAV sudaro 45 proc., iš Vokietijos – 12 proc., iš Lenkijos – 11 procentų.
JAV administracija neseniai pristabdė karinės pagalbos teikimą Ukrainai, nes tai yra dalis prezidento Donaldo Trumpo siekio nutraukti karo veiksmus. JAV užsienio politikos neapibrėžtumą SIPRI tyrėjai laiko vienu iš svarbiausių veiksnių, skatinančių Europos šalis didinti išlaidas gynybai.
Europos ginklų importas išaugo 155 proc. lyginant su dviem ankstesniais penkerių metų laikotarpiais, nors pasaulyje vyrauja kita tendencija – ginklų tiekimas sumažėjo bent 0,6 procentais.
Kurske ukrainiečius puola elitinės rusų grupės: 10 tūkst. Ukrainos karių iškilo rimta grėsmė
Rusijos Kursko srityje esantys 10 tūkst. ukrainiečių susiduria su problemomis, rašo „Forbes“. Anot leidinio, ukrainiečius nepaliaujamai atakuoja elitinė rusų dronų grupė.
Grupė sunaikino šimtus transporto priemonių palei pagrindinį kelią į Kurską.
Ukrainiečių padėtis blogėja, o rusai kartu su šiaurės korėjiečiais padvigubino kontrpuolimą Kurske.
„Šiauriniame salyno pakraštyje esančios ukrainiečių brigados traukiasi į Sudžą, kur Ukrainos kariai neseniai atrėmė Rusijos karių mėginimą prasiskverbti į Ukrainos linijas per seną dujotiekį.
Šis persidislokavimas gali būti įžanga į visišką Ukrainos atsitraukimą iš Kursko atgal į santykinai saugią šiaurės Ukrainą“, – teigia leidinys.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 190 okupantų rusų
Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 190 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų kovo 10 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 886 320 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 10 292 tankų (+18), 21 400 šarvuotųjų kovos mašinų (+40), 24 271 artilerijos sistemos (+65), 1 311 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 102 oro gynybos priemonių (+1), 370 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 28 603 dronų (+241), 3 120 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 40 071 automobilio (+138), 3 773 specialiosios technikos vienetų (+0).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Žiniasklaida: JAV šią savaitę susitiks ne tik su Ukrainos, bet ir su Rusijos atstovais
JAV delegacija šią savaitę Saudo Arabijoje turėtų susitikti ne tik su Ukrainos, bet ir su Rusijos pareigūnais, skelbia CNN.
Apie tai leidiniui patvirtino su planais susipažinęs šaltinis. Šaltinis atsisakė nurodyti, kas tiksliai dalyvaus derybose.
„The Times“: Ukrainai derybose su JAV patarinėja viena šalis
Didžioji Britanija patarinėja Ukrainai, kaip vesti taikos derybas su JAV, skelbia „The Times“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išskrenda į Saugo Arabiją, kur antradienį vyks derybos su JAV delegacija.
JK premjero Keiro Starmerio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonathanas Powellas savaitgalį atvyko į Ukrainą ir informavo V. Zelenskį, kad jo šalies atstovai taip pat dalyvaus derybose su JAV. Siekiama išvengti katastrofiškos pokalbio baigties, kaip tai nutiko per Donaldo Trumpo ir V. Zelenskio susitikimą vasario pabaigoje.
K. Starmeris taip pat bando įtikinti D. Trumpą atnaujinti dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina. Tai gali apsunkinti Kyjivo gebėjimą ginti savo miestus nuo Rusijos smūgių.
„Per šią savaitę Rusija įvykdė šimtus atakų prieš mūsų žmones, naudodama įvairių rūšių ginklus“, – sako V. Zelenskis.
Šiose atakose dalyvavo apie „1 200 valdomų aviacinių bombų, beveik 870 atakuojančių dronų ir daugiau kaip 80 įvairių tipų raketų“, pridūrė jis.
„Kiekvieną dieną dirbame su savo partneriais, kad užtikrintume, jog būtų priimti sprendimai dėl gyvybiškai svarbios paramos: oro gynybos sistemų, investicijų į mūsų gynybos gamybą ir sankcijų Rusijai griežtinimo“, – teigia V. Zelenskis.
Didžioji Britanija mano, kad yra vilties, jog D. Trumpą galima įtikinti pakeisti savo sprendimą dėl dalijimosi žvalgybos informacija.
Sekmadienį D. Trumpas teigė, kad jo administracija „beveik“ atšaukė įsakymą, ir sakė žurnalistams, kad jis taip pat „daug ką svarsto“ dėl naujų muitų Rusijai įvedimo.
Savaitgalį M. Starmeris kalbėjosi su Prezidentu E. Macronu ir NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte apie būtinybę atnaujinti dalijimąsi žvalgybos informacija su Kyjivu. J. Powellas taip pat spaudė D. Trumpo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Mike‘ą Waltzą.
Ukrainos prezidentas pirmadienį išskris į Saudo Arabiją susitikti su šios šalies vadovu Mohammedu bin Salmanu prieš Ukrainos ir JAV pareigūnų derybas. Pats V. Zelenskis derybose nedalyvaus, tačiau jo administracijos vadovas Andrijus Jermakas bus Ukrainos delegacijos narys. Tikimasi, kad Didžioji Britanija derybose nedalyvaus, o pareigūnai į Saudo Arabiją vyks tik Ukrainos prašymu.
Manoma, kad J. Powellas pataria V. Zelenskiui aiškiai parodyti, kad jis reaguoja į amerikiečių prašymus.
Rusai aviacinėmis bombomis smogė Zaporižios sričiai – sužeisti du žmonės
Naktį rusai valdomosiomis aviacinėmis bombomis smogė Blakytnės gyvenvietei.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Sprogimo banga ir skeveldros iš dalies sugriovė du namus. 65 metų ir 67 metų vyrai buvo sužeisti. Jiems teikiama visa reikiama medicinos pagalba", – rašoma pranešime.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Zaporižios srityje beveik 2000 abonentų liko be dujų, kai rusai apšaudė kritinę infrastruktūrą.
„Reuters“ atskleidė, ko tikisi JAV iš susitikimo su Ukraina: sąraše – nuolaidos Rusijai
Susitikime Saudo Arabijoje JAV vertins Ukrainos poziciją dėl taikos, skelbia „Reuters“.
Pasak dviejų JAV pareigūnų, komentavusių agentūrai, antradienį Saudo Arabijoje vyksiančiame susitikime su Ukrainos delegacija JAV pareigūnai planuoja vertinti, ar Ukraina yra pasirengusi padaryti esminių nuolaidų Rusijai, kad būtų nutrauktas karas.
Anot šaltinių, JAV delegacija taip pat stebės, ar ukrainiečiai rimtai nusiteikę gerinti ryšius su Donaldo Trumpo administracija. Prieš porą savaičių vykęs D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimas baigėsi fiasko, D. Trumpas ėmė rėkti ant V. Zelenskio ir jis buvo praktiškai išvarytas iš Baltųjų rūmų.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Ukraina rengiasi svarbioms deryboms su JAV dėl karo su Rusija užbaigimo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį turėtų atvykti į Saudo Arabiją, dieną prieš itin svarbias Ukrainos ir JAV pareigūnų derybas dėl karo su Rusija užbaigimo.
Antradienį JAV ir Ukrainos pareigūnai susitiks pirmą kartą po prastai pasibaigusio V. Zelenskio vizito Baltuosiuose rūmuose praėjusį mėnesį. V. Zelenskis sakė, kad pirmadienį susitiks su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu, de facto šalies vadovu, o po to jo komanda „liks antradienio susitikimui su Amerikos komanda“.
Jungtinių Valstijų pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Steve'as Witkoffas sakė, kad per pokalbius Raudonosios jūros uostamiestyje Džidoje Vašingtonas nori „nustatyti taikos susitarimo ir pradinių paliaubų pagrindus“.
V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra „visiškai įsipareigojusi konstruktyviam dialogui“, tačiau nori, kad į jos interesus būtų „teisingai atsižvelgta“. „Tikimės rezultatų tiek kalbant apie taikos priartinimą, tiek tęsiant paramą“, – sakė jis sekmadienio vakarą.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį skris į Džidą, pranešė JAV valstybės departamentas. JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas irgi patvirtino, kad dalyvaus derybose.
V. Zelenskis sakė, kad jo derybininkai bus užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir gynybos ministras Rustemas Umerovas, jo kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas ir Pavlo Palisa, kariuomenės vadas bei A. Jermako pavaduotojas. Kyjivas „nuolat palaiko ryšį su JAV komanda“, teigė V. Zelenskis.
Šiuo metu Vašingtonas yra sustabdęs karinės pagalbos Ukrainai teikimą bei dalijimąsi žvalgybos duomenimis ir prieigą prie palydovinių vaizdų, kad priverstų ją susitarti su Maskva, prezidento Vladimiro Putino įsakymu 2022 m. vasarį pradėjusia plataus masto invaziją.
D. Trumpas atnaujino bendravimą su V. Putinu ir kritikuoja V. Zelenskį, tai verčia Kyjivą ir Europos sąjungininkes baimintis, kad JAV spaus Ukrainą priimti Rusijai palankų susitarimą.
Nuo invazijos pradžios V. Zelenskis kelis kartus lankėsi Saudo Arabijoje, tačiau praėjusį mėnesį atidėjo kelionę, motyvuodamas tuo, kad nebuvo pakviestas į Rusijos ir JAV derybas.
Trumpas pareiškė, kad dalijimosi žvalgybos duomenimis su Ukraina pauzė gali būti panaikinta
JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali atnaujinti dalijimąsi karinės žvalgybos duomenimis su Ukraina.
JAV sustabdė karinę pagalbą ir dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Kyjivu po Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ginčo Baltuosiuose rūmuose. Sekmadienį žurnalistų paklaustas, ar nutrauks šią pauzę, D. Trumpas atsakė, kad „mes jau tai beveik padarėme“.
Šią savaitę bus tęsiamos diplomatinės pastangos siekti taikos susitarimo ir užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą. Ukrainos prezidentas pirmadienį turi išskristi į Saudo Arabiją susitikti su šalies sosto įpėdiniu, o jo komanda derėsis su JAV pareigūnais.
D. Trumpas sakė žurnalistams, kad „mes padarysime didelę pažangą“ per derybas.
Praėjusią savaitę V. Zelenskis sakė, kad yra „pasirengęs dirbti“ vadovaujant JAV prezidentui, tačiau sekmadienį D. Trumpas toliau kritikavo Ukrainos lyderį. Jis pareiškė, kad vadovaujant Joe Bidenui Ukraina atėmė pinigus iš JAV it „saldainį iš kūdikio“. Jis taip pat teigė, kad V. Zelenskis nėra dėkingas už JAV pagalbą.
Donaldas Trumpas: Ukraina gali neišgyventi
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina „gali neišgyventi“ karo su Rusiją, net jei JAV ir toliau teiktų paramą.
Apie tai jis kalbėjo „Fox News“ laidai „Sunday Morning Futures“, rašo „Sky news“.
Laidoje jo buvo paklausta apie sprendimą sustabdyti paramą Kyjivui. Neseniai Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda perspėjo, kad „be Amerikos paramos Ukraina neišgyvens“.
Paklaustas, ar jį tenkina tokia baigtis, D. Trumpas atsakė: „Na, ji vis tiek gali neišgyventi.
„Bet mes turime tam tikrų silpnų vietų su Rusija. Žinote, reikia dviejų“, – pridūrė D. Trumpas.
Šie D. Trumpo žodžiai nuskambėjo pasaulyje nerimaujant dėl pašlijusių Ukrainos ir JAV santykių.
JAV sustabdė karinę pagalbą ir dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina. D. Trumpas bando spausti V. Zelenskį, kad šis eitų į derybas su Rusija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Zelenskis prieš derybas su JAV: Ukraina nori taikos
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį prieš derybas su Jungtinių Valstijų pareigūnais Saudo Arabijoje pareiškė, kad Ukraina nori taikos, o Rusija yra vienintelė priežastis, dėl kurios užsitęsė karas.
„Ukraina siekia taikos nuo pat pirmos karo sekundės ir visada sakėme, kad karas tęsiasi tik dėl Rusijos“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.
„Dėkoju kiekvienam mūsų daliniui, visoms mūsų brigadoms, kurios gina Ukrainos pozicijas, užtikrina okupanto sunaikinimą ir daro viską, kad mūsų šalis turėtų pakankamai jėgų priartinti taiką“, – rašė V. Zelenskis.
Saudo Arabijoje antradienį vyks JAV ir Ukrainos derybos – pirmosios po to, kai vasario pabaigoje V. Zelenskio vizito Baltuosiuose rūmuose metu kilo ginčas su JAV pareigūnais.