Sibire sudužo strateginis bombonešis
Irkutsko srityje įprastinio skrydžio metu sudužo strateginis bombonešis Tu-22M3, patvirtino Rusijos gynybos ministerija. Pranešama, kad įgula katapultavosi, bet vienas pilotas žuvo.
Preliminariais ministerijos duomenimis, lėktuvo katastrofos priežastis – techninis gedimas, rašoma „Meduza“.
Keturių žmonių Tu-22M3 įgula katapultavosi, tačiau vienas pilotas žuvo nusileidimo metu.
Lėktuvas, anot Rusijos gynybos ministerijos, nukrito „negyvenamoje vietovėje“. Ant žemės jokių infrastruktūros pažeidimų nebuvo.
Saugumo pajėgoms artimo telegramų kanalo „Mash“ duomenimis, Tu-22M3 nukrito Irkutsko srities Usolskio rajone. Kanalo duomenimis, lėktuvas atsitrenkė į elektros tiekimo liniją ir du netoliese esantys kaimai neteko elektros energijos.
Karo ekspertas: Putinas rengiasi naujam puolimui vasaros pradžioje
Rusijos ginkluotosios pajėgos rengia naują puolimą. Manoma, kad maždaug vasaros pradžioje jie turėtų turėti tam pakankamai pajėgų ir priemonių. Tokią nuomonę „YouTube“ kanale „News Factory“ išsakė karo ekspertas Romanas Svitanas, rašoma „Unian“.
„Vienareikšmiškai rusai planuos užgrobti teritoriją iki pat šių penkių regionų sienų... Kažkur vasaros pradžioje jie turės pakankamai pajėgų ir priemonių šiai užduočiai įgyvendinti. Jokios naujos užduoties jie neturės“, – pažymėjo R. Svitanas.
Rutte išreiškė užuojautą žuvusių JAV karių šeimoms ir padėkojo Lietuvai už pagalbą
NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį išreiškė užuojautą per pratybas Pabradės poligone Švenčionių rajone žuvusių keturių JAV karių artimiesiems ir padėkojo Lietuvai už sėkmingą gelbėjimo operaciją.
„Esame dėkingi mūsų ginkluotųjų pajėgų vyrams ir moterims už jų kasdien atliekamą tarnybą. Šią savaitę vėl prisiminėme, kad ši tarnyba yra pavojinga, nes per mokymus Lietuvoje tragiškai žuvo keturi drąsūs amerikiečių kariai. Esame labai dėkingi už jų tarnybą. Reiškiame gilią užuojautą jų šeimoms, draugams ir kolegoms kariams“, – sakė M. Rutte.
M. Rutte taip pat padėkojo Lietuvai už vienybę, solidarumą ir NATO sąjungininkų įsipareigojimą.
Sužeistųjų per balistinės raketos smūgį į Kryvyj Rihą padaugėjo iki dešimties
Sužeistųjų per trečiadienio Rusijos balistinių raketų ataką Kryvyj Rihe padaugėjo iki dešimties, „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Tarp sužeistųjų Kryvyj Riho mieste yra aštuonerių metų berniukas. Vaiko būklė vidutinio sunkumo, jis paguldytas į ligoninę“, – parašė S. Lysakas.
Jo teigimu, dešimt žmonių buvo paguldyti į ligoninę, dar dviems medicininė pagalba buvo suteikta vietoje.
NATO vadovas: JAV išliks Aljanse
NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį tvirtino, kad Jungtinės Valstijos tebėra įsipareigojusios Aljansui, nepaisant nuogąstavimų, jog prezidentas Donaldas Trumpas gali nutraukti transatlantinius santykius.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad šis Aljansas išliks su JAV. Jų įsipareigojimas yra visiškai aiškus“, - NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo išvakarėse sakė M. Rutte.
Rusija pasmerkė „beprotiškas“ JK taisykles, nukreiptas prieš Rusijos įtaką
Trečiadienį Rusija aštriai kritikavo naujas Jungtinės Karalystės taisykles, pagal kurias Rusijos valstybei dirbantys asmenys Britanijoje turės tai deklaruoti arba jiems gresia kalėjimas, ir sakė, kad kol kas maža aiškumo, kas bus paveiktas.
Didžiosios Britanijos vyriausybė antradienį paskelbė įtraukianti Maskvą į savo „Užsienio įtakos registravimo schemą“, o tai reiškia, kad bet kuris Rusijos vyriausybės arba su ja susijusio subjekto vadovaujamas asmuo turės užsiregistruoti naujame sąraše, kuris bus pildomas nuo liepos, kitaip gresia penkerių metų kalėjimas.
JAV senatoriai grasina naujomis sankcijomis, jei Rusija sužlugdys Ukrainos taikos derybas
Mišri JAV senatorių grupė pasiūlė teisės aktą, pagal kurį Rusijai draugiškoms šalims būtų taikomos sankcijos, jei Maskva sužlugdytų vykstančias derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas bando tarpininkauti dėl paliaubų tarp Ukrainos ir ją užpuolusios Rusijos, tačiau jo administracijai nepavyko pasiekti proveržio.
Rusija surengė ataką Kryvyj Rihe: žuvusiųjų skaičius išaugo iki keturių
Rusijos ginkluotosios pajėgos trečiadienį atakavo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtąjį miestą Kryvyj Rihą. Dniepropetrovsko srities Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas teigė, kad priešas smogė vienai iš įmonių, rašoma „Unian“.
Jis informavo, kad dėl priešo smūgio miestui, preliminariais duomenimis, žuvo trys žmonės ir vienas buvo sužeistas.
Vėliau paaiškėjo, jog žuvusiųjų žmonių skaičius išaugo iki keturių, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
Pažymima, kad tarp nukentėjusiųjų yra 29-erių metų moteris bei 35-erių ir 41-erių metų vyrai. Visi jie paguldyti į ligoninę.
„Buvo kilęs gaisras. Sužinosime visas detales“, – pridūrė S. Lysakas.
Miesto karinės administracijos vadovas pridūrė, kad Rusija paleido balistinę raketą į „civilinės infrastruktūros objektą“.
Rusija numetė aviacinę bombą ant savo užtvankos: bijo ukrainiečių puolimo
Rusijos kariuomenė Belgorodo srities teritorijoje sunaikino užtvanką, panaudojusi apie tris tonas sveriančią aviacinę bombą FAB-3000. Apie tai pranešė pačios Rusijos prokremliški tinklaraštininkai, paskelbę sprogimo momento vaizdo įrašą.
Bomba nukrito netoli Popovkos kaimo – vos už kelių šimtų metrų nuo sienos su Ukraina.
Taip vadinamieji „Z-blogeriai“ rašė, kad smūgis buvo surengtas siekiant apsunkinti galimą Ukrainos šarvuočių judėjimą. Prie kaimyninio Demidovkos kaimo jau beveik dvi savaites vyksta įnirtingi mūšiai. Rusijos gynybos ministerija reguliariai praneša tik apie „atremtas atakas“, tačiau jokių detalių nepateikia.
Ukrainos pusė kol kas niekaip nekomentuoja padėties šiame rajone. Tačiau Ukrainos karo analitikai Belgorodo srities teritoriją vadina „aktyvių karo veiksmų zona“.
Ukrainos kariai nuo praėjusios vasaros užėmė didelę kaimyninės Kursko srities dalį, tačiau pastaruoju metu buvo priversti iš ten trauktis.
Ukrainos Kovos su dezinformacija centras: Rusija ruošia rezervus proveržiui fronte gegužės mėnesį
Rusija ruošia rezervus bandymui pasiekti proveržį fronto linijose gegužės mėnesį, tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.
„Rusija ruošia rezervus dar vienam bandymui pasiekti proveržį fronte gegužės mėnesį“, – sakė jis.
Kovos su dezinformacija centras kiek anksčiau pranešė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė apie didžiausią karinį šaukimą per 14 metų. 2025-ųjų pavasarį Rusija planuoja į savo kariuomenę pašaukti 160 000 karių.
„Reuters“: Trumpo komanda praranda viltis dėl greitos taikos Ukrainoje
Donaldo Trumpo administracijos aukšto rango pareigūnai pastarosiomis dienomis aptarė tikimybę, kad JAV nepavyks pasiekti taikos susitarimo Ukrainoje per kelis ateinančius mėnesius. Apie tai agentūrai „Reuters“ patvirtino du JAV pareigūnai. Anot leidinio, JAV rengia naujus spaudimo Kyjivui ir Maskvai planus.
Savo antrosios kadencijos pradžioje D. Trumpas ir jo patarėjai užsibrėžė pasiekti paliaubas iki balandžio arba gegužės mėnesio. Jie tikėjosi, kad pavyks susitarti dėl ilgalaikės taikos.
Tačiau, anot pareigūnų, didėja tikimybė, kad karas užsitęs ir kad Ukrainai reikės didesnės Vakarų paramos.
Tokia baigtis būtų priešiška D. Trumpo viltims. D. Trumpas save laiko derybininku ir ne kartą žadėjo greitai baigti karą bei tikino, kad niekas kitas to negali padaryti.
Aukščiausi JAV pareigūnai jau kelias savaites privačiai skundžiasi dėl Kyjivo elgesio derybose ir, jų nuomone, pasipriešinimo susitarimui su Vašingtonu dėl naudingųjų iškasenų ir taikos derybų tęsimui. Tačiau pastarosiomis dienomis, pasak šaltinių, pareigūnai vis labiau nusivylę Maskva.
Savaitgalį Baltųjų rūmų ir Valstybės departamento pareigūnai pripažino, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas aktyviai priešinasi Vašingtono bandymams sudaryti ilgalaikį taikos susitarimą. Jau aptariama, kokios bausmės galėtų paskatinti Rusiją priartėti prie susitarimo.
D. Trumpas kelias savaites teigė, kad pasitiki V. Putinu ir tiki, kad šis jis yra pasiryžęs siekti taikos, tačiau pastarosiomis dienomis Baltieji rūmai ėmė atsargiau vertinti V. Putino ketinimus.
Neaišku, kokių konkrečių planų administracija gali turėti spaudžiant Maskvą, tačiau vienas aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad Baltieji rūmai toliau svarsto papildomus muitus ir sankcijas.
Zelenskis: Rusija tyčia puola Ukrainos energetikos infrastruktūrą
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija tyčia atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, ir paragino sąjungininkus daryti spaudimą Maskvai, kad ši sustabdytų invaziją.
„Dar vienas tyčinių smūgių raundas ir žala energetikos objektams – FPV (angl. first person view) dronas pataikė į elektros pastotę Sumų srityje, o Nikopolyje, Dnipro srityje, artilerijos ugnis apgadino elektros perdavimo liniją“, – sakė ukrainiečių lyderis.
Jis pridūrė, kad dėl smūgių buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas tūkstančiams žmonių.
Buvęs Pentagono vadas įvardijo, kokią klaidą daro Trumpas: „Galiausiai jis tai supras“
Rusijos valdovu Vladimiru Putinu negalima pasitikėti, jis supranta tik jėgą, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėtų sutelkti dėmesį į NATO stiprinimą, o ne draugauti su Rusijos diktatoriumi, sako buvęs Pentagono ir CŽV vadovas Leonas Panetta.
Apie tai jis kalbėjo „Foreign Policy“, rašo UNIAN.
Anot jo, NATO sąjungininkės gali toliau dirbti kartu ir plėtoti tiek išteklius, tiek ginkluotę su JAV ar be jų. Kita vertus, L. Panetta atkreipia dėmesį į D. Trumpo norą gauti Grenlandiją ir pabrėžia, kad D. Trumpas vietoje šio klausimo turėtų koncentruotis į NATO stiprinimą
„Užuot prezidentui D. Trumpui siekus Grenlandijos, mūsų nacionaliniam saugumui būtų daug prasmingiau, jei jis tvirtai remtų NATO aljansą. Tai būtų daug svarbiau mūsų saugumui, ypač kai kalbama apie Rusijos keliamą grėsmę“, – sako jis.
Jis taip pat pasakoja, kad savo darbo metu matė žvalgybos duomenis apie V. Putiną.
„Esmė ta, kad Putinu niekada nebuvo galima pasitikėti – juo niekada nebuvo pasitikima. Pagrindinis Putino tikslas – pakenkti Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir pakenkti demokratijoms pasaulyje. Jis nėra tas, kuris atsakytų į „labai prašau“. Vienintelis dalykas, kurį Putinas iš tikrųjų supranta, yra galia. Galiausiai prezidentas D. Trumpas tai supras, kaip ir bet kuris kitas prezidentas, kuriam yra tekę turėti reikalų su V. Putinu“, – teigia jis.
Pirmą kartą per trejus karo metus: pagrindinis Putino derybininkas užsimena apie kelionę į JAV
Pagrindinis Kremliaus derybininkas, specialusis Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas užsimena apie savo kelionę į JAV, rašo UNIAN.
Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie jo kelionę į JAV.
CNN pranešė apie planuojamą, bet dar nepaskelbtą K. Dmitrijevo kelionę derėtis su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Steve‘u Whitkoffu. Žiniasklaidos duomenimis, šios derybos įvyks šią savaitę.
Ukrainos kariuomenė praneša naktį numušusi 41 Rusijos bepilotį orlaivį
Ukrainos oro gynybos pajėgos naktį numušė 41 Rusijos paleistą bepilotį orlaivį, o 20 priešo bepiločių dingo iš radarų ekranų, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Kaip teigiama, balandžio 1 d. 20 val. Rusijos pajėgos inicijavo ataką prieš Ukrainą, pasitelkdamos 74 smogiamuosius bepiločius orlaivius „Shahed“ ir įvairius imitacinius bepiločius, paleistus iš įvairių krypčių, įskaitant Milerovą, Primorsko Achtarską ir Čaudą (okupuotas Krymas).
Balandžio 2 d. 9 val. buvo patvirtinta, kad virš Šiaurės, Pietų ir Rytų Ukrainos buvo numuštas 41 bepilotis orlaivis. Dar 20 priešo imitacinių bepiločių dingo iš radarų ekranų, nepridarę jokios žalos.
Rusijos atakos padariniai buvo užfiksuoti Charkivo, Donecko ir Odesos srityse.
Per Rusijos dronų ataką Charkive nukentėjo aštuoni žmonės, įskaitant tris vaikus
Rusijos pajėgos naktį į trečiadienį surengė masinę dronų ataką Charkive. Per ją nukentėjo aštuoni žmonės, įskaitant tris vaikus, pranešė antrojo pagal dydį šalies miesto meras Ihoris Terechovas.
Per dar vieną bepiločių smūgį Zaporižios srityje žuvo 45 metų vyras. Dar du asmenys čia buvo sužeisti, kai dronas atakavo šalia namo stovintį automobilį, tinkle „Telegram“ paskelbė srities gubernatorius Ivanas Fiodorovas.
Rusija kovo mėnesį užėmė mažiausiai Ukrainos teritorijos nuo 2024 m. birželio
Rusijos veržimasis Ukrainoje pastaruoju metu smarkiai sulėtėjo. Analitinio projekto „DeepState“ duomenimis, rusų pajėgos kovo mėnesį pasistūmėjo į priekį tik 133 kvadratinius kilometrus – tai yra mažiausias mėnesio rodiklis nuo 2024 m. birželio, rašo „Kyjiv Independent“.
Dar rudenį situacija buvo kitokia: nuo vasaros puolimo tempas nuolat augo – lapkritį pasiekas apogėjus, kai užimti 725 kvadratiniai kilometrai teritorijos. Tada Rusijai pavyko keliuose rajonuose, ypač Donecko srities pietuose, pralaužti kelias svarbias Ukrainos gynybos linijas.
Nuo tada puolimas pastebimai lėtėjo: gruodį Maskva dar užkariavo 401 kvadratinį kilometrą žemės, sausį – 321, vasarį – tik 189. To priežastys be sudėtingų žiemos sąlygų pirmiausiai buvo sėkmingas Ukrainos dronų dalinių panaudojimais bei pastebimas Rusijos puolamųjų pajėgų išsekimas.
Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis kovo 31 d. pareiškė, kad rusų daliniai nebedaro pažangos ir daugelyje atkarpų „buvo priversti sustoti“.
Zelenskis tikisi „Taurus“ raketų, kai Vokietijos kanclerio postą perims Merzas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir toliau tikisi gauti ilgojo nuotolio vokiškų sparnuotųjų raketų „Taurus“. „Sieksime to“, – pareiškė jis, atsakydamas į klausimą, ar tikisi, kad kanclerio pareigas pradėjus eiti Friedrichui Merzui bus priimti greiti sprendimai. Dėl to kalbamasi, sakė V. Zelenskis antradienį Kyjive susitikęs su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock.
Tačiau detalių jis nenorįs komentuoti, kol F. Merzas dar neperėmė posto, pridūrė V. Zelenskis. Dar kartą perklaustas, ar viliasi, kad F. Merzas nuspręs perduoti „Taurus“, jis atsakė: „Taip, žinoma“. Tai esą „šiek tiek daugiau nei viltis“.
V. Zelenskis platformoje X padėkojo Vokietijai už iki šiol skirtą milijardinę paramą Ukrainai.
F. Merzas vasario pabaigoje nepasakė, ar vyriausybė, jam vadovaujant, perduos Ukrainai sparnuotųjų raketų „Taurus“. „Ar tai bus „Taurus“, ar kokia kita sistema, pažiūrėsime ir pasitarsime su Europos sąjungininkais“, – sakė jis. Kartu politikas tada įspėjo, kad Vokietija negali tapti karo šalimi.
Ukraina ir Rusija skundžiasi JAV dėl smūgių energetikos objektams
Ukraina ir Rusija antradienį skundėsi Jungtinėms Valstijoms dėl smūgių viena kitos energetikos objektams.
Kyjivas taip pat paragino Vašingtoną sugriežtinti sankcijas Maskvai už Saudo Arabijoje sudarytų susitarimų pažeidimą.
Abi šalys kaltina viena kitą pažeidus numanomą susitarimą nutraukti energetikos objektų apšaudymą, nors oficialus susitarimas nebuvo sudarytas ir neaišku, kokius įsipareigojimus prisiėmė kiekviena šalis.
Po atskirų susitikimų su JAV pareigūnais Baltieji rūmai pranešė, kad Ukraina ir Rusija „sutiko parengti priemones, skirtas įgyvendinti susitarimą uždrausti smūgius prieš Rusijos ir Ukrainos energetikos objektus“.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jo gynybos ministras Rustemas Umerovas palaikė ryšius su JAV pareigūnais.
„Perdavėme visą reikalingą informaciją apie Rusijos pažeidimus energetikos sektoriuje“, – teigė V. Zelenskis savo kasdieniame vakariniame kreipimesi.
Anksčiau jis dėl šios priežasties paragino Vašingtoną sugriežtinti sankcijas Rusijai.
„Manau, kad jau priėjome prie to, kad sankcijų poveikis turi būti padidintas, nes manau, kad rusai pažeidžia tai, ką pažadėjo Amerikai. Bent jau tai, ką Amerika mums pasakė, ir viešai“, – spaudos konferencijoje Kyjive pareiškė V. Zelenskis.
„Labai tikimės, kad prezidentas (Donaldas) Trumpas turi visas šias tinkamas priemones, kad padidintų sankcijų spaudimą Rusijai“, – pridūrė jis.
Jis pažymėjo, kad Ukraina tebėra pasirengusi besąlygiškoms paliauboms su Rusija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį per privatų susitikimą su aukščiausio rango saugumo pareigūnais aptarė įtarimus dėl Ukrainos „pažeidimų“.
Maskva taip pat pareiškė, kad perdavė savo skundus Vašingtonui.
Naujausi Rusijos planai: ruošiasi dideliam puolimui ir telkia didžiules pajėgas
Rusija sutelkė dideles pajėgas netoli Donecko regiono ir rengiasi dideliam puolimui, teigiama naujoje JAV Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje, rašo UNIAN.
„Rusijos pajėgos plečia savo priešakines pozicijas į šiaurės rytus nuo Lymano, taip siekdamos sudaryti sąlygas per artimiausius mėnesius užimti Borovają ir Lymaną“, – sakoma ataskaitoje.
JAV analitikai pažymi, kad Rusija bando išstumti Ukrainos pajėgas iš kairiojo Žerebeco upės kranto taikydama „žmonių bangos“ taktiką. Kartu mechanizuotų atakų nebuvimas rodo, kad okupantai turi problemų su technika.
Okupantai pasistūmėjo į šiaurės vakarus nuo Novolubovkos ir tikriausiai užėmė šią vietovę.
Kita vertus, ukrainiečių šaltiniai fiksuoja okupantų judėjimą pietinio Katerynivkos pakraščio link. Nuo metų pradžios rusai suintensyvino pėstininkų puolimus, retai naudodami šarvuotąją techniką.
ISW duomenimis, kai kuriose vietovėse pajėgų santykis siekia 10:1 Rusijos Federacijos naudai. Pagrindines smogiamąsias pajėgas sudaro 144-oji ir 3-ioji motorizuotoji šaulių divizijos. Tuo pat metu okupantai aktyviai papildo pajėgas, neleisdami daliniams pailsėti.
Analitikų nuomone, okupantai gali pasinaudoti į šiaurės rytus nuo Lymano esančiu priešakiniu placdarmu ir užimti tą vieną procentą Luhansko srities, kurį tebekontroliuoja Ukraina. Rusijai to reikia, kad sustiprintų savo pozicijas prie derybų stalo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu šiąnakt komunistinė kiaulė Orbanas buvo išvytas motociklu iš Budapešto-gal įvyks revoliucija?
Slava Ukraini, smert kacapam!
Kelloggas: Ukraina yra arti paliaubų – laukiama sąlygų iš abiejų pusių
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas teigė, jog „karas Ukrainoje yra ant ugnies nutraukimo slenksčio“, tačiau abi pusės turi susitarti, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
K. Kelloggas pranešė, kad „Amerikos vadovas yra nusivylęs abiejų pusių veiksmais, tačiau JAV yra pasiryžusi siekti paliaubų Ukrainoje“.
Jis pabrėžė, kad „Vašingtonas turi gauti Kyjivo ir Maskvos sąlygų sąrašą dėl išsamių 30 dienų paliaubų ir pridūrė, jog „JAV prezidentas ir toliau labai daug dėmesio skiria pažangai siekiant taikos susitarimo“.