Buvęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje pasidalino prisiminimais apie susitikimus su Jos Didenybe.
Prieš du dešimtmečius ketverius metus buvote Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje. Sakykite, kiek kartų jums asmeniškai teko pabendrauti su karaliene Elžbieta II?
Teko bendrauti 2 kartus. Vieną dar gerokai prieš paskyrimą į Londoną, 1999 metais, kai buvo švenčiamas Europos Tarybos 50-metis. Jis buvo švenčiamas Londone, „St. James‘s“ rūmuose. Ten vykusiame priėmime netikėtai sužinojome, kad būsime pristatyti Jos Didenybei. Ten nedideliame būrelyje su ja teko visai maloniai pabendrauti.
Aišku, labai džiaugiausi ir buvo netikėta, kai buvau paskirtas į Londoną 2002 metais. Tuo metu ten buvo karalienės auksinis jubiliejus, tai teko skiriamuosius raštus įteikti ne jai, bet kaip kompensaciją gavau kvietimą per didįjį priėmimą Bakingamo rūmų sode apsilankyti karališkoje palapinėje, kur kviečiama labai nedaug žmonių. Ten gavau galimybę su labai neblogai pabendrauti.
Kokį įspūdį ji paliko?
Tai yra labai šiltas žmogus ir su ja labai lengvai bendrauti. Be abejo, su ja kalbant visada jauti, su kuo bendrauji, bet iš karto po pirmojo jaudulio, kaip ir kas bus, pokalbis pasidaro labai lengvas.
Ji labai gabi pašnekovė, moka bendrauti, žinoma, reikia žinoti pagrindinius protokolo dalykus, kad, pavyzdžiui, nereikia pačiam pradėti pokalbio ir pan. Pradeda ji, bet pokalbis užsimezga labai lengvai ir plaukia labai lengvai. Ji sudarė šilto ir lengvai bendraujančio žmogaus įspūdį.
Jūs 2006 metais organizavote jos vizitą Lietuvoje. Kaip jums atrodo, kokį įspūdį apie Lietuvą buvo susidariusi karalienė? Ar domėjosi Lietuvos reikalais, istorija?
Dar 2002 metais iš klausimų, kuriuos aš gavau, tai pagal visas angliškas tradicijas pokalbis prasidėjo nuo klausimo, koks oras dabar Lietuvoje, bet ji labai greitai perėjo ir prie Lietuvos aktualijų, istorijos. Matėsi, kad ji supažindinta, domisi Lietuva.
Kiek svarbus buvo pats vizitas?
Buvo labai svarbus vizitas. Buvo ir susidomėjimas, ir tam tikras noras pareikšti rūpestį šalims, kurios daug dešimtmečių buvo išbrauktos iš žemėlapio, bet jos tapo tautų bendrijos narėmis, neseniai buvo tapusios Europos Sąjungos narėmis, NATO narėmis ir parodant mūsų sugrįžimą, tai buvo labai svarbus simbolinis momentas, bet, kaip suprantame, simboliai gyvenime daug reiškia.
Jūs pats ketverius metus dirbote ambasadoje Jungtinėje Karalystėje, matėte visuomenę iš arčiau. Kaip jus atrodo, kodėl britai taip myli savo karalienę?
Kiek man žinoma, karalienę gerbia net ir tie, kurie nusistatę prieš monarchiją. Būtent savo asmeniu, savo asmeninėmis savybėmis ji paperka daug didesnį ratą savo tėvynainių nei tie, kurie galėtų save priskirti monarchijos gerbėjams apskritai.
Visų pirma, tai jos pareigos jausmas, jos atsidavimas savo misijai. Aš manau, niekas geriau nepasakys apie ją, kaip vakar pasakė naujoji britų premjerė. Ji teigė, kad karalienė yra uola, ant kurios pastatyta visa modernioji Britanija.
Tačiau jos įpėdinis nėra toks populiarus. Kaip manote, kaip visuomenė priims naująjį karalių?
Tai geras klausimas ir dabar sunku prognozuoti. Be abejo, būdamas princu dabar karalius Charlesas III (Karolis III) dėjo daug pastangų, kad sukurtų savo įvaizdį, ir dabartiniu metu jis tikrai nėra blogas, bet jam reikės dar daug pasistengti, jog jis galėtų užpildyti tą vakuumą, kurį išeidama paliko karalienė.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
