Į mūsų laikraščio redakciją kreipėsi Kaplių kaimo gyventojas.Jis skundėsi, kad kapliečiai neranda bendros kalbos nei su Kėdainių profesinio rengimo centro Kaplių skyriaus vadovybe, nei su rajono savivaldybe. Redakcijai adresuotame laiške rašoma:
,,Žmogus gali kurį laiką apsieiti be televizoriaus,telefono, naujo drabužio. Net be duonos gali išgyventi kelias dienas. Tačiau be vandens negali išbūti nė vienos dienos! O mes, Kaplių gyvenvietės gyventojai, jau seniai gyvename kaip dykumoje, kur kiekvienas vandens lašas – brangenybė. Mat mūsų butuose iš čiaupų teka ne vanduo, o ruda kava. Bent iš spalvos taip atrodo. Tokio vandens maistui naudoti negalime, negalime jo gerti. Todėl esame priversti pirkti geriamąjį vandenį iš parduotuvės.
Bet nepripirksi vandens namų ruošai, ypač skalbimui. Todėl skalbiame tokiu vandeniu, kokį turime. O po skalbimo visa patalynė paruduoja ir atrodo daug purvinesnė, nei buvo prieš skalbiant. Taip ir gulime ruduose pataluose ir vaikus į tokius guldome.
Kaplių vandens bokštas, vandens gręžinys, visi įrengimai priklauso Kėdainių profesinio rengimo centro Kaplių skyriui, kitaip sakant, Kaplių proftechninei mokyklai. Jai mokame už vandenį. Tačiau net tokio rudo vandens ne visada turime. Dažnai jo nebūna, ypač savaitgaliais. Mokyklos ūkvedys Raimundas Sadauskas toje gatvės pusėje, kur jis pats gyvena, kažkiek pasikrapštęs dar prisijungia tą vandenį, o mes kitoje gatvės pusėje ištisomis dienomis jo neturime.
Kaplių vandens bokštas, vandens gręžinys, visi įrengimai priklauso Kėdainių profesinio rengimo centro Kaplių skyriui.
Bandėme kalbėtis su mokyklos ūkvedžiu, bet jis mūsų nė nesiklauso. Sako, dar to nebuvo, kad aš ir gyventojais rūpinčiausi, man ir be jūsų rūpesčių užtenka.
Pernai, prieš savivaldybių rinkimus, buvo į Kaplius atvažiavusi rajono merė Nijolė Naujokienė. Mes jai pasiskundėm, išsakėm visas savo bėdas dėl vandens. Merė, mus išklausiusi, susijaudino dėl mūsų vargų ir pažadėjo – Kaplių vandens bokštą su gręžiniu ir visais įrengimais perims savivaldybė ir atiduos ,,Kėdainių vandenims“, kad jų viršininkas Alfonsas Čepas padarytų tvarką.
Mes paplojom merei ir ėmėm laukti rezultatų. Tačiau veltui. Prabėgo visi metai, o mūsų reikalas – nė iš vietos. Vieną dieną iš čiaupo bėga kaip kava rudas vanduo, kitą dieną ir tokio neturim. O merė dabar jau visai ką kita kalba, nei tada, prieš rinkimus. Atseit, tas vandens bokštas ir gręžinys esąs privati nuosavybė ir savivaldybė negalinti kištis.
Bet jeigu iš tikrųjų taip, tai kodėl ji žadėjo, kad savivaldybė perims tą ,,privačią nuosavybę“ ir atiduos A.Čepui tvarkyti? Ar tik todėl, kad artėjo rinkimai ir jai rūpėjo užsitikrinti mūsų balsus? O kai rinkimai baigėsi, tai ir visas dėmesys mūsų bėdoms išseko...Gal vėl pasikviesti merę į Kaplius nemokamos ,,kavos“ iš čiaupo atsigerti?“ – piktinosi laiško autorius.
Problema gali būti išspręsta
Kėdainių profesinio rengimo centro Kaplių skyriaus vedėjas Jonas Sokas pripažino, kad vandens problema Kapliuose iš tikrųjų aštri. Ji vargina vietos gyventojus jau kelerius metus. Tačiau jis užtikrino, kad mokykla niekada specialiai nenutraukia vandens tiekimo gyventojams – nei darbo dienomis, nei savaitgaliais.
Kėdainių profesinio rengimo centro Kaplių skyriaus vedėjas Jonas Sokas pripažįsta, kad vandens problema Kapliuose iš tikrųjų aštri.
– Taip sutapo, kad pasitaikė trys ar keturi gedimai būtent savaitgaliais ir dėl to teko nutraukti vandens tiekimą. Bet tai buvo gedimai, kuriuos stengėmės kuo greičiau pašalinti, kad vandens tiekimą galima būtų atnaujinti. Nė karto nebuvome ,,užsukę kranelių“ savaitgalį ar bet kurią kitą dieną be rimtos priežasties, – sakė skyriaus vedėjas.
Jis paaiškino, kad gręžinys su vandens bokštu ir visais priklausiniais nėra jokia privati nuosavybė, bet kartu su visa mokykla priklauso valstybinei įstaigai – Švietimo ir mokslo ministerijai.
– Mes patys labai suinteresuoti, kad savivaldybė kuo greičiau perimtų iš mūsų tą vandens ūkį ir pagaliau jį sutvarkytų, nes geriame tokį patį vandenį, kaip visi kapliečiai, ir taip pat jo neturime, kai trūkinėja vamzdžiai ar būna kiti gedimai, – kalbėjo J. Sokas.
Šėtos seniūnijos seniūnas Petras Pupkus paaiškino, kad vandens gręžinys ir bokštas su visa vandens tiekimo sistema yra mokyklos balanse. Kad būtų perduotas visas šis turtas savivaldybei, reikalinga jo teisinė registracija bei inventorizaciniai dokumentai. Visa tai esą atliekama, tuo rūpinasi Kėdainių profesinio rengimo centro pavaduotojas Girdutis Petrokas. Dokumentai esą tvarkomi ir po mėnesio ar dviejų bus perduoti rajono savivaldybei.
Kadangi bokštas su gręžiniu yra mokyklos balanse, o ši priklauso ministerijai, seniūno nuomone, galbūt bus reikalingas dar ir jos sutikimas perduodant juos savivaldybei.
O kas bus daroma vandens kokybei pagerinti? Ar kapliečiai ir toliau gers nemokamą ,,kavą“, tekančią iš čiaupų?
– Yra pažadas, kad bus pastatyta vandens nugeležinimo stotelė, kai tik savivaldybė perims į savo rankas bokštą ir gręžinį, – sakė seniūnas.
Giedrūna Girdenytė
