Svarbiausi įvykiai:
23:54 | Lietuvos stačiatikiai: Šimonytės kritika dėl pozicijos karo atžvilgiu – nepagrįsta
Premjerės Ingridos Šimonytės Ukrainos žiniasklaidai išsakytos pastabos dėl Lietuvos stačiatikių bažnyčios pozicijos Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu yra nepagrįstos, teigia Lietuvos stačiatikių arkivyskupija.
Taip pirmadienį arkivyskupija sureagavo į premjerės prieš kelias dienas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“, kuriame ši teigė, kad Lietuvos stačiatikių bažnyčia, karo pradžioje besilaikiusi pagrįstos pozicijos dėl konflikto, vėliau „persigalvojo“ atleisdama kelis dvasininkus dėl šių kritikos patriarchui Kirilui, remiančiam Kremlių kare.
„Bet šis teiginys neturi nieko bendra su tikrove. Lietuvos Stačiatikių arkivyskupija pasmerkė karą specialiame pareiškime jau kitą po jo pradžios, vasario 25 dieną. Po to, kovo 17 dieną buvo paskelbtas Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus pareiškimas, kuriame jis aiškiai smerkia ir karą, ir skelbia nesutinkąs su patriarcho Kirilo pozicija. Šis pareiškimas buvo pastebėtas visame stačiatikių pasaulyje“, – tikina stačiatikiai.
Pasak jų, dar po mėnesio metropolitas naujame pareiškime „patvirtino savo antikarinę poziciją“, tai padarė ir Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos vikaras, Trakų vyskupas Amvrosijus, karą esą pasmerkė ir Vilniaus bei Lietuvos vyskupijos pasauliečiai bei „tūkstančiai tikinčiųjų stačiatikių iš visos Lietuvos“.
Vis dėlto spalio viduryje kalbėdamas su žurnalistais vyskupas Amvrosijus vengė įvardinti, kas, Lietuvos stačiatikių bažnyčios manymu, kaltas dėl karo.
„Visi žemėje esame kaip didelė šeima. Ir kai žmonės barasi, kariauja, mušasi, klausimas – kas kaltas šioje šeimoje? (...). Sakyti kad vyras kaltas, arba žmona, arba vaikai, manau, būtų klaidinga. Manau, kad kalti tie, kurie turi tikslą, kad tas karas įvyktų. O kas jau turi tą tikslą, vienas Dievas žino“, – tuomet kalbėjo vyskupas.
Premjerė interviu „Ukrinform“ praėjusią savaitę teigė, jog karo pradžioje susitiko su įvairių konfesijų religiniais lyderiais, taip pat ir stačiatikiais, siekdama aptarti, kokią paramą religinės bendruomenės gali suteikti Ukrainai ir pabėgėliams.
„Tuo metu stačiatikių bažnyčia pateikė labai pagrįstą pareiškimą apie tai, kaip jie jaučiasi dėl karo. Deja, per labai trumpą laiką jie „persigalvojo“. Dvasininkai, nesutikę su Maskvos patriarchato pozicija, buvo priversti palikti bažnyčią“, – teigė I. Šimonytė, turėdama omenyje keturių dvasininkų, kritikavusių Kremliaus invaziją, pašalinimą iš kunigų luomo.
Kunigai teigė, jog buvo pašalinti būtent dėl šios kritikos, Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovai tai neigia ir tvirtina, kad dvasininkai pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus.
Stačiatikiai taip pat kritikuoja premjerės pareiškimus, jog rusų stačiatikiai sudaro mažumą tikinčiųjų Lietuvoje – anot jų, religija vienija apie 100 tūkst. jos išpažinėjų. Jie taip pat tvirtina, kad pamaldose jų cerkvėse, priešingai nei tvirtina premjerė, dalyvauja ir ukrainiečiai.
„Būdama Lietuvos religinė bendruomenė, mūsų Bažnyčia yra moraliai, dvasiškai ir finansiškai nepriklausoma. Visi sprendimai priimami Lietuvoje, o ryšys su Maskvos Patriarchatu tėra išimtinai kanoninis“, – teigiama Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos pranešime.
„Iš to, kas buvo paskelbta aptariamame interviu, susidaro įspūdis, kad Vyriausybei stinga visapusės ir objektyvios informacijos apie Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios veiklą. Užpildyti šią spragą galėtų konstruktyvus dialogas, kurį pradėti Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovybė ragina valdžią nuo pat karo Ukrainoje pradžios“, – sako stačiatikių atstovai.
23:44 | Arestovyčius: Ukraina susigrąžins okupuotą Krymą per šešis mėnesius
Ukrainos prezidento visuomeninis patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad Ukraina Krymą susigrąžins per artimausią pusmetį, skelbia UNIAN.
Kartu jis pridūrė, kad tai bus pasiekta nepaisant to, kad Krymas yra labai pažeidžiamas objektas išsilaikyti gynyboje.
23:19 | Pavasarį Rusija aptarė branduolinio smūgio Ukrainai galimybę – žiniasklaida
2022 metų pavasarį Rusijos pareigūnai aptarė galimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinio ginklo panaudojimą prieš Ukrainą, remdamiesi leidiniu „Newsweek“ skelbia UNIAN.
Kaip rašo „Newsweek“, tokių diskusijų rengimo faktą patvirtina elektroniniai laiškai, prie kurių prieigą gavo leidinys. Į Rusijos žmogaus teisių aktyvisto, kovos su korupcija svetainės gulagu.net vadovo Vladimiro Osečkino paštą jie atkeliavo iš FSB informatoriaus, pasivadinusio slapyvardžiu „Permainų vėjas“. Jis atsiuntė informaciją apie pokalbius Kremliaus viduje ir Rusijos teisėsaugos institucijose.
Pažymima, kad laiškai buvo gauti prieš keletą mėnesių iki V. Putino paskelbimo apie pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą savo „teritoriniam vientisumui apsaugoti“. Kartu informatorius išreiškė abejones, kad V. Putinas imsis branduolinio smūgio, nes Rusija „taip pat bus ant bangos“. Jis pridūrė, kad nors karas prieš Ukrainą yra „kažkur už logikos ir sveiko proto ribų“, visi diskusijose dalyvaujantys tikėjosi, kad „nebus padaryta visiška kvailystė“ naudojant branduolinį ginklą.
Be to, „Permainų vėjo“ slapyvardžiu prisidengęs asmuo teigė, kad taktinių branduolinių ginklų panaudojimas prieš Ukrainą reikš „Rusijos pralaimėjimą“ tiek oponentų, tiek neutralių šalių akyse.
„Toks galingas argumentas dėl vietinio konflikto parodytų karinį silpnumą, kurio negalėtų išbraukti net karinė sėkmė“, – sakė FSB šaltinis.
Jis taip pat užsiminė, kad Kremliaus pavaldumo grandinė blokuotų V. Putino sprendimą, jei jis bandytų įsakyti suduoti branduolinį smūgį. Tuo pačiu metu, leidinio teigimu, V. Putinas tokiose diskusijose nedalyvavo.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Europos programos direktorius Markas Bergmannas „Newsweek“ sakė, kad V. Putinas dabar „beviltiškai ieško būdo, kaip pabandyti pakeisti šį konfliktą“.
Kartu jis mano, kad jei Ukraina ir toliau pasieks reikšmingą sėkmę ir priartės prie okupuoto Krymo, Rusijos Federacija gali rimtai griebtis branduolinių grėsmių.
Tuo pačiu metu JAV pareigūnai nemato įrodymų, kad Rusijos kariuomenė perkelia branduolinius ginklus ar ruošiasi tokiam smūgiui. Tuo pat metu šaltiniai J. Bideno administracijoje teigė, kad JAV pareigūnai mano, kad branduolinio ginklo panaudojimo rizika Ukrainoje gali padidėti, kai Maskva kare išnaudos savo pajėgas ir įprastinius ginklus.
22:40 | Zelenskis apie Chersono apšaudymus: „Jie nesugeba nieko kito, tik naikinti“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime atkreipė dėmesį, kad Rusija ir toliau apšaudo Chersoną.
Pasak V. Zelenskio, Rusija nesugeba nieko kito, tik naikinti.
„Šiandien okupantai vėl apšaudė Chersoną ir regiono bendruomenes. Vos per savaitę priešas 258 kartus apšaudė 30 Chersono srities gyvenviečių.
Rusijos kariuomenė apgadino ir siurblinę, tiekusią vandenį Mykolajyvui.
Na, ką apie juos galima pasakyti? Tai tikroji tų atsitiktinių bendražygių, kurie užvaldė Rusiją, esmė. Po 20 valdymo metų didelė jų pačių valstybės dalis taip sugriuvo, tarsi ten būtų vykęs karas.
Jie nesugeba nieko kito, tik naikinti. Tai viskas, ką jie palieka. Ir tai, ką jie dabar daro prieš Ukrainą, yra jų bandymas atkeršyti. Atkeršyti už tai, kad ukrainiečiai ne kartą nuo jų gynėsi.
Ukraina niekada nebus naikinimo vieta. Ukraina niekada nepriims įsakymų iš šių bendražygių iš Maskvos. Darysime viską, kad būtų atkurtas kiekvienas okupantų sugriautas objektas, kiekvienas namas, kiekviena įmonė“, – kalbėjo V. Zelenskis.
22:18 | Sprogimai Dnipre
Ukrainos žiniasklaida praneša, kad Dnipre nugriaudėjo sprogimai. Kol kas nėra oficialios tai patvirtinančios informacijos.
21:55 | Prie Minsko pastebėtas traukinys su Rusijos oro gynybos sistemomis – žiniasklaida
Netoli Baltarusijos sostinės buvo pastebėtas traukinys su Rusijoje pagamintomis oro gynybos sistemomis „Tor-M2“, skelbia UNIAN, remdamiesi Baltarusijos šaltiniais.
„Preliminariais duomenimis, šiandien Minsko srityje buvo pastebėtas traukinys su įvairia karine technika, įskaitant oro gynybos sistemą Tor-M2“, – praneša stebėjimo grupė „Belarusian Gayun“.
Žurnalistai prašo informuoti tuos, kurie pastarosiomis dienomis, o ypač šiandien, Baltarusijoje matė šio ar kitų ešelonų judėjimą su karine technika.
„Baltarusijos geležinkelininkų bendrijos“ duomenimis, Rusijos Federacija Baltarusijai perdavė mažiausiai 15 oro gynybos sistemos „Tor-M2“ vienetų ir 10 vienetų inžinerinės įrangos.
Pranešama, kad didelis ešelonas su karine technika iš Jeisko geležinkelio stoties (Krasnodaro sritis, Rusija) paliko lapkričio 25 d., o šįryt buvo pastebėtas Oršoje (Baltarusijos Vitebsko sritis). Numatoma, kad kelionės tikslas bus Lesnaja geležinkelio stotis Bresto regione.
21:27 | Naujas pavojus Zaporižios AE: okupantai nebeįsileidžia dalies darbuotojų į elektrinę
Rusų okupantai neįsileidžia darbuotojų į Zaporižios atominės elektrinės teritoriją, skelbia UNIAN.
Kaip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje, turimais duomenimis, nuo šiandien okupantai uždraudė įvažiuoti į elektrinės teritoriją tiems elektrinės darbuotojams, kurie atsisakė pasirašyti sutartis su „Rosatom“.
UNIAN primena, kad TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi pripažino, kad Rusijos užgrobtoje Zaporižios atominėje elektrinėje gyvybiškai svarbias užduotis atliekantis Ukrainos personalas patiria nuolatinį spaudimą.
21:02 | Landsbergis po susitikimo su Zelenskiu: parama Ukrainai padės greičiau laimėti karą
Ukrainos rėmėjai turi nepamiršti tikslo, jog Ukraina turi laimėti kovoje prieš Rusiją, ir tai padės jai teikiama karinė parama, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Tai jis pirmadienį teigė „Twitter“ paskyroje, kartu su Baltijos, Šiaurės šalių kolegomis susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Susitikimas su prezidentu Volodymyru Zelenskiu dar kartą aiškiai parodė, kad mes neturime prarasti esminio tikslo: Ukraina turi laimėti kovos lauke. Tankai, oro gynybos sistemos, kita sunki ginkluotė pagreitins Ukrainos pergalę“, – įraše po susitikimo teigė V. Landsbergis.
Anot G. Landsbergio, Ukrainos vadovai padėkojo Lietuvai ir jos žmonėms už lyderystę, telkiant paramą Ukrainai ir paragino Europos šalis „nelėtinti paramos tempo“.
Anot URM, pokalbyje su septynių Europos šalių ministrais Ukrainos V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukrainos pergalei yra gyvybiškai svarbu užtikrinti nenutrūkstamą sunkiosios ginkluotės, ypač tankų, tiekimą.
„Savo valia gintis bei drąsa Ukraina jau įrodė, kad ji yra neatsiejama Europos saugumo architektūros dalis, stiprinanti visą Europos kontinentą. Ukrainos patirtis, ginant savo šalį ir laisvę žiauriame karo lauke, tikrai sustiprins NATO ir mūsų saugumą“, – teigė G. Landsbergis.
Kaip nurodė URM, su Ukrainos premjeru ir jo pavaduotoja ministrai aptarė Ukrainos atstatymą ir būtiniausias reformas, kurios padėtų Ukrainai kuo greičiau atsitiesti ir įveikti karo pasekmes.
G. Landsbergio teigimu, septynių vizitas yra „aiškus pareiškimas Ukrainai ir pasauliui“, kad Ukraina yra Europos dalis.
„Ukraina yra Europa ir mūsų bendra pareiga – padėti Ukrainai laimėti ir nutraukti Rusijos barbarišką karą“, - apibendrindamas vizitą sakė ministras.
URM teigimu, tai yra pirmasis tokią didelę grupę šalių vienijantis oficialus vizitas į Ukrainą nuo karo pradžios, „liudijantis vieningą požiūrį į Europos saugumą ir Ukrainos svarbą jame“.
Susitikimuose ministrai aptaria energetinę krizę Ukrainoje po pastarosiomis savaitėmis Rusijos įvykdytų atakų prieš šalies miestų energetinę infrastruktūrą, tarp minimų temų – ir specialiojo tribunolo Rusijos agresijos nusikaltimams tirti steigimas.
20:49 | Ukraina rengiasi naujiems Rusijos smūgiams svarbiai infrastruktūrai
Ukraina pirmadienį rengiasi naujiems Rusijos smūgiams energetikos ir kitai svarbiai infrastruktūrai, kuriems Maskva, regis, yra pasirinkusi savaitinį modelį, o Kyjivo valdžia įspėja apie galimą žmonių evakuaciją iš sostinės.
Kyjive pirmadienį apsilankė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai – didžiausia delegacija, atvykusi į Ukrainą nuo tada, kai Rusija pradėjo savo invaziją, – pažadėję atsiųsti elektros generatorių, šiltų drabužių ir maisto, siekdami padėti ukrainiečiams atlaikyti šalčiausius mėnesius ir neprarasti ryžto kovoti.
„Rusija civilinį energetinį saugumą paverčia ginklu ir tai tikrai gėdinga“, – Kyjive sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakare įspėjo, kad Rusijos pajėgos „rengia naujus smūgius ir, kol jie turės raketų, jie nesustos“.
Pirmadienį jis susitiko su vyriausybės aukšto rango pareigūnais, su kuriais svarstė, kokių veiksmų imtis.
„Ateinanti savaitė gali būti tokia pat sunki, kaip ir ką tik pasibaigusioji“, – prognozavo jis vėlų sekmadienio vakarą.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia panaudoti šaltį, sniegą ir ledą savo naudai ir ne tik mūšio lauke, bet ir prieš Ukrainos civilius.
„Prezidentas Putinas dabar bando panaudoti žiemą kaip ginklą kare prieš Ukrainą. Tai yra siaubinga ir mums reikia pasirengti naujiems smūgiams, – pareiškė jis Bukarešte rengiamo NATO užsienio reikalų ministrų dviejų dienų susitikimo išvakarėse. – Štai kodėl NATO sąjungininkai padidino savo paramą Ukrainai.“
Tuo tarpu 3 mln. gyventojų turinčio Kyjivo meras Vitalijus Kličko pareiškė, kad dalį sostinės gyventojų gali tekti evakuoti į vietas, kur grėstų mažesnė būtiniausių paslaugų teikimo nutrūkimo dėl raketų smūgių rizika.
19:33 | Rusija atideda derybas su JAV dėl branduolinių ginklų kontrolės, nauja data nenurodoma
Rusija pirmadienį paskelbė atidedanti itin lauktas derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl branduolinių ginklų kontrolės, kurios turėjo įvykti Egipte, nepaisant įtampos dėl karo Ukrainoje.
„Dvišalio koordinacinio Rusijos ir Amerikos START [Strateginės ginkluotės mažinimo] sutarties komiteto sesija, kurią anksčiau buvo numatyta surengti Kaire lapkričio 29–gruodžio 6 dienomis, nurodytomis datomis neįvyks“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė neįvardytas Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
„Sesija atidedama vėlesnei datai“, – pridūrė agentūros cituojamas atstovas.
Jokios kitos informacijos nepateikta.
JAV šį mėnesį pareiškė, jog tikisi netrukus susitikti su Rusijos atstovais ir aptarti galimą patikrinimų atnaujinimą pagal vadinamąją naująją START – svarbiausią abiejų šalių branduolinio nusiginklavimo susitarimą.
19:15 | Eurokomisaras apie Ukrainos atstatymą: reikia beveik 350 mlrd. eurų, ir ši suma kasdien auga
Už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas pirmadienį Briuselyje per kasmetinį Kyjivo investicijų forumą kalbėjo, kad Ukrainai atstatyti reikia 349 mlrd. eurų ir ši suma kasdien auga, skelbia „Ukrinform“.
„Mums reikia teisingumo Ukrainoje. Turime užtikrinti, kad visi nusikaltėliai stos prieš Ukrainos teismus, prieš teismą vienoje iš Europos sostinių arba prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą. Iki savo gyvenimo pabaigos visi jie turėtų žinoti, kad yra reali rizika stoti prieš teismą ar tribunolą“, – savo kalboje pabrėžė D. Reyndersas.
Jis priminė, kad preliminarus Rusijos agresoriaus Ukrainai sukelto sunaikinimo vertinimas, kurį Pasaulio bankas atliko bendradarbiaudamas su Ukraina ir ES, siekė 97 mlrd. eurų, o šalies atkūrimui ir atstatymui turėtų būti skirta ne mažiau kaip 349 mlrd. eurų.
„Ir ši suma auga kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą, nes šiuo metu tęsiasi Rusijos apšaudymas Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose. Mačiau tai spalio pradžioje, kai prasidėjo bombardavimas. Aš praleidau tris valandas slėptuvvėje nuo bombų ir mačiau šių žmonių atsparumą. Mačiau, kaip iš karto po šių Rusijos smūgių į miestų gatves grįžta „normalus“ gyvenimas, jei galima kalbėti apie bet kokį „normalumą“ karo sąlygomis“, – sakė D. Reindersas.
Jis pažymėjo, kad būdamas už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys rūpinasi dviem kryptimis. Pirmasis – sankcijų Rusijai įgyvendinimas, antrasis – asmenų, kaltų dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, persekiojimas.
„Iki šiol buvo galima įšaldyti daugiau nei 18 milijardų eurų, priklausančių Rusijos ir Baltarusijos oligarchams bei institucijoms. Tuo pat metu iš Rusijos centrinio banko rezervų rezervavome 300 milijardų eurų. Taip, labai svarbu rasti būdą, kaip atstatyti Ukrainą, bet kartu turime galvoti ir apie tai, kad Rusijos valdžia turi sumokėti už šį atkūrimą. Ieškome geriausio būdo legaliai tai organizuoti“, – sakė eurokomisaras.
18:45 | Piontkovskis pasakė, kaip įvyktų Rusijos kapituliacija
Jei Ukraina gaus ginklų rinkinį iš JAV, ji per trumpiausią įmanomą laiką galės pradėti didelį puolimą Zaporižios regione, sako JAV gyvenantis rusų politologas Andrejus Piontkovskis.
Su ginklais iš JAV Ukrainos valstybės gynėjai galės „užkurti katilą“ okupantams, o po to įvyks Rusijos kapituliacija, UNIAN sakė A. Piontkovskis .
„Jei amerikiečiai perduos ginklų rinkinį, <…> tai per artimiausias dvi savaites bus didelis puolimas Zaporižios fronte“, – prognozavo jis.
Anot jo, „įmanomas Melitopolio užėmimas <...> ir Rusijos kapituliacija“.
18:11 | Rusija turi galimų taikinių Ukrainoje sąrašą raketų smūgiams – Ukrainos ginkluotosios pajėgos
Rusija turi sąrašą objektų Ukrainoje, kurie gali tapti potencialiais naujų raketų smūgių taikiniais, skelbia UNIAN, remdamiesi Ukrainos ginkluotomis pajėgomis.
Po kiekvienos atakos Rusija analizuoja savo darbą ir nusprendžia, kur smogti kitą kartą, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ignatas.
Jis pažymėjo, kad grėsmės iš Rusijos egzistuoja ir iš Juodosios jūros, ir iš tolimesnių vietų
„Mes ne kartą pažymėjome, kad jie gali smogti bet kada. Klausimas yra planavimas, organizavimas, žvalgyba. Po didelių smūgių jie daro kažkokią analizę, apžvelgia rezultatus, pasižiūri, kur dar gali smogti ir vėl puola kritinę infrastruktūrą ar pasirenka naujas vietas“, – sakė J. Ignatas.
Pasiuntė įspėjimą: ukrainiečiai nuo šiandien turi ruoštis naujam didžiuliam Rusijos raketų smūgiui
18:05 | ES ieškos priemonių, kaip nubausti sankcijų Rusijai pažeidėjus
Europos Sąjunga suteikė sau teisinius įgaliojimus imtis veiksmų prieš visus, kas padeda Rusijai išvengti jai įvestų sankcijų, pirmadienį pranešė šiuo metu blokui pirmininkaujanti Čekija.
Pranešime teigiama, kad valstybės narės vienbalsiai sutarė, jog ribojamųjų priemonių Rusijai pažeidimas bus laikomas „ES nusikaltimu“ visame bloke.
Taip bus lengviau įtraukti asmenis ir subjektus iš ES nepriklausančių šalių į sankcijų sąrašus, sudarytus siekiant nubausti už tokius veiksmus kaip Rusijos invazija į Ukrainą.
Be to, tai padėtų suvienodinti ES sankcijų teisės aiškinimą ir vykdymą visame 27 valstybių bloke.
„Šiuo metu valstybės narės skirtingai apibrėžia, kas yra ribojamųjų priemonių pažeidimas ir kokios nuobaudos turėtų būti taikomos pažeidimo atveju“, – sakoma Čekijos pareiškime.
„Tai gali lemti skirtingą sankcijų vykdymo užtikrinimo laipsnį ir riziką, kad šios priemonės bus apeinamos, o tai gali sudaryti sąlygas asmenims, kuriems taikomos sankcijos, toliau naudotis savo turtu ir remti režimus, kuriems taikomos ES priemonės“, – priduriama jame.
Po to, kai buvo priimtas šis sprendimas, Europos Komisija – ES vykdomoji institucija – parengs siūlomą teisinę direktyvą ir pateiks ją valstybėms narėms bei Europos Parlamentui.
17:49 | Po kelių dronus skraidinusių rusų suėmimo Maskva išsikvietė Norvegijos ambasadorių
Reaguodama į kelių rusų suėmimą dėl dronų naudojimo Norvegijos teritorijoje, Maskva pirmadienį iškvietė šios Šiaurės šalies ambasadorių.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė informavusi Norvegijos pasiuntinį Robertą Kvile (Robertą Kvilę), kad Oslas turėtų liautis persekiojęs „Rusijos piliečius dėl jų pilietybės“.
Praėjusią savaitę Norvegijoje 90 dienų kalėti buvo nuteistas rusas, skraidinęs droną virš Norvegijos teritorijos ir taip pažeidęs po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą įvestą draudimą.
Per pastarąsias savaites šioje Skandinavijos šalyje buvo suimta beveik tuzinas rusų, pažeidusių skrydžių draudimą arba draudimą fotografuoti tam tikrus objektus.
Šie draudimai buvo priimti reaguojant į Maskvos karą Ukrainoje, siekiant sustiprinti šalies strateginės infrastruktūros apsaugą.
„Pažymėjome, kad nuosprendžiai rusams yra politiškai motyvuoti ir niekaip nesusiję su sąžiningo ir nešališko teisingumo principais“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Norvegija, kuri šiuo metu yra pagrindinė Europos gamtinių dujų tiekėja, padidino parengtį po to, kai netoli strateginių objektų, įskaitant toli jūroje esančias naftos ir dujų platformas, buvo pastebėta paslaptingų bepiločių skraidyklių.
17:28 | Pasiuntė įspėjimą: ukrainiečiai nuo šiandien turi ruoštis naujam didžiuliam Rusijos raketų smūgiui
Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka pranešė, kad nuo šiandien ukrainiečiams reikia ruoštis naujam didžiuliam Rusijos raketų puolimui, skelbia UNIAN.
Pasak jo, rusams paprastai pasiruošti tokioms atakoms prireikia 7–14 dienų, todėl ukrainiečiai turėtų ruošis jau dabar – paisyti saugos taisyklių, elektros įrenginius laikyti įkrautus, pasirūpinti vandens atsargomis.
„Norint paruošti masinį raketų smūgį, jiems reikia vidutiniškai 7-14 dienų. Todėl iš esmės nuo šiandien turime būti pasirengę, deja, tam, kad bet kurią akimirką rusai gali pradėti masinę ataką“, – sakė jis.
17:00 | Turkija ruošiasi antžeminiam įsiveržimui į Šiaurės Siriją – „Reuters“
„Reuters“, remdamiesi savo šaltiniais, skelbia, kad kyla Turkijos kariuomenės įsiveržimo į Siriją grėsmė. Skelbiama, kad Turkijai tereikia kelių dienų pasiruošti antžeminiam įsiveržimui į Šiaurės Siriją.
Praėjusį sekmadienį Turkija paskelbė surengusi oro antskrydžius prieš pusiau autonomines kurdų zonas Sirijos šiaurėje ir šiaurės rytuose, taip pat netoli pasienio Irake.
„Reuters“ pažymi, kad eskalacija įvyko po prieš dvi savaites Stambule įvykusio sprogimo, dėl kurio Ankara apkaltino Kurdistano darbininkų partiją (PKK), kurią ji ir jos Vakarų sąjungininkai laiko teroristine grupuote.
„Tereikia kelių dienų, kad Turkijos ginkluotosios pajėgos būtų beveik visiškai pasirengusios“, – „Reuters“ sakė vienas aukšto rango pareigūnas.
Anot jo, Sirijos sukilėliai šiai operacijai buvo pasiruošę praėjus kelioms dienoms po bombardavimo Stambule.
„Operacija prasidės artimiausiu metu. Tai priklauso tik nuo prezidento, kuris duos įsakymą“, – sakė šaltinis.
Savo ruožtu Kurdistano darbininkų partija, kuri Turkijoje laikoma teroristine organizacija, neigia prisidėjusi prie teroristinio išpuolio Stambule, per kurį žuvo šeši žmonės.
Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad prireikus Turkija pradės sausumos operaciją, kad apsaugotų pietinę sieną.
„Visi parengiamieji darbai baigti. Dabar tai yra politinis sprendimas“, – sakė vienas iš šaltinių.
16:39 | Karas Ukrainoje didina cheminių ginklų panaudojimo grėsmę – OPCW
Rusijos invazija į Ukrainą padidino masinio naikinimo ginklų panaudojimo grėsmę, pirmadienį pareiškė pasaulinės cheminių ginklų priežiūros institucijos vadovas.
Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) atidžiai stebi padėtį Ukrainoje, pareiškė jos vadovas Fernando Ariasas per organizacijos metinį susitikimą.
„Padėtis Ukrainoje vėl padidino realią masinio naikinimo ginklų, įskaitant cheminius ginklus, keliamą grėsmę“, – Hagoje vykusiame susitikime sakė jis.
„Tai padidino esamą įtampą iki tokio lygio, kad nebelieka užtikrintumo dėl tarptautinės bendruomenės vienybės sprendžiant bendrus pasaulinius iššūkius, susijusius su tarptautiniu saugumu ir taika“, – pridūrė reguliavimo institucijos vadovas.
F. Ariasas apgailestavo, kad tarptautinės už nusiginklavimą atsakingos institucijos, tokios kaip Nobelio taikos premijos laureatė OPCW, „dabar tapo konfrontacijos ir nesutarimų vietomis“.
Nuo vasario, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, pasipylė grasinimai ir įtarimai dėl galimo branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų panaudojimo, tačiau nėra jokių įrodymų, kad jie jau buvo dislokuoti.
F. Ariasas priminė Rusijai ir Ukrainai, kad jos yra tarp 193 šalių, „iškilmingai ir savanoriškai įsipareigojusių niekada ir jokiomis aplinkybėmis... nepanaudoti cheminių ginklų“.
Jo teigimu, OPCW „toliau atidžiai stebi šią rimtą situaciją ir palaiko ryšius su Rusijos Federacijos ir Ukrainos nuolatinėmis atstovybėmis“.
Organizacijos vadovas pridūrė, kad OPCW Kyjivo prašymu ukrainiečių gelbėtojus apmokė reaguoti į chemines atakas ir aptikti cheminių medžiagų nuotėkius.
16:22 | Reznikovas: Rusija į Ukrainą paleido daugiau nei 16 tūkst. raketų
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sako, kad per pastaruosius 9 mėnesius Rusijos Federacija įvykdė daugiau nei 16 000 raketų smūgių.
„Kovojame prieš teroristinę valstybę. Ukraina laimės ir patrauks karo nusikaltėlius atsakomybėn“, – rašė jis.
16:05 | Ankara Bukarešte kalbėsis su Švedija ir Suomija dėl jų stojimo į NATO
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pirmadienį pareiškė, kad antradienį Bukarešte vyksiančio NATO susitikimo užkulisiuose susitiks su kolegomis iš Švedijos ir Suomijos aptarti šių šalių siekio įstoti į Aljansą.
„Rytoj Bukarešte trišaliu formatu susitiksime su Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrais“, – sakė M. Cavusoglu. Jį citavo privatus transliuotojas NTV.
Ankara kaltina šias Šiaurės šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams, kuriuos ji laiko teroristais, ir delsia ratifikuoti jų narystę NATO, nepaisydama birželį pasiekto susitarimo.
„Procesas vystosi teigiama linkme, tačiau dar reikia žengti tam tikrus žingsnius“, – sakė turkų ministras.
„Tiesą sakant, Švedija yra ta šalis, kuri turi imtis daugiau veiksmų“, – pridūrė jis.
14:30 | ES negali sutarti dėl naftos kainos „lubų“ – „The Financial Times“
Dešimtą mėnesį tebesitęsiant plataus masto Rusijos puolimui Ukrainoje Europos Sąjungos šalys toliau svarsto galimas sankcijas agresorei. Tiesa, įvesti naftos įsigijimo kainos „lubas“ šalims taip ir nepavyksta dėl vidinių nesutarimų, skelbiama autoritetingame leidinyje „The Financial Times“.
„The Financial Times“ teigimu, Europos Komisija norėtų sustoti ties 65 dolerių už barelį riba, tuo metu Lenkija ir kai kurios kitos šalys norėtų griežtesnių sąlygų Rusijai ir sumažinti siūlomą vertę.
Straipsnyje Lenkijos argumentas, kodėl reiktų mažinti siūlomą 65 dolerių ribą, aiškinamas tuo, kad tai vis tiek yra gerokai daugiau už Rusijos pagaminamos naftos savikainą. O tai reiškia, kad Rusija ir toliau galės sėkmingai uždirbti iš prekybos nafta bei finansuoti karą prieš Ukrainą.
Kipras, Malta ir Graikija reikalauja aukštesnių „lubų“, kad galėtų išsaugoti prekybą nafta su Rusija.
14:00 | Ukrainos jau po poros savaičių gali laukti visiška tamsa – Austrijos kariuomenės pulkininkas
12:02 | Rusijos opozicininkas: ilgametį Lukašenkos bendražygį nunuodijo FSB
10:28 | Rusija ruošiasi Ukrainos kontrpuolimui per Dnipro upę – analitikai
Rusijos karinė vadovybė supranta, kad Ukrainos kariai gali atakuoti Dnipro upės regioną ir pereiti į kontrpuolimą rytinėje Chersono srities dalyje, tuo pačiu grasinant kritinės svarbos susisiekimo tinklui su Krymu, skelbiama Karo tyrimų instituto ataskaitoje.
Ukrainos kariuomenė tuo metu skelbia, kad per paskutinę parą buvo nukauta beveik 600 rusų karių, toliau tęsiantis mūšiams rytiniame ir pietiniame Ukrainos frontuose.
ISW skelbiama, kad okupacinė kariuomenė įrenginėja gynybines pozicijas. Tai liudija sustiprintas pasirengimas gynybai kairiajame Dnipro krante.
Okupacinės pajėgos kasa apkasus ir įrenginėja įtvirtinimus į rytus nuo deokupuoto Chersono jau nuo šių metų spalio mėnesio, numatydami būsimą atsitraukimą iš dešiniojo Dnipro kranto ir rajono centro.
„Rusijos pajėgos ruošiasi arba ešaloninei gynybai, arba operatyvinių ir strateginių operacijų atidėjimui. Jie tiksliai nemano, kad galės sutrukdyti Ukrainos kariams peržengti upę, ir nekelia gynybinių pozicijų (stiprinimo) prioritetų, kad galėtų sustabdyti tokį persikėlimą“, – aiškinama ataskaitoje.
JAV analitikai pažymi, kad Rusijos gynybinės pozicijos leidžia manyti, jog Rusijos karinė vadovybė numato Ukrainos pajėgų kontrpuolimą peržengus Dnipro upę kaip rimtą grėsmę. Neseniai darytos palydovų nuotraukos užfiksavo Rusijos pajėgų fortifikacijas Kinburno nerijoje ir aplinkinėse teritorijose. Tai taip pat rodo, kad okupacinės pajėgos nenumato šių pozicijų išsaugojimo pačiame Kinburno pusiasalyje, jeigu prasidėtų didelio masto kontrpuolimas.
10:23 | Rusija ketina perkelti kai kuriuos dalinius iš Baltarusijos į Ukrainą – Generalinis štabas
Rusija bando papildyti nuostolių patyrusius dalinius Ukrainoje, perkeldama personalo ir karinės įrangos iš Baltarusijos, pirmadienį pranešė ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Kaip pažymima jo rytiniame pranešime, Rusijos vadovybei telkiant pastangas atgrasyti Ukrainos gynybos pajėgų dalinius, buvo užfiksuotas technikos judėjimas.
„Tęsiamas priešo personalo ir karinės technikos perkėlimas, kad būtų [vėl] sukomplektuoti nuostolių patyrę daliniai. Atskirų priešo dalinių perkėlimas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos numatomas po to, kai jie įgis kovinių pajėgumų“, – rašoma pranešime.
Tuo pat metu Generalinis štabas pažymėjo, jog nėra jokių požymių, kad iš Baltarusijos teritorijos būtų formuojamos priešo puolamosios grupės.
„Baltarusijos specialiųjų operacijų pajėgų daliniai, priklausantys vadinamosios Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos sąjunginės valstybės regioninei karinių pajėgų grupei, vykdo valstybės sienos ruožo stiprinimo užduotis“, – nurodė Generalinis štabas.
Neseniai paaiškėjo, kad į Baltarusiją jau buvo perkelta iki 12 000 mobilizuotų rusų. Baltarusijos ginkluotosios pajėgos esą visiškai patenkina okupacinio kontingento poreikius.
07:37 | Politologas: Rusija turi raketų dar keliems masyviems antskrydžiams
Ukrainos politologas Jurijus Fedorovas pažymėjo, kad Rusija specialiai daro pertraukas tarp smūgių Ukrainos infrastruktūros objektams, kad ši išnaudotų turimus resursus jų atstatymui.
„Rusija raketų turi dar keliems masyviems smūgiams Ukrainai. Kremlius tikslingai palieka intervalus tarp atakų, kad Ukraina galėtų atstatyti pažeidimus“, – „Freedom“ aiškino jis.
07:16 | Zelenskis perspėjo dėl laukiančios „sunkios savaitės“
V. Zelenskis perspėjo, kad nusimato nauji Rusijos raketų smūgiai, po masyvios praėjusią savaitę įvykdytos atakos ir paragino gyventojui būti pasiruošusiais, bei padėti vieni kitiems nelaimės atveju.
„Mes suprantame, kad teroristai ruošia naujus smūgius ir kol jie turi raketų – nenusiramins“, – aiškino savo vakariniame kreipimesi V. Zelenskis.
Jo teigimu, esminis dalykas čia yra ukrainiečių gebėjimas pasirūpinti vieni kitais. Ypač akcentavo pagalbą pagyvenusiems žmonėms ir šeimoms su vaikais.
Artėjanti savaitė bus tokia pat sunki, kaip ir praėjusi. Mūsų gynybos jėgos ruošiasi. Visa valstybė ruošiasi. Visi scenarijai yra aptariami, įskaitant ir su partnerėmis, – po praėjusią savaitę įvykusio masyvaus šalies apšaudymo Rusijos raketomis akcentavo V. Zelenskis. – Ir turime būti pasirengę savo vienybe. Todėl, prašau, nepalikite be pagalbos tų, kuriems jūs galite padėti“.
„Darome ir darysime viską, kas įmanoma, kad sustiprintume mūsų gynybą. Darome ir darysime viską, kad patrauktume Rusiją atsakomybėn dėl teroristinio karo“, – sakė V. Zelenskis.
