23:14 | Vengrija siekia išsireikalauti milijardus eurų mainais už pritarimą dėl Ukrainos
Vengrija „yra pasirengusi“ atšaukti savo veto dėl dabartinio Europos Sąjungos (ES) 50 mlrd. eurų pagalbos paketo Ukrainai, jei ES atšaldys Budapeštui skirtus 30 mlrd. eurų, leidiniui „Bloomberg“ kalbėjo Vengrijos premjero politinis direktorius Balazsas Orbanas.
Vengrija siekia išsireikalauti didelę sumą ES lėšų mainais už pritarimą paramai Ukrainai. Tačiau su tokiu ultimatumu likusioms bloko šalims gali būti sunku susitaikyti.
„ES finansavimas Vengrijai ir finansavimas Ukrainai yra du atskiri klausimai. Tačiau jei ES primygtinai reikalaus, kad Ukrainos finansavimas būtų vykdomas iš pakeisto ES biudžeto, šie du klausimai taps susiję“, – leidiniui sakė O. Balazsas.
Jis pridūrė, kad Vengrija ir toliau nepritaria visam ketverių metų pagalbos planui ir pageidautų, kad ES pasiūlytų Ukrainai vienerių metų finansavimą be jokių biudžeto pakeitimų.
Budapeštas didina riziką, kai tikimasi, kad ES skirs apie 10 mlrd. eurų finansavimą po to, kai šalies vyriausybė priėmė įstatymus, kuriais siekiama sustiprinti teismo nepriklausomumą.
Tačiau B. Orbanas pareiškė, kad ES turi pervesti visą sumą – apie 30 mlrd. eurų, kurios mokėjimas buvo sustabdytas praėjusiais metais.
Kad gautų visą šią sumą, šalis turi įvykdyti beveik dvi dešimtis reikalavimų – nuo akademinės laisvės užtikrinimo iki LGBTQ ir prieglobsčio teisių apsaugos.
21:54 | Bidenas pasirašė susitarimą skirti 200 mln. dolerių paramą Ukrainai.
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad jei Kongresas nepatvirtins naujos karinės pagalbos Kyjivui, tai bus „kalėdinė dovana“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Bet to, pats J. Bidenas pasirašė susitarimą skirti 200 mln. dolerių (185 mln. eurų) paramą Ukrainai.
Kalbėdamas Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete, J. Bidenas V. Zelenskiui sakė, kad „mes būsime jūsų pusėje“ net ir tuo atveju, kai respublikonai blokuos naują 60 mlrd. dolerių (55,6 mlrd. eurų) paramos paketą karo nualintai Ukrainai.
Tuo metu Ukrainos prezidentas J. Bidenui pareiškė, kad jo šalis vis dar gali įveikti Rusijos invaziją, nors JAV Kongresas blokuoja naują pagalbą.
Po susitikimo su Kongreso lyderiais V. Zelenskis J. Bidenui sakė, kad Ukrainos kariai „kiekvieną dieną įrodo, kad Ukraina gali laimėti“.
Respublikonų kontroliuojamų Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas po kiek anksčiau įvykusio susitikimo su V. Zelenskiu tvirtino, kad jo partija nepritars JAV prezidento prašymui skirti Kyjivui dešimtis milijardų dolerių, nebent demokratai sutiks su jų reikalavimais imigracijos klausimu.
„Atrodo, kad Bideno administracija prašo milijardų papildomų dolerių be tinkamos priežiūros, be aiškios laimėjimo strategijos ir be jokių atsakymų, kuriuos, mano nuomone, Amerikos žmonės turi gauti“, – žurnalistams sakė M. Johnsonas.
Ukrainos prezidentas susitikimo su M. Johnsonu nekomentavo, tačiau sakė, kad jo pokalbiai su Senato vadovais buvo „draugiški ir nuoširdūs“.
21:00 | Zelenskis atvyko į Baltuosius rūmus
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi JAV.
Po susitikimo su Kongreso nariais paviešintas vaizdo įrašas, kaip jis atvyksta Baltuosius rūmus susitikti su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Ukraina jau kone dvejus metus priešinasi Rusijos prezidento Vladimiro Putino surengtai invazijai ir beveik visą šį laiką JAV vadovauja Vakarų koalicijai, siunčiančiai ginklų ir šaudmenų už milijardus dolerių (eurų).
Tačiau JAV respublikonai vis dažniau atvirai atmeta būtinybę finansuoti Ukrainą ir sako, kad J. Bidenui reikia daugiau dėmesio skirti vidaus saugumui, ypač nelegaliai migracijai per JAV ir Meksikos sieną.
Respublikonai taip pat kelia klausimą, ar Ukrainai išvis reikia toliau kovoti.
JAV respublikonų senatoriai praėjusią savaitę blokavo Baltųjų rūmų prašymą skirti 106 mlrd. dolerių (97,4 mlrd. eurų) bendrą skubios pagalbos paketą Ukrainai ir Izraeliui, demokratams atsisakius numatyti reformas dėl nelegalios migracijos JAV ir Meksikos pasienyje.
Konservatoriai tvirtina nepriimsiantys šio pagalbos artimoms JAV sąjungininkėms paketo, jei demokratai ir Baltieji rūmai nesutiks su didelėmis imigracijos reformomis.
20:35 | JAV žvalgyba: Rusija neteko beveik 90 proc. karių, turėtų prieš invaziją
JAV žvalgybos duomenimis, Rusija neteko 87 proc. sausumos pajėgų (315 tūkst. karių), turėtų prieš invaziją į Ukrainą, ir dviejų trečdalių tankų.
Nepaisant didelių nuostolių, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasiryžęs tęsti karą artėjant dvejų metų sukakčiai, o JAV pareigūnai perspėja, kad Ukraina tebėra labai pažeidžiama.
Labai lauktas Ukrainos kontrpuolimas rudenį sustojo, o JAV pareigūnai mano, kad Kyjivas artimiausiais mėnesiais vargu ar pasieks kokių nors didesnių laimėjimų, rašo CNN.
Žvalgybos vertinime nurodoma, kad karas „smarkiai pakenkė 15 metų trukusioms Rusijos pastangoms modernizuoti savo sausumos pajėgas“.
Iš 360 tūkst. karių, atvykusių į Ukrainą, įskaitant ir šauktinius, Rusija mūšio lauke neteko 315 tūkst. karių.
Iš 3,5 tūkst. tankų, prarasta 2,2 tūkst. Ukrainos kariai sunaikino 4,4 tūkst. iš 13,6 tūkst. pėstininkų kovos mašinų ir šarvuotų transporterių, t. y. 32 proc. nuostolių.
19:21 | Slovakijos vežėjai atnaujino protestą prie sienos su Ukraina
Slovakijos sunkvežimių vairuotojai atnaujino pasienio punkto su Ukraina blokadą, protestuodami prieš ukrainiečių vairuotojams taikomą tvarką, pagal kurią jie gali įvažiuoti į šalį neturėdami leidimų, antradienį pranešė šalies vežėjų keliais asociacija UNAS.
Gruodžio 1–4 dienomis UNAS jau buvo užblokavusi Vyšne Nemeckės kontrolės punktą po panašaus Lenkijos vežėjų protesto prie sienos su Ukraina.
„Palaikome savo kolegas Lenkijoje“, – antradienį naujienų agentūrai AFP sakė asociacijos pirmininko pavaduotojas Rastislavas Curma, turėdamas omenyje praėjusį mėnesį Lenkijoje prasidėjusį protestą.
Slovakijos ir Lenkijos vežėjai ragina ir vėl taikyti leidimų išdavimą Ukrainos sunkvežimiams, įvažiuojantiems į Europos Sąjungą.
Praėjusiais metais Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, ES ir jos valstybės narės panaikino leidimų sistemą, tačiau vežėjai teigia, kad šis žingsnis smarkiai sumažino jų pajamas.
„Planuojame tęsti protestą iki gruodžio 30 dienos“, – sakė R. Curma, pridurdamas, kad vežėjai per valandą per sieną praleidžia tik keturis sunkvežimius, bet keleivių eismo neriboja.
Pirmadienį Lenkijos vietos valdžios institucijos atšaukė sutikimą protestui Dorohusko kontrolės punkte, didžiausiame krovininio transporto pasienio punkte tarp Ukrainos ir Lenkijos.
Derybose tarp abiejų vyriausybių ginčo išspręsti nepavyko, tačiau antradienį paskirtasis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pažadėjo užbaigti šią aklavietę.
„Radome būdą, kaip kuo greičiau patenkinti Lenkijos sunkvežimių vairuotojų poreikius ir nedelsiant atblokuoti sieną“, – sakė jis, nepateikdamas išsamesnės informacijos.
18:45 | Vienoje iš 2014-aisiais okupuotų teritorijų iškilo Ukrainos vėliava
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad nuo 2014 m. okupuotoje Horlivkoje, Donecko srityje, šalies ginkluotosios pajėgos atkovojo vieną iš terikonų.
Apie tai jis paskelbė „X“ (buvusiame „Twitter“):
„Dėkoju mūsų didvyriams, mūsų karališkosios brigados, 24-osios mechanizuotosios brigados, pavadintos karaliaus Danylo Halyčio vardu, šturmo grupei!
Nepaisydami sudėtingų sąlygų, jie užėmė vieną iš Horlivkos terikonų ir užėmė priešo pozicijas. Dabar ten plevėsuoja Ukrainos vėliava“.
I thank our heroes, the assault group of our royal brigade, the 24th Mechanized Brigade named after King Danylo Halytskyi!
— Volodymyr Zelenskyy / Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) December 12, 2023
Despite the challenging conditions, they captured one of the slagheaps within Horlivka and took over enemy positions. The Ukrainian flag 🇺🇦 is now flying… pic.twitter.com/qNe2AldD2a
„Horlivka – tai Ukraina! Donbasas yra Ukraina!“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas.
Kartu jis pasidalino vaizdo įrašu, kuriame rodomi operacijos kadrai ir į nelaisvę paimti okupantai.
17:19 | Kuleba: gavome signalą iš Vengrijos dėl „galimybės“ pradėti derybas narystei ES
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigia, kad Ukraina gavo signalą iš Vengrijos apie „galimybę“ pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES).
Pasak jo, nėra ES šalies, kuri nenorėtų, kad Ukraina prisijungtų prie bendrijos.
„Yra tik viena šalis, kuri nori, kad stojimo procesas vyktų lėčiau ir kad šios narystės pasekmės būtų nuodugniau išnagrinėtos – Vengrija. Tačiau vakar, po mano ilgo pokalbio su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjartu, išnyko grėsmė, kad Vengrija iš esmės priešinsis [Ukrainos] narystei ES“, – „UNIAN“ cituoja D. Kulebą.
„Gavome pirmąjį neviešą ir neoficialų signalą iš Vengrijos, kuris rodo „galimybę“, – nurodo D. Kuleba.
Kartu ministras vadina padėtį sudėtinga.
„Europos aukščiausiojo lygio susitikimas bus labai sudėtingas. <...> Galiu pasakyti, kad tokio didelio diplomatijos intensyvumo turbūt nebuvo nuo pat invazijos pradžios“, – sako D. Kuleba.
16:42 | Suomija sako atversianti kelis sienos su Rusija kirtimo punktus
Suomija vėl atidarys du sienos su Rusija kirtimo punktus, antradienį pareiškė suomių ministras pirmininkas.
Praėjusį mėnesį Suomija uždarė sieną, kaltindama Maskvą migrantų antplūdžio organizavimu.
„Vyriausybė šiandien nusprendė, kad rytinė siena liks uždaryta, išskyrus du sienos perėjimo punktus“, – sakė ministras pirmininkas Petteri Orpo.
Nuo rugpjūčio pradžios prie 1 340 km ilgio Suomijos ir Rusijos sienos pasirodė beveik 1 tūkst. prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš Somalio, Irako ir Jemeno, nurodo suomių pareigūnai.
Helsinkis kaltina Maskvą tyčia nukreipiant migrantus Suomijos link ir vadina tai hibridine operacija. Rusija tai neigia.
Lapkričio viduryje Suomija uždarė keturis iš aštuonių savo sienos su Rusija perėjimo punktų, o vėliau paliko dirbti tik vieną – labiausiai nutolusį į šiaurę. Galiausiai lapkričio pabaigoje buvo uždarytas ir šis punktas.
Ketvirtadienį bus atidaryti pietryčiuose esantys sienos kirtimo punktai ties Valima ir Nyrala.
P. Orpo teigė, kad apribojimai sušvelninti siekiant įvertinti, ar „įvyko pokyčių į gerąją pusę“.
„Jei reiškinys tęsis, uždarysime šiuos sienos perėjimo punktus“, – pridūrė jis.
Suomijos santykiai su rytine kaimyne pašlijo Kremliui pernai vasarį pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą.
Suomijai atsisakius dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir balandį įstojus į JAV vadovaujamą NATO, Rusija įspėjo dėl atsakomųjų priemonių.
Migrantų antplūdį suomių premjeras pavadino „organizuota veikla, o ne tikra ekstremaliąja situacija“.
Suomių pareigūnai mano, kad tai gali tęstis ir toliau.
„Gali būti, kad Rusija tęs savo operaciją“, – sakė premjeras.
Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūra „Frontex“ anksčiau šį mėnesį pasiuntė apie 50 pasieniečių padėti stebėti Suomijos sieną su Rusija.
15:20 | Rusijai skelbiant apie karinę pažangą, V. Zelenskis prašo JAV pagalbos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį prašys daugiau JAV karinės paramos, kad būtų galima kovoti su Rusija, pareiškusia, kad jos pajėgos daro pažangą fronte, o bet kokia tolesnė JAV pagalba Kyjivui esą patirs fiasko.
V. Zelenskis, kuris atvyko į Vašingtoną prašyti toliau teikti pagalbą, susitiks su prezidentu Joe Bidenu ir Kongreso lyderiais iš abiejų partijų.
Ukraina jau kone dvejus metus priešinasi Rusijos prezidento Vladimiro Putino surengtai invazijai ir beveik visą šį laiką JAV vadovauja Vakarų koalicijai, siunčiančiai ginklų ir šaudmenų už milijardus dolerių (eurų).
Tačiau JAV respublikonai vis dažniau atvirai atmeta būtinybę finansuoti Ukrainą ir sako, kad J. Bidenui reikia daugiau dėmesio skirti vidaus saugumui, ypač nelegaliai migracijai per JAV ir Meksikos sieną.
Respublikonai taip pat kelia klausimą, ar Ukrainai išvis reikia toliau kovoti.
J. Bidenas yra svarbus Kyjivo rėmėjas, Ukrainos pastangas mūšio lauke vadinantis pasaulinės kovos tarp demokratijų ir agresyvių autokratijų dalimi.
Tačiau Kapitolijuje V. Zelenskio laukia tikras išbandymas. Jis turi kreiptis į respublikonų bei demokratų senatorius ir susitikti su naujuoju Atstovų Rūmų pirmininku respublikonu Mike'u Johnsonu.
Pirmadienį kalbėdamas Nacionalinės gynybos universitete Vašingtone V. Zelenskis sakė, kad politika neturėtų išduoti Ukrainos karių, ir pridūrė – atkartodamas J. Bideno žodžius – kad jo šalies kova svarbi visam pasauliui.
„Kai tik pasaulis dvejoja, diktatūros švenčia, o jų pavojingiausios ambicijos bręsta, – kalbėjo jis. – Jų svajonės pildosi, kai jie mato vėlavimus.“
„Putinas privalo pralaimėti“, – sakė ukrainiečių lyderis.
Kremlius antradienį neteikė didelės reikšmės bet kokio būsimo JAV finansavimo pasekmėms ir pareiškė, kad bet kokia tolesnė JAV pagalba Kyjivui patirs fiasko.
„Svarbu, kad visi suprastų: dešimtys milijardų dolerių, supumpuoti į Ukrainą, nepadėjo jai pasiekti sėkmės mūšio lauke“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Dešimtys milijardų dolerių, kuriuos nori prisipumpuoti Ukraina, taip pat ves į tą patį fiasko“, – tvirtino jis.
Rusijos pajėgos tuo metu tvirtina gerokai pasistūmėjusios Pietų Ukrainoje aplink Novopokrovkos kaimą Zaporižios regione. Kyjivas šio pranešimo nekomentavo, bet sakė, kad rusų atakos tęsiasi palei visą fronto liniją, taip pat ir pietuose.
14:59 | 53 tūkst. rusų liko už borto – Turkija masiškai nepratęsia leidimų gyventi
Masinis atsisakymas išduoti leidimus gyventi Turkijoje paskatino didelio masto rusų išvykimą. Nuo metų pradžios jų skaičius šalyje sumažėjo 34 proc. Turkijos migracijos reikalų departamento duomenimis, iš Turkijos išvyko apie 53 000 Rusijos piliečių.
14:24 | Skandalingas JAV senatoriaus pareiškimas: Ukraina turės atiduoti dalį teritorijų rusams
JAV senatorius iš Ohajo valstijos ir respublikonų politikas J. D. Vance‘as viešai pareiškė, kad niekas iš tikrųjų netikėjo, jog Ukraina laimės karą prieš Rusiją. Apie tai politikas pasisakė CNN.
13:37 | Ukrainos mobiliojo ryšio operatorė: paslaugas sutrikdė kibernetinė ataka
Programišių ataka prieš pagrindinę Ukrainos telekomunikacijų bendrovę „Kyjivstar“ antradienį ryte nulėmė didelio masto ryšių ir interneto sutrikimus, pranešė kompanija.
„Šį rytą buvome smarkios programišių atakos taikiniu. Ji nulėmė techninį gedimą ir dėl to laikinai neveikė mobilusis ryšys bei internetas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė „Kyjivstar“.
Bendrovė pridūrė, kad vartotojų duomenims pavojus nebuvo iškilęs.
13:00 | Austrai prieštarauja
Austrijos kancleris Karlas Nehammeris, kalbėdamas su Europos Parlamento nariais, pareiškė neketinantis palaikyti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą dabar vykstančių derybų dėl Bosnijos ir Hercegovinos stojimo į Europos Sąjungą fone.
„Dabartinėmis sąlygomis Austrija nesutiks su Ukrainos stojimo derybomis“, – kancleris cituojamas oficialioje Austrijos parlamento svetainėje, rašo „The Moscow Times“.
K. Nehammeris pažymėjo, kad „kaip solidarumo ženklas Ukrainai ir Moldovos Respublikai turėtų būti pasiūlyta stojimo perspektyva“, tačiau Austrijos vyriausybė nepritaria paspartintų procedūrų taikymui šioms dviem valstybėms. Parlamentinė Austrijos laisvės partija (FPÖ) taip pat pasisako prieš derybas dėl stojimo į ES. Ji pareikalavo Austrijos veto derybose.
Anksčiau Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pasisakė prieš derybas dėl Ukrainos stojimo į ES.
12:19 | Kremlius mano, kad bet kokia tolesnė JAV pagalba Kyjivui patirs fiasko
Kremlius antradienį pareiškė, kad bet kokia tolesnė JAV pagalba Kyjivui esą patirs fiasko, o taip jis kalbėjo prieš karinės pagalbos prašančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui susitinkant su Jungtinių Valstijų vadovu Joe Bidenu.
„Svarbu, kad visi suprastų: dešimtys milijardų dolerių, supumpuoti į Ukrainą, nepadėjo jai pasiekti sėkmės mūšio lauke“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Dešimtys milijardų dolerių, kuriuos nori prisipumpuoti Ukraina, taip pat ves į tą patį fiasko“, – tvirtino jis.
Jungtinėse Valstijose besilankantis Ukrainos prezidentas pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas pasikliauja Vašingtonu, o karinės pagalbos vėlavimas, anot jo, yra svajonių išsipildymas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
11:35 | „Laisvės legiono“ karys: rusai savo karius šturmuoti Avdijivką siunčia be kulkosvaidžių, liemenių ir šalmų
Padėtis Rytų Ukrainos mieste Avdijivkoje, kurią visomis išgalėmis bando šturmuoti Rusijos pajėgos, yra „sunki ir kritinė“, teigia „Laisvės legiono“ karys Maksimas Morozovas. Jis skaičiuoja, kad per šio Donecko srityje esančio miesto šturmą rusai neteko jau iki 30 tūkst. karių.
10:53 | Rusijos pajėgos tvirtina padariusios pažangos Pietų Ukrainoje
Rusijos pajėgos tvirtina gerokai pasistūmėjusios Pietų Ukrainoje aplink Novopokrovkos kaimą Zaporižios regione, antradienį pranešė okupuotai sričiai Maskvos primesta valdžia.
„Mūsų daliniai gerokai pasistūmėjo į priekį į šiaurės rytus nuo Novopokrovkos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Maskvos paskirtas Rusijos okupuotos Zaporižios srities vadovas Jevgenijus Balickis.
Kyjivas šio pranešimo nekomentavo.
10:00 | Ukraina keičia karo strategiją
„The New York Times“ (NYT) skelbia, kad į Kyjivą turėtų atvykti „trijų žvaigždučių amerikiečių generolas“, kuris prisidėtų prie naujos karo strategijos kūrimo. Ukrainiečiai kartu su amerikiečiais naująją strategiją rengs dar mėnesį, iki 2024 m. sausio. Po to pagrindinės koncepcijos bus parengtos per karines pratybas Vysbadene, Vokietijoje, rašo žurnalistai.
Tačiau strategijos yra kategoriškai skirtingos. JAV strategija yra „konservatyvi“, joje pagrindinis dėmesys bus skiriamas teritorijų gynybai.
Ukrainos valdžia turi „nerealių lūkesčių“, rašo NYT žurnalistai, cituodami Vakarų pareigūnus. Visų pirma jie esą nesuvokia, kad Jungtinės Valstijos iš tiesų negalės suteikti tokios pat apimties karinės pagalbos, kaip iki šiol. Be to, pasaulis paprasčiausiai neturi milijonų sviedinių, kurių reikia karui Ukrainoje.
Todėl amerikiečiai siūlo Ukrainai sutelkti dėmesį į gynybinių įtvirtinimų kūrimą ir savo ginkluotojo potencialo stiprinimą. Tuomet yra vilties, kad 2025 m. Rusija pradės į tai atsižvelgti ir bus pasirengusi deryboms.
Tuo metu Ukrainos strategija yra aktyvesnė. Norima sustiprinti antžeminį puolimą, taip pat atakas iš oro, naudojant tolimojo nuotolio raketas. Ukrainos kariuomenė „ieško kūrybiškų būdų, kaip išbalansuoti Rusiją“. Žurnalistams nepavyko gauti detalių apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų planus. Jie tik pacitavo aukšto rango kariškį, kuris planus pavadino „labai drąsiais“.
09:17 | Dingo Aleksejus Navalnas
Įkalinto Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno šalininkai pirmadienį pareiškė, kad jau šešias dienas nepavyksta nustatyti jo buvimo vietos ir kad jis tikriausiai buvo perkeltas.
A. Navalnas atlieka 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų ekstremizmu, o šią vasarą teismas nurodė perkelti jį į ypatingojo režimo koloniją – griežčiausio tipo kalėjimą.
„Mes vis dar nežinome, kur yra Aleksejus“, – socialiniuose tinkluose nurodė jo atstovė spaudai Kira Jarmyš.
08:30 | Ukrainos oro pajėgos: numušti 9 rusų dronai ir 2 raketos
Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė, kad per praėjusią naktį buvo numušti devyni rusų dronai ir dvi raketos.
Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai per naktį iš okupuoto Krymo paleido 15 atakos dronų „Shahed“ ir kad devyni jų buvo numušti įvairiose Ukrainos srityse.
Be to, nurodoma, kad vėlai pirmadienį Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse buvo numuštos dvi aviacinės raketos Ch-59.
07:49 | Rusija griežtina tvarką: iš dalies gyventojų atima užsienio pasus
„The Moscow Times“ skelbia, kad nuo gruodžio 11 d. iš Rusijos piliečių, kuriems apribota teisė keliauti, pradedami konfiskuoti užsienio pasai. Rusijos Federacijoje veikia dviejų pasų – vidinio ir užsienio – sistema.
Pagal naująją tvarką rusai privalo atiduoti pasus per 5 dienas nuo pranešimo apie kelionių apribojimus gavimo. Pasai bus saugomi Vidaus reikalų ministerijoje, Užsienio reikalų ministerijoje, FSB arba vyriausybinėje organizacijoje, kuri piliečiams pritaikė tokį apribojimą.
„Toks draudimas pagal Įstatymą 114-FZ gali būti įvestas asmenims, turintiems prieigą prie valstybės paslapčių ir „ypatingos svarbos informacijos“; siunčiant į karinę tarnybą; kai tarnauja FSB; jeigu pilietis yra įtariamasis, kaltinamasis baudžiamojoje byloje; nuteistas; nevykdo teismo nustatytų įsipareigojimų (skolų); buvo paskelbtas bankrutavusiu arba kreipdamasis dėl užsienio paso pateikė melagingus duomenis. Be to, pagal balandį galiojančias pataisas draudžiama keliauti tiems, kuriems išsiųstas šaukimas į karių registracijos ir įdarbinimo tarnybą“, – rašoma pranešime.
Rusai pasą galės atgauti tik panaikinus kelionių apribojimus arba pasibaigus jo galiojimui.
07:00 | Zelenskis: JAV pagalbos Ukrainai vėlavimas yra svajonių išsipildymas Putinui
Jungtinėse Valstijose besilankantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas pasikliauja Vašingtonu, o karinės pagalbos vėlavimas, anot jo, yra svajonių išsipildymas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Kreipdamasis į JAV karininkų auditoriją Nacionaliniame gynybos universitete Vašingtone, V. Zelenskis sakė, kad Ukraina kovoja ne tik už savo egzistenciją, bet ir gina laisves, kurios po Sovietų Sąjungos žlugimo atsivėrė visoje Europoje.
„Putinas privalo pralaimėti, – kalbėjo V. Zelenskis. – Jūs galite pasikliauti Ukraina, o mes lygiai taip pat tikimės, kad galime pasikliauti jumis.“
Kalbėdamas apie Kongreso ginčus dėl naujo karinės pagalbos Ukrainai paketo, jis sakė, kad politikai neturėtų nuvilti ukrainiečių karių ir kad „jei ką nors ir įkvepia neišspręsti klausimai Kapitolijuje, tai tik Putiną ir jo liguistą šutvę“.
„Jų svajonės pildosi, kai jie mato vėlavimus ar tam tikrus skandalus ir (...) kai kovotojų dėl laisvės parama mažėja“, – sakė V. Zelenskis, kuris antradienį susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
