„Nė vienas iš mūsų netiki rusais, bet mes nežaisime su jų naratyvais, kad mes nenorime, jog karas baigtųsi“, – akcentavo V. Zelenskis.
Kovos su dezinformacija centras: informacija apie tai, kad Sudžą užėmė rusai – netiesa, mūšiai tęsiasi toliau
Mūšiai Rusijos Kursko regione tęsiasi toliau, o informacija apie tai, kad Rusų pajėgos užėmė Sudžą yra netiesa, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) Kovos su dezinformacija centro (KDC) vadovas Andrijus Kovalenko.
„Mūšiai Kursko regione tęsiasi, vyksta kovos ir Sudžos kryptimi. Turimais duomenimis, informacija apie tai, kad Sudžą užėmė rusai, neatitinka tikrovės“, – rašė A. Kovalenko.
Pirmiau parlamentinio Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius Romanas Kostenko naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nėra visiškai pasitraukusios iš Sudžos miesto ir Kursko regiono.
Be to, kalbėdamas kovo 12 d. surengtoje spaudos konferencijoje prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad Ukrainos pajėgos vykdo savo užduotis Rusijos Kursko regione, o karinė vadovybė deda visas pastangas, kad apsaugotų ukrainiečių karių gyvybes.
A. Baerbock: V. Putinu negalima pasitikėti
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock galimu lūžio tašku pavadino JAV ir Ukrainos susitarimą dėl paliaubų.
„Dabar aišku: kamuolys V. Putino rankose. Lygiai taip pat aišku: V. Putinu negalima pasitikėti“, – sakė politikė Berlyne prieš išskrisdama į G7 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Kanadoje.
Pasiūlymas dėl paliaubų, anot jos, nereiškia, kad Rusija šiuo metu nevykdo griovimų. „Šiuo momentu toliau skrieja raketos ir dronai“, – kalbėjo A. Baerbock ir pabrėžė, kad Rusijos prezidentas privalo nutraukti savo agresiją dabar.
Taiką Ukraina pasieks tik būdama stipri, tęsė ministrė. Todėl, anot jos, svarbu, kad amerikiečiai atnaujina savo karinę paramą.
Ukrainos delegacija per derybas antradienį Džidoje pareiškė, kad Kyjivas pasirengęs pritarti neatidėliotinoms 30 dienų paliauboms.
JK žvalgyba: Ukrainos smūgiai Rusijoje sugriauna Kremliaus teiginius, kad karas – tai „lokali operacija“
Naktį iš pirmadienio į antradienį Ukraina įvykdė didžiausią dronų antskrydį prieš Rusiją nuo karo pradžios, niekais paversdama Kremliaus piešiamą vaizdą, kad konfliktas yra „lokali operacija“, o ne plataus masto karas, platformoje „X“ paskelbtoje naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje pranešė JK Gynybos ministerija.
Suvestinėje pastebima, kad šie ukrainiečių smūgiai yra paskutiniai iš vis dažnesnių Ukrainos karinių oro pajėgų antskrydžių giliai Rusijos teritorijoje, pabrėžiant, kad Rusija patiria sunkumų, mėgindama vienu metu ir užtikrinti savo infrastruktūros bei strateginių objektų saugumą, ir apsaugoti savo karius fronto linijoje.
„Ukrainos gebėjimas pulti Maskvą ir kelti joje sumaištį greičiausiai daro didelę gėdą Putinui ir vyresniesiems Rusijos vadams. Be to, tokiais veiksmais griaunami Rusijos vadovų teiginiai, kad šis konfliktas yra ne karas, o lokali operacija“, – teigiama suvestinėje.
JK žvalgyba taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybinėje rusų žiniasklaidoje pasirodė labai ribotos apimties pranešimų apie smūgius, o tai greičiausiai „rodo, kad Rusijos vadovai nerimauja dėl galimos neigiamos visuomenės reakcijos“.
Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad naktį iš kovo 10-osios į 11-ąją tikrai buvo suduoti smūgiai ir kad antskrydžių metu Ukrainos gynybos pajėgos Rusijoje atakavo keletą strateginių objektų, padedančių jai tęsti karą prieš Ukrainą.
Tuo tarpu Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad naktį Rusijos teritoriją atakavo šimtai nepilotuojamųjų orlaivių, nurodydama, kad 337 iš jų neva buvo neutralizuoti, o 91 buvo numuštas virš Maskvos regiono.
Ukrainos operacija Kursko srityje byra: pasitraukė iš Sudžos, prabilo ir Zelenskis
Eilė nepriklausomų žiniasklaidos priemonių paskelbė apie Ukrainos pajėgų pasitraukimą iš Sudžos – pagrindinio ukrainiečių užimto miesto Rusijos Kursko srityje. V. Zelenskio teigimu, karinė vadovybė „vykdo savo užduotis“ ir „gelbėja karių gyvybes“, nors paties atsitraukimo fakto tiesiogiai nepatvirtino.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Zelenskis: aptarti saugumo garantijas Kyjivui bus galima tik įgyvendinus paliaubas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad diskutuoti dėl saugumo garantijų su savo partneriais Kyjivas galės tik po paliaubų įgyvendinimo, nes vis dar laukiama Rusijos reakcijos į pasiūlymą dėl 30 dienų trukmės ugnies nutraukimo.
„Mes kalbėsime apie saugumo garantijas detaliau, jei bus pasiektos 30 dienų paliaubos. Šios 30 dienų yra skirtos užfiksuoti (...) žingsnius, dėl kurių susitarėme su sąjungininkais, ir saugumo garantijų, kurios bus taikomos Ukrainoje po karo pabaigos, formatą“, – žurnalistams Kyjive sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad Ukraina parodė esanti pasirengusi priimti paliaubas, o dabar Rusija turi atsakyti.
„Viskas priklauso nuo to, ar Rusija nori paliaubų ir tylos, ar nori toliau žudyti žmones“, – sakė V. Zelenskis.
„Ukraina parodė savo poziciją (...) ir šiandien Rusija turi į tai atsakyti“, – pridūrė jis.
Ukrainiečiai po pokalbių su JAV atstovais antradienį pritarė Vašingtono pasiūlymui dėl 30 dienų paliaubų su invaziją pradėjusia Rusija.
JAV savo ruožtu sutiko panaikinti karinės pagalbos ir dalijimosi žvalgybos informacija apribojimus, sakoma abiejų šalių bendrame pareiškime, paskelbtame po derybų Saudo Arabijoje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad šią savaitę turėtų pasikalbėti su Vladimiru Putinu, ir pareiškė, jog Ukrainos prezidentas V. Zelenskis yra laukiamas Baltuosiuose rūmuose, nepaisant prieš kelias savaites įvykusio apsižodžiavimo.
Europos Sąjungos (ES) ir atskirų šalių lyderiai sveikino pasiektus susitarimus tarp JAV ir Ukrainos bei teigė, kad dabar atėjo metas Rusijai parodyti, kiek ji pasiryžusi taikai.
Ukrainos karys apie padėtį Kursko srityje: rusai įžengė į strategiškai svarbų miestą
Rusijos pajėgos įžengė į Sudžą Kursko srityje, skelbia „Suspilne“. Apie tai leidiniui pranešė karys, kurio dalinys dislokuotas Kursko srityje.
Keli propagandiniai kanalai išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad Rusijos kariai neva jau yra miesto centre, tačiau nėra žinoma, kada vaizdo įrašas buvo nufilmuotas.
Ryte Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigė, kad Kursko srityje gynybos pajėgos vakar atrėmė 33 Rusijos karių atakas.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Pareigūnas: priešas bando pralaužti sieną Sumų srityje
Priešas bando patekti į Sumų srities teritoriją, kad apsuptų Kursko srityje esančias Ukrainos gynybos pajėgas.
Kaip praneša „Ukrinform“, tai per televiziją pareiškė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka.
„Teigti, kad rusai ten (Sumų srityje prie Novenkės) pralaužė sieną, būtų neteisinga. Žinoma, bandydami išstumti Gynybos pajėgas iš Kursko srities, rusai rengia dešimtis atakų. Siekdami įtvirtinti savo pažangą, jie taip pat bando kirsti mūsų sienos liniją, kad apsuptų mūsų pajėgas, esančias Kursko srityje“, – sakė A. Demčenka.
Anot jo, užduotis – neleisti priešui kirsti Ukrainos sienos. „Nes to jie siekia ir tai šiuo metu fiksuojame Novenkės gyvenvietės kryptimi“, – patikslino pareigūnas.
Atstovas spaudai pridūrė, kad šia kryptimi priešas negali naudoti technikos, todėl mėgina kirsti sieną nedidelėmis šturmo grupėmis, kurių tikslas – kuo toliau prasiskverbti į Ukrainos teritorijos gilumą, įsitvirtinti ir išplėsti karo veiksmų zoną.
Pasak A. Demčenkos, pastarąją parą šiame ruože buvo sunaikinta apie 20 okupantų, o dar apie 15 buvo sužeista.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, A. Demčenka teritoriją prie valstybinės sienos Sumų srityje pavadino naikinimo zona, kur miršta rusai.
JAV dar šiandien susisieks su Rusija: štai kas turėtų būti įtraukta į paliaubų susitarimą
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sako, kad JAV diskutavo dėl teritorinių nuolaidų Ukrainoje, rašo „Sky news“.
Anot jo, JAV tikisi sulaukti teigiamo Rusijos atsakymo dėl paliaubų.
Kalbėdamas iš Airijos, M. Rubio sakė, kad ragina Rusiją nutraukti visus karo veiksmus, „kad nustotų žūti žmonės, kad nustotų skraidyti kulkos“.
„Karinio sprendimo šiam konfliktui nėra“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad Ukrainai reikia „pakankamų atgrasymo priemonių nuo būsimų išpuolių“.
M. Rubio teigė, kad siūlomo Ukrainos ir JAV susitarimo dėl iškasenų jis nepavadintų saugumo garantija.
JAV šiandien turėtų susisiekti su Rusija, tačiau kol kas nežino, kokia yra Maskvos reakcija į siūlomas paliaubas, sako M. Rubio.
Jis pridūrė, kad bet kokiame susitarime dėl paliaubų bus įtrauktos Europos sankcijos Rusijai.
Smūgis Kryvyj Rihui: žuvo moteris, sužeistųjų skaičius išaugo iki 14
Per Rusijos raketų ataką Kryvyj Rihe sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 14.
Tai „Telegram“ kanale pranešė miesto Gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Per rytinę raketų ataką sužeistų žmonių skaičius jau išaugo iki 14“, – sakoma pranešime.
O. Vilkulas pažymėjo, kad tarp nukentėjusiųjų – devynios moterys. Ligoninėse gydomi devyni žmonės, keturi sužeistieji yra sunkios būklės (tarp jų – dvi 79 ir 46 metų amžiaus moterys), o vienas 58 metų vyras – labai sunkios būklės.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 12-osios rytą rusai raketomis atakavo Kryvyj Rihą. Nukentėjo infrastruktūros objektas, ten kilo gaisras. Žuvo 47 metų moteris.
Kremlius sako laukiantis, kol JAV informuos jį apie pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje
Kremlius trečiadienį pareiškė laukiantis, kol JAV informuos jį apie siūlomo paliaubų susitarimo Ukrainoje detales, su kuriuo Kyjivas sutiko per derybas su Vašingtonu Saudo Arabijoje.
„Mes darome prielaidą, kad valstybės sekretorius (Marco) Rubio ir patarėjas (nacionalinio saugumo klausimais Mike'as) Waltzas per įvairius kanalus artimiausiomis dienomis informuos mus apie įvykusias derybas ir pasiektus susitarimus“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pridurdamas, kad Maskva neatmeta galimybės, jog įvyks „aukšto lygio“ skambutis su JAV.
Kremlius giria Rusijos karių pažangą Kursko srityje
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusijos kariuomenė daro didelę pažangą siekdama išstumti Ukrainos karius iš Kursko srities.
„Mūsų kariuomenės pateikta informacija rodo, kad mūsų kariai sėkmingai žengia į priekį Kursko srityje, išvaduodami kovotojų kontroliuojamas teritorijas. Dinamika yra gera“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Šiame Rusijos pasienio regione Maskva pradėjo spartų kontrpuolimą, siekdama susigrąžinti pernai Kyjivo užgrobtas žemes.
Ukrainos kariai jau kelias savaites Kursko srityje, kur buvo užėmę daugybę gyvenviečių nuo 2024-ųjų rugpjūčio, praranda pozicijas. Ukrainiečiai ten užgrobtas teritorijas tikėjosi panaudoti kaip svertą taikos derybose.
Ukraina pirmadienį pranešė, kad stiprina pajėgas Kursko regione, ir tvirtino, kad nėra jokios grėsmės, jog jos kariai bus apsupti.
„Reuters“ šaltiniai Rusijoje: Putinas tikriausiai nepritars 30-ies dienų paliauboms
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas greičiausiai nepritars JAV pasiūlymui dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje, trečiadienį „Reuters“ nurodė šaltiniai Rusijoje.
Anot jų, bet kokiame susitarime turės būti atsižvelgta į Rusijos pažangą mūšio lauke ir turės būti sprendžiami Maskvai susirūpinimą keliantys klausimai.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Sikorskis: JAV karinės paramos tiekimas per Lenkiją atnaujintas
Lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis trečiadienį pareiškė, kad po Vašingtono ir Kyjivo derybų Saudo Arabijoje atnaujintas karinės pagalbos tiekimas Ukrainai per Lenkiją.
„Patvirtinu, kad ginklų tiekimas per Jasionką (logistikos centrą) grįžo į ankstesnį lygį“, – sakė R. Sikorskis žurnalistams, kalbėdamas Varšuvoje kartu su kolega iš Ukrainos, kitą dieną po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija sutiko atšaukti karinės pagalbos Kyjivui įšaldymą.
Scholzas: kiti žingsniai dėl paliaubų Ukrainoje priklauso nuo Putino
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį palankiai įvertino pasklidusią žinią, kad Ukraina palaiko JAV pasiūlytą 30 dienų paliaubų planą, ir pareiškė, jog sprendimą dėl kitų žingsnių dabar turi priimti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„30 dienų paliaubų idėja yra svarbus ir teisingas žingsnis siekiant teisingos taikos Ukrainoje (…) Dabar viskas priklauso nuo V. Putino“, – tinkle „X“ nurodė O. Scholzas.
Kaip jau skelbta, antradienį Saudo Arabijoje vyko JAV ir Ukrainos atstovų derybos, kurių metu buvo susitarta, kad Vašingtonas nedelsiant atnaujins karinės paramos teikimą Kyjivui ir vėl dalinsis žvalgybiniais duomenimis, o Ukraina sutiko su JAV pasiūlymu dėl 30 dienų paliaubų – jos galėtų būti pratęstos susitarus abiem pusėms.
Rusija balistine raketa smogė Odesos uostui – žuvo keturi Sirijos piliečiai
Rusija balistine raketa smogė Odesos uosto infrastruktūrai, žuvo keturi Sirijos piliečiai.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Kiperis, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak pareigūno, kovo 11-osios vakarą rusai smogė Odesos uostui. Balistinė raketa apgadino su Barbadoso vėliava plaukiojantį laivą „MJ Piña“.
Žuvo keturi Sirijos piliečiai. Jauniausiam buvo 18 metų, vyriausiam – 24 metai.
Dar du žmonės buvo sužeisti – ukrainietis ir siras. Jiems teikiama reikiama pagalba, pažymėjo O. Kiperis.
„Smūgio metu į laivą buvo kraunami kviečiai, skirti eksportui į Alžyrą. Tai – visiškai civilinis laivas“, – pabrėžė srities valstybinės administracijos vadovas.
Taip pat nukentėjo dar vienas laivas, krantinės, grūdų sandėliai, pridūrė jis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 10 d. Odesoje užsidegus degalų rezervuarams ir vaikų žaislų sandėliui į orą pateko daug teršalų ir degimo produktų.
Naujos detalės apie JAV ir Ukrainos derybas: Ukrainos delegacijai nuotoliu vadovavo Zelenskis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nuotoliniu būdu vadovavo Ukrainos delegacijos veiksmams derybose su amerikiečiais Džidoje, Saudo Arabijoje. Apie tai patvirtino Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Georgijus Tykijus, rašo UNIAN.
Šias derybas jis pavadino „vienomis įdomiausių iš tų, kuriose teko dalyvauti“.
Anot jo, derybose pynėsi diplomatijos menas, strateginis mąstymas, nestandartinių sprendimų paieškos ir kiti įgūdžiai.
„Visa tai vakar pademonstravo Ukrainos delegacija ir visų pirma Ukrainos prezidentas, kuris nuotoliniu būdu vadovavo jos veiksmams. Žinoma, visas detales bus galima atskleisti tik po daugelio metų“, – sako G. Tykijus.
Pokalbiai iš viso truko daugiau nei aštuonias valandas – beveik be pertraukų. Pietų metu taip pat buvo dirbama.
„Istorikai nepakankamai įvertina žmogaus išsekimo vaidmenį priimant istorinius sprendimus. Būtent šiomis paskutinėmis galutinio žaidimo valandomis, kai jau jaučiamas nuovargis, staiga tampa įmanomas proveržis iš aklavietės ir net sunkūs kompromisai. Trumpai tariant, kalną nuverčia tas, kuris sugeba įveikti paskutinius pusantro kilometro vien tik valios ir charakterio jėga. Taip pat – valdyti emocijas. Tiesą sakant, likus kelioms dienoms iki susitikimo, tai buvo pagrindinė užduotis, su kuria, manau, visi iš esmės susidorojome“, – priduria jis.
„Ukrainos delegacijoje buvo atstovaujama ir diplomatiniam, ir kariniam blokui, visi pasirodė kuo profesionaliausiai, principingai ir išmintingai. Prisimenu, kaip vienu sunkiausių momentų, pabaigoje, ministras Andrijus Sibiga pažvelgė į mane pusiau pasisukęs ir jo veido išraiška sakė „na, gerai, gerai“, bet kartu ir ramų „viskas bus gerai“.
Baigiamajame bendro pareiškimo rengimo etape, kuris truko kelias valandas, pagrindinį vaidmenį asmeniškai atliko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Būtent jis nukreipė delegacijos veiksmus į geležinę kelių principinių pozicijų gynybą ir išmintingą lankstumą kitų atžvilgiu, o tai leido pasiekti galutinį teigiamą rezultatą“, – teigia G. Tykijus.
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 430 okupantų rusų
Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 430 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų kovo 12 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 889 050 kareivių.
Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 10 306 tankų (+3), 21 430 šarvuotųjų kovos mašinų (+7), 24 390 artilerijos sistemų (+44), 1 314 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 103 oro gynybos priemonių (+0), 370 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 28 912 dronų (+111), 3 121 kruizinės raketos (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 40 274 automobilių (+69), 3 777 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Iš derybų dėl karo Ukrainoje dingo specialusis Trumpo pasiuntinys Kelloggas – kur jis?
Nuo JAV ir Ukrainos derybų buvo nušalintas specialusis Donaldo Trumpo pasiuntinys Keithas Kelloggas, rašo „Politico“.
Kai D. Trumpas savo darbo pradžioje paskyrė K. Kelloggą savo pasiuntiniu Rusijos ir Ukrainos taikos deryboms, Kyjive ir kitose Europos sostinėse kilo palengvėjimas. K. Kelloggas laikomas griežtu ir suprantančiu derybų su Vladimiru Putinu sunkumus.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Žiniasklaida: Rusijos ir JAV žvalgybos agentūrų vadovai kalbėjosi telefonu
Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas antradienį telefonu kalbėjosi su JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriumi Johnu Ratcliffe'u, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
Per pirmąjį per kelerius metus tokį kontaktą jiedu susitarė, kad jų agentūros palaikys nuolatinius ryšius, „siekiant prisidėti prie tarptautinio stabilumo ir saugumo, taip pat konfrontacijos mažinimo Maskvos ir Vašingtono santykiuose“.
Per dronų ataką Dnipre nukentėjo apie 10 gyvenamųjų namų, vaikų darželis ir mokykla
Dnipro mieste per Rusijos bepiločių orlaivių ataką nukentėjo apie 10 privačių gyvenamųjų namų, taip pat vaikų darželis ir mokykla.
Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Patikslinti duomenys dėl Dnipro. Apgadinta apie 10 privačių namų. Išbyrėjo vaikų darželio ir mokyklos langai“, – parašė jis.
Informacijos apie žuvusiuosius ir sužeistuosius negauta, pridūrė regiono vadovas.
Anksčiau S. Lysakas pranešė, kad per masinę dronų ataką Dnipre užsidegė infrastruktūros objektas ir nukentėjo du privatūs gyvenamieji namai.
Trumpo planas: „Politico“ paaiškino, kokias paliaubas JAV pasiūlė Ukrainai
Po daugiau nei trejus metus trukusio karo Ukraina sutiko su JAV pasiūlymu nedelsiant nutraukti ugnį 30-iai dienų. Paliaubos įsigalios, jei Rusija sutiks su tokiomis pačiomis sąlygomis.
Derybose Saudo Arabijoje antradienį dalyvavo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas.
„Politico“ surinko svarbiausią informaciją apie derybas ir apie paliaubų susitarimą.
1. Kovos gali būti nedelsiant nutrauktos, jei Rusija sutiks
D. Trumpo komanda teigia, kad dabar nuveš 30 dienų paliaubų plano pasiūlymą į Maskvą.
„Dabar kamuolys yra jų aikštelėje“, – po derybų su Ukraina sakė M. Rubio.
Rusiją kol kas džiugina D. Trumpo požiūris, o paliaubų susitarime, kiek žinoma, Kremliui nekeliamos jokios išankstinės sąlygos, išskyrus tai, kad kovos veiksmai būtų sustabdyti.
Pagal bendrą ugnies nutraukimo planą, sustabdžius kovas būtų galima imtis humanitarinių veiksmų, įskaitant apsikeitimą karo belaisviais, sulaikytų civilių gyventojų paleidimą „ir prievarta perkeltų Ukrainos vaikų grąžinimą“.
2. Ar Putinas sutiks?
Pirminė Maskvos reakcija nebuvo labai entuziastinga. Kalbėdama Rusijos propagandos agentūrai TASS, užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė: „Neatmetame galimybės, kad artimiausiomis dienomis užmegsime kontaktus su JAV atstovais“.
Vakarų pareigūnai jau seniai skeptiškai vertino, ar V. Putinas iš tikrųjų suinteresuotas ilgalaike taika. Rusija įsitvirtina mūšio lauke, o Vladimiras Putinas kelia savo taikos reikalavimus, nepalankius Ukrainai. Kyla klausimas, ar jis nusileis D. Trumpui.
3. JAV vėl dalijasi žvalgybos informacija su Ukraina
Žengusios radikalų žingsnį ir nutraukusios karinės pagalbos ir žvalgybinės informacijos tiekimą Kyjivui, dabar JAV sutiko atnaujinti dalijimąsi slapta informacija. Ji taip pat atnaujins „saugumo pagalbą“, kuri, kaip spėjama, yra nuoroda į karinę pagalbą.
4. Tai nėra taikos susitarimas
Pasiūlymo sąlygos yra laikinos paliaubos, kurios gali būti pratęstos, jei abi pusės sutiks. Sustabdžius kovas, nedelsiant bus pradėtos derybos dėl nuolatinės taikos sąlygų. Tiek JAV, tiek Ukraina pažadėjo kuo greičiau paskirti savo derybų komandas.
5. Tai nėra susitarimas dėl naudingųjų iškasenų
D. Trumpas aiškiai pareiškė, kad nori gauti prieigą prie Ukrainos svarbiausių naudingųjų iškasenų, tokių kaip litis, uranas ir titanas, atsargų. Buvo tikimasi, kad V. Zelenskis, prieš dvi savaites lankydamasis Baltuosiuose rūmuose, pasirašys kokį nors susitarimą dėl JAV bendrovių teisių į naudingųjų iškasenų gavybą, tačiau tai žlugo per aštrų viešą ginčą su D. Trumpu ir jo viceprezidentu J. D. Vance'u.
Antradienį paskelbus apie paliaubų planą, D. Trumpas žurnalistams sakė, kad vėl pakvies V. Zelenskį į Baltuosius rūmus.
6. Ukraina neatsisakė jokios teritorijos – kol kas
Prieš derybas M. Rubio įspėjo Kyjivą, kad jis turės padaryti nuolaidų, įskaitant dėl teritorijos. Tačiau per aštuonias valandas trukusias diskusijas Džidoje antradienį, pasak vieno Ukrainos pareigūno, teritorijos perleidimo tema net nebuvo iškelta. Tačiau šis klausimas neabejotinai bus iškeltas, jei prasidės esminės derybos dėl nuolatinio susitarimo.
7. D. Trumpas nesutiko suteikti saugumo garantijų
JAV prezidentas aiškiai pareiškė, kad nėra linkęs „labai daug“ garantuoti dėl būsimo Ukrainos saugumo, laikydamas tai Europos, o ne Amerikos darbu. Niekas antradienio bendrame Ukrainos ir JAV pareiškime nerodo, kad tai pasikeitė.
8. Europa turėtų „dalyvauti
Pareiškime sakoma, kad ukrainiečiai nori, jog taikos procese dalyvautų „Europos partneriai“. Tačiau nebuvo aišku, ar JAV pusė sutiko su šiuo punktu. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris suskubo pasidžiaugti derybose pasiekta pažanga siekiant taikos.
9. Kas toliau?
K. Starmeris šeštadienį sušauks Europos ir kitų šalių vadovų susitikimą. Jis kartu su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu siekia suburti „norinčiųjų koaliciją“ – šalis, pasirengusias siųsti karius kaip taikdarius arba teikti kitokią paramą tarptautinei misijai nuolatinėms paliauboms palaikyti.
JAV šiose diskusijose nedalyvauja, nes D. Trumpo vyriausybė davė suprasti, kad amerikiečių batų ant žemės nebus. Daug kas priklausys nuo to, ar Starmerio ir E. Macrono koalicija bus pakankamai stipri, kad įtikintų ukrainiečius, jog sustabdys Rusijos puolimą, ir pakankamai neutrali, kad įtikintų V. Putiną, jog nekelia grėsmės.
„Forbes“: nepavyks Zelenskio planas dėl Kursko – ukrainiečiai evakuojasi
Prieš dvi savaites elitinė rusų dronų grupė nutraukė ukrainiečių tiekimo linijas. Dabar atrodo, kad ukrainiečiai evakuojasi iš Kursko, rašo „Forbes“.
Vasario 25 d. tikslių Rusijos smūgių virtinė sunaikino dešimtis ukrainiečių transporto priemonių, važiuojančių pagrindiniu keliu į Sudžą – miestą, kuris yra arba buvo pagrindinė 10 tūkst. ukrainiečių bazė.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Zelenskio patarėjas apie derybas su JAV: aiškėja, kada bus tariamasi dėl paliaubų
Diskusijos dėl paliaubų Ukrainoje detalių prasidės šią savaitę, sako Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas, rašo „Ukrinform“. Anot jo, šią savaitę komandos turėtų pradėti aptarinėti detales ekspertų lygiu.
Pasak jo, per Ukrainos ir JAV delegacijų susitikimą antradienį Saudo Arabijoje buvo aptarti įvairūs saugumo garantijų variantai.
„Šiandien (antradienį – red. past.) apsvarstėme įvairias galimybes ir ant stalo yra įvairių (variantų – red. past.). Kadangi šios konsultacijos, šios derybos vis dar tęsiasi, nenorėčiau šiandien kalbėti apie kažką konkretaus... Bet tai tikrai yra garantijos, kurios absoliučiai užkirs kelią bet kokiai agresijai ateityje“, – sako A. Jermakas.
Anot jo, saugumo garantijos svarstomos dalyvaujant ir JAV, ir Europos partneriams.
„Mes tiksliai suprantame, ko mums reikia. Tai supranta ir mūsų Amerikos partneriai. Jie palankiai vertina šį klausimą, tačiau šie pokalbiai tęsiasi. Šiandien žengėme pirmą žingsnį, labai svarbų. Ir dar reikia daug nuveikti“, – pabrėžia jis.
Kaip per brifingą pridūrė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, yra sudaryti preliminarūs susitarimai, pagal kuriuos Ukrainos komanda toliau bendrauja su Amerikos komanda operatyviniu lygmeniu.
JAV ir Ukrainos delegacijos antradienį susitiko Džidoje, Saudo Arabijoje.
Ukraina pareiškė esanti pasirengusi priimti JAV pasiūlymą įvesti laikinas 30 dienų paliaubas, su sąlyga, kad jas priims ir tuo pačiu metu įgyvendins Rusija.
Šaltinis Ukrainoje: JAV atnaujino karinę paramą
JAV atnaujino karinės paramos teikimą Ukrainai po derybų Saudo Arabijoje antradienį, praneša „The Guardian“.
Apie tai paskelbė Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa.
„Gavau patvirtinimą, kad JAV karinė pagalba vėl teikiama. Susitarimai yra vykdomi“, – pareiškė jis.
JAV ir Ukrainos atstovai antradienį Džidoje, Saudo Arabijoje, derėjosi dėl taikos perspektyvų Ukrainoje.
Ukraina pritarė JAV pasiūlymui nedelsiant paskelbti 30 dienų trukmės paliaubas, bet tam dar turės pritarti Rusija.
Tuo metu Vašingtonas pažadėjo nedelsiant atnaujinti karinės pagalbos teikimą ir dalijimąsi žvalgybos informacija.
Rusija pilno masto įsiveržimą į Ukrainą pradėjo 2022 m. vasario 24 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu vakar kacapas ir 5 kolona verkšleno, kad neva Maskvoje buvo teroro aktas, nors iš tiesų tai buvo ukrainos dronų dvižucha, kurios pats pucinas norėjo kaip pats sakė. Nors netrukus paminėsime, kai Maskvoje tikrai buvo Crocus siti hall teroro aktas, kuriame padvėsė šimtai koloradų.
Slava Ukraini, smert kacapam!
BUTINA nepavargti remti Ukrainos!! Mes visa lietuva turime nepavargti buti Ukraina !!
PRIVALOME siusti LT karius i Ukraina !! Reikia kuo daugiau sankciju deti Rusijai ir visoms PRO-rusiskom salim!!
Zelenskis paaiškino, kodėl nusileido dėl derybų, nors „niekas iš mūsų rusais netiki“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino savo sprendimą nusileisti ir sutikti su JAV siūlomu paliaubų su Rusija variantu.
„Nė vienas iš mūsų netiki rusais, bet mes nežaisime su jų naratyvais, kad mes nenorime, jog karas baigtųsi“, – akcentavo V. Zelenskis.
„Esu labai rimtai nusiteikęs, noriu užbaigti karą ir noriu, kad Trumpas tai pamatytų“, – sakė prezidentas.
Jis pridūrė, kad Džidoje įvyko pirmas didelis konstruktyvus JAV ir Ukrainos komandų pokalbis, po kurio pasiektas teigiamas rezultatas pagalbos atkūrimo ir žvalgybinės informacijos perdavimo iš JAV atnaujinimo klausimu.
V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad klausimas dėl sankcijų Rusijos Federacijai paliaubų pažeidimo atveju buvo aptartas, tačiau apie tai kalbėti dar per anksti. Tai priklausys nuo JAV jau po amerikiečių dialogo su rusais.
„Jei rusai parodys, kad yra pasirengę Amerikos pasiūlymui, manau, kad bus priimti atitinkami sprendimai, o jei nebus pasirengę – labai tikimės, kad Amerikos pusė pademonstruos būtent tai, ką sakė“, – reziumavo Ukrainos prezidentas.
Trumpas žada pokalbį su Putinu
Ukrainiečiai po pokalbių su JAV atstovais antradienį pritarė Vašingtono pasiūlymui dėl 30 dienų paliaubų su invaziją pradėjusia Rusija.
JAV savo ruožtu sutiko panaikinti karinės pagalbos ir dalijimosi žvalgybos informacija apribojimus, sakoma abiejų šalių bendrame pareiškime, paskelbtame po derybų Saudo Arabijoje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad šią savaitę turėtų pasikalbėti su Vladimiru Putinu, ir pareiškė, jog Ukrainos prezidentas V. Zelenskis yra laukiamas Baltuosiuose rūmuose, nepaisant prieš kelias savaites įvykusio apsižodžiavimo.
Europos Sąjungos (ES) ir atskirų šalių lyderiai sveikino pasiektus susitarimus tarp JAV ir Ukrainos bei teigė, kad dabar atėjo metas Rusijai parodyti, kiek ji pasiryžusi taikai.