Kapinėse pastebimai daugėja neprižiūrimų kapaviečių, todėl ieškoma būdų, kaip šią situaciją pakeisti.
Kol naujų miesto kapinių žemė užstrigusi teismų pinklėse, valdininkai nusprendė ieškoti būdų, kur laidoti šiauliečius, kai vietų kapinėse katastrofiškai mažėja. Ir jiems pavyko – Šiaulių savivaldybės administracija pirmoji šalyje nusprendė sudaryti komisiją, kuri miesto kapinėse esančias apleistas kapavietes pripažintų neprižiūrimomis. O tai suteiktų galimybę vėl laidoti šiame niekam nereikalingame kape savo artimuosius tiems, kurie apsiims prižiūrėti neprižiūrimą kapą.
Neprižiūrimų kapų daugėja
Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius pasirašė įsakymą Šiaulių miesto kapinių kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis komisijai sudaryti. Šiai komisijai vadovauti patikėta Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjui Arūnui Adomaičiui.
Komisija darbą pradėsianti nuo neprižiūrimų kapų sąrašo sudarymo. Pasak A. Adomaičio, kapinių prižiūrėtojas turės pateikti sąrašą neprižiūrimų kapų, kurių esama kiekvienose kapinėse, ne tik K. Donelaičio, į kurias pirmiausia krypsta žvilgsniai. Neprižiūrimų kapaviečių, anot Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo, esama ir Ginkūnų kapinėse, kurios buvo įsteigtos 1970 metais, kai pradėjo stigti vietų K. Donelaičio kapinėse.
Tuo atveju, kai kapo ramybės laikas, trunkantis 20–25–erius metus, baigiasi, jame vėl galima laidoti kitą mirusiojo kūną. Deja, dažnai šis kapas jau niekieno neprižiūrimas, nes artimųjų nebėra: dažnai jie išvykę ir nebeturi galimybės prižiūrėti artimųjų kapo.
O tokių kapų, pastebi ne tik valdininkai, bet ir miesto gyventojai, pastebimai daugėja. Šiaulietė Danutė Č. jau kreipėsi į „Šiaulių naujienų“ redakciją ir siūlė pasirūpinti tais niekieno neprižiūrimais kapais. „Aš daug laiko praleidžiu kapinėse, nes jose – artimųjų kapai. Labai graudu žiūrėti į apleistus, neprižiūrimus kapus“, – pasakojo moteris.
Galėtų laidotis kiti
Šiaulietės manymu, tokių problemų išvengtume, jei už naują kapo vietą reikėtų... sumokėti pinigus. Dabar, kai kapo duobė skiriama nemokamai, žmonės pasiima ir dviviečius, ir keturviečius kapus, o vėliau patys juos apleidžia. Taip nutinka, kai šeima išsiskiria, ir niekas nebenori laidotis į tą kapavietę, kurioje gulinti žmogus – tik buvęs vyras ar buvusi žmona. Dar kiti į šeimyninę kapavietę palaidoja mažą vaiką, o vėliau, pasikeitus gyvenamajai vietai ar šeimai iširus, kapelis nebereikalingas. Nes juk išsituokusiems žmonės, pasak pašnekovės, ir gyvas vaikas dažnai tampa nebereikalingas, tad nieko nestebina, kai mirusio vaiko kapas nebereikalingas.
Tačiau šiame kapelyje, šiaulietės manymu, galėtų laidotis kiti giminės, jei tik jiems būtų leidžiama. Tokiu atveju ir esamas kapas būtų prižiūrimas.
Savivaldybės valdininkai nesiūlo apmokestinti nei naujų, nei esamų ir jau neprižiūrimų kapaviečių. Pasak A. Adomaičio, nustačius neprižiūrimą kapą bei atsiradus žmogui, kuris sutinka jį prižiūrėti, būtų leidžiama, praėjus kapo ramybės laikui, vėl laidoti. Tačiau buvęs paminklas, pasak skyriaus vedėjo, turėtų būti išsaugotas.
Kiekvienas atvejis, pasak A. Adomaičio, skirtingas ir sprendžiamas turėtų būti individualiai. Problemiški lieka ir tų tautybių žmonių kapai, kurių tradicija nėra susijusi su nuolatine kapo priežiūra. Tad kapinėse yra ištisi plotai neprižiūrimų kapų, bet ar galima juos pripažinti neprižiūrimais?
Raginami prižiūrėti kapus
Kapo duobės įsigijimas – bene vienintelė paslauga, kuri žmogui yra nemokama ir apmokestinti jos, pasak bendrovės „Šiaulių apželdinimas“ kapinių priežiūros viršininkės Genutės Mineikaitės, nežadama. Kapinių prižiūrėtoja pastebi, jog žmonės labai noriai laidojasi į giminės kapą. Tiesa, tam yra ribojimai, nes turi būti išsaugotas kapo ramybės periodas, kuris trunka 20–25 metus.
Jei kapas yra dvivietis, tai du žmones galima laidoti nors ir tais pačiais metais, o trečią žmogų šis kapas priglaus tik pasibaigus kapo ramybės periodui, kai paskutiniojo palaikai jau bus sudūlėję. Situacijų esama įvairių. Teko girdėti istorijų, kaip artimieji, paėmę keturvietį kapą ir palaidoję jame motiną, nebenori į jį laidoti tėvo, nes su juo susipyko. Tenka kapinių priežiūros meistrei skirti kitą kapo duobę, tačiau artimieji įsipareigoja prižiūrėti abu kapus.
Dažniausiai patys žmonės stengiasi kuo daugiau artimųjų laidoti į tą pačią duobę. Tai, kad daugėja neprižiūrimų kapų, dažniausiai siejama su žmonių išvykimu į užsienį. Buvo ir taip, kad šiaulietės laidotuvėmis rūpinosi... kaimynė. Visi vaikai – užsienyje ir aplankyti mamos kapo atvažiuos tik po mėnesio. Į laidotuves niekas atvažiuoti negalėjo. Tad ir prižiūrėti kapo negalės. Taip neturi būti. Žmonės turėtų pasirūpinti, kas prižiūrės artimųjų kapus, jei patys to padaryti negali. Gyvieji visada raginami nepalikti neprižiūrėtų kapų. Kiek šiuo metu yra neprižiūrimu kapų, kurių ramybės laikas jau pasibaigęs, niekas pasakyti negali. Reikės laiko jiems suskaičiuoti. Pasak Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo A. Adomaičio, net ir gavę informaciją apie neprižiūrimus kapus komisijos nariai ieškos mirusiojo artimųjų visais įmanomais būdais. Nes prižiūrėti kapą – ne tik jų pareiga, bet ir privilegija.
Zita KATKIENĖ
