Nausėda: jeigu pripažinsime Krymą Rusijai, tai bus uždelsto veikimo bomba
Aneksuotą Krymą pripažinus Rusijos teritorija, tai būtų uždelsto veikimo bomba, kuri be perstojo sproginėtų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Jeigu mes padarysime tai, ką siūloma daryti, ir pripažinsime Krymą Rusijai de jure, tai bus uždelsto veikimo bomba, kuri sproginės ir sproginės visą laiką“, – žurnalistams Romoje penktadienį kalbėjo Lietuvos vadovas.
„Taip kad šitoje vietoje raudonosios linijos tam ir yra, kad jos nebūtų peržengtos“, – teigė G. Nausėda.
Taip jis kalbėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsipuolė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį už tai, kad šis nenori pripažinti nuo 2014-ųjų aneksuoto Krymo Rusijos teritorija.
Kaip rašė BNS, išpuoliai Kyjive sukėlė dar daugiau abejonių dėl ir taip įtemptų JAV pastangų priversti Rusiją ir Ukrainą susitarti dėl paliaubų. Ketvirtadienį Kyjive rusai surengė raketų ataką, per kuria žuvo 12 žmonių.
Anot Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, puolimas šalies sostinėje buvo skirtas spausti JAV. Jis taip pat patikino, kad Ukraina nekeis savo pozicijos dėl Krymo.
„Tai ar jie neturi teisės pasakyti savo labai svarbų žodį, ką jie galvoja apie šituos pasiūlymus? Ir jie tai pasakė, aš girdėjau tai iš prezidento Volodymyro Zelenskio ir aš jį puikiausiai suprantu. Aš suprantu, kad tik tokia pozicija būtų suprantama ir Ukrainos žmonėms, pagaliau ir visoms sveikosioms pasaulio jėgoms“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, pirmiausia svarbi Ukrainos kaip labiausiai kare nukentėjusios šalies pozicija dėl Krymo.
„Nes tai valstybė, kuri patyrė daugiausia žiauriausių nuostolių, kur nukentėjo daugybė niekuo dėtų žmonių, nedalyvavusių kovos operacijose žmonių, infrastuktūra sunaikinta, ekonomika sunaikinta“, – dėstė Lietuvos vadovas.
D. Trumpas spaudžia Ukrainą ir Rusiją susitarti dėl paliaubų. Manoma, kad tarp jo pasiūlymų yra teritorinių nuolaidų, įskaitant tai, kad JAV pripažintų Rusijos kontrolę Kryme.
Ukraina sulaikė Rusijos „šešėliniam laivynui“ priklausantį laivą
Ukraina sulaikė užsienio šalies prekybinį laivą, kuris, pasak Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), priklauso vadinamajam Rusijos „šešėliniam laivynui“. Jis 2024 m. pabaigoje buvo naudojamas 5 000 tonų kviečių eksportui iš Sevastopolio uosto Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje, pranešė SBU.
Su vienos Azijos šalies vėliava plaukiojantis laivas esą dabar buvo sulaikytas Ukrainos teritoriniuose vandenyse Juodojoje jūroje. Apie įgulos buvimo vietą ir galimus teisinius padarinius informacija nebuvo pateikta.
Rusija yra okupavusi penktadalį Ukrainos valstybės teritorijos, įskaitant Krymą. Kyjivas prekybą su šiomis teritorijomis laiko neteisėta. Ukraina jau ir anksčiau yra sulaikiusi laivų, kurie be Ukrainos leidimo buvo įplaukę į uostus okupuotose žemėse.
Zelenskis teigia, kad Krymas priklauso Ukrainai ir jo pozicija nepasikeitė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Krymas priklauso Ukrainai ir kad jo pozicija nepasikeitė po JAV vadovo Donaldo Trumpo pareiškimų, kuriuose jis suabejojo 2014 metais aneksuoto Krymo pusiasalio būsimu statusu.
„Mūsų pozicija nesikeičia: tik Ukrainos žmonės turi teisę nuspręsti, kurios teritorijos yra ukrainiečių. Ukrainos konstitucijoje sakoma, kad visos laikinai okupuotos teritorijos (...) priklauso Ukrainai, ukrainiečių tautai“, – žurnalistams Kyjive sakė V. Zelenskis.
D. Trumpas spaudžia Ukrainą ir Rusiją susitarti dėl susitarimo ir manoma, kad tarp jo pasiūlymų yra teritorinių nuolaidų, įskaitant tai, kad JAV pripažintų Rusijos kontrolę Kryme.
Zelenskis sako, kad gali neatvykti į popiežiaus laidotuves dėl karinių susitikimų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad dėl svarbių „karinių susitikimų“ jis gali praleisti šeštadienį vyksiančias popiežiaus Pranciškaus laidotuves, kuriose turėtų dalyvauti ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
V. Zelenskis anksčiau sakė, kad dalyvaus laidotuvėse Vatikane ir norėjo per jas susitikti su D. Trumpu, kuris spaudžia Kyjivą ir Maskvą susitarti dėl trejus metus trunkančio karo Ukrainoje pabaigos.
„Jei manęs (ten) nebus laiku, Ukrainai bus atstovaujama tinkamu lygiu“, – sakė V. Zelenskis, apsilankęs mirtino Rusijos smūgio Kyjivui vietoje.
„Ten bus užsienio reikalų ministras ir pirmoji ponia. Kalbant apie mane, man buvo svarbu būti čia. Šiandien Ukrainoje vyksta keli kariniai susitikimai“,– pridūrė jis.
V. Zelenskis sakė, kad jis surengs „keletą susitikimų“, įskaitant susitikimus dėl atakos prieš Kyjivą, per kurią ketvirtadienį žuvo 12 žmonių.
„Dėl šio smūgio yra keletas uždarų klausimų. Ir apie atitinkamus Ukrainos veiksmus. Nežinau, kiek laiko tai užtruks. Taigi, jei turėsiu laiko, būtinai dalyvausiu (laidotuvėse)“, – teigė jis.
V. Zelenskis anksčiau pranešė, kad Šiaurės Korėjos raketoje, kuria Rusija ketvirtadienį atakavo Kyjivą, aptikta dešimtys komponentų iš JAV įmonių.
Rusija apkaltino Ukrainą, kad ji prisidėjo prie bombos sprogimo, per kurį žuvo generolas
Rusija penktadienį apkaltino Ukrainą, kad ji prisidėjo prie automobilyje padėtos bombos sprogimo, per kurį netoli Maskvos žuvo kariuomenės generolas.
„Yra pagrindo manyti, kad prie žmogžudystės prisidėjo Ukrainos specialiosios tarnybos", – pareiškime sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Netoli Maskvos penktadienį automobilyje sprogęs sprogmuo pražudė aukšto rango rusų generolą, pranešė Rusijos tyrimų komitetas.
Pranešime sakoma, kad per sprogimą Balašichos mieste į rytus nuo Maskvos žuvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pagrindinės operatyvinės valdybos vado pavaduotojas Jaroslavas Moskalikas.
Skelbiama, kad buvo pradėtas tyrimas dėl žmogžudystės ir sprogmenų kontrabandos.
„Situacija labai trapi“ – Trumpas įvertino JAV taikos planą
JAV prezidento Donaldo Trumpo teigimu, JAV taikos planas juda į priekį, tačiau situacija yra „labai trapi“. Apie tai jis pareiškė prieš išvykdamas į Romą, kur dalyvaus popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse, rašo UNIAN.
Prieš išskrisdamas D. Trumpas sakė Romoje norįs susitikti su virtine užsienio šalių lyderių, galbūt ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
D. Trumpas anksčiau kalbėjo apie terminą, per kurį Ukraina ir Rusija turi pasiekti susitarimą, kitaip JAV pasitrauks iš taikos derybų. Tačiau penktadienį jis pareiškė, kad jokio termino nėra.
„Be terminų. Aš tiesiog noriu tai padaryti [užbaigti karą] kuo greičiau“, – sakė D. Trumpas.
Vašingtono vadovas pažymėjo, kad JAV dirba siekdamos taikos susitarimo tarp Ukrainos ir Rusijos. Jis pabrėžė, kad mato iniciatyvą iš abiejų konflikto šalių.
„Manau, Rusija ir Ukraina juda į priekį, bet situacija labai trapi“, – pridūrė D. Trumpas.
JAV prezidentas taip pat pakomentavo savo specialiojo atstovo Steve'o Witkoffo susitikimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. Pasak jo, jis gali baigtis „gerų susitarimų sudarymu“.
„Mes bandome užbaigti karą, kad galėtume išgelbėti 5000 žmonių, kurie kas savaitę žūsta, ir būtent tai yra mano tikslas. Tai didelė garbė, jei man pavyks tai padaryti. Manau, mes esame pakankamai arti to“, – užtikrino D. Trumpas.
Zelenskis patvirtino: Kyjivą rusai atakavo Šiaurės Korėjos raketa
Balistinė raketa, kuria rusai balandžio 24 dieną smogė Kyjivui, pagaminta Šiaurės Korėjoje. Raketa taip pat turėjo mažiausiai 116 komponentų, kurie buvo įvežti iš kitų šalių, ir dauguma jų buvo pagaminti JAV kompanijų.
Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegram“ kanale, kurį cituoja „Ukrinform“.
„Tęsiamas visų raketos detalių išsiaiškinimas. Tačiau jau aišku, kad tai balistinė raketa iš Šiaurės Korėjos. Nepakankamas spaudimas Rusijai leidžia jai importuoti tokias raketas ir kitą ginkluotę bei naudoti jas čia, Europoje. Nepakankamas spaudimas Šiaurės Korėjai ir jos bendrininkams leidžia gaminti, be kita ko, tokias balistines raketas. Raketoje, kuri pražudė Kyjivo gyventojus, buvo mažiausiai 116 komponentų, importuotų iš kitų šalių, ir dauguma jų, deja, pagaminti JAV kompanijų“, – „Telegram“ kanale rašė jis.
V. Zelenskis pažymėjo, kad per balandžio 24 d. apšaudymą rusai nužudė 12 Kyjivo gyventojų, beveik 90 buvo sužeista. Jo teigimu, šiuo metu ligoninėse tebėra daugiau nei 30 žmonių, tarp jų yra labai sunkiai sužeistų.
Iškart po rusų išpuolio „Reuters“ agentūra, remdamasi šaltiniu Kyjive pranešė, kad dvylika žmonių pražudžiusi raketa buvo Šiaurės Korėjos.
Šaltinis nurodė, kad tai buvo KN-23 – trumpojo nuotolio Šiaurės Korėjos balistinė raketa, pasižyminti manevringumu, tikslumu ir galimybe nešti įprastines arba branduolines kovines galvutes.
Agentūra „Reuters“ paskelbė du dokumentus su pasiūlymais dėl Rusijos ir Ukrainos karo pabaigos
Agentūra „Reuters“ paskelbė du dokumentus su pasiūlymais dėl Rusijos ir Ukrainos karo pabaigos – vienas sudarytas JAV atstovų, o kitas Ukrainos ir Europos šalių.
Pirmasis pagrindinis dokumentas dėl susitarimo tarp Rusijos ir Ukrainos buvo pasiūlytas JAV. Jungtinių Valstijų specialusis įgaliotasis Steve’as Witkoffas jį parodė Ukrainos ir Europos pareigūnams per derybas Paryžiuje balandžio 17 d. Antrasis dokumentas yra atsakomieji pasiūlymai, kuriuos Ukrainos ir Europos šalių atstovai perdavė Vašingtonui po derybų Londone balandžio 23 d.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Londone parengti atsakomieji pasiūlymai jau perduoti Donaldui Trumpui.
Šie pasiūlymai, pirmą kartą paskelbti visiškai, kaip rašo agentūra „Reuters“, atskleidžia diplomatinę „vidaus virtuvę“. Jie taip pat rodo, kokiais klausimais derybų dalyviai nesutaria.
Pagrindiniai skirtumai tarp dviejų tekstų susiję su teritorinių klausimų sprendimo eile, sankcijų Rusijai panaikinimu, saugumo garantijomis ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičiumi, pažymi „Reuters“.
Anksčiau pranešta, kad JAV pasiūlymai numato Vašingtono pasirengimą de jure pripažinti Krymą Rusijos teritorija. Be to, JAV sutinka de facto pripažinti Rusijos kontrolę Ukrainos teritorijose, užimtose karo metu.
Savo ruožtu, Europos ir Ukrainos pasiūlymai numato, kad diskusijos dėl teritorijų klausimo turėtų būti atidėtos iki susitarimo dėl ugnies nutraukimo pasirašymo. Dokumente neminimas Rusijos kontrolės pripažinimas jokioje Ukrainos teritorijoje.
Kaip jau minėjo žiniasklaida, JAV dokumente Ukrainos ilgalaikio saugumo klausimas apibūdinamas labai miglotai. Jame teigiama, kad Kyjivas gaus „patikimas saugumo garantijas“, kurias turės užtikrinti garantuojančios Europos ir kitos draugiškos šalys. Tuo pačiu Ukraina turės atsisakyti siekio įstoti į NATO ir tai tekste nurodyta labai aiškiai ir nedviprasmiškai.
Europos ir Ukrainos pasiūlymai reiškia atsisakymą bet kokių apribojimų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir sąjungininkų karinių pajėgų dislokavimą Ukrainoje. Dokumento autoriai siūlo susitarti dėl patikimų saugumo garantijų Kyjivui, įskaitant JAV.
Sankcijų klausimą Trumpo administracija siūlo spręsti taip: panaikinti apribojimus, taikomus Rusijai nuo Krymo prijungimo 2014 m. Priešinguose pasiūlymuose yra punktas dėl sankcijų laipsniško sušvelninimo „pasiekus stabilią taiką“, taip pat dėl to, kad jos gali būti atnaujintos, jei Rusija pažeis taikos susitarimo sąlygas.
Pateikiamas abiejų dokumentų, kuriuos paskelbė „Reuters“, pilnas tekstas. JAV pasiūlymas buvo perduotas partneriams žodžiu, o Ukrainos ir Europos šalių – „slaptas dokumentas, skirtas vidiniam naudojimui“
JAV pasiūlymas
Paliaubos
- Nuolatinės paliaubos
- Abi šalys nedelsdamos pradeda derybas dėl techninio įgyvendinimo
Ukrainos saugumo garantija
- Ukrainai suteikiama tvirta saugumo garantija
- Garantuojančios valstybės bus ad hoc grupė, kurią sudarys Europos valstybės ir norinčios ne Europos valstybės
- Ukraina nesieks įstoti į NATO
- Ukraina gali siekti narystės ES
Teritorija
- JAV de jure pripažįsta Rusijos vykdomą Krymo kontrolę
- JAV de facto pripažįsta, kad Rusija kontroliuoja Luhanską
- JAV de facto pripažįsta Rusijos kontroliuojamas Zaporižios, Donecko ir Chersono dalis
- Ukraina susigrąžina teritoriją Charkivo srityje
- Ukraina atgauna Zaporižios atominės elektrinės kontrolę, nes JAV kontroliuoja ir administruoja elektrinę, kurioje elektra paskirstoma abiem pusėms, taip pat Kachovkos užtvanką
- Ukraina gali netrukdomai plaukti Dniepro upe ir kontroliuoti Kinburno neriją
Ekonomika
- JAV ir Ukraina įgyvendins ekonominio bendradarbiavimo ir naudingųjų iškasenų susitarimą
- Ukraina bus visiškai atkurta ir gaus finansinę kompensaciją
- Bus panaikintos dėl šio konflikto nuo 2014 m. Rusijai taikomos sankcijos
- JAV ir Rusijos ekonominis bendradarbiavimas energetikos ir kituose pramonės sektoriuose
Atsakomieji Europos ir Ukrainos pasiūlymai
Ugnies nutraukimas
- Prisiimti įsipareigojimus visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį ore, sausumoje ir jūroje.
- Abi šalys nedelsdamos pradeda derybas dėl techninio susitarimo įgyvendinimo, dalyvaujant JAV ir Europos šalims. Tai vyksta lygiagrečiai su darbotvarkės ir sąlygų, reikalingų visavertės taikos sutarties sudarymui, parengimu
- Ugnies nutraukimo stebėsena, vadovaujama JAV ir remiama trečiųjų šalių.
- Rusija turi besąlygiškai grąžinti visus deportuotus ir neteisėtai perkeltus ukrainiečių vaikus. Visų karo belaisvių mainai (pagal principą „visi už visus“). Rusija turi paleisti visus civilius belaisvius.
Ukrainos saugumo garantijos
- Ukraina gauna patikimas saugumo garantijas, įskaitant JAV (susitarimas, analogiškas NATO sutarties 5 straipsniui), kol sąjungininkai nepasieks konsensuso dėl Ukrainos narystės NATO.
- Jokių apribojimų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
- Garantės valstybės bus atstovaujamos specialios Europos ir kitų suinteresuotų ne Europos šalių grupės. Jokių apribojimų draugiškų užsienio pajėgų buvimui, ginklavimuisi ir operacijoms Ukrainos teritorijoje.
- Ukraina siekia įstoti į ES.
Teritorijos
- Teritoriniai klausimai bus aptariami ir sprendžiami po visiško ir besąlygiško ugnies nutraukimo
- Derybos dėl teritorijų prasidės nuo demarkacinės linijos nustatymo
- Ukraina, dalyvaujant JAV, susigrąžina Zaporižios atominės elektrinės, Kachovkos hidroelektrinės kontrolę.
- Ukraina gaus laisvą praėjimą per Dniepro upę ir Kinburnos nerijos kontrolę.
Ekonomika
- JAV ir Ukraina įgyvendina susitarimą dėl ekonominio bendradarbiavimo/naudinguosius iškasenų gavybos.
- Ukraina bus visiškai atkurta ir gaus finansinę kompensaciją, įskaitant iš to Rusijos turto, kuris liks įšaldytas tol, kol Rusija atlygins žalą Ukrainai.
- JAV sankcijos, įvestos Rusijai nuo 2014 m., gali būti palaipsniui sušvelnintos po to, kai bus pasiekta tvari taika, ir atnaujintos, jei bus pažeistas taikos susitarimas.
Kremlius skelbia, kad Putinas Maskvoje susitiko su Witkoffu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį Kremliuje susitiko su JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, pranešė rusų valstybinė žiniasklaida, cituodama V. Putino atstovą.
Tai ketvirta S. Witkoffo kelionė į Rusiją nuo sausio, kai D. Trumpas sugrįžo į Baltuosius rūmus.
Ji surengta tuo metu, kai JAV prezidentas didina spaudimą Maskvai ir Kyjivui, kad būtų sudarytos paliaubos.
Trumpas: Krymas liks Rusijos ir Zelenskis tai supranta
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Krymas liks Rusijos kontrolėje. Apie tai jis kalbėjo interviu „Time“.
Jis pareiškė, kad Krymą rusai užėmė prezidentu esant Barackui Obamai, o jam prizidentaujant tai esą nebūtų įvykę. Tokį naratyvą D. Trumpas naudoja gana dažnai kalbėdamas apie karą Ukrainoje.
„Kryme žmonės daugiausia kalba rusiškai. Bet tai leido Obama. Tai nebuvo leista Trumpo. Ar tai būtų buvę atimta iš manęs, kaip tai buvo atimta iš Obamos? Ne, taip nebūtų atsitikę. Krymas, jei būčiau buvęs prezidentas, nebūtų buvęs atimtas“, – sakė jis.
Paviešintas pasiūlymo tekstas: paaiškėjo, ką JAV siūlo Ukrainai ir Rusijai
Paryžiuje vykstančiose derybose JAV pateikė taikos susitarimo dėl Ukrainos pasiūlymus. „Reuters“ susipažino su pasiūlymais. Anot agentūros, pasiūlymą balandžio 17 d. Paryžiuje vykusiose derybose JAV pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pateikė Europos pareigūnams.
Dokumento tekstas skelbiamas visas be pakeitimų.
„Šios sąlygos yra paskutinis Jungtinių Valstijų pasiūlymas abiem šalims“, – rašoma dokumente.
Toliau pateikiame neredaguotą punktų sąrašą, kurį paskelbė „Reuters“.
Paliaubos
- Nuolatinės paliaubos
- Abi šalys nedelsdamos pradeda derybas dėl techninio įgyvendinimo
Ukrainos saugumo garantija
- Ukrainai suteikiama tvirta saugumo garantija
- Garantuojančios valstybės bus ad hoc grupė, kurią sudarys Europos valstybės ir norinčios ne Europos valstybės
- Ukraina nesieks įstoti į NATO
- Ukraina gali siekti narystės ES
Teritorija
- JAV de jure pripažįsta Rusijos vykdomą Krymo kontrolę
- JAV de facto pripažįsta, kad Rusija kontroliuoja Luhanską
- JAV de facto pripažįsta Rusijos kontroliuojamas Zaporižios, Donecko ir Chersono dalis
- Ukraina susigrąžina teritoriją Charkivo srityje
- Ukraina atgauna Zaporižios atominės elektrinės kontrolę, nes JAV kontroliuoja ir administruoja elektrinę, kurioje elektra paskirstoma abiem pusėms, taip pat Kachovkos užtvanką
- Ukraina gali netrukdomai plaukti Dniepro upe ir kontroliuoti Kinburno neriją
Ekonomika
- JAV ir Ukraina įgyvendins ekonominio bendradarbiavimo ir naudingųjų iškasenų susitarimą
- Ukraina bus visiškai atkurta ir gaus finansinę kompensaciją
- Bus panaikintos dėl šio konflikto nuo 2014 m. Rusijai taikomos sankcijos
- JAV ir Rusijos ekonominis bendradarbiavimas energetikos ir kituose pramonės sektoriuose
Zelenskis grįžo į Ukrainą, jo tolesnis tvarkaraštis priklausys nuo padėties
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis grįžo į Ukrainą, jo tolesnis tvarkaraštis priklausys nuo to, kaip klostysis padėtis, penktadienį sakė prezidento spaudos sekretorius Serhijus Nykyforovas.
Planuota, kad prezidentas V. Zelenskis ir pirmoji ponia Olena Zelenska vyks į Romą dalyvauti popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse šeštadienį. Prezidentas taip pat sakė esąs pasirengęs Vatikane susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Ketvirtadienį V. Zelenskis sutrumpino valstybinį vizitą Pietų Afrikos Respublikoje dėl naktį Rusijos įvykdytos kombinuotos raketų ir dronų atakos prieš Kyjivą, sostinėje žuvo 12 žmonių ir 90 buvo sužeisti. Per šią ataką Rusija taip pat puolė Kyjivo, Žytomyro, Dnipropetrovsko, Charkivo, Poltavos, Chmelnickio, Sumų ir Zaporižios sritis.
Rusija suėmė šnipinėjimu Ukrainai įtariamą rumuną
Rusijos saugumo tarnybos penktadienį pranešė sulaikiusios Rumunijos pilietį, įtariamą šnipinėjusį karinius objektus Ukrainai.
Pastaraisiais mėnesiais Maskvos ir Bukarešto ryšiai buvo įtempti, tvyrant įtarimams, kad Rusija kišosi į Rumunijos prezidento rinkimus.
Federalinės saugumo tarnybos (FST) pranešime sakoma, kad ji sulaikė „2002 m. gimusį Rumunijos pilietį, vykdžiusį žvalgybos veiklą Ukrainos specialiųjų tarnybų užsakymu“. Įtariamasis „rinko ir perdavė informaciją apie oro gynybos sistemų vietas Sočio mieste“, teigia FST.
Valstybinė žiniasklaida paskelbė FST vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip du FST pareigūnai, vilkintys maskuojamuosius drabužius, paguldo vyrą ant žemės ir sulaiko. Nufilmuotoje apklausoje įtariamasis, kurio veidas rodomas neryškiai, angliškai sakė išsiuntęs informaciją apie Rusijos oro gynybos baterijos, kurią matė, buvimo vietą aukštesnio rango Ukrainos žvalgybos pareigūnui vardu Vladimiras.
Abi šalys pastarosiomis savaitėmis išsiuntė diplomatus ir karinius atašė, Rusija neigia kaltinimus, kad kišosi į rinkimus. Maskva kaltinama surengusi didelio masto kampaniją socialiniame tinkle, kad Rumunijos prezidentu būtų išrinktas mažai žinomas Europos Sąjungos ir NATO kritikas Calinas Georgescu. Jam užėmus pirmąją vietą, Rumunijos valdžia panaikino pernai vykusių prezidento rinkimų pirmojo rato rezultatus.
Lenkija mano, kad JAV kariai liks NATO rytiniame flange
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis mano, kad JAV išlaikys pajėgas NATO rytiniame flange. Penktadienį dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ jis sakė, kad Lenkija vis dar priima apie 10 tūkst. amerikiečių karių.
„Nepriklausomai nuo sprendimo dėl bendro JAV karių buvimo Europoje, tikimės, kad Amerikos armija bus ten, kur kyla grėsmė, tai yra rytiniame NATO flange, įskaitant Lenkiją“, – sakė R. Sikorskis.
Paklaustas apie JAV administracijos derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo, jis atsakė: „Galiu pasakyti, nes tai pasitarnaus reikalui, jog (JAV) valstybės sekretorius (Marco Rubio) paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad JAV reikalauja, jog Ukraina teisiškai atsisakytų Krymo“.
„Tai svarbus signalas“, – tęsė R. Sikorskis. – Maža to, jis (M. Rubio) sakė, kad Ukraina, žinoma, kaip suvereni valstybė, turėtų turėti teisę plėtoti savo kariuomenę ir gynybos pramonę“.
R. Sikorskis taip pat reagavo į Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos kritiką, kad jis trečiadienį savo kalboje apie užsienio politiką per mažai dėmesio skyrė Lenkijos ir JAV santykiams. R. Sikorskis sakė, jog viliasi, kad A. Duda, šeštadienį per popiežiaus Pranciškaus laidotuves Romoje susitiksiantis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, „perteiks mūsų poziciją (...) ir pasinaudos mūsų tariama draugyste, kad įtikintų jį pakeisti savo poziciją ir daryti didesnį spaudimą Rusijai, o ne Ukrainai“.
R. Sikorskis taip pat sakė, kad Europos Sąjungos sprendimus dėl saugumo paskatino tik Rusijos prezidento Vladimiro Putino baimė, o drauge ir D. Trumpo paskatinimas, kad europiečiai mobilizuotusi.
„Manau, kad iki dešimtmečio pabaigos mes būsime pasirengę susidūrimui su V. Putinu. Nesitikiu, kad Rusija mūsų lauks, bet tikiuosi, kad ji taip greitai neatkurs savo karinių pajėgumų“, – sakė jis.
„The Times“: JK greičiausiai atsisakys planų Ukrainoje dislokuoti tūkstančius sausumos karių
Jungtinė Karalystė greičiausiai atsisakys planų į Ukrainą pasiųsti tūkstančius karių, kad padėtų šaliai gintis, cituodamas diplomatinių šaltinių žodžius ketvirtadienį pranešė „The Times“.
„Rizika yra pernelyg didelė, o pajėgos nėra tinkamai paruoštos tokiai užduočiai vykdyti“, – dienraščiui paaiškino vienas iš šaltinių.
Vietoje to, naujoji strategija bus orientuota į oro ir jūrų gynybą, taip pat Ukrainos kariuomenės stiprinimą, tuo tikslu į vakarinius šalies regionus pasiunčiant prancūzų ir britų instruktorių.
Anot leidinio „The Times“, tokiu būdu JK turės galimybę dislokuoti Ukrainoje karinių pajėgų, nesiųsdama karių į fronto linijas ir neskirdama jų saugoti svarbius objektus.
Trumpo pasiuntinio lėktuvas nusileido Maskvoje: susitiks su Putinu
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas atvyko į Maskvą, praneša „Interfax“, rašo „The Guardian“.
Maskvoje jis turėtų susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu.
S. Witkoffas jau turėjo tris ilgus susitikimus su V. Putinu.
Susitikimo metu S. Witkoffas ir V. Putinas turėtų aptarti karo Ukrainoje pabaigą, taikos planą.
Klyčko pripažino: Ukrainai gali tekti atiduoti dalį teritorijos
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pripažįsta, kad tam, jog būtų pasiektas susitarimas su Rusija, Ukrainai reikės atiduoti dalį teritorijos. Apie tai jis kalbėjo BBC.
„Vienas iš scenarijų yra... atsisakyti teritorijos. Tai nėra sąžininga. Bet dėl taikos, laikinos taikos, galbūt tai gali būti sprendimas, laikinas“, – teigė jis.
Vis dėlto, anot V. Klyčko, Ukrainos žmonės „niekada nesutiks su Rusijos okupacija“.
Virš Krymo – dronai ir sprogimai: skelbiama apie atakas prieš aerodromus
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį dronai Kryme atakavo Novofedorivkos ir Kačos aerodromus, remdamasis vietos „Telegram“ kanalu „Krymskyj Veter“ rašo „Ukrinform“.
Skelbiama, kad ataka truko apie penkias valandas be perstojo.
Sprogimai taip pat buvo girdimi Armjanske ir Krasnoperekopske.
Sprogimų pasekmės kol kas nežinomos.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą neutralizuota dar 1 170 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. balandžio 25 d. rusų armija Ukrainoje jau prarado maždaug 946 500 karių, iš kurių 1 170 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 10 703 rusų tankus (+9), 22 315 šarvuotųjų kovos mašinų (+3), 26 895 artilerijos sistemas (+72), 1 372 raketų paleidimo sistemas (+3), 1 144 oro gynybos sistemas (+3), 370 karo lėktuvų, 335 sraigtasparnius, 33 779 nepilotuojamuosius orlaivius (+119), 3 196 kruizines raketas (+48), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 45 906 transporto priemones ir kuro cisternas (+151), 3 860 specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešų nuostolius nuolat atnaujinami.
Balandžio 24 d. fronte įvyko 133 Ukrainos gynybos pajėgų ir rusų kariuomenės mūšiai.
Trumpas: tai, kad Rusija neužims visos Ukrainos, yra didelė nuolaida
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, jog tai, kad Rusija neužims visos Ukrainos, yra „pakankamai didelė Maskvos nuolaida“.
Baltuosiuose rūmuose per susitikimą su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre žurnalisto paklaustas, kokias nuolaidas Rusija siūlo siekdama taikos susitarimo su Kyjivu, D. Trumpas atsakė: „Sustabdyti karą, neužimti visos šalies“.
JAV prezidentas sakė esąs įsitikinęs, kad taikos susitarimas netrukus bus sudarytas.
WSJ: Donaldas Trumpas pagaliau suprato pagrindinę kliūtį dėl taikos Ukrainoje
Po kelis mėnesius trukusio spaudimo Ukrainai sudaryti taikos susitarimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, pagaliau įžvelgė pagrindinę kliūtį, trukdančią užbaigti karą. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“, teigia UNIAN.
NATO vadovo teigimu, aljanso narės sutaria, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę
Po Vašingtone įvykusio susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir vyresniaisiais JAV administracijos nariais NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį pasakė, kad Rusija tebėra ilgalaikė grėsmė aljansui.
„Visos NATO narės sutaria, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę NATO teritorijai – visai Euroatlantinei teritorijai“, – po susitikimo Baltuosiuose rūmuose kalbėdamas su žurnalistais sakė M. Rutte.
Paklaustas apie galimybę sudaryti Rusijos ir Ukrainos taikos susitarimą, M. Rutte atsakė, kad šiuo metu „apie tai kalbama“, pridurdamas, jog iniciatyva aiškiai yra Rusijos rankose.
M. Rutte pareiškė tikįs, kad Jungtinės Valstijos toliau vaidins svarbų vaidmenį siekiant užbaigti karą.
„Neįsivaizduoju, kad JAV galėtų pasitraukti. Mano nuomone, prezidentui Trumpui vadovaujant, šį reikalą būtų galima teigiamai išspręsti, o tai labai svarbu“, – teigė M. Rutte.
Trečiadienį D. Trumpas pasakė, kad susitarimas su Rusija yra ranka pasiekiamas, pareikšdamas, kad dirbti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu buvo „sunkiau“ nei su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
JAV prezidentas reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų Rusijos okupuoto Krymo pusiasalio bei planų ateityje įstoti į NATO.
Birželio 24–25 d. Hagoje įvyks NATO šalių vadovų susitikimas.
Lavrovas: Rusija pasirengusi sudaryti susitarimą dėl Ukrainos, bet yra niuansų
Rusija yra pasirengusi „susitarti“ su JAV dėl Ukrainos, tačiau yra keletas „šio susitarimo elementų, kuriuos reikia galutinai suderinti“, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, rašo UNIAN.
Italų žiniasklaida: Ukraina per popiežiaus laidotuves prašo surengti susitikimą dėl karo
Kyjivas paprašė Romos ir kitų partnerių surengti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos. Šeštadienį į Romą atsisveikinti su popiežiumi Pranciškumi atvyksta daugelis lyderių.
Apie tai skelbia „La Repubblica“, rašo UNIAN.
„Jie kartu žudo žmones“: Zelenskis sako, kad Rusija Kyjivui smogė Šiaurės Korėjos balistine raketa
Pirminė informacija rodo, kad Rusija savo naujausioje atakoje prieš Kyjivą, per kurią žuvo 12 ir buvo sužeista dešimtys žmonių, panaudojo Šiaurės Korėjoje pagamintą balistinę raketą, socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mūsų specialiosios tarnybos tikrina visas detales“, – pridūrė jis.
Pasak prezidento, jei pasitvirtins informacija, jog ši raketa buvo pagaminta Šiaurės Korėjoje, tai bus dar vienas Rusijos ir Pchenjano aljanso nusikalstamo pobūdžio įrodymas.
„Jie kartu žudo žmones ir drasko gyvenimus – tai vienintelė jų bendradarbiavimo prasmė. Rusija nuolat naudoja tokius ginklus: raketas, artileriją. Mainais Pchenjanas gavo galimybę paversti savo ginklus dar pavojingesniais realaus karo sąlygomis“, – parašė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad nė viena pasaulio šalis neturėtų būti palikta viena tokių grėsmių akivaizdoje. „Turi būti realus spaudimas Rusijai tai sustabdyti. Net ir vykstant tarptautinėms diplomatinėms pastangoms užbaigti šį karą, Rusija ir toliau žudo civilius. Tai reiškia, kad Putinas nebijo“, – pareiškė V. Zelenskis.
Naktį į ketvirtadienį rusai puolė Kyjivą nepilotuojamais orlaiviais ir raketomis. Per ataką buvo padaryta žala ir sugriovimai šešiuose sostinės rajonuose, labiausiai nukentėjo Sviatošynskio rajonas. Jame dislokuota maždaug 100 policijos pareigūnų, visą parą garantuojančių apgadintų pastatų ir aplinkinių teritorijų apsaugą.
Kyjivo miesto karinės administracijos duomenimis, žuvusiųjų per išpuolį skaičius padidėjo iki 12 žmonių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu Zelenskis rodo, kaip bendrauti su fašistu Vladimiru(pucinu)-smūgiai GRAU arsenalui, smūgiai maskva city-tai vienintelė kalba, kurią rusija supranta
Slava Ukraini, smert kacapam!
BUTINA nepavargti remti Ukrainos!! Mes visa lietuva turime nepavargti buti Ukraina !!
PRIVALOME siusti LT karius i Ukraina !! Reikia kuo daugiau sankciju deti Rusijai ir visoms PRO-rusiskom salim!!
Angliškai prabilęs Putinas susitiko su Trumpo pasiuntiniu: apie ką kalbėjosi 3 valandas?
JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per savo ketvirtąjį susitikimą aptarė galimas tiesiogines Maskvos ir Kyjivo derybas, pareiškė Kremlius, apibūdindamas surengtus pokalbius kaip „konstruktyvius“.
„Įvyko trijų valandų trukmės pokalbis, kuris buvo konstruktyvus ir labai naudingas“, – žurnalistams sakė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas.
„Buvo aptarta galimybė atnaujinti tiesiogines Rusijos Federacijos ir Ukrainos atstovų derybas“, – pridūrė jis.
S. Witkoffo ir V. Putino susitikimas buvo surengtas praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas tiesiogiai kreipėsi į Rusijos vadovą, prašydamas stabdyti puolimą. D. Trumpas pastaruoju metu bando tarpininkauti sudarant paliaubas tarp Maskvos ir Kyjivo, tačiau jam nepavyko iš Kremliaus išgauti jokių didesnių nuolaidų, nors buvo surengti keli derybų raundai.
Rusija visapusišką invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 m., tikėdamasi užimti šią šalį per kelias dienas, tačiau nuo to laiko ji yra įsivėlusi į didžiulį kruviną karą, per kurį jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.
Vaizdo įraše, kurį paskelbė Rusijos valstybinė žiniasklaida, buvo matyti, kaip S. Witkoffas Kremliuje susitiko su V. Putinu – jiedu šypsojosi ir prieš pradėdami derybas spaudė vienas kitam ranką bei apsikeitė keliais angliškais žodžiais.
Milijardierius investuotojas į nekilnojamąjį turtą S. Witkoffas atlieka svarbų vaidmenį Vašingtono taikos iniciatyvoje ir nuo tada, kai D. Trumpas sausio mėnesį grįžo į Baltuosius rūmus, jis jau buvo tris kartus susitikęs su V. Putinu.
D. Trumpas yra pagrasinęs trauktis iš derybų, jei nematys pažangos siekiant paliaubų. Ketvirtadienį, po to, kai per Rusijos atakas Kyjive žuvo 12 žmonių, D. Trumpas socialiniuose tinkluose parašė: „Vladimirai, LIAUKIS! Kiekvieną savaitę žūsta po 5 000 karių. Pasistenkime, kad Taikos sutartis būtų SUDARYTA!“