Svarbiausi dienos įvykiai:
21:40 | Rusijai užgrobtų žemių neužtenka: aiškėja, ką dar planuoja Maskva
Chersono srities gubernatorius Oleksandrs Prokudinas įsitikinęs, kad Rusija planuoja naują puolimą prieš Chersoną, rašo leidinys „Financial Times“.
Anot O. Prokudino, Chersono miestas ir kitos gyvenvietės šalia Dnipro upės buvo kasdien atakuojamos Rusijos karių nuo tada, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino šias teritorijas.
Pasak gubernatoriaus, Rusijos kariuomenė jau paruošė 300 katerių, kad galėtų kirsti upę.
Šią informaciją leidiniui patvirtino ir Pietų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybės atstovas spaudai Vladislavas Vološinas, pridūręs, kad Rusijos kariuomenė bando įsitvirtinti keliose upės salose.
20:52 | Rusų paleista sklendžianti bomba Kupjanske pražudė vyrą
Rusų pajėgos į Kupjansko miestą Charkivo srityje paleido sklendžiančią bombą. Pataikius į gyvenamąjį namą, žuvo 40 metų vyras, tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
Dvi moterys, anot jo, patyrė ūminę stresinę reakciją. Sugriauti arba apgadinti mažiausiai penki privatūs namai. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai.
19:42 | Ukrainos užsienio reikalų ministras vyks į ESBO susitikimą Maltoje, kur bus ir S. Lavrovas
Ukraina trečiadienį pranešė, kad į Maltoje vyksiantį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimą siųs savo užsienio reikalų ministrą.
Šiame susitikime taip pat turėtų dalyvauti ir Rusijos vyriausiasis diplomatas Sergejus Lavrovas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha gruodžio 5–6 dienomis vyksiančiame ESBO ministrų susitikime surengs keletą dvišalių derybų su kolegomis iš šalių sąjungininkių, pranešė jo ministerija.
ESBO turi 57 narius, įskaitant Maskvą ir Kyjivą. Ukraina yra raginusi pašalinti Rusiją iš organizacijos, kuri buvo sukurta siekiant sumažinti Šaltojo karo laikotarpio įtampą tarp Rytų ir Vakarų.
Ši organizacija siunčia stebėtojus į konfliktų zonas bei rinkimus visame pasaulyje, taip pat imasi programų užkirsti kelią prekybai žmonėmis bei užtikrinti žiniasklaidos laisvę.
Tačiau nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios organizacijai veikti pasidarė itin sunku, nes Rusija keliskart boikotavo reikšmingus sprendimus, kuriems reikalingas konsensusas.
19:10 | „Tai neįvyks“: Ukraina sumokės už taiką atsisakydama įstoti į NATO?
Ukraina aktyviai daro spaudimą Vakarams, ragindama juos priimti šalį į NATO mainais į greitą karo pabaigą. Tačiau panašu, kad būtent uždarytos Aljanso durys Kyjivui bus pagrindinė nuolaida mainais į taiką.
Apie tai apžvalgoje rašo leidinys „The Hill“.
Artėjant D. Trumpo inauguracijos datai, dėmesio centre atsiduria galimi keliai į paliaubas Ukrainoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ilgą laiką užėmęs gana griežtą poziciją dėl taikos su Rusijos Federacija sąlygų, dabar rodo esąs pasirengęs didelėms nuolaidoms mainais į karo nutraukimą ir Vakarų garantijas.
Pirmiausia V. Zelenskis nori, kad Ukraina būtų kuo greičiau priimta į NATO, ir tada jis sutiktų bent jau laikinai Rusijai palikti okupuotas teritorijas.
Tačiau ekspertai abejoja, ar ši galimybė yra įmanoma. Pirma, tam priešinasi nemažai NATO šalių. Be to, vienas iš deklaruojamų V. Putino karo uždavinių yra užkirsti kelią Ukrainai įstoti į NATO. Todėl mažai tikėtina, kad V. Putinas nusileis šiai sąlygai.
Kartu mažai tikėtina, kad naujoji D. Trumpo administracija pakvies Ukrainą prisijungti prie Aljanso, nes D. Trumpo pasiūlytas specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas anksčiau apkaltino J. Bideno administraciją provokuojant V. Putiną „bandant skatinti Ukrainos narystę NATO“.
„Amerika buvo suinteresuota susitarti su Putinu dėl Ukrainos prisijungimo prie NATO, ypač iki 2022 m. sausio mėn., kai buvo ženklų, kad Rusijos invazija yra neišvengiama“, – dar balandį sakė K. Kelloggas.
Taigi Ukrainai tikriausiai teks tenkintis kitomis NATO narių saugumo garantijomis, pavyzdžiui, dvišaliais įsipareigojimais su atskiromis Europos šalimis.
Nors Kyjivas ir toliau viešai priekaištauja Vakarams, ragindamas suteikti tikras, o ne deklaratyvias saugumo garantijas, „Defense Priorities“ vadovas Benjaminas Friedmanas mano, kad Ukraina turės sumokėti už taiką, atsisakydama savo siekių įstoti į NATO. Jis pažymėjo, kad geografijos pakeisti negalima, todėl Rusija išliks Ukrainos kaimyne ir visada turės didesnį susidomėjimą Ukraina nei JAV.
„Ukraina vis dar laikosi idėjos [įstoti į NATO]. Tikriausiai prireiks Vakarų lyderių valios, kad pasakytų: klausykite, jūs nepateksite į NATO. Tai neįvyks. Tad kurkite savo planus atitinkamai“, – teigia B. Friedmanas.
18:18 | Rutte: NATO susitarė dėl priemonių, skirtų atremti Rusijos hibridinio karo atakas
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad Aljansas susitarė dėl „proaktyvių priemonių“, skirtų atremti Rusijos hibridinio karo atakas prieš jo nares.
Vakarai kaltina Maskvą dėl virtinės sabotažo išpuolių Europos teritorijoje. Manoma, kad tokiais veiksmais Rusija bando atgrasyti Vakarus nuo tolesnės paramos Kyjivui jo kovai su beveik trejus metus trunkančia Maskvos plataus masto invazija.
„Sąjungininkai deda visas pastangas, kad sabotažo, kibernetinių atakų, energetinio šantažo atvejais imtumės visų būtinų priemonių, kad tam pasipriešintume“, – sakė M. Rutte po derybų su NATO užsienio reikalų ministrais.
„Tai apima aktyvesnį keitimąsi žvalgybos informacija, daugiau pratybų, geresnę ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą, geresnę kibernetinę gynybą ir griežtesnius veiksmus prieš Rusijos šešėlinį naftą eksportuojančių laivų laivyną“, – nurodė jis.
Trečiadienį NATO pareigūnai nurodė, kad Aljansas prieš kitų metų birželį Hagoje vyksiantį viršūnių susitikimą rengia naują strategiją, kaip atremti Rusijos ir Kinijos priešiškus veiksmus.
Potencialios hibridinių atakų kampanijos kelia problemų NATO, nes jos vyksta pilkojoje zonoje ir dažnai laikomos mažesne grėsme nei ta, dėl kurios galėtų būti taikomas Aljanso kolektyvinės gynybos 5-asis straipsnis.
„Šiais metais Europoje įvyko 500 įtartinų incidentų. Iki 100 jų galima priskirti Rusijai, hibridinėms atakoms, šnipinėjimui, įtakos operacijoms, – trečiadienį sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky. – Turime pasiųsti Maskvai aiškų signalą, kad tai nebus toleruojama.“
Vokietijos užsienio reikalų ministrėAnnalena Baerbock pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anot jos, vykdo hibridinį karą, siekdamas destabilizuoti taiką Europoje.
„Jis bando sukrėsti mūsų demokratinę visuomenę“, – žurnalistams teigė ministrė.
Pastaruoju metu Europoje padidėjo susirūpinimas dėl galimų sabotažo veiksmų po to, kai Baltijos jūroje buvo pažeisti du povandeniniai kabeliai. Dėl šių incidentų buvo pradėtas tyrimas dėl Kinijos laivo, plaukiojusio aplink.
„Toliau plėsime hibridinių išpuolių stebėseną ir darysime atitinkamas politines išvadas, taip pat de facto plėsime stebėseną Baltijos jūros regione“, – pridūrė A. Baerbock.
18:06 | Rusams apšaudžius Antonivką žuvo vienas žmogus, du buvo sužeisti
Rusijos pajėgos vis apšaudo Antonivkos vietovę Chersono srityje– trečiadienį čia per dronų smūgį žuvo vienas žmogus ir du buvo sužeisti.
Pasak Chersono karinės administracijos, iš drono numestas sprogmuo pražudė 67 metų vyrą. Per bepiločio ataką taip pat nukentėjo 79 m. moteris. Senjorė dėl sužalojimų paguldyta į ligoninę. Per drono ataką sužalotas ir 60–metis. Jis pats nuėjo į ligoninę.
Karinės administracijos duomenimis, rusai droną paleido ir į Kindijką – kitą Chersono priemiestį. Čia buvo sužeistas 64 m. vyras. Per okupantų bepiločių atakas Chersono mieste ir Mylovės kaime nukentėjo 56 ir 42 metų vyrai.
17:29 | Scholzas: svarstyti galimybę siųsti vokiečių taikdarius į Ukrainą dar anksti
Vokiečių kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, jog dar per anksti ir nedera diskutuoti, ar Berlynas ateityje siustų karius galimai taikos palaikymo misijai Ukrainoje.
Jis taip pat pabrėžė, jog, Ukrainos karui su Rusija besitęsiant, „net negalima svarstyti apie vokiečių karių dislokavimą Ukrainoje dabartinėmis sąlygomis“.
O. Scholzas taip komentavo spėliones, kurios kilo po užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock (Analenos Bėrbok) komentarų per antradienio susitikimą su kolegomis iš kitų NATO šalių Briuselyje.
Paklausta apie galimą tarptautinę taikos palaikymo misiją Ukrainoje, A. Baerbock sakė: „Žinoma, mes ateityje remsime viską, kas pasitarnauja taikai, visomis savo jėgomis.“
Kai kurie tai interpretavo kaip Vokietijos dalyvavimo tokioje misijoje galimybę.
Tačiau O. Scholzas pabrėžė, jog Vokietijos diplomatijos vadovė kalbėjo apie tai, „kas galėtų įvykti ateities pokario periodu, ir bandė išvengti pasakyti „taip“ arba „ne“.
Kalbėdamas parlamente jis pridūrė, kad „mums yra visiškai nederama spekuliuoti, kas įvyktų po sutartų paliaubų“.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Sebastianas Fischeris reguliarioje spaudos konferencijoje pasakė, jog A. Baerbock komentarai buvo pernelyg sureikšminti kai kuriuose žiniasklaidos pranešimuose.
Šiuo metu nėra jokių įrodymų, jog Rusija norėtų pradėti derybas, sakė S. Fischeris. Tai reiškia, jog diskusijos, kaip galėtų atrodyti taikos sutartis, būtų itin ankstyvos.
Vokietija yra antra didžiausia Kyjivo rėmėja karine įranga, pagalbą teikianti nuo pat Rusijos pradėtos didelio masto invazijos 2022-ųjų vasarį.
Tačiau O. Scholzas atsisako Ukrainai siųsti ilgo nuotolio raketas „Taurus“, sakydamas, jog tai gali privesti prie tiesioginio susirėmimo tarp Rusijos ir NATO.
Prieš vasario pabaigoje numatomus pirmalaikius parlamento rinkimus O. Scholzas pabrėžė savo atsargią poziciją Ukrainos atžvilgiu, priešingai nei pagrindinės opozicinės partijos CDU/CSU lyderis Friedrichas Merzas, kuris pasisakė už raketų „Taurus“ siuntimą Ukrainai.
16:53 | Putino giminaitė atskleidė slaptą per karą Ukrainoje dingusių rusų kareivių skaičių
usijos prezidento Vladimiro Putino giminaitė netyčia atskleidė konfidencialią informaciją, leidžiančią oficialiai įvertinti Rusijos kareivių nuostolius kare Ukrainoje.
Antradienį nepriklausomo kanalo „Astra Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše V. Putino pusseserės dukra ir gynybos viceministrė Ana Civiliova sakė, kad vyriausybė gavo dešimtis tūkstančių artimųjų prašymų dėl dingusių kareivių paieškos ir identifikavimo pagal DNR pavyzdžius. Ji sakė, kad Vidaus reikalų ministerija visiškai nemokamai paima DNR savo lėšomis ir į savo duomenų bazę įveda visus giminaičius, kurie kreipėsi. Vaizdo įraše matyti, kad per susitikimą su įstatymų leidėjais ji paminėjo, jog skaičius yra 48 tūkstančiai.
Netrukus Gynybos komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas paprašė jos neatskleisti šių skaičių. „Ana Jevgenjevna čia paminėjo skaičius, įskaitant dingusių asmenų. Nuoširdžiai prašau jūsų niekur nenaudoti šių skaičių. Tai tokia jautri, slapta informacija. Kai parengsime galutinius dokumentus, niekur neturėtume įtraukti šių skaičių“, – sakė jis. A. Civiliova atsakė: „Paminėjau ne dingusiųjų, o prašymų skaičių“.
Neaišku, ar jos pateiktas skaičius – 48 tūkst. – yra dingusių kareivių, ar atskirų giminių prašymų ministerijai.
16:19 | Rusai į Kostiantynivkos miestą paleido dvi sklendžiančias bombas, sužeisti keturi žmonės
Rusų daliniai trečiadienį paleido dvi sklendžiančias bombas į Kostiantynivkos miestą Donecko srityje. Buvo sužeisti keturi žmonės, tinkle „Telegram“ pranešė regiono prokuratūra.
Ataka surengta 11.15 val. Sužeistieji yra 29, 33, 37 ir 71 metų amžiaus vyrai, per smūgį buvę netoli parduotuvės.
Per ataką apgadinti keturi daugiaaukščiai, keturios gamyklos, trys elektros linijos ir dujų vamzdynas.
15:53 | JAV paragino Ukrainą priimti „sunkius sprendimus“
Briuselyje po susitikimo su NATO užsienio reikalų ministrais surengtame brifinge A. Blinkenas pabrėžė, kad kariuomenės mobilizavimas ir aprūpinimas įranga yra labai svarbus Ukrainai siekiant atremti Rusijos agresiją.
„Ukraina turi priimti sunkius, bet būtinus sprendimus dėl tolesnės mobilizacijos. Svarbu užtikrinti, kad šios pajėgos būtų apmokytos ir aprūpintos“, – sakė J. Blinkenas, pažymėdamas, kad net ir gavus finansinę ir karinę partnerių pagalbą, svarbiausias vaidmuo fronte tenka žmonėms.
Šie žodžiai nuskambėjo Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano pareiškimų kontekste. Neseniai duodamas interviu „PBS News“ jis sakė, kad Ukraina turėtų sutelkti dėmesį į karių skaičiaus didinimą fronto linijoje, nes net pažangiausios ginklų sistemos negali pakeisti žmogiškųjų išteklių.
14:38 | Ukraina pradėjo masinę „Palianycia“ gamybą: kuo ypatinga ši raketa?
Pradėta masinė Ukrainos bepiločių raketų „Palianycia“ gamyba. Gynybos ministras Rustemas Umerovas apie tai parašė LB.ua, rašo UNIAN.
„Palianycia“ yra privataus startuolio kūrinys, tačiau masiškai gaminti šias raketas pradėta Ukrainos Gynybos ministerijos paramos dėka.
„Tai ryškus pavyzdys, kaip valstybė ir privatus sektorius susivienija siekdami bendro tikslo“, – sako R. Umerovas.
Apskritai, pasak jo, privačios įmonės demonstruoja „neįtikėtinus“ rezultatus raketų kūrimo klausimais.
Ministras atkreipė dėmesį į strateginę nuosavų raketų svarbą. Ukrainietiškos sparnuotosios ir balistinės raketos leis ukrainiečiams veikti savarankiškai, suduodant tikslius smūgius pagrindiniams rusų taikiniams. Tai ne tik sustiprins Ukrainos gynybą, bet ir sukurs veiksmingą agresoriaus atgrasymo mechanizmą.
„ Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina šiemet jau pagamino pirmuosius 100 raketų. Tai pavyko padaryti Gynybos ministerijos, kuri koordinuoja tiek valstybines, tiek privačias raketų kūrimo iniciatyvas, darbo dėka. Ukrainos kūrėjų pasiekimai“, – pažymi R. Umerovas.
Visų pirma buvo atkurta ir padidinta serijinė komplekso „Neptun“ sparnuotųjų raketų R-360 gamyba. Modifikuotos raketos dabar gali smogti taikiniams didesniu atstumu.
„Ukrainos raketų programa skirta ne tik karui. Tai nepriklausomybė, savarankiškumas ir technologinis proveržis. Mūsų sėkmė raketų inžinerijos srityje įrodo: esame pajėgūs kurti ginklus, kurie keičia žaidimo taisykles“, – sako R. Umerovas.
Anot Ukrainos, ši raketa yra daug greitesnė ir galingesnė už įprastinius tolimojo nuotolio dronus.
14:36 | Trumpo atstovas rėžė Putino ruporui: lįsk atgal į būdą
Donaldo Trumpo atstovas Ukrainos ir Rusijos klausimais Keithas Kelloggas parekomendavo „lįst atgal į būdą“ rusų oligarchui, kuris anksčiau žadėjo „pasiųsti velniop Trumpo taikos planą“.
13:52 | Popiežius su Vengrijos premjeru aptarė karą Ukrainoje
Popiežius Pranciškus trečiadienį Vatikane susitiko su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu ir aptarė su juo karą Ukrainoje, daugiausiai dėmesio skirdamas humanitarinei situacijai bei pastangoms skatinti taiką regione.
Pranciškus ir V. Orbanas taip pat aptarė virtinę kitų temų, įskaitant Vengrijos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, šeimos vaidmenį, jaunųjų kartų apsaugą, sakoma Vatikano pareiškime.
Pernai lankydamasis Vengrijoje popiežius susitiko su maždaug 35 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, likusių šioje šalyje. Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje į Vengriją atvyko beveik 2,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių.
V. Orbanas ne kartą ragino nutraukti ugnį šiame kare. Tačiau jis atsisako siųsti ginklus Kyjivui, grasino vetuoti ES sankcijas Maskvai ir išlaiko didelę Vengrijos priklausomybę nuo rusiškų energijos šaltinių.
Vengrijos lyderis taip pat susitiko su Vatikano valstybės sekretoriumi Pietro Parolinu (Pjetru Parolinu) ir Vatikano sekretoriaus ryšiams su valstybėmis pavaduotoju Miroslawu Wachowskiu (Miroslavu Vachovskiu).
13:15 | Ryškėja Trumpo planas dėl Ukrainos: vardija, ko Ukraina turės atsisakyti
Aiškėja, kaip atrodo išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo planas dėl karo Ukrainoje pabaigos. Planą dėlioja „Reuters“, remdamiesi viešais D. Trumpo ir jo komandos pasisakymais, taip pat keliais D. Trumpui artimais šaltiniais.
12:59 | Rutte: NATO svarstys suteikti Ukrainai papildomų oro gynybos sistemų
NATO sąjungininkės Ukrainą rėmė nuo pat neišprovokuotos plataus masto Rusijos agresijos pradžios bei ketina toliau stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus, kad padėtų šaliai šią žiemą apsaugoti savo kritinę infrastruktūrą, iki prasidedant NATO užsienio reikalų ministrų susitikimui Briuselyje trečiadienį pasakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
„Praėjusį vakarą vakarieniavome su [vyriausiąja įgaliotine] Kaja Kallas iš ES ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha. Mūsų susitikimas buvo labai naudingas. Mes aptarėme, ką visi galime padaryti, kad užtikrintume, jog Ukraina gaus jai reikalingą oro gynybą, padėsiančią apsaugoti jos kritinę infrastruktūrą ir energetikos infrastruktūrą ir antra, kaip galime pasirūpinti, kad Ukraina atsidurtų galios pozicijoje ir galėtų pradėti derybas dėl jos ateities regione“, – kalbėjo jis.
M. Rutte pastebėjo, kad sąjungininkės padarys viską įmanomą, kad užtikrintų, jog Ukraina galės atlaikyti šį baisų ir niekieno neišprovokuotą rusų puolimą bei gaus jai reikalingų oro gynybos sistemų. Jis pridūrė, kad sąjungininkės nuo Rusijos invazijos pradžios jau dvejus su puse metų – daugiau nei 1 000 dienų – be atvangos teikia Ukrainai tokią pagalbą, be kita ko, aprūpindamos šią šalį oro gynybos sistemomis. Dabar atsirado konkretus poreikis apsaugoti energetikos infrastruktūrą, nes Rusija ir vėl stengiasi pasinaudoti žiema kaip ginklu Ukrainai parklupdyti, sakė jis.
„Apie tai kalbėjome vakar vakare. Kaip žinote, pasaulyje nėra oro gynybos sistemų pertekliaus – tai reiškia, kad visada būtina kažkam skirti prioritetą. Tačiau vakar vakare prie stalo visi aiškiai sutarėme, kad norėdami padėti Ukrainai, pirmenybę turime skirti būtent šiai infrastruktūrai. Esu tikras, kad sąjungininkės ateinančiomis dienomis ir savaitėmis pratęs pradėtą darbą, kad pasirūpintų, jog Ukrainai būtų suteikta viskas, ką jos gali suteikti“, – pridūrė M. Rutte.
Šiuo metu Briuselyje vyksta dvi dienas truksiantis NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas. Gruodžio 3 d. NATO būstinėje buvo surengtas NATO ir Ukrainos tarybos narių susitikimas – darbo vakarienė, kurioje dalyvavo ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
12:15 | Krymo gyventojui už valstybės išdavystę Rusijoje skirta 15 metų kalėjimo bausmė
Rusijoje vienam aneksuoto Krymo gyventojui, apkaltintam šnipinėjimu Ukrainos naudai, už valstybės išdavystę skirta 15 metų įkalinimo bausmė.
Maskva per beveik trejus metus besitęsiantį karą reguliariai skiria griežtas bausmes tiems, kuriuos kaltina šnipinėjimu Ukrainai, o Juodosios jūros pusiasalyje, kurį Rusija iš Ukrainos užgrobė 2014 m., tokios bylos būna ypač dažnos.
Maskvos vadovaujamos prokuratūros teigimu, 45-erių vyriškis, kurio vardas ir pavardė nenurodomi, praėjusių metų rugsėjį perdavė Ukrainos žvalgybai informaciją apie rusų oro gynybos dalinių dislokacijos Kerčės mieste rytiniame Krymo pakraštyje vietas.
„Teismas nustatė, kad vyriškis siūlėsi vienam Ukrainos saugumo tarnybos atstovui bendradarbiauti“, – platformoje „Telegram“ rašė prokuratūra.
„Jis buvo pripažintas kaltu įvykdęs valstybės išdavystę“ ir nuteistas kalėti 15 metų, pridūrė prokuratūra.
Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad vyriškis iki arešto dirbo geležinkelininku.
Kaip įprasta Rusijoje, šios bylos nagrinėjimas vyko uždarame teismo posėdyje.
11:21 | Merkel: Putino melas apie Krymą buvo lūžio taškas
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel nemano, kad iš pradžių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų jai melavęs, tik vėliau, kai užgrobė Ukrainos Krymo pusiasalį.
A. Merkel tai sakė antradienį CNN transliuotame interviu, kai žurnalistė Christiane Amanpour jos paklausė, kaip ji galėjo derėtis su žmogumi, kurį pati vadina „įžūliu melagiu“.
A. Merkel atsakė, kad jai 2005 m. pradėjus dirbti kanclere V. Putinas „nesakė šių įžūlių melų“. „Bet vėliau jis pripažino melavęs dėl Krymo“, - sakė buvusi Vokietijos kanclerė ir pridūrė nuo tada turėjusi būti labai atsargi su juo.
A. Merkel atsakinėjo į klausimus vokiškai. V. Putinas neteisėtai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą 2014 metais.
Savo prisiminimų knygoje „Laisvė: prisiminimai 1954–2021“ A. Merkel aprašė, kaip 2007 m. V. Putinas, žinojęs, kad ji bijo šunų, į susitikimą atsivedė savo labradorą. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad V. Putinas tik norėjęs sukurti jaukią atmosferą.
Per pokalbį su K. Amanpour buvusi kanclerė pabrėžė, kad mažai tikėtina, jog V. Putinas būtų nežinojęs apie jos baimę. Iš tikrųjų tai buvęs galios žaidimas. „Aš išgyvenau. Šuo man neįkando. Tad palikim viską, kaip yra“, - sakė A. Merkel.
11:01 | Ukraina atakavo du svarbius Rusijos karinius objektus
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pranešė, kad ukrainiečių dronai naktį atakavo du svarbius Rusijos okupantų karinius objektus Riazanėje ir Novorosijske.
Dronų atakos taikiniai buvo uostas su karo laivais Novorosijske ir Djagilevo oro bazė su strateginiais bombonešiais.
„Riazanėje – smūgiai Djagilevo oro pajėgų bazei. Viena iš pagrindinių Rusijos strateginės aviacijos oro bazių. Novorosijske buvo atakuotas uostas, kuriame Rusija bazuoja raketų paleidimo įrenginius, dalyvaujančius Ukrainos apšaudyme“, – sako A. Kovalenka.
10:57 | Putino giminaitė atskleidė, ko nereikėjo, ir buvo sudrausminta: „Tegul tai niekur nebūna viešinama“
Gynybos ministerijoje dirbanti Vladimiro Putino giminaitė netyčia išdavė dingusių be žinios rusų karių skaičių – apie 48 tūkst. žmonių. Kalbėdama apie pateiktus žmonių prašymus DNR testams Rusijos Dūmos viename iš viešai transliuojamų pasitarimų valdininkė įvardijo įslaptintą informaciją.
10:17 | Rusijos nelaisvėje mirė tris metus kankintas ukrainiečių meras
Rusijos nelaisvėje mirė laikinai okupuoto Zaporižios srities Dnieprorudnės Vasylivskio rajono meras Jevhenas Matvejevas, rašo „Ukrinform“. Jis beveik trejus metus buvo rusų nelaisvėje. Jo kūnas buvo pargabentas namo per paskutinius mainus.
10:06 | Generolas: Putinas buvo įvarytas į kampą ir stipriai rizikuoja
Rusija susiduria su rimtais iššūkiais keliuose žemynuose ir dėl to gali netekti svarbių karinių jūrų pajėgų bazių įvairiuose regionuose, sako JAV atsargos generolas Markas Hertlingas.
Apie tai jis kalbėjo interviu CNN, rašo „Kanal 24“.
Pasak generolo, viena iš pagrindinių grėsmių Kremliaus vadovui yra galimybė prarasti bazes Sirijoje ir Tunise.
Anot jo, Sirijos sukilėlių sėkmė ir galimas Basharo al Assado režimo žlugimas gali būti rimtas smūgis Maskvai. Be to, M. Hertlingas pažymi, kad Rusija dėl Ukrainos pajėgų veiksmų praranda pozicijas Juodojoje jūroje ir susiduria su rizika Baltijos jūroje.
„Putinas iš tiesų yra įvarytas į kampą. Rusija susiduria su veikla keliuose frontuose, įskaitant stiprėjantį sukilimą Sirijoje, sumažėjusią sąjungininkų pagalbą ir savo pačios problemas“, – sako jis.
Anot generolo, JAV ir jų sąjungininkės turėtų pasinaudoti šiuo momentu ir padidinti spaudimą Kremliui.
9:47 | Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje neteko 1 670 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d. Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko maždaug 747 370 karių, įskaitant dar 1 670 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 9 493 Rusijos tankus (+7), 19 450 šarvuotųjų kovos mašinų (+31), 21 002 artilerijos sistemas (+26), 1 253 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, 1 020 (+1) oro gynybos sistemų, 369 lėktuvus, 329 sraigtasparnius, 19 946 bepiločius orlaivius (+29), 2 855 kruizines raketas, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 30 746 automobilius (+80) ir 3 628 specialiosios technikos vienetus (+1).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
9:20 | Žvalgyba: Ukrainoje kovojantiems Rusijos kariams duodami su savižudybe susiję nurodymai
Karo veiksmų zonoje dislokuotiems Rusijos kariams jų vadai duoda nurodymus nusižudyti, taip siekdami atgrasyti juos nuo pasidavimo.
Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.
„Pavadinime raginama „iki galo išlaikyti orumą“ ir apibūdinamas savižudybės algoritmas panaudojant šaunamąjį ginklą arba granatą. Jei „Didžiosios Rusijos karys“ patenka į kritinę situaciją, jam įsakyta nusišauti į smilkinį, po smakru arba į kaktą“, – sakoma paskelbtame pranešime. Pažymima, kad instrukcijoje teigiama, jog „svarbu išlaikyti ramybę ir užtikrintai nuspausti nuleistuką“, o jei nėra prieigos prie ginklo ar amunicijos, kariams patariama pasitelkti granatą.
Žvalgyba pabrėžia, kad tai liudija „didėjančią Rusijos invazinės kariuomenės degradaciją“.
9:17 | Ukraina numušė 29 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 29 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą valdoma aviacine raketa Ch-59/69 bei 50 dronų.
29 dronus pavyko numušti, dar 18 nukrito nepasiekę taikinių, o vienas nuskriejo laikinai okupuotų teritorijų link.
Oro gynyba veikė Kyjivo, Charkivo, Poltavos, Sumų, Černihivo, Chmelnyckio, Ternopilio, Mykolajivo ir Donecko srityse.
8:19 | Sprogimai Rusijoje
Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusijoje nugriaudėjo sprogimai, rašo UNIAN. Sprogimai griaudėjo Riazanės rajone. Ten yra įsikūrusi Rusijos karinės aviacijos bazė.
7:37 | NATO baiminasi naujų rimtų sabotažo aktų ir kibernetinių atakų
NATO baiminasi naujų rimtų sabotažo aktų ir kibernetinių atakų Aljanso teritorijoje, NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose pareiškė vienas aukšto rango pareigūnas.
Jis tvirtino, kad ypač Rusija, regis, yra vis labiau linkusi sabotažo veiksmais kelti pavojų žmonėms NATO šalyse. Pasak pareigūno, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja taip pat aktyviai dalyvauja kibernetinėse atakose, o Pekinas, kaip ir Maskva, vykdo besitęsiančią kenkėjiškos programinės įrangos platinimo kampaniją. Tikslas yra šnipinėti, tačiau ir turėti galimybę kelti trikdžius, jei padidėtų įtampa. Pareigūnas sakė, kad Rusija didžiausią dėmesį skiria kritinei infrastruktūrai ir ypač pramonės kontrolės sistemoms.
Pareigūnas kaip pavyzdį pateikė tikriausiai Irano įvykdytą didelę ataką prieš NATO narę Albaniją, kuri paralyžiavo šios šalies sienų kontrolės sistemą. Internete taip pat buvo paskelbti vidaus reikalų ministerijos dokumentai. Pareigūnas sakė, kad po atakos viskas tapo vieša, įskaitant policijos dokumentus, pareigūnų elektroninius laiškus, duomenis apie slaptus liudininkus ir Interpolo dokumentus.
7:13 | Žiniasklaida: 2 šalys prieštarauja Ukrainos narystei NATO, o dar 2 nėra pasiruošusios
Dvi šalys nėra pasirengusios Ukrainos tapimui NATO nare, rašo „Suspilne“. Anot leidinio, šios dvi šalys yra JAV ir Vokietija. Apie tai „Suspilne“ komentavo šaltinis Aljanse.
„Problema daugiausia kyla dėl Jungtinių Valstijų ir Vokietijos. Galime tik spėlioti, kas jiems labiausiai rūpi, tačiau Ukrainos stojimas į NATO nėra įtrauktas į darbotvarkę“, – cituojamas šaltinis.
Anot šaltinio, Ukrainos kvietimui į NATO prieštarauja kitos dvi šalys – Slovakija ir Vengrija.
Šalis gali įstoti į NATO tik tuomet, jei tam pritaria visos Aljanso narės, kurių šio metu yra 32.
Penktadienį duodamas interviu Didžiosios Britanijos televizijos kanalui „Sky News“ V. Zelenskis pasakė, jog tam, kad būtų užbaigti karo veiksmai, NATO turėtų apsaugoti Ukrainos šiuo metu kontroliuojamą teritoriją. Po to okupuotos teritorijos galėtų būti susigrąžintos diplomatiniais kanalais, sakė jis.
