Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:03 | Antradienį Ukraina susigrąžino 210 žuvusių karių kūnus
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, antradienį Ukraina susigrąžino 210 žuvusių ukrainiečių karių kūnus.
Žuvusių Mariupolio gynėjų kūnų grąžinimo procesas tęsiasi karo belaisvių gydymo koordinacinio štabo pastangomis, sakoma pranešime, kurį cituoja CNN.
Teigiama, kad dauguma Ukrainai grąžintų kūnų buvo „didvyriškų „Azovstal“ gynėjų“, taigi ukrainiečių karių iš didžiulės plieno gamyklos Mariupolyje. Ši gamykla nuo pat karo pradžios tapo ukrainiečių pasipriešinimo Rusijai simboliu.
Siekiama, kad būtų grąžinti visų žuvusiųjų kūnai, taip pat apie 2,5 tūkst. karo belaisvių, kurie, kaip manoma, yra laikomi Rusijos ar Rusijos remiamų pajėgų nelaisvėje.
„Visi žuvę kariai turi grįžti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Ir kiekvienas iš jų bus išvestas į paskutinę kelionę su didvyriams priklausančiomis garbėmis“, – sakoma pareiškime.
Priduriama, kad toliau dirbama, siekiant sugrąžinti „visus į nelaisvę paimtus Ukrainos gynėjus“.
23:39 | Merkel sako nekaltinanti savęs, kad nepakankamai stengėsi dėl situacijos Ukrainoje
Antradienį buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad eidama savo pareigas ji labai stengėsi, jog padėtis Ukrainoje nepasikeistų iki dabartinės padėties, rašo „Reuters“. A. Merkel pridūrė, kad nekaltina savęs dėl to, jog nepakankamai stengėsi dėl to, kad situacija nesieskaluotų.
„Labai liūdna, kad tai nepavyko, tačiau nekaltinu savęs dėl to, kad nesistengiau“, – sakė A. Merkel, kalbėdama apie 2014 m. Minsko susitarimą su Rusija.
Apie tai ji komentavo interviu vokiečių transliuotojui ARD.
A. Merkel taip pat sakė, kad nėra jokio pateisinimo Rusijos „brutaliam tarptautinės teisės nepaisymui“ Ukrainoje. Ji pridūrė, kad pati buvo prieš Ukrainos įstojimą į NATO, nes norėjo užkirsti kelią eskalacijai su Rusija, be to, jos nuomone, Ukraina nebuvo pasirengusi tokiai narystei.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sukritikavo A. Merkel ir buvusį Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy už tai, kad jie 2008 m. užblokavo Ukrainos priėmimą į NATO. Anot jo, tai buvo akivaizdus „klaidingas apskaičiavimas“, kuris padrąsino Rusiją.
23:23 | Arestovičius prabilo apie sėkmingus smūgius rusams
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius sako, kad naktis iš pirmadienio į antradienį buvo tikra „Ukrainos artilerijos naktis“, rašo UNIAN. Pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė keletą taiklių smūgių.
Apie tai O. Arestovičius antradienį vakare kalbėjo Marko Feygino laidoje.
Anot O. Arestovičiaus, ukrainiečiai sudavė taiklius smūgius rusams „ugnies koridoriuje“ nuo Izyumo link Popsanos. Ten ukrainiečiai sumažino rusų puolamąjį potencialą, sako V. Zelenskio patarėjas.
„Šiąnakt AFU (Ukrainos ginkluotosios pajėgos – aut. past.) sudavė daugybę labai gerų, stiprių ir tikslių smūgių per visą šį ugninį koridorių nuo Izyumo link Popasnos. Visą naktį jie smagiai mušė ir gerai pataikė visur, įskaitant Zaporižės ir Chersono kryptis.
Trumpai tariant, tai buvo Ukrainos artilerijos naktis. Ir tai puikiai pavyko. Tai reiškia, kad jie atmušė (okupantų – aut. past.) puolimo potencialą ir... Anksčiau drąsūs rusų kariai gaudavo į veidą ir vis tiek tęsdavo puolimą, o šį kartą jie nežengė tolyn ir netgi pasitraukė į Charkivo srities šiaurę“, – sako O. Arestovičius.
22:59 | Rusai per dieną apšaudė virš 16 gyvenviečių Donecko ir Luhansko srityse
Ukrainos ginkluotosios pajėgos per pastarąją parą atrėmė 11 priešo išpuolių, remdamasi Jungtinių pajėgų grupe praneša UNIAN.
Pranešime teigiama, kad okupantai apšaudė daugiau kaip 16 Donecko ir Luhansko sričių gyvenviečių, sunaikino ir apgadino 39 civilinius objektus. Tarp jų – 36 gyvenamieji pastatai, mokykla, vaikų darželis ir elektros perdavimo linija.
Per apšaudymą žuvo trys civiliai, dar šeši buvo sužeisti.
Per antradienį Ukrainos pajėgos sunaikino tris rusų tankus, penkias artilerijos sistemas, dvi šarvuotas kovos mašinas, 13 transporto priemonių ir tris šaudmenų sandėlius. Be to, ore virš Donbaso buvo numušti du bepiločiai orlaiviai „Orlan-10“.
22:35 | Mykolajive tęsiasi apšaudymai
Mykolajive tęsiasi apšaudymai, sako Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimo, rašo CNN.
V. Kimas teigia, kad per pastarąją parą srityje žuvo du žmonės. Jo teigimu, Baštankos mieste buvo apšaudytas administracinis pastatas, poliklinika, stadionas ir rajono tarybos pastatas.
Anot jo, Mykolajivo srityje yra daugiau kaip 3,7 tūkst. apgadintų arba sunaikintų objektų.
„Šis skaičius kasdien didėja. Pavyzdžiui, užvakar buvo sunaikintos didžiausios Ukrainos grūdų saugyklos“, – teigia jis.
Tačiau ligoninės, vaistinės, parduotuvės, turgūs, kavinės ir net restoranai regione veikia, sakė jis.
„Humanitarinės krizės nėra. Vienintelė mūsų krizė – tai užpuolikai iš Rusijos ir apšaudymas“, – sako V. Kimas.
Ukrainos pajėgos pastarąją savaitę tęsė puolimą Rusijos okupuotame Chersone į pietryčius nuo Mykolajivo ir, kaip pranešama, susigrąžino kai kuriuos anksčiau užimtus kaimus. Sekmadienį Rusijos raketa sunaikino didelį grūdų sandėlį Mykolajive.
22:15 | Naujausiuose kadruose – stipriai sugriauti du svarbūs Ukrainos miestai
Pirmadienį buvo paviešintos naujos nuotraukos, kaip atrodo du svarbūs Ukrainos miestai – Rubižnė ir Severodoneckas po rusų bombardavimo.
Nuotraukose matyti daugybė suniokotų pastatų, gatvių ir laukų. Plačią nuotraukų galeriją galite pamatyti tv3.lt straipsnyje.
21:45 | Rusija turi iliuziją, priversti Ukrainą derėtis, tačiau to dabar nebus, sako patarėjas
Ukraina ir Rusija neabejotinai sės prie derybų stalo, tačiau ne šiandien ir ne Rusijos sąlygomis, pareiškė Volodymyro Zelenskio patarėjas Mykhaylo Podolyakas, rašo UNIAN.
Anot jo, Rusija šiuo metu stumia poziciją, kad derybų reikia, dėl to, nes sutelkė visus savo išteklius Rytų Ukrainoje.
„Jie turi tam tikrą iliuziją, kad dabar yra tinkamas momentas priversti Ukrainą... per Europos bendriją ir elitą, kad būtent šiandien mes sėsime prie derybų stalo, nes jie turi iliuziją, kad yra pasiekę savo pasirengimo viršūnę“, – sakė V. Podoliakas.
Pasak jo, Ukraina ir Rusija dabar nesės prie derybų stalo.
„Žinoma, mes sėsime prie derybų stalo, bet ne šiandien ir ne Rusijos sąlygomis“, – pabrėžė M. Podolyakas.
21:22 | Zelenskis įvardijo, kokios dvi pergalės Ukrainai kare būtų svarbiausios
Ukraina turi pasiekti dvi pergales kare su Rusijos Federacija, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Galutinis rezultatas turėtų būti ukrainiečių laisvė ir nepriklausomybė.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo interviu „The Financial Times“.
Pasak jo, visų teritorijų susigrąžinimas ir suvereniteto išsaugojimas Ukrainai būtų didelė pergalė.
„Tai turime perduoti kitoms kartoms. Tai bus didelė pergalė ilgai kenčiantiems žmonėms“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat sako, kad dar viena ne ką mažiau svarbi pergalė būtų grįžimas prie šalies sienų, buvusių iki vasario 24-osios.
V. Zelenskis tame pačiame interviu taip pat pareiškė, kad Ukrainos teritorijų deokupacija kai kuriomis kryptimis dabar šiek tiek lėtėja, o iš Rusijos Federacijos pusės kyla grėsmė dėl puolimo.
Pažymima, kad kontratakoms prieš Rusijos kariuomenę ukrainiečiams reikia daugybės ginklų, amunicijos. Jų atsargos Ukrainoje senka. Paklaustas, ar tai reiškia, kad karas Ukrainoje sustojo, V. Zelenskis pareiškė, jog aklavietė nėra ukrainiečių pasirinkimas.
Rusija dar vasario 24-ąją įsiveržė į Ukrainą ir ėmė niokoti šalį. Rusijos pajėgos ne tik taikėsi karinius dalinius, tačiau naikino civilinę infrastruktūrą, pražudė daugybę niekuo dėtų Ukrainos civilių gyventojų.
21:02 | Rusija ruošia pajėgas Slovjansko puolimui
Rusijos pajėgos ir toliau bando perimti Severodonecko kontrolę ir ruošia karius Slovjansko miesto puolimui, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu rašo „Ukrinform“.
„Agresorius ir toliau vykdo raketų ir oro antskrydžius karinei ir civilinei infrastruktūrai Ukrainoje ir neatsisako bandymų įtvirtinti Severodonetsko miesto kontrolę“, – rašoma pareiškime.
Pažymima, kad ypatingų pokyčių Voluinės ir Polisės kryptimis neįvyko. Siverskyje priešas nesiėmė aktyvių veiksmų. Antradienio dieną rusai apšaudė Senkivkos gyvenvietes Černihivo srityje, Sopyčą, Konstantynivką, Stari Vyrkį ir Velyką Pisarivką Sumų srityje.
Charkivo kryptimi priešas kovoja, kad išlaikytų okupuotas teritorijas, toliau apšaudo Ukrainos karius.
Rusija taip pat telkia dėmesį kariuomenės ruošimui Slavjansko miesto puolimui. Rusija apšaudė Velyka Komyshuvakha, Dolyna, Kurulka, Hrushuvakha, Chervona Polyana ir Shnurky gyvenvietes.
Severodonecko kryptimi rusai Lisičansko, Borivskės ir Metolkino gyvenviečių rajonuose apšaudė Ukrainos kariuomenės dalinius ir civilinę infrastruktūrą.
Generalinio štabo duomenimis, Bakhmuto kryptimi Ukrainos kariai sėkmingai atgraso puolimo operacijas Komyshuvakha kaimo rajone. Priešo bandymai šturmuoti Svitlodarską ir Uglehirską taip pat buvo nesėkmingi.
Netoli Nagirno Ukrainos gynėjai padarė žalos okupacinėms pajėgoms. Po nesėkmingo puolimo bandymo priešas pasitraukė į buvusias pozicijas.
Aktyvių karo veiksmų okupantai nevykdė Avdiivkos, Kurachivo, Novopavlivo ir Zaporižės srityse.
Pietų Buzo kryptimi priešas pagrindines pastangas telkė į žvalgybą, užimtų sienų išlaikymą ir prarastų pozicijų atkūrimą. Rusija bando užkirsti kelią Ukrainos karių kontrpuolimui sukurti palankias sąlygas Chersono ir Mikolajivo regionuose.
Besarabijos kryptimi reikšmingų pokyčių neįvyko. Juodojoje ir Azovo jūrose priešo karinio jūrų laivyno grupė dalyvauja blokuojant civilinę laivybą Juodosios jūros šiaurės vakarinėje dalyje.
20:41 | Sjevjerodonecko chemijos įmonėje prisiglaudę šimtai civilių – atstovas
Apie 800 civilių yra prisiglaudę chemijos gamykloje strategiškai svarbiame Ukrainos rytiniame Sjevjerodonecko mieste, kurį bando užimti Rusijos pajėgos, antradienį nurodė ukrainiečių oligarcho Dmytro Firtašo, kurio bendrovei priklauso ši gamykla, advokatas.
„Apie 800 civilių yra prisiglaudę chemijos gamyklos „Azot“, priklausančios Dmytro Firtašo „Group DF“, bunkeriuose“, – sakoma amerikiečio teisininko Lanny J. Daviso (Lanio Dž. Deiviso) pranešime, paskelbtame bendrovės tinklalapyje.
Rusijos pajėgos pastarosiomis savaitėmis stengėsi užimti šį svarbų miestą, tęsdamos puolimą Rytų Ukrainoje.
„Tarp šių 800 civilių yra apie 200 iš 3 000 įmonės darbuotojų ir apytikriai 600 Sjevjerodonecko miesto gyventojų“, – pridūrė L. J. Davisas.
Darbininkai liko gamykloje, stengdamiesi apsaugoti joje tebesančias „itin sprogias chemines medžiagas“, sakoma pranešime.
Naujienų agentūrai AFP šiuo klausimu susisiekus su Ukrainos prezidentūra, iki antradienio vakaro patvirtinimas nebuvo gautas.
Maskva anksčiau antradienį pranešė „visiškai išvadavusi“ Sjevjerodonecko gyvenamuosius rajonus, nors ankstesnę dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ukrainiečių pajėgos tebegina savo pozicijas.
57 metų D. Firtašas, vienas turtingiausių Ukrainos piliečių, yra buvusio prorusiškų pažiūrų Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus artimas sąjungininkas.
2021 metų birželį V. Zelenskis pasirašė įsaką, kuriuo šiam verslo magnatui buvo įvesta sankcijų, įskaitant jo turto įšaldymą ir licencijų atėmimą iš jam priklausančių bendrovių. Šis žingsnis buvo atsakas į kaltinimus, jog D. Firtašas pardavinėjo Rusijos gynybos sektoriaus įmonėms titano gaminius.
Vis dėlto D. Firtašas pasmerkė vasario pabaigoje pradėtą Rusijos karinę invaziją ir padėjo įkurti nuolat transliuojančią naujienų televiziją prie prezidento administracijos.
„Šis karas visiškai nereikalingas ir negali būti jokiu būdu pateisintas“, – sakoma antradienį paskelbtame D. Firtašo pranešime.
20:20 | Lavrovas atvyko į Turkiją derėtis dėl Ukrainos grūdų eksporto galimybių
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atvyko dviejų dienų vizito Turkijoje derėtis dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, kuris sustojo dėl Maskvos vykdomų karinių veiksmų šalyje.
Naujienų agentūros AFP korespondentas matė, kaip S. Lavrovą atskraidinęs lėktuvas nutūpė Turkijos sostinės oro uoste.
Tai jau antroji S. Lavrovo kelionė į Turkiją šiais metais. Kovo 10 dieną Antalijoje jis buvo susitikęs su Turkijos ir Ukrainos kolegomis Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu) ir Dmytro Kuleba.
Jungtinių Tautų prašymu Turkija siūlosi lydėti laivų vilkstines iš Ukrainos uostų, nepaisant minų, nors kai kurios jų buvo aptiktos netoli Turkijos krantų.
S. Lavrovą lydi kariškių delegacija.
Svarbiausias derybų klausimas yra saugaus jūrinio koridoriaus atidarymas grūdų, ypač kviečių, išvežimui iš Ukrainos per šiuo metu blokuojamus karo draskomos šalies uostus.
Turkijos žemės ūkio ministras Vahitas Kirişci (Vachitas Kirišdžis) leido suprasti, kad Ankara susitarė su Kyjivu dėl grūdų pirkimo už 25 proc. mažesnę nei rinkos kaina, pranešė vietos žiniasklaida.
„Tačiau jie (ukrainiečiai) susiduria su dilema dėl saugumo ir eksporto. Jie nori, kad mes, Turkija, būtume arbitrai. Derybos tęsiasi globojant JT“, – cituoja žiniasklaida ministrą.
Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėdamas su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) sakė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Ankara, siekiant atnaujinti laivybą Juodojoje jūroje, blokuojamą dėl karo Ukrainoje.
Rusijos karo veiksmai Ukrainoje ir Vakarų sankcijos sutrikdė kviečių ir kitų maisto produktų žaliavų tiekimą iš abiejų šalių, pakurstydami nuogąstavimų dėl galimo maisto trūkumo ar bado pasaulyje.
Rusija ir Ukraina bendrai patenkina 30 proc. pasaulio grūdų paklausos.
Karui tęsiantis, dešimtys konteinerinių laivų įstrigo Ukrainos uostuose, apsuptuose Rusijos pajėgų. Tai paralyžiavo kviečių, saulėgrąžų aliejaus ir kitų maisto produktų, taip pat trąšų eksportą.
Laivybą Juodojoje jūroje taip pat sutrikdė jūrinės minos, padėtos Rusijos ir Ukrainos pajėgų.
20:07 | Aukų Charkive skaičius išaugo iki 3
Pateikiama daugiau detalių apie apšaudymą Charkive. Charkovo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas tikslina, kad ataka jau pareikalavo bent trijų gyvybių, dar bent šeši žmonės buvo sužeisti, jį cituoja UNIAN.
„Šiandien Rusijos okupantai toliau masiškai apšaudė Charkivą ir Charkivo srities gyvenvietes. Priešas nesugeba įveikti mūsų gynėjų pasipriešinimo. Vietoj to okupantai vykdė tikrą terorą prieš civilius gyventojus, apšaudydami beginklius žmones“, – sakė O. Sinehubovas.
Antradienį buvo apšaudytas gyvenamasis rajonas Charkive.
„Pirminiais duomenimis, žuvo mažiausiai trys žmonės. Dar mažiausiai šeši žmonės buvo sužeisti. Naikinimo mastas ir galutinis sužeistųjų skaičius nustatomas“, – teigė jis.
19:39 | Zelenskis atkirto Macronui dėl jo raginimo nežeminti Rusijos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimą nežeminti Rusijos, rašo UNIAN.
Ukrainos prezidentas E. Macrono raginimą įvertino interviu FT.
„Nelabai suprantu Rusijos pažeminimo. Kokia Rusija? Apie ką mes kalbame? Apie tai, kad visus šiuos metus, daugiau nei 8 metus, jie žudė mūsų žmones. Apie ką mes kalbame?
Emmanuelis puikiai supranta procesą, jis yra vienas iš Normandijos ketverto lyderių, gerai žino Minsko dokumento detales, visus susitarimus, kurie buvo sudaryti su Rusijos puse pagal Normandijos ketverto programą, susitarimų neįgyvendinimą, nuolatinius trukdžius“, – kalbėjo V. Zelenskis.
„Net nemanau, kad Ukraina yra žeminama, nes tai yra silpna pozicija. Niekas mūsų nežemina, mus žudo. Taigi mes taip pat neketiname nieko žeminti, atsakydami į tai, mes atsakysime ta pačia priemone“, – pridūrė V. Zelenskis.
Praėjusį penktadienį prancūzų žiniasklaidai E. Macronas pakartojo esąs įsitikinęs, kad Vladimirui Putinui turi būti atvertas išėjimas iš padėties, kurioje Rusijos lyderis atsidūrė padarydamas „istorinę ir fundamentalią klaidą“ – įsiverždamas į Ukrainą.
E. Macronas sakė, jog darant spaudimą Maskvai užbaigti šį karą Rusija neturėtų būti „pažeminta,.. kad tą pačią dieną, kai kautynės liausis, galėtume atverti išeities kelią diplomatinėmis priemonėmis“.
Toks E. Macrono pasisakymas sulaukė ne tik Ukrainos, bet ir Vakarų lyderių kritikos.
19:27 | Luhansko srities vadovas: aplink vieną iš miestų viskas dega
Luhansko srities valdžia sako, kad aplink vieną iš srities miestų viskas dega. Pranešama, kad sudėtingiausia situacija yra dvejose Luhansko gyvenvietėse.
Luhansko srityje blogiausia padėtis yra Toškivcuose ir Zolotėje, sako Luhansko srities vadovas Serhijus Haidai.
„Girskės apylinkėse viskas dega. Blogiausia padėtis Toškivcuose ir Zolotėje“, – savo „Telegram“ kanale rašė jis.
S. Haidai taip pat pridūrė, kad iš miesto antradienį buvo evakuota 12 žmonių, du iš jų turi judėjimo negalią. Į gyvenvietes antradienį taip pat buvo pristatyta humanitarinė pagalba.
Iš viso iš Luhansko srities antradienį buvo evakuoti 56 žmonės.
Rusija dar vasario 24-ąją įsiveržė į Ukrainą. Rusai taikėsi į karinius objektus, taip pat į civilių gyventojų namus, civilinę infrastruktūrą.
Paskutiniu metu Rusijos pajėgos puola Ukrainos pietus, Severodoneckas tapo karštuoju tašku.
19:05 | Zelenskis apie karo pabaigą: „Aklavietė – ne mūsų pasirinkimas“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos teritorijų deokupacija kai kuriomis kryptimis dabar šiek tiek lėtėja, o iš Rusijos Federacijos pusės kyla grėsmė dėl puolimo.
Apie tai V. Zelenskis, pasak UNIAN, kalbėjo interviu „Financial Times“.
Pažymima, kad kontratakoms prieš Rusijos kariuomenę ukrainiečiams reikia daugybės ginklų, amunicijos. Jų atsargos Ukrainoje senka. Paklaustas, ar tai reiškia, kad karas Ukrainoje sustojo, V. Zelenskis pareiškė, jog aklavietė nėra ukrainiečių pasirinkimas.
„Aklavietė – ne mūsų pasirinkimas. Negalime gyventi tokioje būsenoje, karo stovyje. Mes prie to priprantame, visi esame žmonės, mūsų gyventojai yra stiprūs ir gali prisitaikyti prie tokių sąlygų…“ – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Ukrainos teritorijų pažanga ir deokupacija priklauso nuo galingos ginkluotės, politinės Vakarų paramos ir griežtos sankcijų politikos.
„Tai priklauso ne tik nuo mūsų žmonių, valdžios institucijų ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų susivienijimo. Taigi aklavietė tikrai nėra mūsų pasirinkimas“, – sakė V. Zelenskis.
18:40 | Apšaudytas miegamasis Charkivo rajonas
Antradienį Rusijos pajėgos apšaudė miegamąjį Charkivo rajoną, praneša UNIAN. Pasak Charkivo srities tarybos vadovo patarėjos Natalijos Popovos, apšaudymo metu vienas žmogus žuvo, dar trys buvo sužeisti.
„Rusų išsigimėliai vėl apšaudė miegamąjį Charkivo rajoną. Šiuo metu – trys sužeisti, vienas žuvo“, – teigė ji.
Apie Charkivo apšaudymą patvirtino ir miesto meras Ihoris Terekhovas.
„Rusija nepalieka Charkivo ramybėje ir nuolat laiko žmones baimėje“, – „Reuters“ cituoja jį.
18:15 | Šoigu skelbia, kad į nelaisvę paimta beveik 6,5 tūkst. ukrainiečių karių
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad iš viso į nelaisvę yra paimta 6 489 ukrainiečių kariai, rašo UNIAN.
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija vien iš plieno gamyklos „Azovstal“ į nelaisvę paėmė daugiau nei 2,5 tūkst. Ukrainos kovotojų.
17:53 | Vietos valdžia: padėtis Severodonecke nuolat sudėtinga
Pasak Severodonecko miesto karinės administracijos vadovo Oleksandro Striuko, karinė padėtis Severodonecke yra „nuolat sudėtinga“, rašo CNN.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos įtvirtino savo pozicijas, laikydamos užimtas miesto sienas“, – per nacionalinę televiziją sakė O. Striukas.
„Kovos nesiliauja. Orkai meta vis daugiau pajėgų, čia sutelkta daug artilerijos ir technikos, puola miestą. Orkai bando žengti į priekį, mes juos stabdome“, – teigė jis.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos daro viską, kad apgintų miestą“, – pridūrė jis.
Miesto valdžia skaičiuoja, kad Severodonecke šiuo metu gali būti apie 10–11 tūkst. žmonių.
17:35 | Rusijos parlamentas pritaria pasitraukimui iš EŽTT
Antradienį Rusijos parlamentas priėmė porą įstatymų projektų, kuriais nutraukiama Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisdikcija šalyje, praneša „Sky news“. Maskva anksčiau paskelbė apie planus pasitraukti iš šio teismo.
Rusija patvirtino du įstatymų projektus: vienu iš jų šalis pašalinama iš teismo jurisdikcijos, o antruoju tam nustatomas galutinis terminas – kovo 15 d.
17:27 | Kyjivas: Rusijos pajėgos Chersono srityje sulaikė 600 ukrainiečių
Ukraina antradienį apkaltino Rusijos pajėgas sulaikius apie 600 žmonių, daugiausia žurnalistų ir Kyjivą palaikančių aktyvistų pietinėje Chersono srityje, kurią Maskvos pajėgos dabar laiko savo gniaužtuose.
„Remiantis mūsų turima informacija, maždaug 600 žmonių... laikomi specialiai pertvarkytuose rūsiuose Chersono regione“, – informavo Ukrainos prezidentūros nuolatinė atstovė į pietus nuo Chersono esančiame Kryme, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.
Pasak Tamilos Tаševos, nemaža dalis sulaikytųjų yra „žurnalistai ir kovotojai“, organizavę „proukrainietiškus susibūrimus“ Chersono mieste ir aplink jį esančiame regione po to, kai jį užėmė Rusijos pajėgos, pradėjusios invaziją vasario pabaigoje.
„Remiantis mūsų turima informacija, jie yra laikomi nežmoniškomis sąlygomis ir yra kankinami“, - sakė T. Taševa.
Kai kurie Chersono regione laikomi ukrainiečiai – civiliai ir sulaikyti kovotojai – buvo išsiųsti į kalėjimus Kryme, nurodė prezidentūros atstovė.
Tarp Juodosios ir Azovo jūrų esančioje Chersono srityje iki Rusijos invazijos buvo maždaug milijonas gyventojų. Tačiau prasidėjus karui tūkstančiai žmonių pabėgo iš svarbaus Dniepro upės uosto, kurį Rusijos pajėgos užėmė pirmą kovo savaitę, pabėgo tūkstančiai žmonių.
17:15 | Italijos valdžia priblokšta: tai atviras grasinimas
Italijos užsienio reikalų ministras atkreipė dėmesį į atvirą Dmitrijaus Medvedevo pareiškimą, grasinantį „naikinti Vakarus, kol gyvas būsiu“. Toks pranešimas, anot politiko, yra labai rimtas ir grėsmingas.
„Medvedevo žodžiai yra labai rimti ir pavojingi. Tai nepriimtinas pareiškimas, kuris mus labai neramina dar ir todėl, kad jis skamba iš Rusijos saugumo tarybos vicepirmininko lūpų. Tai nėra signalas dialogui, nėra kelio ugnies nutraukimui atvėrimas, nėra bandymas įvesti taiką, tai yra tiesioginis grasinimas tiems, kas iš tiesų siekia taikos“, – pareiškė Louigi di Maio.
17:08 | Mykolajive įsijungė oro pavojaus sirenos
Mykolajivo mieste girdėti oro pavojaus sirenos. Apie tai „Telegram“ pranešė miesto meras Oleksandras Senkevičius, rašo „the Guardian“.
16:53 | Rusija skelbia atidariusi sausumos koridorių į Krymą
Rusijos gynybos ministerija antradienį pareiškė atidariusi sausumos koridorių ir kanalą į Rusijos okupuotą Krymą, rašo CNN.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigia, kad kariškiai, bendradarbiaudami su Rusijos geležinkeliais, atkūrė 1,2 tūkst. km geležinkelio bėgių ir atvėrė kelius, kad būtų galimas „visavertis eismas“ tarp Rusijos, Rytų Ukrainos Donbaso regiono ir Krymo. Pasak jo, taip pat atnaujintas vandens tiekimas Šiaurės Krymo kanalu.
Remiantis oficialia pokalbio išklotine, S. Šoigu teigė, kad sausumos koridorius leido Rusijai pradėti tiekti prekes į Mariupolį, Berdianską ir Chersoną. Pasak jo, Mariupolio ir Berdiansko uostai veikia normaliai ir yra pasirengę gabenti grūdus.
Rusija blokuoja Ukrainos uostus, o dėl to milijonai tonų grūdų yra įstrigę Ukrainoje. Tai kelia pasaulinės maisto krizės riziką.
„Kaip nurodė vyriausiasis vadas (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – aut. past.), esame pasirengę krauti grūdus uostuose“, – cituojamas S. Šoigu.
Anksčiau antradienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas dar kartą pakartojo, kad Ukraina turi išminuoti pakrantės vandenis, jog jais galėtų plaukti grūdus gabenantys laivai. Kartu jis tvritino, kad Rusija sudarys jiems sąlygas plaukti ir nenaudos išminuotų jūros koridorių Ukrainai pulti.
Pasaulio lyderiai smergia kelis mėnesius trukusią Ukrainos uostų blokadą. Pirmadienį EVT pirmininkas Charles'is Michelis apkaltino Kremlių, kad režimas, laikydamas milijonus tonų ukrainietiškų grūdų ir blokuodamas Ukrainos uostus, „naudoja maisto tiekimą kaip slaptą raketą prieš besivystančias šalis“.
16:30 | Lvivo desantininkai sudaužė Pskovo „elitinę“ armiją: mūšis truko 14 valandų
Ukrainos karinių pajėgų 8-osios atskirosios desantininkų šturmo brigados kariai „suniokojo Rusijos pajėgų elitą“, skelbiama UNIAN.
Brigados štabo žinutėje pranešama, kad mūšis truko 14 valandų. Ukrainos desantininkai pažymi, kad šiame kare vyrauja stambaus kalibro artilerijos dvikovos, tačiau pasitaiko ir nuožmių pėstininkų susidūrimų, kurių metu ukrainiečiams pavyksta sėkmingai naikinti agresoriaus pajėgas.
Skelbiama, kad neseniai vykusiame mūšyje, kuomet rusai bandė atkirsti vieną iš strategiškai svarbių kelių Ukrainos rytuose, pavyko ne tik atremti išpuolį, bet ir sunaikinti didelę dalį Rusijos kariuomenės puolamosios galios šia kryptimi.
„Tas mūšis šalia miestelio B. prasidėjo antrą naktiems, kuomet prie desantininkų pozicijų priartėjo priešo žvalgų-diversantų grupė. Mūsų vaikinai juos pastebėjo ir apšaudžius automatais privertė juos atsitraukti. Tačiau rašistai nenurimo ir kiek vėliau jų pėstininkai, kartu su šarvuota technika, perėjo į puolimą. Štai čia Lvivo desantininkai ir surengė jiems „šiltą sutikimą“, – teigiama pranešime.
Mūšio metu britų granatsvaidžiu NLAW buvo padegtas rusų šarvuotis, likviduota apie 50 okupantų 76-osios Pskovo desantininkų-šturmo divizijos 104-ojo „gvardiečių“ pulko, kurie Rusijos kariuomenėje yra laikomi „elitiniais“ kariais.
Lvivo desantininkų brigados atstovai pažymi, kad mūšis buvo, nors ir pergalingas, tačiau labai sunkus. Galų gale rusai buvo priversti trauktis, palikdami savo žuvusiuosius mūšio lauke.
Skelbiama, kad tuo Pskovo desantininkų nelaimės nesibaigė, nes į pagalbą ukrainiečių pėstininkams atėjo artilerija, kuri smogė besitraukiančiam priešui. Tikslus žuvusiųjų ir sunaikintos karinės technikos skaičius nėra nurodomas, tačiau pranešama, kad jis „išaugo“.
16:17 | Rusija teigia užėmusi 97 proc. Luhansko
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Maskvos pajėgos kontroliuoja 97 proc. Luhansko, rašo „the Guardian“.
Pasak jo, Rusija užėmė gyvenamuosius kvartalus Severodonecko mieste ir siekia perimti pramoninės zonos miesto pakraštyje ir netoliese esančių miestų kontrolę.
Luhansko srities vadovas Serhijus Haidai pripažino, kad Rusijos pajėgos kontroliuoja pramoninius miesto pakraščius.
„Įnirtingiausi gatvių mūšiai tęsiasi, jų sėkmės laipsnis nevienodas. Padėtis nuolat keičiasi, tačiau ukrainiečiai atakas atremia“, – AP kalbėjo jis.
Netoliese esančiame Lisičanske rusų pajėgos apšaudė vietos turgų, mokyklą ir koledžo pastatą, pastarąjį sugriovė, sako S. Haidai.
„Per pastarąją parą Rusijos apšaudymas labai suintensyvėjo. Rusai taiko išdegintos žemės taktiką“, – teigia S. Haidai.
15:52 | Ekspertas: Lukašenka puls Ukrainą tik bijodamas netekti „sosto“
Ukrainos karybos eksperto Olego Ždanovo manymu, nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka gali įsakyti savo kariams veržtis į Ukrainą dėl baimės netekto „sosto“.
Pasak eksperto, vienintelė priežastis, galinti paskatinti nuo Kremliaus malonės priklausomą A. Lukašenką šiam žingsniui yra baimė netekti valdžios. Diktatorius bijo, kad Vladimiras Putinas nušalins jį ir paskirs sau lojalesnį valdininką.
Anot O. Ždanovo, šiuo metu A. Lukašenka remiasi Baltarusijos KGB pajėgomis, nes ši struktūra yra dar pakankamai nepriklausoma nuo Rusijos įtakos. Pačioje saugumiečių institucijoje netgi prasidėjo kadrų valymas – bandoma atsikratyti prorusiškų karininkų.
Jo teigimu, A. Lukašenka gąsdina tik galimas jo nušalinimas nuo valdžios: „Tai faktiškai vienintelis argumentas, kurį šiai dienai turi Putinas, be fizinės likvidacijos. Todėl Lukašenka ieško konsensuso su visuomene, krašto teritorine gynyba, tariamai, „jeigu jūs mane apginsite, aš garantuoju, kad mes neįsitrauksime į karą su Ukraina“.
15:16 | Japonija ir NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą stiprina ryšius
Japonijos ir NATO pareigūnai antradienį susitarė stiprinti karinį bendradarbiavimą ir bendras pratybas, pripažinę, kad Rusijos invazija į Ukrainą blogina saugumo aplinką Europoje ir Azijoje.
Japonijos gynybos ministras Nobuo Kishi (Nobuo Kišis) po susitikimo su NATO karinio komiteto pirmininku admirolu Robu Baueriu sakė, kad Tokijas tikisi stiprinti savo ryšius su Europos šalimis ir sveikina didesnį NATO įsitraukimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
„Europos ir Azijos saugumas glaudžiai persipynęs, ypač dabar, kai tarptautinė bendrija susiduria su rimtais iššūkiais“, – sakė N. Kishi.
R. Bauerio vizitas Tokijuje įvyko Japonijos jūrų savigynos pajėgoms dalyvaujant NATO karinių laivynų pratybose Viduržemio jūroje.
Kinijai stiprinant savo pozicijas, Japonija didina savo karinius pajėgumus ir greta aljanso su JAV bei partnerysčių su kitomis šalimis – Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir už jo ribų – plečia bendradarbiavimą su Europa.
14:55 | Rusijos teisėsauga paskelbė „Metro 2033“ knygos autoriaus „federalinę paiešką“, siekiant pritaikyti baudžiamąją atsakomybę.
Rusijos VRM duomenų bazėje pasirodė informacija, kad D. Gluchovskis, romanų „Metro“ ir „Tekstas“ autorius, yra paieškomas teisėsaugos, rašoma „Mediazona“. Koks baudžiamojo kodekso straipsnis jam yra taikomas, nėra aišku. Anksčiau šis populiarus rašytojas aršiai kritikavo Kremlių.
D. Gluchovskis po Rusijos puolimo Ukrainoje rašė savo socialiniame tinkle antikarinius atsišaukimus, o taip pat pranešinėjo apie rusų karių netektis ir ukrainiečių civilių žudymą (visa tai skelbti Rusijoje yra draudžiama ir represuojama, – red. past.). Jis taip pat viešai kalbėjo, kad pasisako prieš karą.
14:36 | Rusija privalės išvesti karines pajėgas iš Ukrainos, sako Vokietijos kancleris
Vakarai nesutiks su Rusijos diktuojamomis taikos sąlygomis, ji privalės išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos, Vilniuje sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
„Mes tikrai nesutiksime su Rusijos diktuojama taika, mes nepripažinsime tokios taikos. Dėl to mums labai svarbu ir aišku, kad šios karinės situacijos rezultatas bus tas, jog Rusija privalės išvesti savo karines pajėgas ir kad Ukraina apgins savo nepriklausomybę“, – per spaudos konferenciją Vilniuje antradienį teigė jis.
13:58 | Medvedevas apie Vakarus: aš jų nekenčiu ir padarysiu viską, kad jie išnyktų
Buvęs ilgametis Rusijos premjeras, dabartinis Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas paaiškino, kodėl renkasi tokią aštrią retoriką Vakarų atžvilgiu. Rusijos politikas paaiškino jaučiantis totalią neapykantą ir darys viską, kad Vakarai išnyktų.
„Manęs dažnai klausia, kodėl mano įrašai „Telegram“ tokie aštrūs. Atsakau. Aš jų nekenčiu. Jie niekšai ir išsigimėliai. Jie nori mirties mums, Rusijai. Ir kol aš gyvas, aš darysiu viską, kad jie išnyktų“, – rašoma oficialiame D. Medvedevo „Telegram“ kanale.
13:26 | Rusai karius perkelia iš Melitopolio į Zaporižią
Zaporižios srities karinės administracijos vadas Oleksandras Staruchas Ukrainos televizijai pranešė apie besikeičiančią situaciją regione – Rusijos kariai iš Melitopolio perkeliami į Zaporižią. Anot jo, Rusijos pajėgos juda Chersono kryptimi. Kartu O. Staruchas pažymėjo, kad rusai neatsisakė savo bandymų judėti toliau į Zaporožės srities rytus.
„Aktyvūs karo veiksmai tęsiasi palei demarkacijos liniją, kur mūsų kariuomenė duoda atkirtį priešui. Susirėmimai vyksta Orechove, Guliapolyje, Kamyševachoje, o netoliese esančios gyvenvietės kenčia nuo nuolatinių apšaudymų“, – sakė O. Staruchas.
Anot jo, Zaporižios srityje tęsiasi gynybos linijų tiesimas, o tai ženkliai padeda Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atremti užpuolikus. Dabar Zaporožės pakraštyje pastatyta daug įtvirtinimų.
12:52 | Ukrainiečių pergalė jūroje – atstūmė Rusijos laivyno pajėgas daugiau nei 100 km
Ukrainos karinis jūrų laivynas pranešė atstūmęs Rusijos Juodosios jūros laivyną daugiau nei 100 km nuo Ukrainos krantų. Pasak JAV Karo studijų instituto (ISW), tai greičiausiai sumažins Rusijos blokados spaudimą pietiniams Ukrainos uostams.
Institutas rėmėsi Ukrainos karinio jūrų laivyno ir Didžiosios Britanijos žvalgybos pranešimais, kad Rusijos karinis jūrų laivynas buvo priverstas pakeisti taktiką Juodojoje jūroje.
Taip pat ISW atsižvelgė į Ukrainos gynybos ministerijos pranešimą, kad Rusijos kariai Kryme dislokavo papildomas oro gynybos divizijas S-300.
„Apibendrinant, šie pranešimai rodo, kad Ukrainos karinio jūrų laivyno spaudimas ir priešlaivinės raketos, tikriausiai įskaitant Jungtinės Karalystės ir kitų valstybių tiekiamas, privertė nuo Ukrainos krantų atstumtą Rusijos grupę Juodosios jūros šiaurės vakaruose labiau pasikliauti pakrančių ir oro gynyba“, – sakė analitikai.
„Ukraina tikriausiai bandys pasinaudoti šiais laimėjimais, kad sumažintų ekonominį Rusijos blokados spaudimą Ukrainos uostams ir sieks papildomos ekonominės paramos Vakaruose, įskaitant galbūt naujų tarptautinės pagalbos maršrutų atidarymą Ukrainai“, – prognozuoja ISW ekspertai.
12:29 | Išslaptinti žvalgybos duomenys: JAV sąjungininkai netikėjo, kad Rusija puls Ukrainą
JAV prezidentas Joe Bidenas Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse įsakė išslaptinti žvalgybos informaciją, nes JAV partneriai ir sąjungininkai skeptiškai sutiko Jungtinių Valstijų pareigūnų pareiškimus, kad Rusija ketina veržtis į Ukrainą.
Apie tai CNN pranešė JAV Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haynes. Rusijos plataus masto atakos prieš Ukrainą išvakarėse JAV žvalgybos pareigūnai paaiškino situaciją JAV politikams, sakė A. Haynes. Tačiau kai JAV politikai apie tai papasakojo savo kolegoms iš kitų šalių, niekas jais nepatikėjo.
„Kai mes aiškinome savo politikams, o mūsų politikai ėjo pas savo kolegas, jie išreiškė nemažai skepticizmo“, – sakė JAV Nacionalinės žvalgybos vadovė.
„Todėl prezidentas grįžo pas mus ir pasakė: „Turite eiti ir pasidalinti kuo daugiau informacijos ir užtikrinti, kad žmonės matytų tai, ką matote, kad galėtume vėl bendrauti ir galbūt turėti produktyvesnių pokalbių kaip pasiruošti galimai Rusijos invazijai“, – pasakojo A. Haynes.
Pradiniame Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienos etape J. Bideno administracija selektyviai išslaptino ir paskelbė žvalgybos duomenis apie planuojamą Rusijos invaziją į Ukrainą. Šiuo požiūriu buvo siekiama kovoti su Rusijos propaganda pasauliniu mastu ir užtikrinti, kad JAV partneriai ir sąjungininkai matytų bendrą vaizdą to, kas vyksta.
11:54 | Rusijos nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 31 360 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 212 lėktuvų, 177 sraigtasparnius, 1390 tankų, 3416 šarvuočių, 694 artilerijos pabūklus, 207 raketų sistemas, 13 laivų, 2405 mašinas, 76 kuro cisternas, 553 bepiločius orlaivius, 96 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 53 specialiosios įrangos vienetus.
11:26 | Ukraina atsikovojo dalį Severodonecko
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos žvalgyba skelbia, kad Ukraina atsikovojo dalį Severodonecko, tačiau Rusijos Federacija nori atkirsti miestą iš šiaurės ir pietų ir toliau okupuoja rytinius regionus.
Kaip skelbiama naujausioje Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje, savaitgalį Ukrainos pajėgoms pavyko atkovoti dalį Severodonecko.
„Savaitgalį Ukrainos kariai atkovojo dalį Severodonecko, nors Rusijos kariai greičiausiai ir toliau okupuos rytines sritis. Tikėtina, kad tolesnis Rusijos planas ir toliau bus atkirsti Severodonecką tiek iš šiaurės, tiek iš pietų“, – rašoma ataskaitoje.
Pažymima, kad nors Rusija pasistūmėjo pietų regiono kryptimi, jos pažanga Popasnoje pastarąją savaitę sustojo.
„Pranešimai apie stiprų apšaudymą netoli Iziumo rodo, kad Rusija ruošiasi naujoms pastangoms šiaurės kryptimi. Rusijai beveik neabejotinai reikės pasiekti proveržį bent vienoje iš šių krypčių, kad taktiniai laimėjimai virstų sėkme operatyviniame lygmenyje ir pavyktų pasiekti savo politinio tikslo – kontroliuoti visą Donecko sritį“, – pridūrė žvalgyba.
10:49 | JT: Ukrainą ištiko seksualinio smurto ir prekybos žmonėmis krizės
Ukrainoje tebėra paplitęs seksualinis smurtas, o sunki humanitarinė padėtis karo draskomoje šalyje virsta „prekybos žmonėmis krize“, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų specialioji pasiuntinė seksualinio smurto konfliktų metu klausimais.
Pramila Patten pareiškė JT Saugumo Tarybai, kad šios institucijos rezoliucijos, skirtos užkirsti kelią žaginimui ir kitiems seksualiniams išpuoliams konfliktų metu, neatitinka tikrovės, kurioje atsiduria pažeidžiamiausieji – moterys ir vaikai.
Pasak P. Patten, iki birželio 3 dienos JT žmogaus teisių biuras gavo 124 pranešimus apie įtariamus seksualinio smurto konfliktų metu atvejus: 97 iš jų buvo susiję su moterimis ir mergaitėmis, 19 – su vyrais, septyni – su berniukais, dar vienas – su nežinomos lyties asmeniu. Pranešimai šiuo metu tikrinami.
JT pasiuntinė nurodė, kad Ukrainos generalinė prokurorė per gegužę surengtą vizitą ją informavo, jog laikotarpiu nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją iki balandžio 12-osios buvo pranešama apie šias su konfliktu susijusio seksualinio smurto formas: „išžaginimą, grupinį išžaginimą, nėštumą po išžaginimo, bandymą išžaginti, grasinimą išžaginti, vertimą stebėti prieš partnerį ar vaiką vykdomą seksualinį smurtą ir priverstinį apsinuoginimą“.
Anot P. Patten, konfliktų istorija rodo, kad „seksualinis smurtas yra nusikaltimas, apie kurį itin dažnai nepakankamai pranešama“. Taigi, nuo pat bet kokio ginkluoto konflikto pradžios būtina stiprinti prevenciją ir apsaugą bei teikti paslaugas nukentėjusiesiems, pabrėžė pareigūnė.
10:29 | Kadyrovas strateguoja: reikia užimti visas Europos valstybes ir JAV nebeturėtų sąjungininkų
Kremliaus statytinis Čečėnijoje Ramzanas Kadyrovas paviešino vaizdo įrašą, kuriame pasiūlė tęsti „spec. operaciją“ tol, kol Vakarų šalys neatšauks sankcijų Rusijai ir neatsiprašys Putino.
„Mes ne tik Ukrainą nugalėsim, Ukraina su mumis nekariauja, mes ir NATO nugalėsim, ir aplink, kurie vaikšto, NATO sąjungininkus“, – postringavo Čečėnijos vadovo pareigas užimantis valdininkas.
Jo teigimu, Amerika yra toli ir naudojasi Europos šalimis, kurios įvedinėja Rusijai sankcijas. „O mes ką turime padaryti? Jeigu būtų mano valia, mes užimtume visas tas Europos valstybes ir JAV neliktų sąjungininkų“, – pareiškė jis.
R. Kadyrovas pažymėjo, kad karas turi tęstis tol, kol visos sankcijos nebus atšauktos ir nebus atsiprašyta. Karą jis pavadino „už teisybę, už žmonių laimę“, tiesa, nepatikslino, apie kokius žmones jis kalba. Kremliaus statytinis taip pat gyrėsi, kad kariavimas jam yra malonumas ir pripažino palaikantis V. Putino idėją „numirti kankiniais, kai jie (priešai) nudvės“.
10:01 | Ovsianikova: aš ne „geroji rusė“, o ukrainietė
Buvusi Rusijos propagandos atstovė Marina Ovsianikova atsakė į savo kritikų klausimus. Ji pareiškė, kad yra ukrainietė, o ne rusė, yra pasirengusi pakeisti pavardę.
Kovo mėnesį visame pasaulyje išgarsėjusi dėl pasirodymo tiesioginiame eteryje su antikariniu plakatu „Pirmojo kanalo“ darbuotoja paaiškino savo požiūrį į karo veiksmus ir Rusiją.
„Aš nereikalauju nutraukti sankcijas. Matyt, jų dar ir per mažai, jeigu karas ir toliau tęsiasi. Aš nebendradarbiauju su FSB. Mane paleido (Rusijos tarnybos) tik dėl Macrono, Zelenskio ir JAV politikų įsikišimo. Aš nesu propagandininkė, „Pirmajame kanale“ buvau atsakinga už tarptautines transliacijas ir niekada nerašiau propagandinių tekstų bei neleidau jų į eterį“, – paaiškino dalį jai keliamų klausimų rusė.
09:41 | Ukrainos prezidentas atmeta jo šalies grūdų tranzito per Baltarusiją galimybę
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis negali svarstyti galimybės eksportuoti grūdus geležinkeliais per Baltarusiją į uostus prie Baltijos jūros.
„Kalbant apie Baltarusiją... mums pasiūlyta transportuoti [grūdus] per Baltarusiją geležinkeliais. Mes suprantame ir transportavimo apimtis. Tačiau suprantame, kodėl mums tai siūloma. Mes nesame pasirengę laikytis šio formato ir padėti savo „draugiškiems“ kaimynams“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis ne kartą kaltino Baltarusijos režimą dėl paramos Rusijai kare prieš Ukrainą, o Aliaksandras Lukašenka daug kartų, ypač Kremliaus karinės invazijos į provakarietišką kaimynę pradiniame etape, grasino pasiūsiąs savo karius link Kyjivo, tačiau šie grasinimai, kaip vėliau paaiškėjo, veikiau tebuvo retoriniai.
09:13 | 27 dienas iš eilės daugiau žmonių į Ukrainą grįžta, nei išvyksta
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, per šį laikotarpį bendras į Ukrainą sugrįžusių žmonių skaičius siekė apie 184 000. Birželio 5 d. beveik 31 000 žmonių paliko Ukrainą, o beveik 40 000 grįžo į šalį.
Nuo invazijos pradžios iki birželio 1-osios Ukrainą buvo palikę apie 7 mln. žmonių.
08:47 | Rusija uždraudė atvykti į šalį daugiau amerikiečių
Rusija pirmadienį uždraudė įvažiuoti į šalį daugiau JAV piliečių, įskaitant iždo sekretorę Janet Yellen, taip atsakydama Vašingtonui už panašias priemones, taikomas Rusijos piliečiams dėl Maskvos karo Ukrainoje.
Praėjusio mėnesio pabaigoje Maskva paskelbė analogiškas sankcijas 963 asmenims, tarp jų – JAV prezidentui Joe Bidenui, socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjui Markui Zuckerbergui ir aktoriui Morganui Freemanui.
Naujas sąrašas papildytas dar 61 pavarde – dauguma jų yra vyriausybės pareigūnai, taip pat keli stambių bendrovių, daugiausia gynybos ir energetikos sektorių, vadovai.
08:22 | Baltarusija planuoja padidinti kariuomenę iki 80 000 žmonių
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Voluinės ir Polesės kryptimis išlieka raketų ir oro smūgių iš Baltarusijos teritorijos grėsmė.
„Kuriant pietinę vadovybę, planuojama padidinti Baltarusijos Respublikos operatyvinių ginkluotųjų pajėgų skaičių iki 80 tūkst. žmonių. Karinius dalinius numatoma aprūpinti įranga ir ginkluote sandėliuojamų techninių priemonių sąskaita“, – rašoma pranešime.
07:55 | Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis sureagavo į pranešimus, kad Rusijos pajėgos naudoja seksualinį smurtą kaip karo ginklą
„Girdime pranešimus apie Rusijos pajėgas, kurios naudoja seksualinį smurtą kaip karo ginklą. Seksualinis smurtas yra karo nusikaltimas. Nusikaltimas žmoniškumui. Kankinimo, teroro ir represijų taktika. Gėdingi veiksmai gėdingame kare.
Šie nusikaltimai turi būti atskleisti dienos šviesai ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn be nebaudžiamumo“, – pirmadienį kalbėjo Ch. Michelis.
07:28 | Zelenskis: jei Ukrainos kariuomenė praras Severodonecko kontrolę, grįžimas į jį kainuos brangiai
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jei Rusijos kariuomenė visiškai užgrobtų miestą, Ukrainai reikėtų penkis kartus daugiau įrangos ir žmonių surengti kontrpuolimą.
06:57 | Vašingtonas kaltina Maskvą bandant „įbauginti“ JAV žurnalistus Rusijoje
Jungtinės Valstijos pirmadienį apkaltino Maskvą bandymu „įbauginti“ Rusijoje dirbančius amerikiečių korespondentus, kuriuos išsikvietė rusų užsienio reikalų ministerija ir kuriems grasino atsaku dėl JAV sankcijų.
„Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė jūsų kolegas, kad, cituoju, „paaiškintų jiems jų vyriausybės priešiškos linijos žiniasklaidos srityje pasekmes“, – žurnalistams Vašingtone sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as.
„Aiškiai pasakykime, kad Kremlius vykdo visapusišką puolimą prieš žiniasklaidos laisvę, prieigą prie informacijos ir tiesos“, – pridūrė jis, atkreipdamas dėmesį į tai, ką pavadino „aiškiomis ir akivaizdžiomis pastangomis įbauginti nepriklausomus žurnalistus“.
Gegužės pabaigoje Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pagrasino išsiųsti Vakarų žiniasklaidos atstovus, jei „YouTube“ ir toliau blokuos savaitines ministerijos spaudos konferencijas.
06:36 | Blinkenas patikimais vadina pranešimus, kad Rusija vagia ukrainietiškus grūdus
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį patikimais pavadino pranešimus, jog Rusija vagia grūdus iš Ukrainos, kad juos perparduotų, nors Maskva blokuoja rusiškų kukurūzų eksportą.
„Yra patikimų pranešimų,.. kad Rusija grobia eksportui skirtus Ukrainos grūdus, kad juos parduotų savo naudai“, – sakė A. Blinkenas Valstybės departamente vykusioje konferencijoje, skirtoje aptarti apsirūpinimo maistu klausimams, kylantiems dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Dabar Rusija taip pat kaupia savo eksportui skirtus maisto produktus“, – pridūrė A. Blinkenas, vardydamas staigaus kviečių ir kitų grūdų kainų augimo ir gresiančio jų trūkumo pasaulyje priežastis.
Karas „daro pražūtingą poveikį pasauliniam apsirūpinimui maistu, nes Ukraina yra vienas iš pasaulio aruodų“, sakė JAV diplomatijos vadovas.
Leidinys „The New York Times“ pirmadienį pranešė, kad iš Rusijos kontroliuojamų uostų išplaukė keli krovininiai laivai su kroviniais, kuriuos JAV pareigūnai pavadino „vogtais ukrainietiškais grūdais“.
06:11 | Severodoneckas – tai vienose, tai kitose rankose
Ukrainos pareigūnų teigimu, rytiniame Severodonecko mieste tęsiasi įnirtingos kautynės, o padėtis „keičiasi kas valandą“.
Miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas sakė, kad „pakanka [Ukrainos] pajėgų ir priemonių miestui atkovoti. Vyksta įnirtingi mūšiai ir kovos gatvėse“.
O. Striukas sakė, kad Rusijos pajėgos turi didelį pranašumą karių skaičiumi: „Jie meta vis daugiau žmogiškųjų resursų, o tai, žinoma, komplikuoja situaciją“.
Deja, jo teigimu, šiuo metu miestas lyginamas su žeme, beveik sunaikinta visa jo infrastruktūra, nebėra nei dujų, nei vandens.
Tuo metu JAV Karo studijų institutas (ISW) savo naujausioje analizėje praneša, kad šiuo metu didžiąją dalį Severodonecko kontroliuoja Rusijos pajėgos, tačiau tiksli padėtis mieste nėra aiški, nes miesto kontrolė dažnai keičia rankas.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Maskva pirmadienį perspėjo, kad atsakys į Vakarų ilgo nuotolio ginklų tiekimą Ukrainai, didindama pastangas nustumti Kyjivo pajėgas kuo toliau nuo savo sienų.
► Ukrainos rytinės Luhansko srities administracijos vadovas pirmadienį sakė, kad pablogėjo padėtis svarbiame Sjevjerodonecko mieste.
► Latvija pirmadienį nusprendė uždrausti transliuoti 80 Rusijoje registruotų televizijos kanalų, kurie tebebuvo retransliuojami šalyje, tęsiantis Maskvos invazijai į Ukrainą.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį susitiko su kariais prie fronto linijų Donbase, tęsiantis įnirtingoms kautynėms šiame rytiniame pramonės regione, kurį siekia užimti Maskvos mobilizuoti kariai.
► Ukrainos kariuomenė pirmadienį patvirtino Rusijos generolo majoro Romano Kutuzovo žūtį per kautynes rytiniame Donbaso regione.
► NATO pradėjo JAV vadovaujamas jūrų pajėgų pratybas Baltijos jūroje, kuriose dalyvauja daugiau kaip 7 000 jūreivių, lakūnų ir jūrų pėstininkų iš 16 šalių, įskaitant į Aljansą siekiančias įstoti Suomiją ir Švediją.
► Jungtinės Karalystė pirmadienį pranešė seksianti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir perduosianti Ukrainai ilgo nuotolio salvinių raketų ugnies sistemų, nepaisydama Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimų nesiųsti Kyjivui pažangios ginkluotės.
