Trumpas svarsto imtis priemonių prieš Rusiją Baltijos jūroje – „Fox News“ šaltiniai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra „nusivylęs“ Vladimiro Putino veiksmais ir mano, kad Rusija „vilkina derybas dėl visapusiškų paliaubų“, praneša „Fox“ žurnalistė Jacqui Heinrich, remdamasi su derybomis susipažinusiu šaltiniu.
Pasak žurnalistės, JAV administracija svarsto galimybę agresyviai taikyti sankcijas, įskaitant ir prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“ Baltijos jūroje.
Rusija sako informavusi JAV apie Ukrainos smūgius energetikos objektams
Rusija antradienį pareiškė pasiskundusi Jungtinėms Valstijoms dėl Ukrainos smūgių jos energetikos objektams, praėjus kelioms valandoms po to, kai Kyjivas pranešė, kad dėl Rusijos smūgių be elektros liko dešimtys tūkstančių žmonių.
Abi šalys kaltina viena kitą pažeidus numanomą susitarimą nutraukti energetikos objektų apšaudymą, nors oficialus susitarimas nebuvo sudarytas ir neaišku, kokius įsipareigojimus prisiėmė kiekviena šalis.
Po atskirų susitikimų su JAV pareigūnais Baltieji rūmai pranešė, kad Ukraina ir Rusija „sutiko parengti priemones, skirtas įgyvendinti susitarimą uždrausti smūgius prieš Rusijos ir Ukrainos energetikos objektus“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį per privatų susitikimą su aukščiausio rango saugumo pareigūnais aptarė įtarimus dėl Ukrainos „pažeidimų“.
„Perdavėme pažeidimų sąrašą... JAV patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Mike'ui Waltzui“, – po susitikimo pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Perdaviau šį sąrašą JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio“, – pridūrė jis.
Rusijos gynybos ministerija kiek anksčiau apkaltino Kyjivą smogus Rusijos energetikos objektams Rusijos Belgorodo srityje ir Maskvos iš dalies kontroliuojamoje Ukrainos Zaporižios srityje.
Šie kaltinimai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad dėl Rusijos smūgių dešimtys tūkstančių žmonių pietinėje Chersono srityje liko be elektros energijos.
Vietos valdžia vėliau pranešė, kad elektros tiekimas buvo atkurtas.
2022 metų vasarį pradėjusi invaziją į Ukrainą, Rusija nuo to laiko sistemingai vykdo oro atakas prieš Ukrainos elektrines ir elektros tinklus.
V. Putinas praėjusį mėnesį atmetė bendrą JAV ir Ukrainos pasiūlymą dėl besąlygiškų ir visiškų paliaubų,
A. Sybiha taip pat pareiškė, kad Kyjivas ir Vašingtonas veda naujas derybas dėl susitarimo, kuris suteiktų Jungtinėms Valstijoms prieigą prie ukrainiečių naudingųjų iškasenų mainais į tolimesnę karinę paramą.
Planuotas susitarimas dėl strategiškai svarbių naudingųjų iškasenų gavybos Ukrainoje kartu su Jungtinėmis Valstijomis turėjo būti Vašingtone pasirašytas praėjusį mėnesį, tačiau to padaryti nepavyko dėl neeilinio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio ginčo prieš televizijos kameras.
D. Trumpas sekmadienį perspėjo V. Zelenskį, kad jis turės „didelių problemų“, jei Kyjivas atmes naujausią JAV pasiūlymą, kurio detalių nė viena pusė dar nepaskelbė.
Lenkija apkaltino Rusijoje gimusį ukrainietį šnipinėjimu Maskvos naudai
Lenkijos prokurorai antradienį pranešė, kad apkaltino vieną Rusijoje gimusį ukrainietį šnipinėjimu Maskvos žvalgybos tarnybų naudai.
Lenkija yra tvirta Kyjivo sąjungininkė nuo tada, kai Rusija prieš daugiau kaip trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ir ne kartą kaltino Maskvą šnipinėjimu ir bandymais vykdyti šalyje diversijas.
Nuo karo pradžios Lenkija taip pat yra pagrindinis Vakarų tiekiamų ginklų Ukrainai tranzito kelias.
Prokurorai nurodė, kad 47 metų vyras rinko informaciją apie Lenkijoje esančius karinius objektus.
Išplatintame pareiškime prokuroras Przemyslawas Nowakas sakė, kad vyras „pripažino savo kaltę ir davė paaiškinimus, kuriuose nurodė ideologinius savo veiksmų motyvus, nulemtus jo ryšių su Rusija“.
Jei bus nuteistas, kaltinamajam grės įkalinimas nuo penkerių iki 30 metų.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lenkijoje dėl įtariamo šnipinėjimo ar diversijų buvo sulaikyti 44 žmonės – rusai, baltarusiai, ukrainiečiai ir lenkai, antradienį socialiniame tinkle „X“ parašė Lenkijos saugumo tarnybų atstovas Jacekas Dobrzynskis.
JAV analitikai: Rusijos pažanga Ukrainoje lėtėjo ketvirtą mėnesį (papildyta)
Kovo mėnesį Rusijos pajėgos Ukrainoje pažengė į priekį per 240 kvadratinių kilometrų. Tai reiškia, kad jų veržimasis ketvirtą mėnesį iš eilės lėtėjo, rodo JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė.
Tačiau Maskvos pajėgos beveik visiškai išstūmė ukrainiečius iš Rusijos teritorijos – Kursko srities.
Kovą Ukrainos operacijos zona Rusijoje buvo sumažinta nuo daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų iki maždaug 80 kvadratinių kilometrų, arba iki šešių procentų buvusio maksimalaus Ukrainos puolimo Rusijoje masto.
Ukrainos puolimas Kursko srityje prasidėjo 2024 m. rugpjūtį ir per dvi savaites apėmė maždaug 1300 kvadratinių kilometrų.
Maskvos pažanga lėtėjo kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. lapkričio, kai ji užgrobė 725 kvadratinius kilometrus, po reikšmingų Rusijos judėjimų fronte nuo praėjusios vasaros.
Kovo mėnesį Rusija užėmė beveik 150 kvadratinių kilometrų mažiau nei vasarį. Nepaisant šio sulėtėjimo, per pastaruosius 12 mėnesių Rusijos kariuomenė Ukrainoje veržėsi į priekį, o Ukrainos pajėgos nesugebėjo pasiekti reikšmingų laimėjimų.
Nuo 2024 m. balandžio iki 2025 m. kovo ukrainiečiai atgavo tik 77 kvadratinius kilometrus, o rusai užgrobė 4772 kvadratinius kilometrus, arba 0,78 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą ir Donbaso regioną.
Rusijos planų įgyvendinimas įmanomas tik derybose, ne mūšio lauke – įsitikinęs ukrainiečių analitikas
2024 m. Rusijos puolimas šiai valstybei kainavo mažiausiai 125 tūkst. karių gyvybių ir maždaug tiek pat sužeistųjų. Tai neskaičiuojant sužeistųjų, grįžtančių į kovą, įrangos nuostolių, problemų naftos perdirbimo gamyklose ir visiško mito apie baisiąsias „raudonąsias linijas“ subyrėjimo po Kursko operacijos, skelbiama Ukrainos karo analitiko Oleksijaus Kopytkos analizėje.
Praėjusiais metais Rusijos kariuomenės nuostoliai viršijo bendrus 2022-2023 m. nuostolius. Rusija, anot „Bild“ pateiktos informacijos ir žemėlapio, planavo iki 2026-ųjų pabaigos užkariauti Ukrainos teritoriją iki pat Charkivo ir Dnipro.
Ukrainos karių didvyriškumo dėka Rusija negalėjo ir negalės šio plano įgyvendinti kariniu būdu. Vienintelis būdas priartėti prie šio „plano“ (ir bet kokio panašaus) įgyvendinimo yra politinis, pažymėjo O. Kopytka.
Rusija dabar karštligiškai bando daryti įtaką Ukrainai politinėmis priemonėmis (derybų vilkinimas, vidinė destabilizacija, pagalbos nutraukimas ir t. t.), informacine prasme (kenkimas Ukrainai iš vidaus, taip pat parama Ukrainai Vakaruose ir t. t.) ir intensyvindama smūgius taikiems Ukrainos miestams, kad įbaugintų ir pasėtų paniką.
Karas Rusijai kainuoja vis brangiau, o rusų karių gyvybės vis mąžta. Dabar Rusija kariauja „mėsos“, o ne tranšėjų karą. Net patys rusai kiekvieną įveiktą puolimo kilometrą vadina „mėsos kilometru“. Jų nuostoliai ir technikos nusidėvėjimas tokie dideli, kad asilų, arklių ir motorolerių naudojimas fronte jau nebe išimtis, o būtinybė, rašoma „Pravda Heraščenka“.
Ukrainos sąjungininkai taip pat supranta padėtį. Dabar nepaprastai svarbu padidinti paramą, kad būtų užtikrintas Europos saugumas. Rusijos karinio potencialo išsekimas ir stipri Ukrainos kariuomenė yra Europos žemyno saugumo garantas, cituojamas analitikas.
Ukraina sako norinti abipusiai priimtino susitarimo su JAV dėl iškasenų
Ukraina antradienį pareiškė, kad Kyjivas ir Vašingtonas veda naujas derybas dėl susitarimo, pagal kurį Jungtinėms Valstijoms būtų suteikta prieiga prie Ukrainos gamtinių išteklių mainais į didesnę paramą.
„Visada svarbu stiprinti Amerikos verslo buvimą Ukrainoje, tad šis procesas tęsiasi, o mes bendradarbiausime su savo kolegomis amerikiečiais, kad pasiektume abipusiai priimtiną tekstą pasirašymui“, – per spaudos konferenciją tvirtino užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau kurį laiką spaudžia Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pasirašyti ekonominius susitarimus, kuriais Jungtinėms Valstijoms būtų kompensuojama už jų paramą priešinantis Rusijos invazijai į Ukrainą. Jo akys pirmiausia nukrypo į Ukrainos naudingųjų iškasenų atsargas. Ukrainoje glūdi 5 proc. viso pasaulio naudingųjų iškasenų, įskaitant geležį, manganą, titaną, litį ir uraną.
Kallas: yra daugybė karo nusikaltimų Bučoje įrodymų
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas antradienį pareiškė, kad yra daugybė karo nusikaltimų Bučos mieste Ukrainoje, kur Rusijos kariuomenė kaltinama nužudžiusi šimtus civilių gyventojų, įrodymų.
„Nebaudžiamumas už karo nusikaltimus, tiesą sakant, yra neįmanomas“, – praėjus dienai po trečiųjų Bučos išlaisvinimo metinių ES įstatymų leidėjams sakė K. Kallas.
„Bučoje įrodymų daugybė“, – kalbėjo ji.
„Nuo nuotraukų iki telefoninių pokalbių įrašų ir iššifruotų šaukinių, kuriuos vadai naudojo Rusijos radijo kanaluose (...); mes tiksliai žinome, kas yra nusikaltėliai“, – teigė ji.
Rusijai pasitraukus iš Kyjivo priemiesčio Bučos po mėnesį trukusios okupacijos, kuri baigėsi 2022 metų kovo 31 dieną, buvo aptikta daugybė nužudytų civilių gyventojų. Kai kurie iš jų buvo už nugaros surištomis rankomis.
Tai buvo pirmas iš eilės šiurpių radinių Rusijos pajėgų paliktuose miestuose, sukėlusių tarptautinį pasipiktinimą ir paskatinusių pradėti tyrimus dėl karo nusikaltimų. Maskva neigia atsakomybę ir kaltino Ukrainą inscenizuojant incidentus.
Anot prezidento Volodymyro Zelenskio, Ukrainos institucijos pradėjo daugiau kaip 180 tūkst. tyrimų dėl karo nusikaltimų.
K. Kallas pabrėžė, kad ES remia Ukrainos generalinę prokuratūrą ir stiprina jos gebėjimus tirti tarptautinius nusikaltimus, be kita ko, pasitelkdama civilinę ES patariamąją misiją.
Ji taip pat sakė, kad toliau dirbama kuriant specialųjį tribunolą, kuris galėtų patraukti Rusiją atsakomybėn už jos invaziją.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2023-iųjų kovą išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo.
Tačiau specialusis tribunolas būtų konkrečiai skirtas teisti Rusiją už „agresijos nusikaltimą“, kuris nepriklauso TBT jurisdikcijai.
Pasiūlymai įsteigti tribunolą buvo pateikti daugiau nei prieš dvejus metus, tačiau dėl ginčų jo teisinio pagrindo ir veikimo būdo klausimais pažanga labai lėta.
Panašu, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimas į Baltuosius rūmus paspartino pastangas, Europos pareigūnams baiminantis, kad jo planai dėl taikos susitarimo gali reikšti, jog Maskva visam laikui išvengs teisingumo.
Vasarį 37 šalių ekspertai susitarė dėl teisinių tribunolo pagrindų.
Antradienį K. Kallas pareiškė, kad Europos Taryba netrukus pradės darbus dėl kitų veiksmų, įskaitant teismo statuto projektą.
Sybiha: Ukraina nori, kad susitarimas dėl naudingųjų iškasenų būtų naudingas abipusiai
Ukraina antradienį pranešė, kad Kyjivas ir Vašingtonas veda naujas derybas dėl susitarimo, kuris suteiktų Jungtinėms Valstijoms prieigą prie ukrainiečių naudingųjų iškasenų mainais į tolimesnę karinę paramą.
„Visada svarbu stiprinti amerikietiško verslo buvimą Ukrainoje, todėl šis procesas tęsiasi, ir mes dirbsime su kolegomis iš Amerikos, kad pasiektume abipusiai priimtiną priimtiną tekstą, kurį būtų galima pasirašyti“, – per spaudos konferenciją apie ginčijamą susitarimą dėl retųjų elementų sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Planuotas susitarimas dėl strategiškai svarbių naudingųjų iškasenų gavybos Ukrainoje kartu su Jungtinėmis Valstijomis turėjo būti Vašingtone pasirašytas praėjusį mėnesį, tačiau to padaryti nepavyko dėl neeilinio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio ginčo prieš televizijos kameras.
D. Trumpas sekmadienį perspėjo V. Zelenskį, kad jis turės „didelių problemų“, jei Kyjivas atmes naujausią JAV pasiūlymą, kurio detalių nė viena pusė dar nepaskelbė.
Susitarimai nė motais: rusų smūgis dešimtis tūkstančių ukrainiečių paliko be elektros
Dešimtys tūkstančių žmonių Pietų Ukrainoje po Rusijos smūgių liko be elektros, antradienį pranešė Kyjivas.
„Šį rytą dar vienas Rusijos smūgis apgadino elektros objektą Chersone, todėl 45 tūkst. gyventojų liko be elektros“, – per spaudos konferenciją sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Kremlius tvirtina, kad nerengia atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Baerbock su atsisveikinimo vizitu atvyko į Ukrainą
Kadenciją baigianti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėja Jungtines Valstijas derybose su Rusija dėl paliaubų Ukrainoje nepasitikėti prezidentu Vladimiru Putinu. „Tai Putinas vilkina laiką, nenori taikos ir tęsia savo neteisėtą karą“, – pareiškė politikė, antradienį atvykusi į Kyjivą su atsisveikinimo vizitu. Vokietija, anot jos, skirs Ukrainai dar 130 mln. eurų humanitarinės paramos ir stabilizavimo lėšų.
Ukraina pasirengusi neatidėliotinoms paliauboms, pažymėjo A. Baerbock. Apie V. Putiną ji sakė: „Jis imituoja pasirengimą derėtis, tačiau nė per milimetrą nenukrypsta nuo savo tikslų. Neturime leistis apakinami Putino ir jo klakos“. NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje ketvirtadienį ir penktadienį ir JAV pusei esą bus „aiškiai pareikšta, kad neturime įsitraukti į Putino vilkinimo taktiką“.
Ministrė į Kyjivą vyko specialiu traukiniu. Saugumo sumetimais apie vizitą iš anksto nebuvo skelbta. Tai jau devintasis A. Baerbock vizitas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį, siekiant pabrėžti Vokietijos solidarumą, ir vienuoliktasis nuo jos kadencijos pradžios 2021 m. Ministrė Kyjive akcentuos, kad ir naujoji Vokietijos vyriausybė tęs paramą Ukrainai.
Moldova iš šalies išsiunčia tris Rusijos diplomatus
Moldova pirmadienį nurodė išsiųsti tris Rusijos diplomatus, kaltindama ambasadą padėjus Maskvą remiančiam įstatymų leidėjui, ieškomam dėl neteisėto politinio finansavimo, išvengti teisingumo.
Moldovos valdžia ne kartą yra apkaltinusi Rusiją bandymu destabilizuoti šalį, taip pat kišimusi į vyriausybės institucijų veiklą ir rinkimus.
Maskva šiuos kaltinimus atmeta.
Moldovos sprendimas išsiųsti tris rusų diplomatus buvo priimtas po to, kai šalies saugumo tarnyba paskelbė stebėjimo kameros vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, užfiksuotas įstatymų leidėjas Alexandras Nesterovschi (Aleksandras Nesterovskis), kovo 18-ąją įeinantis į Rusijos ambasadą.
Valdžios institucijų teigimu, kitą dieną A. Nesterovschi buvo nuvežtas į separatistinį Uždniestrės regioną mikroautobusu su diplomatiniais numeriais.
Tai įvyko prieš pat Moldovos teismui nuteisiant A. Nesterovschi 12 metų kalėti už korupciją ir neteisėtą partijos, susijusios su į Rusiją pabėgusiu verslininku Ilanu Shoru (Ilanu Šoru), finansavimą.
„Rusijos Federacija padėjo piliečiui Alexandrui Nesterovschi išvengti įkalinimo“, – pareiškė Moldovos saugumo tarnyba.
Tarnybos teigimu, tai naujausia Rusijos hibridinė agresija.
Vėliau pirmadienį Moldovos užsienio reikalų ministerija tris Rusijos ambasados darbuotojus paskelbė personae non gratae.
Ministerija nurodė, kad šis sprendimas priimtas „remiantis aiškiais įrodymais, kad jų veikla prieštarauja jų diplomatiniam statusui“.
Rusijos ambasada kaltinimus atmetė kaip nepagrįstus. Maskva taip pat įspėjo, kad į šį sprendimą bus atsakyta „griežtai ir tinkamai“.
Viename interviu provakarietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) apkaltino Kremlių kišimusi į Moldovos teisingumą ir pavadino šiuos veiksmus nepriimtinais.
Tačiau tai jau ne pirmas kartas, kai dėl kaltinimų korupcija ieškomi įstatymų leidėjai paslaptingai pradingsta. Viena iš jų – Irina Lozovan, dingusi anksčiau šį mėnesį.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad pirmadienį ji už akių buvo nuteista šešerius metus kalėti dėl politinės partijos neteisėto finansavimo.
Sulaikyta prokremliškojo Gagauzijos regiono gubernatorė Evghenia Gutul (Jevgenija Gucul), įtariama neteisėtu rinkimų kampanijos finansavimu, praėjusią savaitę kreipėsi pagalbos į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Nuo tada, kai Rusija prieš trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Kišiniovas išsiuntė dešimtis rusų diplomatų ir ambasados darbuotojų, dažnai kaltindamas Maskvą kišimusi į Moldovos interesus.
Trumpas atmetė Putino pasiūlymą: tai yra gera proga priminti šį tą apie Ukrainą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino idėją dėl laikinosios administracijos Ukrainoje, sako JAV Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce.
V. Putinas penktadienį pasiūlė įsteigti Jungtinių Tautų (JT) globojamą „pereinamojo laikotarpio administraciją“ Ukrainoje, kurios tikslas būtų surengti rinkimus, o vėliau derėtis dėl taikos susitarimo. „Mes, žinoma, galėtume aptarti su Jungtinėmis Valstijomis, netgi su Europos šalimis ir, žinoma, su savo partneriais ir draugais, globojant JT, galimybę įsteigti pereinamojo laikotarpio administraciją Ukrainoje“, – sakė jis.
Anot T. Bruce, D. Trumpas atmetė V. Putino pasiūlymą.
„Ukraina yra – na, nemanau, kad man reikia visiems priminti, bet tai yra gera proga priminti – yra konstitucinė demokratija. Valdymą Ukrainoje lemia jos konstitucija ir Ukrainos žmonės.
Esame pasiryžę vykdyti diplomatiją, būtiną siekiant visiško ugnies nutraukimo ir šalių susodinimo prie derybų stalo, kad būtų pasiektas galutinis ir ilgalaikis susitarimas.
Prezidentas D. Trumpas aiškiai pareiškė, kad Rusija ir Ukraina turi pereiti prie visiško ugnies nutraukimo dabar. Niekas iš to nepasikeitė“, – pareiškė ji.
Trumpo dvasinis patarėjas apsilankė Ukrainoje: jie prašo ginklų, o ne pinigų
JAV prezidento Donaldo Trumpo asmeninis dvasinis patarėjas Markas Burnsas pareiškė, kad Ukrainos kariai fronto linijoje prašo JAV ne pinigų, o ginklų, kad galėtų numušti Rusijos dronus, rašo „Ukrainska Pravda“.
Anot leidinio, apie tai platformoje „X“ M. Burnsas parašė apsilankęs Bučoje, Irpinėje ir Borodiankoje.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 540 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų balandžio 1 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 916 770 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 540 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 10 505 (+9) priešo tankus, 21 856 (+37) šarvuotas kovos mašinas, 25 552 (+15) artilerijos sistemas, 1 347 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 123 (+1) oro gynybos sistemas, 370 (+0) karo lėktuvų, 331 (+0) sraigtasparnį, 31 462 (+46) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 123 (+2) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 42 646 (+53) automobilius ir degalų cisternas, 3 787 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Pirma tokia naktis metuose: rusai susilaikė nuo masinės dronų atakos prieš Ukrainą
Rusija pirmą kartą nuo 2025-ųjų pradžios naktį nevykdė masinės dronų atakos prieš Ukrainą, rašo „Ukrainska Pravda“.
Naktį iš pirmadienio į antradienį nefiksuotos masinės dronų atakos, sako Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos.
Vis dėlto tai nereiškia, kad rusai neatakavo Ukrainos.
Pasak Dniepropetrovsko srities tarybos vadovo Mykolos Lukašuko, nuo vakaro iki ryto rusai smogė Nikopoliui. Buvo apgadinti trys privatūs namai, infrastruktūra ir administracinis pastatas.
Kinija pasirengusi vaidinti „konstruktyvų vaidmenį“ siekiant karo Ukrainoje užbaigimo
Kinija yra pasiengusi „konstruktyviam vaidmeniui“, siekiant užbaigti karą Ukrainoje. Tai antradienį paskelbtame interviu valstybinei rusų naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi.
Pekinas pasirengęs kartu su tarptautine bendruomene vaidinti konstruktyvų vaidmenį sureguliuojant konfliktą – atsižvelgiant į dalyvaujančių šalių siekius, sakė jis. Kartu ministras pridūrė, kad Kinija remia Rusiją, šiai ginant savo „interesus“.
Maskvoje viešintis Wang Yi susitiks su savo kolega Sergejumi Lavrovu, taip pat su prezidentu Vladimiru Putinu.
Maskva ir Pekinas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš daugiau kaip trejus metus išplėtė savo karinius ir ekonominius santykius. Kinija nėra pasmerkusi Rusijos veiksmų.
Zelenskis reikalauja nubausti Rusiją už karo nusikaltimus
Praėjus trejiems metams po to, kai buvo atkovotas žiaurumais paženklintas Bučos miestelis, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo nubausti Rusiją už karo nusikaltimus. „Už visą tai rusų nusikaltėliai būtinai turi būti patraukti atsakomybėn, – reikalavo jis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. – Negalima leisti, kad Putinas, kiti rusų nusikaltėliai ir pati Rusijos valstybė būtų atleisti nuo atsakomybės“.
Netoli Kyjivo esančią Bučą, kurioje prieš karą gyveno apie 50 000 žmonių, pirmosiomis karo dienomis 2022 m. pavasarį užėmė rusų daliniai. Ukrainos pajėgoms išlaisvinus miestą, gatvėse rasti nužudyti civiliai, kai kurie jų – surištomis rankomis. Taip miestas tapo Rusijos karo nusikalimų simboliu. Jungtinės Tautos vėliau ataskaitoje patvirtino dešimčių civilių mirtį. Rusijos pareigūnai iki šiol atmeta kaltinimus karo nusikaltimais ir kalba apie inscenizaciją.
Pasak V. Zelenskio, neįmanoma normalizuoti to, ką rusai padarė Bučoje, Mariupolyje ir daugelyje kitų miestų bei kaimų. „Mes ir toliau sieksime, kad Rusija būtų patraukta atsakomybėn dėl šio karo“, – pabrėžė jis. Ukrainos duomenimis, Bučoje registruota apie 1 400 negyvų civilių, įskaitant 40 vaikų. Daugiau kaip 170 žmonių palaikai rasti masinėse kapavietėse ir kankinimo kamerose.
Trumpas spaudžia Putiną: įvardijo priemones, kurių imsis, jei Rusija netęsės pažadų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad tikisi, jog Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „įvykdys savo dalį“ susitarime dėl karo Ukrainoje užbaigimo, po to, kai JAV lyderis išreiškė abejonių dėl Maskvos įsipareigojimo.
„Noriu įsitikinti, kad jis laikysis savo įsipareigojimų, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas. – Manau, kad jis laikysis to, ką man sakė, ir manau, kad dabar įvykdys savo susitarimo dalį.“
D. Trumpas sako, kad nori, jog V. Putinas „sudarytų susitarimą“ dėl karo Ukrainoje užbaigimo ir pareiškė, kad prireikus įves papildomas sankcijas.
„Noriu, kad jis sudarytų sandorį, kad mes sustabdytume Rusijos karių, Ukrainos karių ir kitų žmonių žudymą“, – sako jis.
„Nenoriu, kad jo naftai būtų taikomi antriniai muitai. Bet manau, kad, žinote, tai yra tai, ką aš padaryčiau, jei manyčiau, kad jis neatlieka savo darbo. Aš tai padariau su Venesuela“, – pabrėžia D. Trumpas.
D. Trumpas sekmadienį kritikavo ir V. Putiną, ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, siekdamas užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį karą Ukrainoje.
D. Trumpas televizijai NBC pareiškė, kad yra „labai supykęs ir įsiutęs“ ant Kremliaus vadovo, kuris suabejojo Ukrainos prezidento V. Zelenskio, kaip derybų partnerio, patikimumu,
V. Putinas anksčiau šį mėnesį atmetė JAV pasiūlymą dėl besąlygiškų paliaubų Ukrainoje, su kuriuo V. Zelenskis sutiko, ir sugriežtino savo retoriką dėl Maskvos siekio Ukrainoje įvesti naują vadovybę.
Sekmadienį televizijos NBC žurnalistė Kristen Welker sakė, kad D. Trumpas jai paskambino norėdamas išreikšti savo pyktį dėl V. Putino ir pagrasino įvesti „antrinius tarifus visai iš Rusijos importuojamai naftai“.
Tačiau vėliau JAV lyderis išliejo pyktį ant V. Zelenskio, įspėdamas jį, kad Ukraina turės „didelių, labai didelių problemų“, jei jis susilaikys nuo susitarimo dėl teisių į naudingąsias iškasenas perdavimo Jungtinėms Valstijoms.
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad V. Putinas vis dar neatsisako kalbėtis su D. Trumpu.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams teigė, kad nėra suplanuoto lyderių pokalbio telefonu, tačiau „kai reikės, jų pokalbis bus skubiai surengtas“.
„Tęsiame darbą (...). Pirma, plėtojame dvišalius santykius, taip pat siekiame įgyvendinti kai kurias idėjas, susijusias su (karo) Ukrainoje sprendimu“, – sakė D. Peskovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Daugiau raketų, daugiau jėgos
Orkos kacapai ruskiai kitaip nesupranta
Jie mėgsta - kai juos sunaikina
Šlovė Ukrainai, sėkmės vyrai naikinant ruskius kacapus prakeiktus
Patį "rusofašizmos" terminą Lietuvoje įvedė ir išpopuliarino Algis Greitai, už ką rusofašistų išsyk buvo apšauktas rusofobu. Tačiau kiek vėlesniais laikais, ypač kai prasidėjo Rusijos-Ukrainos karas su rusų kariuomenės rengiamomis masinėmis civilių žudynėmis, vaikų žudymais, kankinimais ir žaginimais, su kitas karo nusikaltimais - tai jau netgi visai tolerantiškai nusiteikę žmonės ima pripažinti, kad Vladimiro Putino ideologija - tai, iš esmės, nacionalsocializmo atmaina, tik kad keliais dešimtmečiais užsilikusi ir prasčiau organizuota.
Rusofašistinė ideologija tokia supainiota ir dažnai pati sau prieštaraujanti kad sveikam žmogui nieko ten suprast neina, pagal jąją rusai yra pasaulio išgelbėtojai, kurie neša į pasaulį tik taiką, gėrį ir aukštus moralės idealus, o pikti Vakarai yra blogis, dėl to juos reikia kuo greičiau ir be jokio gailesčio sunaikinti. Kiekvienas rusofašistas yra pasiruošęs iki apsiseilėjimo kliedėti apie tai, kad Vakarai blogi, nes ten vien tik gėjai, žydai ir fašistai, bet pats tuomi tarpu mielai klausys visokių Leontjevų, melsis Jėzui ir bus ant užpakalio išsitatuiravęs svastiką.
Rusofašistinių grupuočių yra įvairių, tačiau visos jos skelbiasi pačios kovojančios su fašizmu, ir daro tai reguliariai pripjaudamos kokį nors užsienietį irba keliaudamos paturistauti su automatais į svečias šalis. Itin madinga tarpe tokių grupių fašistais vadinti pribaltus, o paskutiniu metu - ir ukrainiečius. Kitas rusofašistų bruožas yra visokiais būdais stengtis atkurti SSRS ir komunizmą, bet būti baisiai religingu ir visaip kaip sietis su RPC, kuri pastaruoju metu tapo tikra rusofašistų globėja ir sako turi kažkokių ten sąsajų su FSB ar netgi Putinu.
Visais atvejais rusofašistai neatsiejami nuo nežmoniškos, tiesiog nepadorios meilės viskam kas rusiška arba sovietiška. Toksai susirgimas daro juos nepaprastais paranojikais, nes visi žino, kad rusiškos mašinos, rusiška muzika ir kitokie rusiški dalykai yra visiškas šūdas. Taip ir atsiranda polinkis į visas įmanomas sąmokslo teorijas apie neva neteisėtai sugriautą SSRS, nesvietišką rusišką dvasingumą ir visokią ten rusų diskriminaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir panašiai.
Rusofašizmas - iš esmės, yra dominuojanti Rusijos ideologija. Nors Rusijos valdančioji partija "Vieningoji Rusija" nėra atvirai nacistinė, tačiau jos lyderio Vladimiro Putino retorika apie SSRS atkūrimą, nuskriaustą Rusiją ir taip toliau, nepalieka abejonių. Verta prisiminti ir seną Putino pareiškimą apie tai, kad žudys čečėnus tualetuose.
Būdinga, kad būtent rusofašistai visus, kas tik pastebi kokius nors neadekvačius, agresyvius Rusijos veiksmus, išsyk kaltina rusofobija.
Trumpas nepatenkintas nei vienu, nei kitu – Baltieji rūmai apie Zelenskį ir Putiną
Baltieji rūmai patvirtino Donaldo Trumpo anksčiau išsakytus žodžius, kad JAV prezidentą erzina „abiejų karo pusių lyderiai“. Anksčiau D. Trumpas teigė, kad jo netenkina Rusijos ir Ukrainos vadovybės veiksmai taikos derybose, bet aiškino, kad yra pasiryžęs „įvesti taiką“.
„Trumpas nepatenkintas abiejų kariaujančių pusių lyderiais. Tačiau Trumpas vis tiek nori, kad šis karas baigtųsi. Iš abiejų pusių žūsta žmonės ir tai tęsiasi pernelyg ilgai“, – paaiškino Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt.
Ji taip pat patvirtino, kad D. Trumpas gegužę vyks į Saudo Arabiją. Anksčiau žiniasklaidoje buvo spekuliuojama, kad būtent šioje karalystėje gali vykti D. Trumpo ir V. Putino susitikimas.