Svarbiausi įvykiai:
23:41 | Vokietijos vyriausybė ir toliau nesutinka perduoti Ukrainai raketų „Taurus“
Vokietijos vyriausybė smerkia pastarąsias Rusijos atakas prieš Ukrainą, vadindama jas „karo nusikaltimu“, tačiau ir toliau nesutinka perduoti Kyjivui „Taurus“ sparnuotųjų raketų, praneša agentūra „Reuters“.
Šiuo klausimu „naujienų“ nėra, Berlyne sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.
Kartu jis pabrėžė, kad Vokietija „griežtai“ smerkia Rusijos veiksmus. „Masinės atakos prieš civilinę infrastruktūrą yra karo nusikaltimas, jos visiškai pasibjaurėtinos“, – sakė S. Hebestreitas.
Vokietijos politikai, atstovaujantys ir opozicijai, ir valdančiajai koalicijai, remia sparnuotųjų raketų „Taurus“ tiekimą Ukrainai. Tačiau federalinis kancleris Olafas Scholzas kol kas nepritarė atitinkamam sprendimui.
23:16 | Norvegija siųs 2 naikintuvus F-16 į Daniją Ukrainos pilotų mokymams
Norvegijos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad nusiųs į Daniją du naikintuvus F-16, kurių Kyjivas prašė savo dangui apsaugoti.
Danija padės mokyti Ukrainos pilotus valdyti Jungtinių Valstijų gaminamus naikintuvus F-16.
Praėjusiais metais Norvegija kartu su tokiomis šalimis kaip Danija ir Nyderlandai pranešė, kad padovanos Ukrainai naikintuvų F-16.
Norvegija, Danija ir Nyderlandai senesnio tipo lėktuvus pakeitė modernesniais naikintuvais F-35.
Tačiau Oslas dar nepaskelbė nei kiek tiksliai atsiųs naikintuvų F-16 (manoma, kad jų bus tik keli), nei pristatymo grafiko.
„Sąjungininkai ir valstybės dirbs dieną ir naktį, kad sukurtų ilgalaikes ir modernias Ukrainos oro pajėgas“, – sakoma Norvegijos gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo pareiškime.
Skandinavijos šalis jau tiekia mokymo personalą – apie 10 instruktorių.
Norvegijos naikintuvai F-16 kol kas nenustatytam laikotarpiui bus dislokuoti Danijos Skriudstrupo oro pajėgų bazėje, kur pagal tarptautinę operaciją rengiami ukrainiečių pilotai.
Savo naujametinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad „Mūsų pilotai jau įvaldo F-16 naikintuvus ir mes tikrai juos pamatysime danguje“ ir pažadėjo rūstybę Rusijos pajėgoms 2024 metais.
22:52 | Per Maskvos smūgius prie fronto linijos Ukrainoje žuvo trys asmenys
Per Rusijos smūgius trečiadienį netoli pietinės ir rytinės Ukrainos fronto linijos žuvo trys žmonės ir vienas buvo sužeistas, nurodė vietos pareigūnai.
Išpuoliai surengti praėjus dviem dienoms po to, kai Maskva po savaitgalį įvykdytos atakos Rusijos Belgorodo mieste pažadėjo sustiprinti smūgius prieš Ukrainą.
Šie smūgiai Belgorode buvo suduoti po masinių atakų Ukrainoje ir rodo konflikto paaštrėjimą.
„Šiandien apie 11 val. (vietos ir Lietuvos laiku) rusai keturiomis raketomis smogė Avdijivkos miestui“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„51 metų vyras žuvo vietoje“, – teigė jis ir pridūrė, kad 50-metė moteris patyrė sužalojimų ir yra gydoma ligoninėje.
Rusijos pajėgos jau kelis mėnesius bando apsupti Avdijivką, kuri anksčiau buvo rytinės Donbaso srities pramonės centras.
Chersono regiono administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas sakė, kad Rusijai apšaudant vakariniame Dnipro krante esančius kaimus taip pat žuvo du žmonės.
Artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms, prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Vakarų sąjungininkus toliau remti Kyjivą, Maskvai intensyvinant puolimą.
Penktadienį Rusija surengė virtinę antskrydžių Ukrainos miestuose. Trečiadienį valdžios institucijos nurodė, kad per šiuos išpuolius žuvo 53 žmonės, iš jų 30 – sostinėje.
Kariuomenės pareigūnai trečiadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo operacijas netoli Bachmuto ir Avdijivkos rytiniame fronte, taip pat prie Kupjansko šiaurės rytuose.
22:12 | Šmyhalis: Ukrainai reikia „stabilios“ Vakarų finansinės paramos
Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis prašo Vakarų daugiau kaip 37 mlrd. dolerių (33,67 mlrd. eurų) finansinės paramos 2024 m.
Kad, nepaisant Rusijos invazijos išlaikytų savo ekonomiką, Ukrainai reikia „reguliarios, stabilios ir savalaikės“ Vakarų finansinės paramos, sakė ministras trečiadienį pirmajame šiais metais savo kabineto posėdyje.
Kartu D. Šmyhalis patikino, kad Ukraina ketina didinti savo biudžeto pajamas. Beveik pusė valstybės išlaidų – 43,9 mlrd. eurų arba maždaug 22 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – esą bus skirta gynybai ir saugumui. Tai numatyta 2024 m. biudžeto įstatyme, kurį Ukrainos parlamentas priėmė lapkritį.
Ukraina 2023 m. gavo 42,6 mlrd. dolerių išorės paramos. Tačiau dabar didėja nerimas dėl mažėjančios Vakarų finansinės pagalbos. Daugelyje šalių jau nesutariama dėl tolesnės paramos Ukrainai apimčių.
21:36 | TATENA pranešė, kad jai neleista patekti į kai kurias Zaporižės reaktoriaus patalpas
JT branduolinės energetikos stebėjimo agentūra trečiadienį pranešė, kad jai pastaruoju metu nebuvo leista patikrinti trijų Rusijos užimtos Ukrainos Zaporižės branduolinės jėgainės reaktorių blokų patalpų, tokiu būdu dar labiau apribojant jos galimybes patekti į objektą.
Branduolinė jėgainė atsidūrė kovų centre netrukus po to, kai ją 2022 m. užėmė rusų pajėgos, o abi šalys viena kitą kaltina keliant pavojų jos saugumui.
Jėgainės prieigos ne kartą apšaudytos artilerijos sviediniais, todėl jėgainė ne kartą atsijungė nuo elektros tinklų, buvo baiminamasi, kad gali kilti rimta branduolinė nelaimė.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertams „pastarąsias dvi savaites... nebuvo leidžiama patekti į 1, 2 ir 6 reaktoriaus bloko patalpas“, – pranešime spaudai nurodė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.
„Tai yra pirmas kartas, kai TATENA ekspertams nebuvo leista patikrinti šaltuoju būdu išjungto reaktoriaus bloko patalpų“, – toliau teigiama pranešime.
Be to, toliau ribojamos galimybės patekti į kai kurias jėgainės turbinų patalpas, TATENA vis dar laukia galimybės patekti ant reaktoriaus stogo – tą padaryti planuota dar gruodžio 19 d., tačiau tai „neįvyko dėl saugumo sumetimų“.
R. Grossi pareiškė, kad jo komanda toliau prašys leidimo patekti į reaktoriaus patalpas, kuriose laikoma reaktoriaus šerdis ir panaudotas kuras.
Nuo 2020 m. spalio TATENA pareigūnai tikrina jėgainės saugumą, kuriam užtikrinti būtina nuolatinė jėgainės priežiūra, siekiant išvengti perkaitimo.
Jėgainė liovėsi tiekti elektrą Ukrainos tinklams 2022 m. rugsėjį, konflikto metu ji ne kartą buvo apšaudoma artilerijos sviediniais, prieš ją surengta ne viena dronų ataka.
21:01 | Ukrainos žvalgyba: Putino partija įsigijo privačią armiją
Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ įsigijo privačią karinę bendrovę „Espanola“, praneša Ukrainos žvalgyba. Jos duomenimis, V. Putino režimas pastarosiomis savaitėmis suaktyvino verbavimą.
Vadinamoji „Espanola“ anksčiau priklausė batalionui „Vostok“ kaip savanoriškas Rusijos ultradešiniųjų dalinys, praneša „RBK-Ukraina“.
2023 m. V. Putino režimas paskelbė „Espanolą“ privačia karine grupuote. Ji vykdo aktyvų verbavimą už „Vieningosios Rusijos“ pinigus, skelbia Ukrainos žvalgyba.
Žvalgybos duomenimis, karinėje bendrovėje verbuojami ultradešinieji, rusų radikalai, nacistinės ideologijos šalininkai, taip pat paprasti civiliai iš Rusijos ir laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų.
Daugiau skaitykite: Ukrainos žvalgyba: Putino partija įsigijo privačią armiją
20:18 | Tuskas: Rusija po kelerių metų gali užpulti Europą
Po kelerių metų Rusija gali užpulti Europą, jei ši nepadarys išvadų dėl Rusijos ekonomikos pertvarkos į karo ekonomiką ir smarkiai nepadidins savo gynybos pramonės pajėgumų, trečiadienį pareiškė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Tai jis pasakė spaudos konferencijoje Varšuvoje, kai buvo paklaustas apie praėjusią savaitę Rusijos įvykdytą Lenkijos oro erdvės pažeidimą.
Kaip praneša „Ukrinform“, D. Tuskas Maskvos, kuri neigė, kad rusų raketa pažeidė Lenkijos oro erdvę, reakciją pavadino laukta.
Pasak jo, oro erdvės apsauga ir NATO rytinio flango stiprinimas šiandien yra „absoliučiai esminis“.
Lenkijos premjeras pabrėžė, kad kartu su šalies užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu parengė raginimą stiprinti Europos gynybos pramonės pajėgumus „ne tik dėl to, kad kuo greičiau būtų suteikta parama Ukrainai“, bet ir todėl, kad „beveik visa Rusijos ekonomika karo metu perėjo prie karinės ginkluotės sistemos, o Europa gerokai atsilieka“.
„Naudojame visas įmanomas diplomatines priemones, kad ji [Europa] suprastų, jog iš esmės nepadidinus ginklavimosi pajėgumų, liksime toli už nugaros, o tai reikš viena: Europa per artimiausius kelerius metus rizikuoja patirti tiesioginį Rusijos puolimą“, – sakė D. Tuskas.
Jis pridūrė, kad niekas negali abejoti, jog „šioje strateginėje perspektyvoje Europa yra Rusijos agresijos taikinys, ir tai įvyks, kai Rusijos karinis pranašumas bus akivaizdus“.
19:49 | Reaguojant į masines Rusijos atakas bus rengiamas NATO ir Ukrainos tarybos neeilinis posėdis
NATO palaiko Ukrainos prašymą surengti neeilinį NATO ir Ukrainos tarybos posėdį, reaguojant į Rusijos masines raketų ir dronų atakas.
Atitinkamą pareiškimą Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba padarė socialinės žiniasklaidos platformoje „X“.
„NATO palaiko Ukrainos prašymą surengti neeilinį NATO ir Ukrainos tarybos posėdį, reaguojant į Rusijos masines oro atakas. Viena iš pagrindinių temų bus Ukrainos oro gynybos stiprinimas. Svarbus euroatlantinės vienybės ženklas Rusijos teroro eskalavimo akivaizdoje“, – rašė D. Kuleba.
„Ukrinform“ primena, kad po Rusijos masinių atakų prieš Ukrainą antradienio rytą nukentėjo daugiau kaip 250 civilinių objektų. Pranešama, kad žuvo penki žmonės ir 130 buvo sužeista.
19:03 | Rusija pranešė, kad iš nelaisvės Ukrainoje grįžo 248 jos kariai
Rusija trečiadienį paskelbė, kad po „sudėtingų“ derybų, kuriose tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai, iš ukrainiečių nelaisvės buvo susigrąžinti 248 jos kariai.
„Po sudėtingo derybų proceso iš Kyjivo režimo kontroliuojamos teritorijos namo grįžo 248 rusų kariai“, – nurodė Maskvos gynybos ministerija.
Tuo tarpu pranešama, kad mainais už rusų belaisvius namo grįžo ir burys nelaisvėje laikytų ukrainiečių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis platformoje „Telegram“ rašė, kad "Iš rusų nelaisvės grįžo daugiau nei 200 mūsų karių ir civilių", o Ukrainos žmogaus teisių kontrolierius Dmytro Lubinetsas nurodė, kad per keturiasdešimt devintuosius belaisvių mainus tarp šalių iš viso paleista 230 ukrainiečių karių.
18:59 | Paviešino, kiek kainuoja Volodymyro Zelenskio apranga: nustebsite
Sausio 2 d. per galingą rusų raketų ataką nukentėjo taktinės aprangos gamintojos „M-TAC“ gamykla ir sandėliai, pranešė bendrovės spaudos tarnyba. Šios bendrovės drabužius pamėgo ir pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Nuo karo Ukrainoje pradžios V. Zelenskis bent tris dešimtis kartų viešumoje pasirodė vilkėdamas šio prekės ženklo drabužiais.
Leidinys „Forbes“ paviešino jo nešiojamų „M-TAC“ prekės ženklo drabužių modelius ir kainas.
-Daugiau skaitykite čia: Paviešino, kiek kainuoja Volodymyro Zelenskio apranga: nustebsite
17:23 | Atsargos generolas įspėja dėl Trečiojo pasaulinio karo grėsmės
Buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, atsargos generolas Mykola Malomužas mano, kad jei dešimtys milijardų dolerių ir eurų Vakarų šalių pagalbos nebus skirti Ukrainos kariuomenei stiprinti, kils rimta Trečiojo pasaulinio branduolinio karo grėsmė.
Tokio karo pasekmės žmonijai gali būti neprognozuojamos, „Telegraph“ pareiškė jis.
„Iki vasario arba vasario mėnesį galime sulaukti teigiamų sprendimų dėl daugiamilijardinių pagalbos paketų iš Jungtinių Valstijų (61 mlrd. JAV dolerių) ir Europos Sąjungos (50 mlrd. eurų). Svarbu, kad nemaža dalis šių lėšų būtų išleista aukštųjų technologijų ginklams ginkluotosioms pajėgoms ir amunicijai“, – „UNIAN“ cituoja M. Malomužą.
Pasak atsargos generolo, jei tai nebus padaryta, „grėsmė kils ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai, apie ką pastaruoju metu vis dažniau kalbama“.
„Daugiausia rizikų kyla visam NATO blokui, jo įsitraukimui į karą, kuris tikrai bus Trečiasis pasaulinis karas. Greičiausiai jis bus branduolinis“, – pridūrė ekspertas.
16:56 | Rusijos grėsmės akivaizdoje NATO pirks 1 000 raketų „Patriot“
NATO narės Europoje pasirašė kontraktą dėl iki 1 000 raketų „Patriot“ įsigijimo, siekiant sustiprinti oro gynybą Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje, trečiadienį pranešė Aljansas.
Apie kontraktą, kurio vertė siekia 5,5 mlrd. dolerių, paskelbta Maskvai pastarosiomis dienomis surengus daugybę mirtinų raketų ir dronų smūgių prieš Ukrainą.
NATO viešųjų pirkimų agentūra teigė, kad pagal kontraktą, dėl kurio susitarė pradinė šalių grupė, įskaitant Vokietiją, Nyderlandus, Rumuniją ir Ispaniją, bus padidinta „Patriot“ raketų gamyba Europoje.
Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas palankiai įvertino „laiku paskelbtą sprendimą investuoti į 1 000 naujų „Patriot“ oro gynybos raketų, kad būtų sustiprintas Aljanso saugumas“.
„Rusijos raketų ir dronų atakos prieš Ukrainos civilius gyventojus, miestus ir miestelius rodo, kokia svarbi yra moderni oro gynyba. Amunicijos gamybos didinimas yra labai svarbus Ukrainos ir mūsų saugumui“, – sakoma J. Stoltenbergo pareiškime.
NATO sąjungininkės, įskaitant Jungtines Valstijas ir Vokietiją, nusiuntė JAV gamybos „Patriot“ sistemas į Ukrainą, kur jos buvo naudojamos Rusijos hipergarsinių raketų atakoms atremti.
Tačiau raketų tiekimas Kyjivui išsekino Vakarų atsargas ir privertė Vašingtoną kreiptis į sąjungininkes, pavyzdžiui, Japoniją, kad padėtų jas atkurti.
NATO Paramos ir viešųjų pirkimų agentūra pranešė, kad pagal naująjį kontraktą raketų gamyklą Vokietijoje įsteigs bendra Vokietijos MBDA ir „Raytheon“, priklausančios JAV grupei RTX, įmonė.
„Europa pati pasigamins 1 000 oro gynybos raketų „Patriot“. Tai rodo, kad Europos bendradarbiavimas užtikrina konkrečius pasiekimus“, – socialinėje žiniasklaidoje rašė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren.
Kiekviena „Patriot“ raketa kainuoja apie 4 mln. dolerių, o sandoris, NATO teigimu, apima ir kitus elementus, įskaitant bandymų įrangą ir atsargines dalis būsimai techninei priežiūrai.
14:56 | Latvijoje sulaikytas šnipinėjimu įtariamas Rusijos pilietis
Latvijos saugumo institucijos sulaikė šnipinėjimu įtariamą Rusijos pilietį.
Šio asmens atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl informacijos rinkimo Rusijos slaptosioms tarnyboms apie Latvijoje esančius ypatingos svarbos infrastruktūros ir karinius objektus, trečiadienį Rygoje pranešė saugumo policija.
Įtariamasis šnipas taip pat kitais būdais rėmė prieš valstybę nukreiptą veiklą, sakė saugumo policija, nepateikdama išsamesnės informacijos.
14:30 | Ekspertai paaiškino, kas slypi už šių Putino žodžių: derybas mato visai ne su Ukraina
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino Vakarus Rusijos „priešu“ ir užsiminė, kad Rusija „Ukrainoje vykdo egzistencinį karą prieš Vakarus“. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai iššifravo, kas slypi už šių propagandinių Kremliaus žinučių.
13:52 | Kyjive nuo raketų smūgio nukentėjo karinės aprangos įmonė
Antradienį Kyjive per rusų raketų ataką nukentėjo karinės aprangos įmonė „M-Tac“.
Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis bendrovės spaudos tarnybos informacija „Facebook“ paskyroje.
„Per masinę teroristinę raketų ataką Kyjive nukentėjo/buvo sunaikinti „M-Tac“ gamybiniai pajėgumai ir sandėliai“, – sakoma pranešime.
Bendrovės atstovai pridūrė, kad, nustačius visus padarinius ir padarytą žalą, bus pradėtas turimų prekių siuntimas ir/ar pinigų grąžinimas.
13:07 | DB: rusai keičia taktiką
Šią žiemą Rusija keičia taktiką, smogdama nebe energetikos infrastruktūrai, kaip buvo praėjusią žiemą, o gynybos pramonės objektams, rašoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos paskelbtoje atnaujintoje žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.
„Nuo 2023 m. gruodžio 29 d. Rusija padidino savo didelio nuotolio smūgių į Ukrainą operacijų intensyvumą. Jos pajėgos panaudojo reikšmingą skaičių iš oro paleidžiamų sparnuotųjų ir balistinių raketų, kurias kaupė pastaraisiais mėnesiais. Panašu, kad per pastaruosius smūgius pirmiausia taikytasi į Ukrainos gynybos pramonę“, – sakoma socialiniame tinkle X paskelbtoje suvestinėje.
Pasak gynybos ministerijos, tai rodo, kad Rusija bent jau laikinai pakeitė požiūrį, kurio laikėsi praėjusią žiemą, kai pirmiausia taikėsi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
„Rusijos planuotojai beveik neabejotinai pripažįsta didėjančią gynybos pramonės pajėgumo svarbą, nes rengiasi ilgam karui“, – sakoma pranešime.
12:43 | JAV analitikai: Rusija mėgins prisitaikyti prie Ukrainos oro gynybos pajėgumų
Rusija greičiausiai mėgins prisitaikyti prie Ukrainos oro gynybos pajėgumų, kad galėtų juos apeiti ir toliau naikinti bei žudyti, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) pranešime.
JAV analitikai pabrėžė, kad per Rusijos atakas 2024 m. sausio 1–2 d. Ukrainos pajėgos numušė gerokai daugiau bepiločių orlaivių „Shahed“ ir raketų „Kinžal“ nei 2023 m. gruodžio 29 dieną. Pasak jų, Ukrainos kariuomenė galimai prisitaikė prie Rusijos kariuomenės gruodžio 29 d. suduotų smūgių tipo. Tikriausiai rusai juos sudavė kelis mėnesius tyrę ir išbandę Ukrainos oro gynybą bei jos naudojamas įvairias ginklų sistemas ir oro gynybos taktiką.
Pasak ISW, abi šalys lenktyniauja, išbandydamos įvairias puolimo ir gynybos taktikas bei technologijas, nuolat eksperimentuoja ir prisitaiko viena prie kitos, ypač tolimųjų smūgių ir oro gynybos srityje. „Vakarų pagalba Ukrainai išlieka itin svarbi, nes Rusijos pajėgos greičiausiai ir toliau ieškos naujų būdų, kaip įveikti Ukrainos oro gynybą“, – sakoma pranešime.
ISW remiasi Jungtinės Karalystė leidiniu „The Telegraph“, sausio 1 d. citavusiu analitikus, ir sutinka, kad Vakarų pagalbai mažėjant Ukrainai gali tekti riboti savo oro gynybos raketas, kad apsaugotų svarbiausius taikinius. Jei Ukraina bus priversta patraukti oro gynybos sistemas, kad apsaugotų svarbiausius gyvenamuosius centrus, gali būti atidengtos itin svarbios fronto linijos zonos.
11:59 | Okupantai Sevastopolyje dislokavo radiolokacijos kompleksą, partizanai jį aptiko
Okupantai rusai Sevastopolyje dislokavo radiolokacijos stotį „Nebo-M“. Partizanai ją aptiko.
Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis partizaniniu judėjimu „Ateš“.
Rusijos radiolokacijos kompleksas užfiksuotas Sevastopolio Gagarino rajone. Partizanų nuomone, tai gali būti mobilusis radiolokacijos kompleksas aerodinaminiams ir balistiniams objektams vidutiniame ir dideliame aukštyje aptikti 55Ž6M „Nebo-M“.
Pažymima, kad ši stotis dažniausiai naudojama nedideliems ir sunkiai pastebimiems taikiniams užfiksuoti.
Partizanai mano, jog rusai gali naudoti radiolokacijos stotį „Nebo-M“, kad apsaugotų savo kariškius ir įrangą nuo bepiločių orlaivių.
Kaip pažymi portalas, Kryme vis dažniau girdėti sprogimai. Ukrainos gynėjai pusiasalyje ir Juodojoje jūroje jau surengė dešimtis operacijų, naikindami rusų bazes, sandėlius ir laivus.
11:20 | Zelenskis: „Putinas suvalgys jus vakarienei su visomis ES, NATO, laisvėmis ir demokratija“
Karo Ukrainoje pabaiga yra dar labai toli ir atsipalaidavimo nuotaikos yra pernelyg ankstyvos, interviu „The Economist“ kalbėjo Volodymyras Zelenskis. Jis taip pat priminė, kad Europa, padėdama Ukrainai, saugo ir save pačią.
10:46 | Sikorskis: į Rusijos išpuolį prieš Ukrainą reikia atsakyti Putinui suprantama kalba
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis trečiadienį pareiškė, kad į Rusijos išpuolį prieš Ukrainą reikia atsakyti Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui suprantama kalba.
„Į naujausią išpuolį prieš Ukrainą turėtume atsakyti V. Putinui suprantama kalba: sugriežtinti sankcijas, kad jis negalėtų pasigaminti naujų ginklų iš kontrabandinių komponentų, ir suteikti Kyjivui tolimojo nuotolio raketų, kurios leistų sunaikinti paleidimo vietas ir valdymo centrus“, – parašė ministras socialiniame tinkle „X“.
Taip jis kalbėjo kitą dieną po masinės rusų atakos Ukrainoje, pareikalavusios mažiausiai penkių gyvybių.
10:00 | Belgorodas uždaro dalį įstaigų
Po to, kai Ukrainos pajėgos gruodžio 31 ir sausio 1 dieną apšaudė Rusijos miestą Belgorodą, vietos valdžia paskelbė apie apribojimus gyventojams.
„Susitarėme su didžiųjų prekybos centrų vadovais, kad sausio 3 ir 4 d. jie sustabdys veiklą. Šias dvi dienas nedirbs prekybos centras RIO, prekybos centras „Mega Grinn“ ir prekybos centras „City Mall Belgorodsky MTRK“, – „Telegram“ rašė miesto meras Valentinas Demidovas.
Belgorodo meras pridūrė, kad valdžia mano, jog tokia priemonė būtina, atsižvelgiant į „pastarojo meto įvykius“. Jis pabrėžė, kad rusams geriau likti namuose.
Be to, Belgorode uždaryti kino teatrai.
„Iš anksto parduotais bilietais bus galima pasinaudoti vėliau, kai leis operatyvinės aplinkybės“, – pažymėjo V. Demidovas.
Dabar nerimauja ne tik Belgorodas. Daugelyje Belgorodo srities gyvenviečių svarstoma galimybė pratęsti moksleivių atostogas. Gubernatorius Viačeslavas Gladkovas apie tai informavo sausio 3 d.
09:12 | Nuotraukose užfiksavo – Kerčės tiltą rusai apstatė oro gynybos sistemomis
Rusų partizaninis judėjimas „Ateš“ parodė, kaip Rusija saugo Kerčės tiltą, jungiantį laikinai okupuotą Krymą su žemynine Rusija – tiltas apstatytas oro gynybos sistemomis. Partizanai teigia Ukrainos gynybos pajėgoms perdavę gynybinės įrangos koordinates.
08:32 | Rusų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skaičiuoja per praėjusią parą nukovusios 680 rusų karių.
Tarp kitų rusų nuostolių: septyni šarvuočiai, 15 artilerijos sistemų, trys oro gynybos sistemos, 36 bepiločiai orlaiviai, 73 sparnuotosios raketos, 26 automobiliai ir 14 specialiosios įrangos vienetų.
07:42 | Trečiadienio naktį Kryme griaudėjo sprogimai
Antradienį apie 23.30 val. vietos gyventojai pranešė, kad okupuotame Krymo mieste Sevastopolyje pasigirdo garsūs sprogimai. Pasak jų, sprogimai sudrebino sienas ir įjungė signalizacijas.
Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka „Telegram“ rašė, kad „super garsus“ sprogimas įvyko Turgenevo kaime netoli Bachčisarajaus, o sprogimo banga pasiekė Sevastopolį.
„Sakau, kad dabar mūsų eilė“, – rašė jis.
Vėliau P. Andriuščenka pranešė, kad Fiolento kyšulio apylinkėse kyla dūmai. Tuo tarpu Sevastopolio meras Michailas Razvožajevas sakė, kad sprogimą sukėlė suveikusi oro gynyba, o paleista raketa galėjo būti numušta virš Juodosios jūros.
„Pagal Sevastopolio gelbėjimo tarnybos informaciją, žalos infrastruktūrai neužfiksuota. Operatyvinės tarnybos toliau stebi padėtį“, – pridūrė jis.
Ankstyvą trečiadienio rytą rusai paskelbė uždarantys Kerčės tiltą. 5.59 val. pranešta, kad eismas tiltu atnaujintas.
07:00 | Gubernatorius: Rusijos oro gynyba virš Belgorodo srities numušė kelis taikinius
Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad rusų oro gynybos sistemos trečiadienį virš šio regiono prie Ukrainos sienos numušė kelis taikinius.
Trumpame pranešime platformoje „Telegram“ nenurodoma, kokie tai buvo taikiniai ir kiek tiksliai jų buvo, tik sakoma, kad jie skrido Belgorodo kryptimi.
Belgorodas jau kelis mėnesius yra Ukrainos taikinys, o gruodžio 30 dieną įvyko precedento neturintis išpuolis, per kurį žuvo 25 žmonės.
Antradienį Rusija pranešė, kad praėjus kelioms valandoms po to, kai raketomis smogė Ukrainai, pati virš pasienyje esančio Belgorodo regiono numušė devynias ukrainiečių paleistas raketas. Pasak V. Gladkovo, žuvo vienas žmogus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Putleris anksčiau atrodė, kaip pajuokos vertas personažas, kuriamas šiaip kokių tai Putino nemėgstančių. Tačiau po to, kai Rusija užgrobė Krymą, šita pravardė ėmė matytis, kaip visai teisingas įvardinimas. O kai Putinas pradėjo Rusijos-Ukrainos karą, pavadinti jį Putleriu pasidarė ir korektiška, ir gražu. Nevadinsi gi šito žmogaus-šūdo kokiu nors vardu ir pavarde.
Šiuo metu Putleris tapo visišku rusofašizmo ir įvairaus koloradų siautėjimo simboliu, tad Putino tapatinimas su Hitleriu tikrai jau nieko nebestebina.Putlerio pravardė buvo sugalvota pagal analogiją su Hitleriu, nes Putinas labai akivaizdžiai atkartoja Hitlerio istoriją: po visiškos SSRS žlugties, jis bando "prikelti" Rusiją iš kokios tai būk tai negarbės, apginkluoti iki dantų ir tada pulti ir nugalėti visus, ką laiko priešais, o taip pat - dar ir atsiimti žemes, kurias laiko savomis, nors išties tai tiesiog kitų anksčiau okupuotų valstybių teritorijos.
Hitleris darė lygiai tą patį - vaizdavo, kad prikelia Vokietiją po Versalio sutarties ir I Pasaulinio karo, ginklavo ją iki dantų, o paskui ėmė pulti visus, grobdamas teritorijas ir taip pradėdamas II Pasaulinį karą. Dabar gi Putinas balansuoja ant tikro III Pasaulinio karo ribos - t.y., ant tos ribos, kur gali įvykti branduolinis susinaikinimas.
Kaip ir Adolfas Hitleris kadaise sukūrė NSDAP ir žadėjo užkariauti visokias žemes, taip ir Vladimiras Putinas sukūrė savo Jedinaja Rosija ir žadėjo atkurti SSRS. Trumpai tariant, iredentizmas buvo abiems vienodai būdingas.
Galima nuspėti, kad kaip ir Hitleris, taip ir Putinas baigs savo gyvenimą bloguoju, o ta baigtis bus pasaulyje švenčiama, kaip šventė
