Princas Albertas buvo monarchas, kuris į istoriją įėjo kaip geriausias savo žmonos patarėjas. Jam mirus, su monarchu atsisveikino visa tauta.
Tačiau tik dabar apie jo gyvenimą ir valdymo laikotarpį, kai jo žmona Viktorija valdė šalį, rasta naujų dokumentų.
Kaip skelbia dailymail.co.uk, nauji dokumentai rasti viename archyve. Tačiau iš pradžių truputį apžvelkime šią nuostabią meilės istoriją.
Karalienė Viktorija valdė milijonus D. Britanijos imperijos pavaldinių. Tačiau jos širdis priklausė tik vienam. Tuo metu šalis klestėjo. Tačiau net ir Aukso amžiaus epochoje netrūko įvairių dvaro intrigų.
Monarchė dar jaunystėje suprato, kad kovoje dėl sosto nėra draugų – tie, kurie žarsto patarimus ir šypsosi į akis, širdyje turi savų kėslų.
Vieninteliu Viktorijos draugu netrukus tampa princas Albertas. Karalienės pusbrolis nedalyvauja dvaro intrigėlėse, tačiau mielai dalijasi nuoširdžiais patarimais. Po kurio laiko pora susituokė. Karališkoji šeima susilaukė devynių vaikų.
Taigi, šie faktai buvo gerai žinomi. Tačiau nauji dokumentai atskleidžia įdomių asmeninio ir politinio Viktorijos bei jos vyto Alberto detalių.
Akivaizdu, kad tai buvo neeilinė pora. Jie buvo ne tik mylimieji, bet ir draugai, patarėjai, netgi mokytojai vienas kitam.
Bendras jų gyvenimas truko 20 metų. Per šį laiko tarpą pora atlaikė tiek rūmų intrigų vajų, tiek ir politinės šalies raidos pokyčius.
Tačiau jų meilę išskyrė princo mirtis. Vieną 1861 m. dieną karalienės vyras pasijuto blogai. Nors ir anksčiau princo Alberto sveikata nebuvo stipri, jį kamavo įvairūs negalavimai, tą kartą liga pasirodė pavojinga. Išsivystė plaučių uždegimas.
Nors medikai stengėsi padėti monarchui, jo būklė blogėjo. Atsisveikinti su mylimu vyru atvyko Viktorija. Ji buvo labai prislėgta. Pasakojama, jog prie mirštančiojo patalo priėjusi žmona paprašė paskutinio bučinio. Nors Albertas klejojo, pasamonėje jis tikriausiai išgirdo žmonos prašymą. Staiga jo kvėpavimas tapo tolygus ir princas puolė į Viktorijos glėbį.
Tačiau po akimirkos Viktorija suprato, kad jos mylimasis, draugas ir patarėjas mirė.
Kitą rytą visoje šalyje suskambo varpai. Varpų gausmas netilo visą dieną. Taip buvo pranešama apie mylimo monarcho mirtį.
Visoje šalyje buvo paskelbtas gedulas. Žmonės liūdėjo dėl monarcho mirties. Prekybininkai uždarė parduotuves, žmonės kabino gedulo atributus.
Visi žinojo, kad Albertas beveik nuo pat Viktorijos valdymo pradžios buvo nepakeičiamas patarėjas ir perėmė daugelio valstybinių reikalų sprendimą.
Nors po laidotuvių ir baigėsi oficialus gedulas, tiek žmonės, tiek ir karalienė toliau gedėjo. Kaip bebūtų paradoksalu.
Šalį ištiko politinė krizė. Viktorija nenorėjo aptarinėti politinių klausimų su kitais aukštais pareigūnais, ministrais. Taip buvo tikriausiai dėl to, kad svarbiausius klausimus ji aptardavo tik su vyru. Šaliai atsirado ir diplomatinių problemų.
Karalienė vis labiau šalinosi žmonių. Taigi, akivaizdu jog Viktorijos liūdesys ir vienatvė slėgė ne tik ją, bet ir visą šalį. Tada gydytojai pasiūlė naują būda, kaip pagerinti karalienės savijautą. Tai buvo jodinėjimas poniais.
Jojimo pamokose jai buvo paskirtas žavus vyriškis, kuris turėjo ją saugoti ir palaikyti kompaniją.
Nors tai kiek išblaškė karalienę, po kurio laiko mirė vienas iš jos vaikų. Vis dėlto, monarchė sugebėjo atsitiesti ir kibo į šalies valdymą.
Politikoje Viktorija griežtai laikėsi neutralumo. Tačiau kritinėse situacijose ji tapdavo ypatingai aktyvi, užimdavo aiškią poziciją, lemdavo britų vyriausybės kursą.
Tačiau tuo pat metu plėtojosi karalystės ekonomika, vidurinysis gyventojų sluoksnis (fabrikų savininkai bei pirkliai) tapo įtakingiausia valstybės jėga.
1876 m. Viktorija tampa Indijos imperatore.
Viktorija mirė 1901 m. sausio 22 d. Jos valdymas atspindėjo D. Britanijos klestėjimo epochą.
