JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija trečiadienį, po kelias savaites trukusių intensyvių derybų, pasirašė ekonominės partnerystės susitarimą su Ukraina, kuriuo Vašingtonui suteikiama prieiga prie Kyjivo retųjų naudingųjų iškasenų telkinių, pranešė abi šalys.
„Džiaugiuosi galėdamas pranešti apie šiandien pasirašytą istorinį ekonominės partnerystės susitarimą“, – sakė iždo sekretorius Scottas Bessentas vaizdo pranešime, pavadinęs susitarimą istoriniu.
Galimą Ukrainos ir JAV susitarimą dėl naudingųjų iškasenų lydi susirūpinimas
Jungtinės Valstijos ir Ukraina trečiadienį pareiškė, kad netrukus gali pasirašyti ilgai lauktą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, nors Kyjivas, siekdamas ilgalaikės JAV paramos, paskutinę minutę išreiškė susirūpinimą.
Prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo teisių į Ukrainos naudingąsias iškasenas, itin svarbias naujosioms technologijoms. Tokiu būdu jis reikalavo kompensacijos už milijardų dolerių vertės JAV ginklų, atsiųstų nuo Rusijos įsiveržimo prieš daugiau nei trejus metus.
Po pradinių dvejonių Ukraina sutiko su susitarimu dėl naudingųjų iškasenų kaip būdu užsitikrinti ilgalaikes Jungtinių Valstijų investicijas, tuo metu, kai D. Trumpas stengiasi drastiškai sumažinti JAV saugumo įsipareigojimus visame pasaulyje.
„Mūsų pusė yra pasirengusi pasirašyti. Vakar vakare ukrainiečiai nusprendė padaryti keletą paskutinės minutės pakeitimų“, – sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas per Baltuosiuose rūmuose vykusį D. Trumpo vadovaujamo kabineto posėdį.
„Esame tikri, kad jie tai persvarstys, ir jei taip, esame pasirengę pasirašyti šią popietę“, – sakė jis.
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė, kad Ukraina taip pat tikisi, jog susitarimas bus pasirašytas per artimiausią parą.
„Tai tikrai geras, lygiavertis ir naudingas tarptautinis susitarimas dėl bendrų investicijų į Ukrainos vystymąsi ir atsigavimą“, – sakė jis per nacionalinę televiziją.
Vienas aukšto rango šaltinis Ukrainos prezidentūroje teigė, kad pagal šį susitarimą Kyjivas ir Vašingtonas pasidalys bendrą fondą „50/50“ ir jis nebus susijęs su „skolomis“ už pagalbą Ukrainai, patvirtintomis buvusio prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) laikais.
„Jis užtikrina šalių lygybę. Bus sukurtas investicinis fondas, skirtas investuoti į atstatymą. Numatoma, kad jame bus mūsų ir Jungtinių Valstijų įnašai“, – su anonimiškumo sąlyga sakė šaltinis.
„Neleis daugeliui blogų veikėjų patekti“ į Ukrainą
D. Trumpas iki šiol nesutiko pasiūlyti Ukrainai saugumo garantijų ir atmetė jos siekį prisijungti prie NATO.
Tačiau trečiadienį D. Trumpas sakė, kad amerikiečių buvimas vietoje būtų naudingas Ukrainai.
„Manau, kad amerikiečių buvimas neleis daugeliui blogų veikėjų patekti į šalį arba, žinoma, į teritoriją, kurioje mes vykdome kasinėjimus“, – sakė D. Trumpas vyriausybės posėdyje.
Valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) antradienį pagrasino, kad D. Trumpo administracija atsisakys tarpininkavimo siekiant nutraukti Rusijos pradėtą karą, kurį D. Trumpas per rinkimų kampaniją pažadėjo užbaigti pirmąją savo darbo dieną, jei abi šalys nepateiks „konkrečių pasiūlymų“.
D. Trumpas spaudė siekti susitarimo, pagal kurį Ukraina atsisakytų dalies teritorijos, užgrobtos Rusijos. Maskva savo ruožtu atmetė JAV remiamus siūlymus nutraukti ugnį bent 30 dienų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmeta bet kokias oficialias nuolaidas Rusijai dėl Krymo – 2014 metais Rusijos užgrobto pusiasalio. Tarptautiniu mastu ši aneksija nėra pripažįstama.
Tačiau V. Zelenskis pasirūpino išreikšti paramą D. Trumpo diplomatijai po vasario 28 dienos susitikimo Baltuosiuose rūmuose, kur D. Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) iškoneveikė jį dėl tariamo nedėkingumo už JAV pagalbą.
Tądien V. Zelenskis Baltuosiuose rūmuose turėjo pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, tačiau po ginčo prieš kameras jam teko išvykti anksčiau laiko.
Iš pradžių D. Trumpas siekė 500 mlrd. dolerių (441 mlrd. eurų) už naudingąsias iškasenas – maždaug keturis kartus daugiau, nei Jungtinės Valstijos skyrė Ukrainai nuo karo pradžios.
Įvairiais vertinimais, Ukrainai priklauso apie 5 proc. pasaulio naudingųjų iškasenų ir retųjų žemių išteklių. Tačiau daugelis jų dar nepradėti eksploatuoti, o nemažai telkinių yra teritorijoje, kurią dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos.
Prancūzijos geologinių ir kasybos tyrimų biuro duomenimis, Ukrainoje yra apie 20 proc. pasaulio grafito, kuris būtinas baterijoms.
Ukraina taip pat yra pagrindinė mangano ir titano gamintoja ir teigia turinti didžiausius ličio telkinius Europoje.
Daugiau nei trejus metus tęsiantis karui, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų, Rusija kontroliuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos.
Pernai rugpjūtį Ukraina netikėtai įsiveržė į Rusijos Kursko regioną. Maskva teigė, kad savaitgalį visiškai išstūmė Ukrainos pajėgas.
Trečiadienį Rusija pranešė, kad per Kursko įsiveržimą žuvo 288 civiliai gyventojai.
Susitikimo Vatikane detalės: „Axios“ šaltiniai atskleidė, apie ką kalbėjosi Trumpas su Zelenskiu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasinaudojo trumpu susitikimu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse, kad paragintų užimti griežtesnę poziciją Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu ir atnaujintų pastangas siekti visiško ugnies nutraukimo Ukrainoje, pranešė „Axios“ balandžio 30 d., remdamasis neatskleistais šaltiniais, susipažinusiais su pokalbio turiniu, rašoma „Kyiv Independent“.
V. Zelenskis, kaip pranešama, spaudė D. Trumpą grįžti prie savo pirminio pasiūlymo dėl ugnies nutraukimo, kaip taikos derybų pradžios tašką, kurį Kyjivas parėmė, bet Maskva atmetė, reikalaudama visiškai nutraukti karinę pagalbą Ukrainai.
Vieno šaltinio teigimu, D. Trumpas pasakė V. Zelenskiui, kad jam gali tekti persvarstyti savo požiūrį į V. Putiną, ir nespaudė Kyjivo pripažinti okupuotą Krymą Rusijos teritorija, paaiškindamas, kad tokį pripažinimą turėtų padaryti JAV, o ne Ukraina.
Zelenskis: „Rusija privalo nutraukti smūgius“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakartojo savo raginimus nutraukti ugnį Ukrainoje mažiausiai 30 dienų, rašoma „Sky News“.
Savo vakariniame kreipimesi Ukrainos prezidentas sakė, kad jo šalis yra pasirengusi „bet kokio formato pokalbiams“, kad būtų nutraukti karo veiksmai.
„Turime sustabdyti smūgius, sustabdyti žudynes, o po to ieškoti sprendimo derybų būdu. Esame pasirengę bet kokio formato deryboms. Rusija turi sustabdyti smūgius ir karą.“
Jis pridūrė, kad šiandien buvo atlikta „gana daug techninio darbo su mūsų partneriais“, o pagrindinis diskusijų prioritetas buvo saugumas.
„Financial Times“: ES rengia „B planą“, jei Trumpas pasitrauktų iš derybų dėl Ukrainos
Europos Sąjunga rengia „B planą“, kaip išlaikyti ekonomines sankcijas Rusijai, jei Donaldo Trumpo administracija nutrauktų taikos derybas dėl Ukrainos ir siektų suartėjimo su Maskva, sakė ES vyriausioji užsienio ir saugumo politikos įgaliotinė Kaja Kallas „Financial Times“.
„Matome ženklų, kad jie svarsto, ar reikėtų pasitraukti iš Ukrainos ir nebandyti susitarti su rusais, nes tai sunku“, – pažymėjo ji.
„Taip pat yra B planas, bet turime dirbti pagal A planą, nes kitaip susitelksite į B planą, ir tada tai įvyks“, – laikraščiui sakė ji, pridurdama, kad vyksta derybos su Vašingtonu ir kitais tarptautiniais partneriais, siekiant užtikrinti, kad Vakarų sankcijų režimas liktų galioti.
JAV tikisi pasirašyti susitarimą su Ukraina dėl iškasenų trečiadienį, tačiau turės būti išspręstos kliūtys
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Kyjivas ir Vašingtonas trečiadienį galėtų pasirašyti susitarimą dėl iškasenų, jei bus išspręsti paskutinės minutės klausimai.
„Mūsų pusė yra pasirengusi pasirašyti. Ukrainos atstovai vakar vakare nusprendė padaryti keletą paskutinės minutės pakeitimų, – nurodė jis. – Esame įsitikinę, kad jie persigalvos, ir jei taip bus, mes esame pasirengę pasirašyti šią popietę.“
Anksčiau trečiadienį Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad Kyjivas tikisi per artimiausią parą pasirašyti itin lauktą susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl iškasenų, abiem šalims baigiant derinti detales.
Pagal šį susitarimą Vašingtonas ir Kyjivas kartu plėtos Ukrainos naudingųjų iškasenų išteklius, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas šį susitarimą pavadino „pinigų grąžinimu“ už ketvirtus metus besitęsiančio Rusijos sukelto karo metu iš Jungtinių Valstijų gautą pagalbą.
Kyjivas ir Vašingtonas šį susitarimą planavo pasirašyti dar prieš kelias savaites, tačiau ugningas D. Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio ginčas Baltuosiuose rūmuose privertė jį atidėti.
Ukraina siekė, kad į susitarimą būtų įtrauktos saugumo garantijos.
Jungtinės Valstijos teigia, kad Amerikos verslo interesų Ukrainoje didinimas padės atgrasyti Rusiją nuo galimos būsimos agresijos paliaubų atveju.
Vienas aukšto rango šaltinis Ukrainos prezidentūroje neatsakė į klausimą, ar į galutinį susitarimą įtrauktos kokios nors saugumo garantijos Ukrainai.
Pasak šaltinio, galutinė susitarimo versija numato lygiavertę investavimo struktūrą tarp Vašingtono ir Kyjivo ir joje esama daug gerų detalių.
Šaltinis pridūrė, kad naujausioje susitarimo versijoje nėra jokių nuostatų, susijusių su Kyjivo skola už karinę ar finansinę pagalbą, kurią JAV suteikė Rusijos daugiau nei trejus metus trunkančios plataus masto invazijos į Ukrainą akivaizdoje.
„Tai užtikrina šalių lygybę. Bus sukurtas investicinis fondas, skirtas investicijoms į rekonstrukciją. Numatyta, kad į jį įnešime lėšų mes ir Jungtinės Valstijos“, – pareiškė šaltinis.
Jo teigimu, jei JAV skirs naują karinę pagalbą Ukrainai, tai bus laikoma Vašingtono įnašu į fondą.
JAV yra pasiruošusi pasirašyti susitarimą su Ukraina
„JAV yra pasirengusi pasirašyti susitarimą su Ukraina dėl naudingųjų iškasenų. Ukrainos pusė paskutinę minutę įtraukė keletą pakeitimų“, – teigė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas, kurį cituoja „Telegram“ kanalas „Unian“.
Putinas susitiko su Vakarais nusivylusiu amerikiečių režisieriumi Stone‘u
„Per šiuos trejus metus aš nusivyliau Vakarais, sužinojau, kas yra vakarietiška propaganda, mes net nežinojome, kokia melagystė mus apgaubia. Rusija, Iranas ir Kinija buvo pateikiami kaip moraliniai priešai, bet tai nėra tiesa“, – anksčiau Oliveris Stone‘as sakė Rusijos propagandistams, rašo „Telegram“ kanalas „Nexta“.
Putinas teigia, kad Kurske vis dar yra ukrainiečių karių: jie prašo skubios evakuacijos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė, kad nedidelės Ukrainos karių pajėgos vis dar slepiasi rūsiuose ir slėptuvėse Rusijos vakarinėje Kursko srityje, rašoma „Sky News“.
Anksčiau šią savaitę V. Putinas paskambino savo aukščiausiems vadams Kursko srityje ir pasveikino juos su „pergale“ bei operacijos, kurios tikslas buvo išvaryti Ukrainos pajėgas iš šio regiono po to, kai praėjusį rugpjūtį į jį įsiveržė Kyjivo pajėgos, pabaiga.
Kalbėdamas renginyje Maskvoje, V. Putinas sakė, kad likę keli ukrainiečiai prašo vadų skubiai juos evakuoti į saugią vietą.
Ukraina taip pat teigia, kad dalis jos pajėgų vis dar yra Kursko srityje ir netoliese esančiame Rusijos Belgorodo regione.
Rusija ir Šiaurės Korėja pradėjo statyti automobilių tiltą, simbolizuojantį „nenutraukiamus“ ryšius
Trečiadienį Rusija ir Šiaurės Korėja pradėjo statyti pirmąjį tarp kaimynių automobilių tiltą, abi šalys jį vadina stiprėjančios sąjungos simboliu.
Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas per susitikimą vaizdo ryšiu su Šiaurės Korėjos Aukščiausiosios Liaudies Asamblėjos pirmininku Pak Thae-songu pranešė, kad pradėti kelio jungties per Tumeno upę tiesimo darbai. Upė sudaro natūralią sieną tarp dviejų šalių. M. Mišustinas sakė, kad tai svarbus įvykis Rusijos ir Korėjos santykiams.
Per upę jau yra rūdijantis sovietinių laikų geležinkelio tiltas, tačiau M. Mišustinas sakė, kad kelio jungtis reikalinga tam, kad „simbolizuotų mūsų bendrą siekį stiprinti draugiškus ryšius“, o taip pat paskatinti prekybą ir turizmą.
Rusija ir Šiaurės Korėja, uždariausia pasaulio valstybė, yra vienos labiausiai sankcionuotų šalių pasaulyje.
Susitarime dėl naudingųjų iškasenų susiduriama su „paskutinės minutės kliūtimis“
Yra įvairių pranešimų apie tai, kada gali būti pasirašytas susitarimas dėl naudingųjų iškasenų ir ar jis gali būti pasirašytas per artimiausias 24 valandas, kaip teigė Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalis, rašoma „Sky News“.
„Financial Times“ pranešė, kad JAV ir Ukraina susidūrė su „paskutinės minutės kliūtimis“ po ginčo dėl to, kas buvo sutarta per naktines derybas.
Problemos, kaip teigiama pranešime, kilo, kai Ukrainos pirmoji ministro pirmininko pavaduotoja, vykstanti į Vašingtoną, iš JAV iždo sekretoriaus Scotto Bessento komandos buvo informuota, kad ji turi „būti pasirengusi pasirašyti visus susitarimus arba grįžti namo“.
Du Ukrainos pareigūnai teigė, kad amerikiečiai nori, jog ukrainiečiai pasirašytų tiek pagrindinį susitarimą, tiek išsamų susitarimą dėl fondo, kuris užbaigtų visą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų.
Jie teigė, kad to padaryti neįmanoma, nes susitarimas dėl fondo turi būti ratifikuotas Ukrainos parlamente, prieš jį pasirašant.
Kremlius teigia, kad Rusija yra pasirengusi „bet kuriuo metu“ surengti masinę mobilizaciją, kaip Antrojo pasaulinio karo metu
Rusija prireikus gali mobilizuoti karui tokio masto pajėgas, kokias Antrojo pasaulinio karo metu turėjo Sovietų Sąjunga, balandžio 30 d. pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašoma „Kyiv Independent“.
„Jei didi šalis turi atsistoti, ji atsistos bet kuriuo metu. Niekas neturi abejoti“, – pareiškė D. Peskovas Pergalės muziejuje Maskvoje.
Jis teigė, kad „milijonai“ rusų jau renka pagalbą, siunčia į frontą įrangą ir šaudmenis iš asmeninių lėšų.
„Maždaug 30 milijonų sovietų žmonių... paaukojo savo gyvybes kovoje su fašizmu“, – pridūrė jis.
Zelenskiui užsiminus apie grėsmę Lenkijai ir Lietuvai, ekspertas įvertino naujo galimo puolimo riziką iš Baltarusijos
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui užsiminus apie tai, kad Rusija šią vasarą „kažką ruošia“ Baltarusijoje, saugumo ir gynybos ekspertas Michaelas Clarke‘as atskleidė, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš tikrųjų ruošiasi naujam puolimui iš Baltarusijos, rašoma „Sky News“.
„Rusai, dirbantys Baltarusijos teritorijoje, tikrai atves karius į pratybas. Bet ar jie taps puolamaisiais kariais, dar neaišku – tai įmanoma, bet šiuo metu tai nėra labiausiai tikėtinas scenarijus“, – teigė M. Clarke‘as.
Ir tęsė: „Mano nuomone, jie vis dar negali surengti agresyvios jungtinių ginkluotųjų pajėgų operacijos, reikalingos labai stipriam puolimui – tai tiesiog nėra jų veiklos būdas.“
Ukraina patvirtino, jog yra pasirengusi deryboms su Rusija, tačiau tik su viena sąlyga
Rusija pirmiausiai turi sutikti su realiu ugnies nutraukimu mažiausiai 30 dienų, kad būtų galima kalbėti apie derybų dėl karo nutraukimo pradžią. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, rašoma „Unian“.
„Ukraina dar kartą patvirtina savo pasirengimą taikos deryboms bet kokiu formatu, kai tik pamatysime, kad Rusija tikrai pasirengusi sudėtingam keliui į taiką, o ne tik „taikos populizmui“ ar trumpalaikiam ugnies nutraukimui dėl gegužės 9 d. parado“, – pabrėžė jis.
Pavyzdžiui, pasak A. Sybihos, Rusija gali parodyti tikrą pasirengimą taikos deryboms, sutikdama su realiu ugnies nutraukimu mažiausiai 30 dienų.
„Jei Rusija pasirengusi 60 ar 90 dienų ugnies nutraukimui, mes taip pat pasirengę“, – pabrėžė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Jis mano, kad Rusijai laikas nustoti kalbėti apie savo pasirengimą taikai ir pradėti veikti. „Kai bus nutraukta ugnis, galės prasidėti derybos, kurios atneš taiką“, – sake A. Sybiha.
Ukrainos premjeras: susitarimas dėl naudingųjų iškasenų turėtų būti pasirašytas per artimiausias 24 valandas
Ukraina ir Jungtinės Valstijos gali pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų per artimiausias 24 valandas, kai bus suderintos paskutinės detalės, teigė Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalis, rašoma „Sky News“.
Spėjama, kad susitarimas gali būti pasirašytas jau šį vakarą.
Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
Rusija trečiadienį pranešė, kad užėmė dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje, Donecko srityje, Maskvai stiprinant karinę kampaniją, nepaisant JAV pastangų užbaigti daugiau nei trejus metus trunkančią invaziją.
Rusijos gynybos ministerija socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad jos pajėgos užėmė Novės kaimą, esantį Donecko srityje.
Šį kaimą, esantį netoli Lymano miesto, Rusijos pajėgos užėmė 2022 metų pradžioje, pradėjusios plataus masto invaziją į Ukrainą, tačiau tais pačiais metais jis buvo atkovotas Kyjivo per greitą kontrpuolimą.
Pasaulis turi daryti spaudimą, o ne tik kalbėti: Zelenskis ragina taikyti Rusijai sankcijas, „kurios iš tikrųjų veiktų“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino sąjungininkus taikyti Maskvai papildomas sankcijas, „kurios iš tikrųjų veiktų“, rašoma „Sky News“.
„Rusijos dronai visą rytą skraido virš Ukrainos. Taip yra kiekvieną dieną. Todėl reikia daryti spaudimą Rusijai – taikyti stiprias papildomas sankcijas, kurios iš tikrųjų veiktų“, – sakė Ukrainos lyderis.
Ir tęsė: „Turi būti spaudimas, o ne tik žodžiai ar bandymai įtikinti, kad Rusija nutrauktų ugnį ir baigtų karą. Spaudimas iš Jungtinių Valstijų, iš Europos, iš visų pasaulio žmonių, kurie tiki, kad šioje planetoje nėra vietos karui.“
Per pastarąją parą dėl Rusijos atakų Ukrainoje žuvo 3 žmonės, 70 sužeistų
Regioninės valdžios institucijos balandžio 30 d. pranešė, kad per pastarąją parą dėl Rusijos atakų visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai 3 žmonės, o dar 70 asmenų yra sužeisti, rašoma „Kyiv Independent“.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktį Rusija paleido 108 dronus, tarp jų ir Irano suprojektuotus „Shahed“ tipo dronus.
JAV valstybės departamento atstovė: „Mes žiūrėsime į tai, ką daro Putinas, o ne į tai, ką jis sako“
„Ukrainos užsienio reikalų ministro pozicija yra labai tikslinga. Jei tai tikrai nėra humanitariniai įsipareigojimai, kam mums laukti 10 dienų? Turime pamatyti realius veiksmus, kad šalys, ypač Rusija, yra rimtai nusiteikusios sustabdyti kraujo liejimą“, – apie trijų dienų paliaubas kalbėjo JAV valstybės departamento atstovė Tammy Bruce, kurią cituoja „Telegram“ kanalas „Unian“.
Ukraina ir JAV šiandien gali pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų
Ukrainos ekonomikos viceministrė Julija Svyrydenko šiuo metu yra Vašingtone. Kaip praneša leidinys „RBC-Ukraina“, remdamasis savo šaltiniais, šiuo metu derinamos paskutinės techninės dokumento detalės.
Rusijos gegužės 9-osios parade dalyvaus Indijos gynybos ministras
Indija trečiadienį paskelbė, jog šalies gynybos ministras Rajnathas Singhas dalyvaus Rusijos kasmetiniame gegužės Pergalės dienos parade Maskvoje – ministras priėmė kvietimą, kuris taip pat buvo skirtas premjerui Narendrai Modi.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Randhiras Jaiswalas. šį mėnesį sakė, jog N. Modi gavo pakvietimą į gegužės 9-osios paradą, tačiau nepatvirtino, ar dalyvaus.
Indijos vyriausybė trečiadienį teigė, jog Rusijai pranešta, kad Indijai atstovaus R. Singhas.
Premjeras: Estija pasiruošusi prisidėti prie „Norinčiųjų koalicijos“ Ukrainoje
Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas pareiškė, kad šalis yra pasirengusi prisidėti prie Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vadovaujamos „Norinčiųjų koalicijos“ pajėgų, kuriomis būtų siekiama suteikti saugumo garantijas Ukrainai.
Premjeras teigė, kad pasirengimo planavimas jau vyksta, o Estija yra pasiruošusi skirti iki kuopos dydžio sausumos pajėgų kovinį vienetą, taip pat instruktorius ir štabo karininkus.
„Prieš dislokuodami bet kokį padalinį, žinoma, prašysime Rygikogo įgaliojimų“, – pridūrė jis.
K. Michalas pabrėžė, kad Estija toliau įsitikinusi, jog narystė NATO yra geriausias būdas užtikrinti Ukrainos saugumą.
Rusija skelbia užėmusi gyvenvietę Rytų Ukrainoje
Rusijos daliniai, Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, užėmė dar vieną gyvenvietę Rytų Ukrainoje. Perimta Novės kaimo Donecko srityje kontrolė, rusų naujienų agentūra „Interfax“ citavo ministeriją.
Rusija jau kurį laiką kone kasdien praneša apie užimtas naujas gyvenvietes Rytų Ukrainoje. Vyriausybė Kyjive to paprastai nekomentuoja. Nepriklausomai patikrinti tokių duomenų nėra galimybės.
Kariams fronte – motyvaciniai taškai: už karį – 6, už tanką – 40
Ukrainos kariuomenė, siekdama paskatinti karius žudyti daugiau Rusijos karių ir naikinti jų techniką, imasi vaizdo žaidimuose naudojamų paskatų sistemų. Pagal programą, pavadintą „Dronų armijos premija“, kariai gauna taškus už vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip jų dronai pataiko į Rusijos taikinius, įkėlimą, rašoma „Politico“.
Netrukus programa bus integruota į naują internetinę prekybos platformą „Brave 1 Market“, kurioje kariai galės taškus iškeisti į naują techniką savo daliniams.
„Brave 1 Market“ bus tarsi „Amazon“ kariuomenei, ji leis kariniams daliniams tiesiogiai įsigyti technologijas, kurių jiems reikia karo fronte“, – savaitgalį Kyjive vykusioje karinių technologijų konferencijoje sakė Ukrainos vicepremjeras ir skaitmeninės transformacijos ministras Mychaila Fedorovas.
Programa skiria taškus už kiekvieną sunaikinimo tipą: 20 taškų už tanko apgadinimą ir 40 už sunaikinimą; iki 50 taškų už raketų sistemos sunaikinimą, priklausomai nuo kalibro; ir 6 taškai už priešo kario nužudymą.
„Trumpai tariant, sunaikini, gauni taškus, už taškus perki droną“, – sakė M. Fedorovas.
Galimybė gauti taškų už priešo karių nužudymą taip pat skatina konkurenciją tarp padalinių; iki šiol apie 90 proc. armijos padalinių surinko taškų.
Iš tiesų, jie užregistruoja tiek daug smūgių, kad vyriausybė turėjo pertvarkyti dronų pristatymo logistiką, kad daugiau jų patektų į taškų turinčius padalinius.
„Jie pradėjo žudyti taip greitai, kad Ukraina nespėja pristatyti naujų dronų“, – pridūrė M. Fedorovas.
Tai taip pat padeda gerinti kariuomenės patikrintus duomenis apie Rusijos taikinių sunaikinimą realiuoju laiku, didinant informuotumą apie kovos veiksmus.
Pranešama, jog Ukrainos vadovybė nuolat tobulina sistemą, kad ji taptų dar efektyvesnė.
Peskovas: taika nebus tokia greita, kaip nori JAV
Taikos Ukrainoje susitarimas nebus pasiektas taip greitai, kaip to nori JAV, sako Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašo „Sky news“.
„Suprantame, kad Vašingtonas nori greitos sėkmės šiame procese, bet kartu tikimės supratimo, kad Ukrainos krizės sureguliavimas yra per daug sudėtingas, kad tai būtų galima atlikti per vieną naktį, yra daugybė detalių ir daugybė smulkmenų, kurias reikia išspręsti prieš sureguliavimą“, – sako jis.
D. Peskovas taip pat teigia, kad Maskva siekia pasiekti savo tikslus Ukrainoje, bet taip pat pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi tiesioginėms deryboms su Kyjivu dėl karo nutraukimo.
D. Peskovas pridūrė, kad bet koks susitarimas turi būti pasiektas su Ukraina, o ne su JAV ir sakė, kad Maskva yra dėkinga Donaldo Trumpo administracijai už pastangas užtikrinti taiką.
Šaltiniai: ukrainiečiai smogė amunicijos gamyklai Rusijoje
Ukrainos dronai atakavo Rusijos Muromo mieste esančią amunicijos, skelbia UNIAN, remdamiesi savo šaltiniais.
Agentūros šaltiniai saugumo tarnybose nurodė, kad gamykloje įvyko penki sprogimai, nukentėjo du pastatai, o dėl išpuolio kilo gaisras.
Ši gamykla yra įtraukta į Ukrainos ir ES sankcijų sąrašus, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant karinę Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Ji specializuojasi šaudmenų uždegimo įtaisų, taip pat tiekia produkciją Rusijos kariniam jūrų laivynui ir karinei aviacijai, gamyboje.
Įvertino, ko Putinas siekia savo pasiūlymu dėl paliaubų: štai, ko jis bijo
Paliaubas gegužės 8–10 dienomis Rusija pasiūlė dėl to, nes baiminasi, jog per iškilmes Maskvoje gali nutikti kažkas netikėto.
Gegužės 9 d. Raudonojoje aikštėje turėtų vykti paradas.
„Kodėl rusai gegužės 9 d. iškėlė paliaubų idėją? Todėl, kad jie supranta, jog mūsų vyriausiasis vadas Syrskis moka nustebinti“, – sako ekspertas Dmitrijus Žmailo.
„Rusai, remdamiesi šia idėja, nori surengti pagrindinę savo šalies šventę be oro antskrydžių garsų. Atsiprašau, kai traukia svečiai iš Vidurinės Azijos ir čia skraido dronai, skamba oro pavojaus signalizacija, o jums tenka leistis į slėptuvę nuo bombų, kokia tai šventė? Jų žmonėms tai yra Kremliaus režimo ir asmeniškai V. Putino silpnumo ženklas. Štai kodėl jie tai pateikia“, – svarsto jis.
Anksčiau ir Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas nurodė, kad Rusija tokiu būdu nori pergudrauti ukrainiečius – jie nesutinka su 30 dienų paliaubomis, bet primygtinai reikalauja pertraukos gegužės 9 d. Kaip paaiškino ekspertas, jei šalis atsisakys Rusijos pasiūlymo, Kremlius pradės skleisti naratyvą, kad Ukraina nenori derėtis.
D. Žmailo daro prielaidą, kad tarptautinė bendruomenė spaus Ukrainą susilaikyti nuo smūgių Rusijai per gegužės 9 d. iškilmes.
Nukentėjusiųjų Charvkive skaičius auga
Nukentėjusiųjų Charkive skaičius pasiekė 47, rašo UNIAN. Rusai Charkivą dronais atakavo naktį iš antradienio į trečiadienį.
Trumpo pasiuntinys kirto Rusijai: jie šio karo nelaimės
Ukrainos ir JAV pusės sudarė veiksmų dėl taikos Ukrainoje sąrašą, sako specialusis Donaldo Trumo pasiuntinys Keithas Kelloggas. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“, rašo UNIAN.
Anot jo, sąraše numatyti 22 „labai konkretūs“ veiksmai. Sąrašas sudarytas derybų Londone metu, derybos Ukrainai buvo sudėtingos.
„Ukrainiečiams ne visos jos patiko, tačiau galutinė pozicija, kurią parengsite, nepatiks niekam. Tai normalu, kai vyksta derybos. Bet mes su jais esame gana geroje padėtyje. Kalbant apie ukrainiečius, mums labai patogu ten, kur esame dabar“, – komentuoja K. Kelloggas.
Jis taip pat sureagavo į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žodžius, kad Rusija laimėjo karą prieš Ukrainą. K. Kelloggas sako, kad šie žodžiai neatitinka tikrovės.
„Rusijos Federacija šio karo nelaimės. Per pastaruosius pusantrų metų Rusija nepadarė jokios pažangos. <...> Jie prarado šimtus tūkstančių karių, žengia į priekį metrais, o ne kilometrais. O ukrainiečiai įnirtingai kovoja savo pačių žemėje. Taigi, kai Rusijos Federacija sako, kad laimi, taip nėra“, – pabrėžia K. Kellogas.
Anot jo, Rusija turėtų suvokti pasikeitusias aplinkybes: Ukraina yra geroje padėtyje, o Europos partneriai stiprina savo pajėgas.
„Jos dabar yra labai, labai pasirengusios prireikus sustiprinti savo paramą Ukrainai“, – pabrėžia K. Kelloggas.
Jo įsitikinimu, karinėmis priemonėmis šio karo niekas nelaimės, vienintelis kelias yra diplomatinis.
„Po praėjusios savaitės ukrainiečiai dabar tai puikiai supranta. Ir rusai turėtų tai suprasti“, – sako K. Kelloggas.
Ukraina nurodė evakuoti septynis kaimus šalies rytuose
Ukraina antradienį nurodė evakuoti septynis kaimus rytinėje Dnipropetrovsko srityje, kurie anksčiau buvo toli nuo fronto linijos, bet dabar, artėjant Rusijos pajėgoms, atsidūrė netoli jo.
Rusija bando įsiveržti į šią sritį iš kaimyninės Donecko srities, bet kol kas jai tai nepavyksta, net ir po daugiau nei trejus metus trukusių mūšių.
Vietos karinė administracija paskelbė apie „priverstinę fronto teritorijų Synelnykovės rajone evakuaciją“.
Nurodymas „apima tris Novopavlivkos bendruomenės kaimus ir dar keturis Meživskos bendruomenės kaimus“, sakoma pareiškime.
Prieš karą Novopavlivkoje, kuri šiuo metu yra maždaug už 10 km nuo fronto linijos, gyveno 3,5 tūkst. žmonių, o dabar joje gyvena apie 100 žmonių, įskaitant du vaikus, pranešė pareigūnai.
„Šiuo metu Rusijos okupacinių pajėgų Dnipropetrovsko srityje nėra“, – platformoje „Telegram“ sakė vietos karinės administracijos vadovas Mykola Lukašukas. Jis pridūrė, kad ukrainiečių kariuomenė gina šią sritį.
Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas sekmadienį pranešė, kad per rusų drono ataką Novopavlivkoje žuvo vienas žmogus.
Penktadienį srities vyriausybė nurodė evakuoti šeimas su vaikais iš kaimų, esančių į rytus nuo Meživskos, kuri taip pat yra mažiau nei už 10 km nuo dabartinės fronto linijos.
Ukraina reguliariai skelbia apie priverstinę civilių gyventojų evakuaciją iš teritorijų, esančių netoli fronto linijos.
Pastaruoju metu Rusija suintensyvino Ukrainos bombardavimą iš oro, kariams žengiant į priekį palei rytinę fronto liniją. Tuo metu Jungtinės Valstijos bando tarpininkauti sudarant paliaubas tarp abiejų šalių.
Triukšminga naktis Rusijoje: keliuose regionuose griaudėjo sprogimai
Naktis iš antradienio į trečiadienį Rusijoje buvo triukšminga, keliuose regionuose griaudėjo sprogimai. Apie tai savo „Telegram“ kanale skelbia buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Antonas Gerashchenko.
JAV perspėjo: laukia konkrečių pasiūlymų dėl karo Ukrainoje, kitaip grasina trauktis
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį įspėjo, kad Jungtinės Valstijos nutrauks tarpininkavimą, jei Rusija ir Ukraina nepateiks „konkrečių pasiūlymų“ dėl karo užbaigimo.
Rinkimų kampanijos metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo per 24 valandas užbaigti karą Ukrainoje. Tačiau praėjus 100 D. Trumpo prezidentavimo dienų M. Rubio užsiminė, kad administracija netrukus gali nukreipti dėmesį į kitus klausimus.
„Dabar atėjo toks metas, kai abi šalys turi pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip užbaigti šį konfliktą, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce, pabrėždama, kad tai buvo M. Rubio žodžiai.
„Jei nebus pažangos, mes trauksimės kaip tarpininkai šiame procese“, – pridūrė ji.
Ji teigė, kad galiausiai D. Trumpas pats nuspręs, ar tęsti diplomatinius veiksmus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pasiūlė trijų dienų paliaubas, kurios turėtų sutapti su Maskvoje rengiamomis Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių iškilmėmis.
Tačiau V. Putinas atmetė JAV pasiūlytas 30 dienų paliaubas, kurioms pritarė Ukraina.
Jungtinės Valstijos nori „ne trijų dienų akimirkos, kad būtų galima švęsti ką nors kita, o visiškų ilgalaikių paliaubų ir konflikto užbaigimo“, sakė T. Bruce.
Spaudimo priemonės
Neaišku, ar M. Rubio iš tikrųjų pasirengęs atversti naują puslapį, ar tik siekia daryti spaudimą abiem šalims.
Jungtinės Valstijos jau pateikė pasiūlymą, kuris, ukrainiečių nuomone, atitinka Rusijos reikalavimus.
D. Trumpas pasiūlė oficialiai pripažinti 2014 metais okupuotą Krymą Rusijos dalimi, nors jo aneksijai nepritarė beveik visas pasaulis, ir apsikeisti teritorijomis.
„Visi mes norime, kad šis karas baigtųsi teisingai – be jokių atlygių Putinui, ypač be žemės“, – antradienį vaizdo ryšiu Lenkijoje surengtame renginyje sakė V. Zelenskis.
Rusija taip pat nesiėmė jokių veiksmų dėl šio pasiūlymo, o daugelis ekspertų mano, kad Maskva dabar mato pranašumą – mūšio lauke ir diplomatinėje plotmėje.
Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų (JT) Vasilijus Nebenzia bandė kaltinti V. Zelenskį ir sakė, kad Rusija ir toliau kalbėsis su Jungtinėmis Valstijomis.
V. Zelenskis „siekia eskaluoti konfliktą. Jis beatodairiškai atmeta Jungtinių Valstijų subalansuotus taikos pasiūlymus“, JT Saugumo Tarybos posėdyje teigė V. Nebenzia.
JAV diplomatas Johnas Kelley posėdyje pabrėžė, kad abiem šalims būtų naudinga dirbti pagal JAV sistemą, ir pasmerkė Rusijos smūgius Ukrainoje.
„Šiuo metu Rusija turi puikią galimybę pasiekti ilgalaikę taiką“, – pažymėjo J. Kelley.
D. Trumpas ne kartą kritikavo savo pirmtaką Joe Bideną dėl to, kad jis dėl invazijos į Ukrainą nesikalbėjo su V. Putinu. Pas D. Trumpas su rusų vadovu kalbėjosi telefonu ir nusiuntė į Maskvą savo specialųjį pasiuntinį Steve'ą Witkoffą.
Be to, JAV prezidentas vasario 28 dieną susitikime Baltuosiuose rūmuose užsipuolė V. Zelenskį. D. Trumpas ir jo viceprezidentas J. D. Vance'as pareiškė, kad ukrainiečių lyderis nedėkoja už milijardų dolerių vertės JAV karinę pagalbą, suteiktą valdant J. Bidenui.
Ukraina greitai pabandė pasitaisyti, paremdama JAV diplomatines pastangas ir siekdama susitarimo, pagal kurį Jungtinės Valstijos kontroliuotų didžiąją dalį šalies naudingųjų iškasenų.
„Prastai vadovavo deryboms“
JAV senatorė Jeanne Shaheen, aukščiausio rango demokratė Senato Užsienio reikalų komitete, antradienį pareiškė, kad pripažinus „neteisėtą Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, būtų paskatinta papildoma Maskvos ir Pekino agresija“.
„Stengiausi suteikti prezidentui Trumpui galimybę derėtis dėl teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje, nes tai yra mūsų abiejų bendras tikslas“, – tvirtino ji.
„Tačiau prezidentas Trumpas ir jo komanda prastai vadovavo šioms deryboms, siūlydami Rusijai vieną nuolaidą po kitos, atsisakydami mūsų svertų ir skaldydami vieningą frontą su mūsų sąjungininkais, kuris yra labai svarbus siekiant užbaigti šį karą“, – sakė ji.
Ukraina antradienį nurodė evakuoti septynis kaimus rytinėje Dnipropetrovsko srityje, kurie anksčiau buvo toli nuo fronto linijos. Dabar, artėjant Rusijos pajėgoms, jiems iškilo pavojus.
Praėjusią savaitę rusai paleido balistinę raketą į gyvenamąjį Kyjivo rajoną. Tai buvo vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių Rusijos išpuolių prieš Ukrainos sostinę nuo invazijos pradžios.
D. Trumpas. kuris teigia, kad jei 2022-aisiais būtų buvęs valdžioje, V. Putinas nebūtų užpuolęs Ukrainos, po šios atakos socialiniame tinkle parašė: „Vladimirai, STOP!“.
Zelenskis perspėjo Lietuvą ir Lenkiją: „Rusija kažką ruošia“
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, Rusija šią vasarą „kažką ruošia Baltarusijoje“, prisidengiant pratybomis. Jis nekonkretizavo, kodėl taip mano, bet tikino, kad galimai ruošiamasi puolimui prieš „Ukrainą, Lietuvą ar Lenkiją“.
Per Rusijos dronų atakas Ukrainoje sužeista daug žmonių
Nepaisant diskusijų dėl galimų paliaubų, Rusija naktį į trečiadienį intensyviai dronais atakavo Ukrainą. Ukrainiečių ginkluotosios pajėgos vienu metu buvo paskelbusios oro pavojų visoje šalyje. Vien tik į Charkivo miestą rytuose, institucijų duomenimis, buvo paleista daugiau kaip 15 kovinių bepiločių. Čia aukų skaičius sparčiai augo: netrukus po vidurnakčio meras Ihoris Terechovas kalbėjo apie mažiausiai 39 sužeistuosius, „Mieste girdisi sprogimai“, – rašė jis tinkle ‚Telegram“.
Atakuoti keli miesto rajonai. Padaryta žalos gyvenamiesiems namams, ligoninei ir civilinės infrastruktūros objektams. Charkivas, kuris prieš karą buvo milijoninis miestas, ypač dažnai atakuojamas rusų.
Rusija nuo 2025 m. pradžios naudoja patobulintus iraniečių gamybos dronus „Shahed“, sakė Charkivo srities prokuratūros vadovas Spartakas Borysenka.
Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų, rusų dronai taip pat smogė Dnipro ir Kryvyj Riho miestams bei Chersono sričiai. Dnipre, srities gubernatoriaus Serhijaus Lysako duomenimis, žuvo mažiausiai vienas žmogus. Mieste kilo keli gaisrai.
Rusų okupacinė Donecko srities administracija pranešė apie 16 sužeistųjų po esą Ukrainos surengto Horlivkos miesto apšaudymo iš artilerijos. Ukrainos pajėgos esą apšaudė svarbų geležinkelio mazgą. Abiejų pusių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.
JT: kol kalbama apie paliaubas, Ukraina vis dažniau apšaudoma
JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo tikisi pažangos derybose dėl Rusijos karo užbaigimo, tačiau atkreipia dėmesį į suintensyvėjusius išpuolius prieš civilius gyventojus.
Apie tai ji antradienį kalbėjo JT Saugumo Tarybos posėdyje, rašo „Ukrinform“.
Ukraina sulaikė gynybos pareigūnus, įtariamus tiekus nekokybiškus sviedinius
Nepaisant diskusijų dėl galimų paliaubų, Rusija naktį į trečiadienį intensyviai dronais atakavo Ukrainą. Ukrainiečių ginkluotosios pajėgos vienu metu buvo paskelbusios oro pavojų visoje šalyje. Vien tik į Charkivo miestą rytuose, institucijų duomenimis, buvo paleista daugiau kaip 15 kovinių bepiločių. Čia aukų skaičius sparčiai augo: netrukus po vidurnakčio meras Ihoris Terechovas kalbėjo apie mažiausiai 39 sužeistuosius, „Mieste girdisi sprogimai“, – rašė jis tinkle ‚Telegram“.
Atakuoti keli miesto rajonai. Padaryta žalos gyvenamiesiems namams, ligoninei ir civilinės infrastruktūros objektams. Charkivas, kuris prieš karą buvo milijoninis miestas, ypač dažnai atakuojamas rusų.
Rusija nuo 2025 m. pradžios naudoja patobulintus iraniečių gamybos dronus „Shahed“, sakė Charkivo srities prokuratūros vadovas Spartakas Borysenka.
Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų, rusų dronai taip pat smogė Dnipro ir Kryvyj Riho miestams bei Chersono sričiai. Dnipre, srities gubernatoriaus Serhijaus Lysako duomenimis, žuvo mažiausiai vienas žmogus. Mieste kilo keli gaisrai.
Rusų okupacinė Donecko srities administracija pranešė apie 16 sužeistųjų po esą Ukrainos surengto Horlivkos miesto apšaudymo iš artilerijos. Ukrainos pajėgos esą apšaudė svarbų geležinkelio mazgą. Abiejų pusių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.
Platus rusų smūgis Charkivui: tarp sužeistų – du vaikai ir nėščia moteris
Antradienio vakarą Rusija pradėjo plataus masto ataką prieš Charkivą, praneša „Kanal 24“. Yra aukų.
Skaičiuojama, kad Charkive nugriaudėjo bent 16 sprogimų.
Srities vadovas Olehas Syniehubobas skelbia, kad nukentėjusiųjų skaičius siekia 45. 31 žmogus patyrė ūmią streso reakciją, dar 14 žmonių yra sužeisti.
„Reuters“: paaiškėjo, kiek Šiaurės Korėjos karių žuvo kare prieš Ukrainą
Trečiadienį Pietų Korėjos įstatymų leidėjai, remdamiesi šalies žvalgybos agentūra, pranešė, kad Rusijos kare prieš Ukrainą žuvo 600 Šiaurės Korėjos karių, rašo „Reuters“.
Skaičiuojama, kad Šiaurės Korėja iš viso Rusijai nusiuntė 15 tūkst. karių.
Trumpas: Putinas svajoja užvaldyti visą Ukrainą, bet mano dėka to nepadarys
JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nori užbaigti karą Ukrainoje. Apie tai jis kalbėjo „ABC News“, rašo UNIAN.
„Aš manau, kad jis tai daro. Jo svajonė buvo užvaldyti visą šalį. Mano dėka jis to nepadarys“, – cituojamas D. Trumpas.
Interviu metu jis vengė atsakyti į tiesioginį klausimą, ar pasitiki Rusijos režimo lyderiu.
„Aš jumis nepasitikiu. Nepasitikiu daugeliu žmonių, bet manau, kad jis, sakykime, mane gerbia, ir tikiu, kad dėl manęs jis neužims visos Ukrainos. Jo sprendimas būtų užgrobti visą Ukrainą“, – savo nuomonę pakartojo D. Trumpas.
Jis taip pat sakė, kad „nesidžiaugė matydamas, kaip Putinas raketomis apšaudo Ukrainos miestus“.
„Manau, kad jis yra pasirengęs nutraukti karo veiksmus“, – sako D. Trumpas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
rusofašistai supranta tik jėgos kalbą.
JAV ir Ukraina pasirašė ekonominės partnerystės susitarimą
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija trečiadienį, po kelias savaites trukusių intensyvių derybų, pasirašė ekonominės partnerystės susitarimą su Ukraina, kuriuo Vašingtonui suteikiama prieiga prie Kyjivo retųjų naudingųjų iškasenų telkinių, pranešė abi šalys.
„Džiaugiuosi galėdamas pranešti apie šiandien pasirašytą istorinį ekonominės partnerystės susitarimą“, – sakė iždo sekretorius Scottas Bessentas vaizdo pranešime, pavadinęs susitarimą istoriniu.
S. Bessentas socialiniame tinkle „X“ paskelbtame vaizdo įraše teigė, kad „ši partnerystė leidžia Jungtinėms Valstijoms investuoti kartu su Ukraina, atskleisti Ukrainos augimo potencialą, sutelkti Amerikos talentus, kapitalą ir valdymo standartus, kurie pagerins Ukrainos investicinį klimatą ir paspartins Ukrainos ekonomikos atsigavimą“.
Ukrainos ekonomikos ministrė, vicempremjerė Julija Svyrydenko naujienų agentūrai „The Associated Press“ patvirtino, kad susitarimas buvo pasirašytas Vašingtone.
Pranešime „X“ ji teigė: „Kartu su Jungtinėmis Valstijomis kuriame fondą, kuris pritrauks pasaulines investicijas į mūsų šalį.“
„Laisva, suvereni ir klestinti Ukraina“
Ukraina nurodė, kad po užsitęsusių derybų ji užsitikrino pagrindinius interesus, įskaitant visišką suverenitetą dėl savo retųjų žemių, kurios yra labai svarbios naujoms technologijoms ir kurių ištekliai iš esmės nėra išnaudojami.
D. Trumpas iš pradžių reikalavo teisių į Ukrainos naudingąsias iškasenas kaip kompensacijos už buvusio prezidento Joe Bideno laikais atsiųstus milijardus dolerių vertės JAV ginklų nuo to laiko, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą prieš daugiau nei trejus metus.
Po tam tikrų dvejonių Ukraina sutiko su susitarimu dėl naudingųjų iškasenų kaip būdu užsitikrinti ilgalaikes Jungtinių Valstijų investicijas, D. Trumpui mėginant drastiškai mažinti JAV saugumo įsipareigojimus visame pasaulyje.
S. Bessentas sakė, kad susitarimas rodo „abiejų šalių įsipareigojimą siekti ilgalaikės taikos ir klestėjimo Ukrainoje“.
„Šis susitarimas aiškiai rodo Rusijai, kad D. Trumpo administracija yra pasiryžusi siekti taikos proceso, kurio centre yra laisva, suvereni ir klestinti Ukraina ilguoju laikotarpiu“, – sakė iždo sekretorius.
„Ir, kad būtų aišku, jokiai valstybei ar asmeniui, finansavusiam ar aprūpinusiam Rusijos karo mašiną, nebus leista gauti naudos iš Ukrainos atstatymo“, – nurodė jis.
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis per nacionalinę televiziją sakė, kad susitarimas yra „geras, lygiavertis ir naudingas“.
Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ jis teigė, kad abi šalys įsteigs Atstatymo investicijų fondą, kuriame kiekviena šalis turės po 50 proc. balsų.
„Ukraina išlaiko visišką savo žemės gelmių, infrastruktūros ir gamtos išteklių kontrolę“, – sakė jis.
Turėdamas galvoje pagrindinį Kyjivui susirūpinimą keliantį klausimą, premjeras patikino, kad Ukrainos nebus prašoma grąžinti jokios „skolos“ už milijardų dolerių vertės JAV ginkluotę bei kitą paramą, suteiktą nuo Rusijos įsiveržimo 2022 metų vasarį.
„Fondo pelnas bus reinvestuojamas tik Ukrainoje“, – sakė jis.
„Neleis daugeliui blogų veikėjų patekti“ į Ukrainą
D. Trumpas iki šiol nesutiko pasiūlyti Ukrainai saugumo garantijų ir atmetė jos siekį prisijungti prie NATO.
Tačiau trečiadienį D. Trumpas sakė, kad amerikiečių buvimas vietoje būtų naudingas Ukrainai.
„Manau, kad amerikiečių buvimas neleis daugeliui blogų veikėjų patekti į šalį arba, žinoma, į teritoriją, kurioje mes vykdome kasinėjimus“, – sakė D. Trumpas vyriausybės posėdyje.
Valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pagrasino, kad D. Trumpo administracija atsisakys tarpininkavimo siekiant nutraukti Rusijos pradėtą karą, kurį D. Trumpas per rinkimų kampaniją pažadėjo užbaigti pirmąją savo darbo dieną, jei abi šalys nepateiks „konkrečių pasiūlymų“.
D. Trumpas spaudė siekti susitarimo, pagal kurį Ukraina atsisakytų dalies teritorijos, užgrobtos Rusijos. Maskva savo ruožtu atmetė JAV remiamus siūlymus nutraukti ugnį bent 30 dienų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmeta bet kokias oficialias nuolaidas Rusijai dėl Krymo – 2014 metais Rusijos užgrobto pusiasalio. Tarptautiniu mastu ši aneksija nėra pripažįstama.
Tačiau V. Zelenskis pasirūpino išreikšti paramą D. Trumpo diplomatijai po vasario 28 dienos susitikimo Baltuosiuose rūmuose, kur D. Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) iškoneveikė jį dėl tariamo nedėkingumo už JAV pagalbą.
Tądien V. Zelenskis Baltuosiuose rūmuose turėjo pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, tačiau po ginčo prieš kameras jam teko išvykti anksčiau laiko.
Iš pradžių D. Trumpas siekė 500 mlrd. dolerių (441 mlrd. eurų) už naudingąsias iškasenas – maždaug keturis kartus daugiau, nei Jungtinės Valstijos skyrė Ukrainai nuo karo pradžios.
Įvairiais vertinimais, Ukrainai priklauso apie 5 proc. pasaulio naudingųjų iškasenų ir retųjų žemių išteklių. Tačiau daugelis jų dar nepradėti eksploatuoti, o nemažai telkinių yra teritorijoje, kurią dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos.
Prancūzijos geologinių ir kasybos tyrimų biuro duomenimis, Ukrainoje yra apie 20 proc. pasaulio grafito, kuris būtinas baterijoms.
Ukraina taip pat yra pagrindinė mangano ir titano gamintoja ir teigia turinti didžiausius ličio telkinius Europoje.
Daugiau nei trejus metus tęsiantis karui, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų, Rusija kontroliuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos.
Pernai rugpjūtį Ukraina netikėtai įsiveržė į Rusijos Kursko regioną. Maskva teigė, kad savaitgalį visiškai išstūmė Ukrainos pajėgas.
Trečiadienį Rusija pranešė, kad per Kursko įsiveržimą žuvo 288 civiliai gyventojai.